Marijampolės apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei M. B.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimą dėl nubaudimo už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotiems asmenims A. G. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 771 str. patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusio su turto ar lėšų perdavimu, vykdymą ir 2024 m. liepos mėn. 10 d., 8.45 vai., nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), nustačiau, kad skolininkė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimo (toliau sprendimo) nėra įvykdžiusi, tai yra savavališka statyba nepašalinta. Skolininkė ne kartą teismo yra bausta piniginėmis baudomis, už šio teismo sprendimo nevykdymą. 2024-07-10 surašytas Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas.

Prašo spręsti klausimą dėl skolininkės nubaudimo skiriant jai periodinę iki 300 EUR baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną Valstybės naudai.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 1 d., 246 str. 1 d.)

padarinius, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; 2. per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigota Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Taigi, skolininkei A. G. jau yra skirta daugiau nei viena bauda už to paties Teismo sprendimo nevykdymą, t. y. ko prašoma ir šiuo pareiškimu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismui sprendžiant dėl parenkamos baudos dydžio, nėra nustatyti konkretūs įstatyme įtvirtinti kriterijai, tačiau teismas turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. Be to, teismai ne kartą yra pažymėję, kad baudos skyrimo tikslas nėra nubausti skolininką, o veikiau paskatinti jį vykdyti antstolio reikalavimą. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo neįvykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga. Dėl to teismas tokį antstolio prašymą turi spręsti atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismai pažymi ir tai, kad vykdymo proceso metu skiriamos baudos negali neproporcingai apsunkinti asmens turtinės padėties, todėl sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio visais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į šias aplinkybes. Taigi atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas taisykles, nagrinėjant pareiškimą dėl baudos skyrimo, teismas turi įvertinti šios bylos individualias aplinkybes. Skolininkė pažymi, kad teismu praktikos analizė ir baudos skyrimo tikslas paskatinti ?vykdyti teismo sprendimą (antstolio reikalavimą), o ne bausti, leidžia daryti išvada, kad tuo atveju, jei skolininkas deda pastangas ir atlieka veiksmus, kad būtu įgyvendintas teismo sprendimas, baudos skyrimas neatliktų savo paskirties, kas sudaro pagrindą netenkinti antstolio prašymo skirto baudą už neįvykdytą teismo sprendimą.

Tam, kad būtų galima įteisinti konstatuotą kaip savavališka statybą, yra būtina turėti statytojo teisę tame žemės sklype ar jo dalyje, kurioje siekiama įteisinti statybą. Nagrinėjamu atveju - tai valstybinės žemės plotas (apie 2 kv. m), įsiterpęs tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, į kurią patenka ginčo savavališkos statyba (gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalis).

Šiuo metu yra rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (www.zpdris.lt paslaugos byla Nr. ZSFP-128766), kurio tikslas - šį apie 2 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą (apibrauktas žymėjimas 1B, žr. 1 pav.). prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir suformuoti bendrą apie 615 kv. m ploto sklypą (žymėjimas 1, žr. 1 pav.). Projektą rengti leido Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2024-02-17 įsakymu Nr. DV-98, išduoti 2024-02-27 projekto rengimo reikalavimai Nr. SA-1871 (12.20 E). Tokiu būdu gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalis nebebūtų valstybinėje žemėje, o būtų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, kas reiškia, kad A. G., būdama šio žemės sklypo bendrasavininke, turėtų statytojo teisę ir galėtų įteisinti inspekcijos nustatytą kaip savavališką statybą, t. y. gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri šiuo metu yra išlindusi į norimą prisijungti apie 2 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą.

Inspekcijos nustatytos kaip savavališka statybos (gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalies) įteisinimas iki šiol nėra baigtas dėl to, kad nėra užbaigtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo bus prijungtas valstybinės žemės plotas, kuriame yra gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalis. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procesas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis bei susidedantis iš skirtingų etapų (parengiamasis, rengimo etapas, viešinimo etapas, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo bei kt. etapai), kuriuose dalyvauja ne tik pati skolininkė, tačiau ir kitos institucijos, kurios priima atitinkamus sprendimus bei kurių trukmės asmuo net negali kontroliuoti. Taigi, priežastis, kodėl iki šiol nėra užbaigtas šis procesas lemia objektyvios priežastys, kurios nėra pilnai priklausančios nuo jos valios, tačiau pridedami įrodymai patvirtina, kad procesas vyksta ir ji pati suinteresuota kuo greičiau jį užbaigti bei įteisinti statybą: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai yra parengti, kurie artimiausiu metu bus teikiami derinimui ir tolimesnėms procedūroms atlikti.

