Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusio A. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas, jo naudai priteista – 216,06 Eur turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo A. A..

Nukentėjusio A. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, jo naudai priteista – 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo A. A., likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestas.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 84,89 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio A. G. gydymą tenkintas, priteista 84,89 Eur turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Iš nuteistojo A. A. priteista 250,00 Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusio A. G. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo paties kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jame iš esmės nesutinkama su paskirtos bausmės individualizavimu. Iš apeliacinio skundo turinio (prašoma skirti įpareigojimą būti namuose ir įsidarbinti) galima suprasti, jog prašoma skirti švelnesnę bausmės rūšį ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Dėl paskirtos bausmės

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

8. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmės A. A. skyrimo bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad nuteistajam visiškai pagrįstai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog bausmės tikslus A. A. atžvilgiu galima pasiekti kitos rūšies bausmėmis nei laisvės atėmimas. Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

10. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas A. A. bausmės rūšį ir dydį, teismas nustatė ir įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas nesunkus baigtas tyčinis nusikaltimas, kuris sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgta į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad jis praeityje dvylika kartų teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, kad jo žodžiais registruotas užimtumo tarnyboje. Teismas įvertino ir tai, kad (duomenys neskelbtini) registre nėra įrašytas, yra registruotas (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini).

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam anksčiau buvo skirtos arešto bausmės, ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. A. A. ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad A. A. nusikalto ne atsitiktinai, o yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirtos bausmė, kurios rūšis – laisvės atėmimas ir nustatytas dydis – 6 mėnesiai, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos A. A. su sutuoktine išsiskyręs. Sutiktina, kad jis būdamas tėvas turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau apeliantas nedirba, duomenų apie teikiamą išlaikymą vaikams byloje nėra. Be to, asmuo, žinodamas apie savo finansines prievoles (tiek vaikams, tiek ir kaip nurodo skunde turi išlaikyti butą), turėjo būti suinteresuotas nenusikalsti. Nors apeliantas nurodo, kad nedirba, nes ne sezonas ir pasižada dirbti bei atlyginti žalą, tačiau, kaip matyti už administracinius nusižengimus jam paskirtos baudos nėra sumokėtos (2 t., b. l. 35-39), nors jų paskyrimo laikotarpiais ar vėliau asmuo buvo dirbantis ir gavo darbo užmokestį (2 t., b. l. 43-44). Nuo nusikaltimo padarymo jau praėjo aštuoni mėnesiai, tačiau duomenų apie bent dalies civilinių ieškinių atlyginimą taip pat nėra. Todėl apeliaciniame skunde pateikiamas pasižadėjimas atlyginti žalą kelia pagrįstų abejonių.

12. Be to, kadangi nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu, tai yra iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Esant šių duomenų visumai, atsižvelgiant ir į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, susijusius su bausmių skyrimo nuostatomis, teigti, jog nuteistajam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

13. Patikrinant bylą dėl bausmės individualizavimo A. A. apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, tarp kurių pakeistos ir BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimas lengvina asmens teisinę padėtį, nes pagal naująją BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją asmenys, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, savaime nepripažįstami recidyvistais, teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti sprendimą dėl asmens pripažinimo recidyvistu. Šioje byloje skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad A. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, tačiau rezoliucinėje dalyje sprendimas pripažinti jį recidyvistu BK 27 straipsnio prasme neišdėstytas.

14. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas (2 t., b. l. 10-35) patvirtina, kad nuteistasis šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. Paskutinį kartą, be skundžiamo nuosprendžio, A. A. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 148¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad sistemingai persekiojo ir baugino buvusią sutuoktinę bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad A. A. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už taip pat ir smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Todėl skundžiamame nuosprendyje jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu nustatyta pagrįstai. Įvertinus tai, kad 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., šiuo atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia. Nagrinėjamoje byloje paduotas tik nuteistojo skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistojo padėties dėl A. A. (ne)pripažinimo recidyvistu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje plačiau nepasisako.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

15. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nenustatė pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir A. A. atidėti bausmės vykdymą. Su šiuo sprendimu teisėjų kolegija sutinka.

17. Nagrinėjamu atveju egzistuoja formalūs BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrindai, tačiau kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. A. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, šiuo atveju nėra. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų A. A. anksčiau teistas dvylika kartų, jam buvo skirtos arešto bausmės, laisvės atėmimo bausmės, tris kartus buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nepaveikė bausmę atlikusio A. A., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip jau buvo aptarta pirmiau, A. A. nagrinėjamą veiką įvykdė neišnykus teistumui pagal ankstesnį teismo nuosprendį (t. y. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. lapkričio 30 d.) taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kaip matyti minėtu nuosprendžiu A. A. buvo paskirta bausmė – laisvės apribojimas, tačiau Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi, nustačius, kad nuteistasis piktybiškai nevykdo jam skirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą (2 t., b. l. 63-66). A. A. 2024 m. balandžio 16 d. atliko šią arešto bausmę. Tačiau nepraėjus nei trims mėnesiams jis padarė nagrinėjamojoje byloje analizuojamą nusikalstamą veiką. Tai rodo, jog nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Šie duomenys jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, paskirtų įpareigojimų piktybiškai nevykdo, o skirtos švelnesnės bausmės nebuvo veiksmingos.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. A. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus jos atlikimo. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, būtent realus skirtos bausmės neatlikimas šiuo atveju prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). bausmės, priešingų išvadų daryti neleidžia.

19. Apibendrinant daroma išvada, kad bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, ji nėra per griežta ir padės užtikrinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Todėl A. A. skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.