Taip pat ji kaip skolininkė Vykdymo procese negalėjo inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kol nebuvo suformuotas ir įregistruotas kaimyninis žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kol nebuvo suformuotas ir įregistruotas kaimyninis žemės sklypas, nebuvo aiškus įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotas ir ribos, todėl nebuvo galima pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

Taigi, ji deda visas įmanomas pastangas įteisinti statybą teisės aktuose numatytais būdais, tačiau jų negalėjo pašalinti dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas dar rengiamas), todėl nėra pagrindo skirti antstolės prašomą baudą.

Atkreipiamas dėmesys, kad po baudos paskyrimo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ir 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi, A. G. atliko aktyvius veiksmus, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, nes jos iniciatyva buvo pradėtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, tai yra ji atlieka veiksmus, kad pašalinti savavališkos statybos padarinius įstatyme leistinu būdu - ją įteisinant. Inspekcija 2023-04-07 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje Žemės sklype ir patikrinimą vietoje atlikęs Inspekcijos darbuotojas - Vidurio Lietuvos statybos priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas A. P. (toliau specialistas) parengė 2023-04-07 faktinių duomenų matavimo schemą. Specialisto 2023-04-07 atlikto faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje metu buvo išmatuoti faktiniai (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo priestato išorės matmenys bei parengta priestato faktinių duomenų matavimų schema, pagal kurią buvo užfiksuotas esminis statinio sprendinys - išorės matmenys: ilgis ir plotis Vertinant statinio projekto ir faktiškai užfiksuotus matmenis, neatitikimas statinio projektui yra nežymus ir neesminis, t.y. statinio pločio skirtumas - 2 cm, statinio ilgio skirtumas - 1 cm. Todėl vertinant šiuos duomenis darytina išvada, kad Inspekcijos patikrinimo metu užfiksuoti matavimai rodo, kad faktiniai pastato matmenys yra su nežymiais (pločio - 2 cm ir ilgio - 1 cm) skirtumais ir iš esmės atitinka statinio esminius sprendinius. Tai reiškia jog pačios inspekcijos užfiksuoti gyvenamojo namo priestato matmenys patvirtino, jog rekonstruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), t. y. jo priestatas (faktiniai (duomenys neskelbtini) namo priestato išorės matmenys) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius ir yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Kitaip tariant, esminių nukrypimų nuo statinio projekto nėra, o tai reiškia, kad vienintelė kliūtis ginčo įteisinimui yra gyvenamojo namo priestato dalies nežymus išlindimas už sklypo ribų į valstybinę žemę, kurią rengiamu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu A. G. siekia prisijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad vienintelė kliūtis, kad ginčo statyba nebebūtų laikoma savavališka statyba, yra šalinama ir, užbaigus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, bus pašalinta, kas reikš, kad Teismo sprendimas bus įvykdytas.

Teismo posėdžio metu skolininkė nurodė, kad savavališkos statybos. apskritai nėra, statinys atitinka jo projektą ir išduotą leidimą statybai, tai yra patvirtinta 2001 m. pažymoje dėl statybos užbaigimo kuri nenuginčyta ir nepanaikinta. Paaiškino, kad ji kreipėsi jau seniai į Marijampolės savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą prašydama leisti išsinuomoti ar įsigyti dalį valstybinės žemės, tačiau iki šiol klausimas nebaigtas spręsti nors šiuo metu procesas artėja į pabaigą ir mano jog pagaliau galįs iš valstybės nupirkti formuojamą žemės sklypą ir taip pabaigti ginčo sprendimą.

Paaiškino, kad jau yra bausta už tariamą sprendimo nevykdymą baudomis ne vieną kartą ir mano jog dar vienos baudos skyrimas būtų perteklinis ir nepagrįstas, neatitinkantis nei teisės aktų, nei teismų praktikos.

Pabrėžtina, kad Marijampolės teismo vykdomasis raštas išduotas 2013-06-18. Akivaizdu, kad dėl ypač ilgai trunkančio 2012-10-16 sprendimo nevykdymo pažeidžiami išieškotojos, t. y. valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tai leidžia teigti, kad Teismo skolininkei skirtos baudos yra neveiksmingos. Nagrinėjamu atveju, 2012-10-16 sprendimas nevykdomas ir savavališkos statybos padariniai nepašalinti jau beveik 12 metų, t. y. skolininkė iki šiol neparengė projektinės dokumentacijos, negavo statybą leidžiančio dokumento, neišardė savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato 3a1/p, žemės sklype. Teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkei savanoriškai nevykdant teismo sprendimo yra suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą. Nustatytu terminu nevykdant 2012-10-16 sprendimo yra akivaizdžiai ignoruojamas ir pažeidžiamas teismo sprendimo privalomumo principas. Pabrėžtina, kad teismo sprendimo vykdymo terminai nėra nustatomi be tikslo, jais užtikrinamas savavališkos statybos padarinių šalinimo apibrėžtumas ir operatyvumas. Todėl skolininkei neįvykdžius 2012-10-16 sprendimo nustatytais terminais (juolab, kad kelis kartus buvo suteiktas ir papildomas terminas), jai sąmoningai pasirenkant nustatytu terminu ir numatyta seka 2012-10-16 sprendimo neįvykdyti, turi būti prisiimamos ir dėl to kylančios neigiamos pasekmės.

Pažymėtina, kad 2012-10-16 sprendimo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnyje nustatytą baudą yra tol, kol 2012-10-16 sprendimas yra neįvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Akcentuotina ir tai, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai netaikomi statinius griaunant teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Inspekcija. Minėtas straipsnis kaip išimtį, kuomet netaikomi reikalavimai statytojui, apibrėžia tik griovimo atvejus, tačiau statinio rekonstrukcijos nenumato. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, savavališkos statybos padarinius pašalinti gali tik pati skolininkė. Susidaro situacija, kuomet skolininkė piktnaudžiaudama savo teisėmis ir nevykdydama 2012-10-16 sprendimo, elgiasi nesąžiningai bei pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą.

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė neatliko 2012-10-16 sprendime nurodytų veiksmų ir toliau vengia juos atlikti, Inspekcijos nuomone, yra teisinis ir faktinis pagrindas skirti skolininkei didesnę periodinę baudą, kuri paskatintų skolininkę 2012-10-16 sprendimą įvykdyti kaip įmanoma greičiau.

Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Pažymėtina, kad nustatant skirtinos baudos dydį, svarbu, kad ji būtų pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą.

Paminėtina, kad tokia situacija, kada skolininkė per 2012-10-16 sprendime nustatytą terminą jo neįvykdė ir iki šiol nepašalino savavališkos statybos padarinių, o Teismo skirtos baudos, nepaskatino skolininkės įvykdyti 2012-10-16 sprendimą, atitinka CPK 771 straipsnio 7 dalies nuostatas ir sudaro pagrindą skolininkei pakartotinai taikyti sankciją, t. y. pagal CPK 771 straipsnio 6 ir 7 dalis skirti skolininkei periodinę baudą už 2012-10-16 sprendimo nevykdymą.

„Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (LAT 2017-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 63 punktas). „Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bendroji taisyklė yra ta, kad teismas skiria tęstinio pobūdžio baudą, todėl teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio baudą“ (Vilniaus apygardos teismo 2020-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1416-432/2020, 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-583-933/2020, 2019-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019).

Teismas konstatuoja:

Antstolės pareiškimas netenkinamas.

Faktinės aplinkybės

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. G. ir R. B.. Jame pastatytas gyvenamojo namo priestatas 3a1/p, 2012-10-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 yra pripažintas savavališka statyba.

Antstolė S.Žukaitienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 76/13/01336 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-18 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, kuriuo skolininkė A. G. įpareigota pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame skolininkei ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t.y. išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta Valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.A2-785-802/2016 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 buvo pakeistas: leista atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Kauno apygardos teismo nutartimi 2017-04-13 ( byla 2A-708-555/2017) pirmos instancijos teismo sprendimas 2016-11-15 iš esmės paliktas nepakeistas, tačiau patikslinta jo rezoliucinė dalis ir ji išdėstyta taip : „Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 pakeisti.

Atsakovės A. G. priešieškinį tenkinti.

Leisti atsakovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės.“

Skolininkei terminas savavališkos statybos padariniams šalinti buvo pratęstas ne kartą, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-31-802/2019 buvo patenkintas A. G. prašymas ir pakeista teismo sprendimo vykdymo tvarka bei pratęstas terminas savavališkos statybos trūkumams šalinti iki 2019-07-31. To paties teismo 2020-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-179-985/2020 skolininkei terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui buvo pratęstas iki 2020-12-31, tačiau 2020-05-12 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-866-638/2020 ši nutartis buvo panaikinta ir prašymas pratęsti terminą atmestas.

2020 m. rugsėjo 18 d. Marijampolės apylinkės teismas nutartimi antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė A. G. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-270-638/2021 paliko pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nepakeistą.

Pareiškėja 2020-09-25 prašymu kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Marijampolės apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartimi, vykdymą iki 2021-03-31, o 2021-03-03 patikslintu prašymu kreipėsi į teismą ir prašė: „pakeisti 2016 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017, vykdymo tvarką, ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. gruodžio 31 d., o teismui netenkinus prašymo, pakeisti vykdymo tvarką, sprendimo įvykdymą atidedant iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Teismas 2021-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-204-802/2021 pareiškėjos prašymo netenkino.

A. G. 2021-12-30 kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurio teismas 2022-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-172-570/2022 netenkino.

Minėta nutartis buvo apskųsta, civilinė byla Nr. eA2-698-886/2022 Kauno apygardos teisme išnagrinėta 2022-05-03, skolininkės skundas atmestas.

2022-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1815-570/2023 tenkintas pareiškėjos antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimas ir skolininkei paskirta 100 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo nevykdymą.

Antstolė S.Žukaitienė kreipėsi į teismą, prašydama bausti skolininkę už teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nevykdymą.

Teismas, priėmęs pareiškimą, skolininkės prašymu, įpareigojo Inspekciją atlikti patikrinimą (matavimus ir kt.) vietoje ar nepašalinta savavališka statyba.

2023-04-27 Inspekcija atliko patikrinimą vietoje ir pateikė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad „Neįvykdytas 2012-10-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, įpareigojantis nugriauti savavališkai pastatytą priestato dalį valstybiniame žemės sklype, vykdant gyvenamo namo rekonstravimo darbus (duomenys neskelbtini). Priestato griovimo darbai neatlikti nesuformuotoje valstybinės žemės sklype, įsiterpusiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini). Nesuformuotas įsiterpęs žemės sklypas, (kuriame randasi priestato dalis) yra 1,88 kv. m. 2. Neįvykdyta Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartis, kuria buvo leidžiama statytojai pateikti Inspekcijai statybą leidžiantį dokumentą parengus ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinus projektą savavališkos statybos teisinimui. Statybos leidimas, savavališkos statybos įteisinimui nepateiktas“.

Iš civilinėje ir vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. ne kartą raštu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą su prašymais leisti išsinuomoti ar įsigyti dalį valstybinės žemės, kuri reikalinga įteisinti savavališką statybą.

Marijampolės savivaldybės meras 2022-01 pateikė A. G. atsakymą dėl (duomenys neskelbtini), kur atlikus patikslintus matavimus buvo nustatytas statinio patekimas į valstybinę žemę ir nurodyta, kad rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, su kuriuo A. G. yra supažindinta.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija rašte Nr. 2D-11275 nurodė, jog inspekcijos įgaliotas pareigūnas nustatė, kad A. G., rekonstruodama vienbutį gyvenamąjį namą, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius: vietoje suprojektuoto 4,5 m pločio bei 5 m ilgio priestato pareiškėja pristatė 4,65 m pločio bei 8,23 m ilgio priestatą , tuo pažeisdama esminius statinio projekto sprendinius – statinio išorės matmenis.

Kadangi reikalavimai buvo neįvykdyti, 2020 m. rugsėjo 18 d. Marijampolės apylinkės teismas nutartimi A. G. paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo.

A. G. baudos skirtos to paties teismo nutartimis dar du kartus, tai 2022-04-27 paskirta 100 EUR bauda (byla Nr. 2VP-1815-570/2022) ir 300 EUR bauda, paskirta 2023-05-12 (byla Nr.2VP-933-970/2023, CPK 179 str., LITEKO duomenys).

Vykdomojoje byloje Nr. 76/13/01336 (toliau vykd. byloje ) yra duomenys, kad skolininkė du kartus kreipėsi dėl vykd. bylos sustabdymo ir jos prašymai buvo netenkinti (teismo nutartys 2023-03-13 ir 2023-10-04).

Byloje yra duomenys, kad yra vykdomas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas <..> kurio vienas iš tikslų yra įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), būsena derinimas. Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus rašte yra nurodyta jog minėto projekto tikslas suformuoti įsiterpusius kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdo, žemės sklypus, prijungiant suformuotus žemės sklypus prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal turimus duomenis procedūra turėtų būti baigta per vieną – du mėnesius.

Dėl baudos skyrimo

Teismas pirmiausia pasisako jog bylos nagrinėjamos pagal pareikštus reikalavimus ir teismas negali spręsti nepareikštų ar jau išspręstų reikalavimų dėl kurių jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, tai yra sprendimas, kuris yra privalomas visiems asmenims (CPK 18 str.) ir tokiu sprendimu nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti iš naujo (CPK 182 str. 2 p.), todėl teismas šia nutartimi nepasisakys dėl tų suinteresuoto asmens A. G. motyvų, kuriais ji nesutinka dėl savavališkos ar neteisėtos statybos, nes šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nagrinėjant civilinę bylą pagal antstolės pareiškimą dėl nuobaudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo iš naujo nustatinėti aplinkybes dėl pačios statybos teisėtumo/neteisėtumo, kadangi teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kurį vykdo antstolė vykd. byloje Nr. 0076/13/01336, kaip jau minėta, yra įsitesėjęs ir įgiję privalomą pobūdį ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, taigi jį ir turi vykdyti skolininkė Vykdymo procese A. G..

Jeigu neįvykdytas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda spręsti teismui atitinkamai CPK 771 str. 3 d., 4 d., 6 d. tvarka.

Teismas už teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti veiksmus neįvykdymą gali skirti CPK 771 str. 6 d. nustatyta tvarka iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Kasacinis teismas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo ar teismo sprendimo ir nepašalina savavališkos statybos padarinių nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad CPK 771 straipsnyje numatytos baudos tikslas yra ne nubaudimas, o siekis paskatinti skolininką vykdyti jam nustatytą įpareigojimą.

Teismas vertina jog teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, vykdomas vykd. byloje Nr. 0076/13/01336, neįvykdytas ir antstolė pagrįstai surašė sprendimo neįvykdymo aktą 2024-07-10 Nr. S-24-76-23496 (toliau aktą).

Ginčas dėl teisės, o būtent yra ar nėra savavališka (neteisėta) statyba pasibaigė įsiteisėjus galutiniam sprendimui kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas ir kurį vykdo antstolį minėtoje vykd. byloje.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str.). Tai reiškia jog antstolis savo funkcijas vykdo įstatymų nustatyta tvarka, o pagal CPK 771 str. nuostatas ir Vykdymo instrukcijos nuostatas esant neįvykdytam sprendimui įpareigojančiam atlikti arba nutraukti veiksmus, antstolis privalo surašyti nustatytos formos aktą. Tokį aktą antstolė ir surašė bei pateikė kartu su pareiškimu kurį teismas nagrinėja šioje byloje.

A. G. būdama skolininke Vykdymo procese nepateikė antstolei neginčytinų įrodymų jog savavališkos (neteisėtos) statybos padariniai yra pašalinti. Tokių įrodymų ji nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas konstatuoja jog savavališkos statybos padariniai nepašalinti.

Byloje akcentuojama jog skolininkė nepašalino neteisėtos statybos padarinių, o būtent nenugriovė savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato 3A1/p ( toliau priestato), tačiau skolininkei leista padarinius šalinti ne tik griaunant priestatą, bet ir parengti projektinę dokumentaciją priestatui bei sumokėjus nustatytą įmoką dėl savavališkos statybos įteisinimo, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Teismas sutinka, kad terminai įvykdyti teismo sprendimą, tai yra pašalinti padarinius vienu ar kitu būdu yra pasibaigę, tuo pačiu pasisako jog A. G. visu laikotarpiu buvo aktyvi ir siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą. šią aplinkybę patvirtina ne tik nagrinėjamos bylos duomenys, bet ir skolininkės į bylą 2025-03-15 (DOK 9435) pateikta įsiteisėjusi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2025-02-26 (byla Nr. eA-45-492/2025, toliau Nutartis) kuria buvo tenkintas iš dalies A. G. apeliacinis skundas panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas 2025-02-09 ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tuo pačiu pasisakant, kad duomenys byloje patvirtina jog A. G. nuosekliai siekį gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu pašalinti padarinius, o būtent ji daug kartų kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą, kreipėsi skundais 2013-2021 metais š Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, 2021-12-29 teikė pastabas Projekto rengimo organizatoriui, nesutikdama su Projekto sprendiniais, teikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai ( Nutarties 37 p.). Nutartyje taip pat pasisakyta jog pirmos instancijos teismas konstatavęs, kad neliko galimybės pašalinti savavališkos statybos padarinius jų įteisinimo būdu, priėmė itin formalų sprendimą nors būtent byloje turėjo būti aiškinamasi (sprendžiama) dėl A. G. galimybės įgyti nuosavybės teises į valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje stovi ginčo pastatai, kad parengus reikalingus dokumentus, juos galėtų įteisinti. Apeliacinės instancijos teismas Nutartyje pasisakė, kad negali būti sukuriama tokia situacija, kai savavališkos statybos padarinių šalinimas tampa negalimas kol nėra suformuojamas valstybinės žemės sklypas, reikalingas jiems eksploatuoti, o tinkamas žemės sklypas neformuojamas dėl to, kad statiniai pripažinti savavališka statyba (Nutarties 39 p.). Vyriausiasis administracinis teismas toje pačioje nutartyje taip pat pasisakė, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo tikslas yra užkirsti kelią pažeidimams, tačiau neturėtų būti daromos kliūtys pašalinti savavališkos statybos padarinius statybos įteisinimo būdu net ir pasibaigus nustatytiems terminams, jei išlieka objektyvi galimybė tam padaryti, nes tam nėra imperatyvaus draudimo, ypač kai nėra nustatytų duomenų, kad egzistuoja grėsmė viešojo intereso ar konkrečių asmenų teisių pažeidimams. Priešingu atveju taikoma priemonių būtų neatitinkanti proporcingumo kriterijų. Bei Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad suformavus valstybinės žemės sklypą savavališka statyba pripažintiems statiniams eksploatuoti, išnyktų kliūtys statybai įteisinti (40 p.).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad proporcingumo principas reiškia jog įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės, tokios kaip ribojimai draudimai, turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-148/2013). Formuodamas teismų praktiką savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimu Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad yra svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes, suteikti asmeniui žemės valdymo ir naudojimo teises prie jo valdomo neteisėtai pastatyto statinio ir tik nustačius, kad nėra teisinių priemonių suteikti asmeniui tokių žemės valdymo ir naudojimo teisių suteikti, proporcinga priemone galėtų būti pripažintas statinio griovimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-388/2014).

Teismas jau pasisakė jog A. G. savavališkos statybos padarinius, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, turi teisę pašalinti ne tik nugriaudama statinį ar jo dalį bei sutvarkydama statybvietę, bet ir įteisindama savavališką statyba, atlikdama įstatymu nustatytus veiksmus. A. G. visu laikotarpiu buvo aktyvi ir stengėsi įrodyti jog savavališkos statybos nėra, skųsdama atitinkamų institucijų veiksmus, kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo ir pan., tačiau jai nepavyko įrodyti jog savavališkos statybos nėra. Teismo sprendimas yra galiojantis ir turi būti vykdomas.

Skolininkė taip pat yra aktyvi visu laikotarpiu, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius, statybos įteisinimo būdu.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. G. teikė prašymus nusipirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės plotą dėl kurio šiuo metu ruošiamas anksčiau minėtas Projektas, tačiau jos prašymai buvo netenkinti.

Teismas nenustatė, kad skolininkė Vykdymo procese A. G. sąmoningai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nenustatė jos kaltės ir antstolės 2024 m. liepos 10 d. pareiškimo gauto teisme 2024-07-12 d. (DOK 28558) netenkina bei baudos A. G. CPK 771 str. 6 d. pagrindu neskiria, kadangi ji jau yra tris kartus bausta tokiomis baudomis ir teismas vadovaudamasis anksčiau aptarta Kasacinio teismo praktika vertina jog baudos skyrimas nepasiektų savo tikslų, nes Projektas yra faktiškai galutinėje derinimo stadijoje ir yra reali galimybė jog per vieną – du mėnesius derinimas bus baigtas ir atsiras A. G. galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius teismo sprendime nustatytu būdu tai yra įteisinant savavališką statybą, kadangi bylos duomenys patvirtina jog yra teisinės priemonės suteikti A. G. žemės valdymo teises prie neteisėtai pastatyto gyvenamojo namo priestato.

Baudos skyrimas neatitinka anksčiau aptarto proporcingumo principo ir teismas nenustatė jog aplinkybės yra tokios jog egzistuoja reali grėsmė viešam interesui ar kitų asmenų interesams.

Teismas sutinka jog įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas, tačiau A. G. leista įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalinti savavališkos statybos padarinius ne tik nugriaunant statinį, tačiau ir įteisinant neteisėtą statybą ir baudos skyrimas šiuo metu neatitiktų CK 1. 5 str. nustatyto sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principo.

Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų išsakytų motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių reikšmės sprendžiant antstolės pareiškimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo skolininkė Vykdymo procese A. G. prašo priteisti iš antstolės turėtas bylinėjimosi išlaidas CPK 593 str. 5 d. pagrindu. Tokį prašymą išsakė baigiamojoje kalboje. Prašymas priteisti iš antstolės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti suformuluotas ir A. G. 2025-03-19 prašyme raštu (DOK 9435, o būtent prašoma priteisti iš antstolės S. Žukaitienės 907, 50 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas A. G. naudai.

Antstolės pareiškimas netenkinamas ir bauda A. G. neskiriama.

Teismas A. G. prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antstolės sprendžia vadovaudamasis CPK 593 str. 5 d. nuostata, kad nagrinėjant CPK 593 str. 2 d. nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

CPK 593 str. 2 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjami ir pareiškimai nurodyti CPK VI dalyje dėl baudų skyrimo, taigi ir pagal CPK 771 str. 6 d. nuostatas kaip yra šiuo atveju.

A. G. yra vykdymo proceso šalis, tai yra skolininkė vykdymo procese.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika ( Apžvalga bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese), kad CPK 593 straipsnyje reglamentuojama antstolio ir kitų asmenų teismui teikiamų pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 443 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismams nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo procese, todėl tokiame procese ji netaikytina. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas šiuo atveju reglamentuojamas specialioje CPK 593 straipsnio 5 dalyje. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę. Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise).

Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka. Taigi, šios normos tikslas buvo riboti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš antstolių bylose dėl klausimų, kurie privalomai spręsti teismo tvarka.

Teismas nenustatė antstolės piktnaudžiavimo teise, kadangi CPK 771 str. nustato antstolio pareigą surašius aktą dėl sprendimo neįvykdymo perduoti jį teismui ir antstolė vykdydama savo funkcijas (pareigas) tokį aktą surašė ir perdavė jį spręsti teismui.

Išdėstytų motyvų bei teisinio reglamentavimo pagrindu (CPK 593 str. 5 d.) suinteresuoto asmens A. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolės netenkinamas.

CPK normos reglamentuoja jog priimant galutinį procesinį sprendimą, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.), todėl teismas pasisako ir tuo klausimu jog nėra pagrindo priteisti A. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir iš kito suinteresuoto asmens – išieškotojo vykdymo procese, kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra viešo administravimo subjektas vykdantis jai teisės aktuose numatytą veiklą ir atlieka tas pareigas kurios yra jai pavestos. Nors faktiškai ir galima būtų vertinti jog tarp suinteresuotų asmenų yra priešingas suinteresuotumas bylos baigtimi, tačiau kaip jau minėta šioje byloje netaikoma CPK 443 str. 6d., teismas nenustatė Inspekcijos piktnaudžiavimo fakto nagrinėjamoje byloje ir A. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia ir iš išieškotojo vykdymo procese (CPK 593 str. 5 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, turėtos ryšium su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios nustatytos sumos (8EUR) ir jos taip pat nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 593 straipsnio 5 dalimi, 771 straipsnio 6 dalimi teismas

Nutaria:

Antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimo dėl nubaudimo už teismo sprendimo nevykdymą (DOK 28558, 2024-07-12) skolininkės vykdymo procese A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netenkinti (atmesti).

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei S. Žukaitienei vykdomąją bylą Nr. 0076/13/01336.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.