- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-756-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01681-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- R. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R. C.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R. C..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – statybos inspekcija) dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – nacionalinė žemės tarnyba), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir R. C.. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dalyje, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu statybos inspekcijos savavališkos statybos aktą (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistu.
2. 2024 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjo (ieškovas) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir panaikinti Klaipėdos apylinkes teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.
3. Prašymo pagrindu pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad:
3.1. (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini)fiksuotos pasekmės – II grupės nesudėtingas statinys. Mano, kad tokios pasekmės fiksuotos iš esmės tik formaliai bei suklydus, todėl, kaip dabar paaiškėjo savavališkos statybos akte nurodytų pasekmių nėra, o teismas suklydo vertindamas privalomųjų nurodymų teisėtumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad būtent (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. padariniai nurodyti (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte. Teigia, kad teismas sprendė, jog (duomenys neskelbtini) akte padariniai yra ir todėl privalomieji nurodymai surašyti pagrįstai. Tačiau mano, kad nebuvo įsigilinta, ar natūroje esantis statinys atitinka (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte nurodytus padarinius.
3.2. Viena naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, kad statybos tyrimų institutas pateikė 2024 m. kovo 12 d. išvadą, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytame plote yra I grupės statinys. Darė išvadą, jog paaiškėjo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018 buvo klaidingai manoma, jog egzistuoja (duomenys neskelbtini). savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini)fiksuoti padariniai – II grupės nesudėtingas statinys ir kad dėl jo pašalinimo surašyti privalomieji nurodymai yra teisėti. Teigia, kad 2024 m. kovo 12 d. nustačius, jog statinys neatitinka (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotų padarinių, paaiškėjo aplinkybė, kad civilinė byla Nr. 2-4206-901/2018 buvo išnagrinėta netinkamai.
3.3. Civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 teismas ginčijamo savavališkos statybos akto teisėtumo apskritai netyrė (paliko klausimą nenagrinėtu), o spręsdamas dėl ginčijamo privalomojo nurodymo teisėtumo taikė statybos santykių metu net negaliojusius teisės aktus ir privalomojo nurodymo teisėtumą vertino dėl neegzistuojančių padarinių – tariamai esančio II grupės statinio. Mano, kad toks teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, nes iš esmės suklysta dėl 2003 m. statybos teisinio reglamentavimo ir padarinių (duomenys neskelbtini)savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotos pasekmes – II grupės nesudėtingas statinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 atmetė.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5.1. Nurodė, kad susipažinus su bylos medžiaga teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl netinkamos statinio klasifikacijos nelaikytina atitinkančia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamas sąlygas naujai paaiškėjusiai aplinkybei. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra parengtas dar iki civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 iškėlimo teisme. Tuo tarpu į bylą pateikta 2024 m. kovo 12 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinės išvada Nr. 24-11 yra parengta pagal pareiškėjo užsakymą praėjus beveik penkiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje. Darė išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja jokios objektyvios priežastys (tokių pareiškėjas nenurodo), trukdžiusios pareiškėjui kreiptis į UAB „Statybos tyrimų institutas“ ar kitus ekspertus iki bylos iškėlimo teisme ar civilinės bylos nagrinėjimo metu prašyti teismo skirti byloje teismo ekspertizę bei tokiu būdu ginčyti statinio (tvoros) priskyrimą II grupės statiniui. Mano, kad nurodomos aplinkybės nežinojimas visą šį laiką yra pareiškėjo pasyvumo pasekmė, todėl nelaikytina aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma dar civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
5.2. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo ieškinys buvo atmestas ne dėl to, jog pareiškėjo pastatyta tvora buvo priskirta II grupės statiniui, o dėl to, jog pareiškėjas pastatė tvorą ant svetimos, tai yra valstybinės, žemės. Teigia, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendime aiškiai nurodoma, jog statant tvorą ant valstybinės žemės, pareiškėjui buvo būtinas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (kaip institucijos leidusios 2003 m. vasario 17 d. sutartyje išvardintus infrastruktūros objektus įrengti valstybinėje žemėje), o vėliau panaikinus šią instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos leidimas. Akcentavo, kad pareiškėjas tokio leidimo neturėjo nei statydamas tvorą, nei civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Neturi jo ir šiandien, todėl laikė, kad pareiškėjo statinio (tvoros) perklasifikavimas iš II grupės į I grupės statinį, kai pareiškėjas statyti tvorą ant valstybinės žemės apskritai neturi teisės, nelaikytinas teisiškai reikšmingu teisingam civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.eA2-2735-323/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ir ją sustabdyti iki kol bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-305-513/2024 arba perduoti civilinę bylą Nr. eA2-2735-323/2024 nagrinėti pirmos instancijos teismu iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nurodė, kad skundžiama nutartimi paneigta Konstitucijoje įtvirtinta teisingumo esmė. Pažymi, kad pagal Konstituciją turi būti įvykdytas realus teisingumas. Realus teisingumo įgyvendinimas reiškia, kad, jį įgyvendinant, teisingumas negali būti pasiektas laikantis tik įstatyme nustatytos normos ar principo. Formalus teisingumas reiškia, kad liko neįgyvendintas Konstitucijoje įtvirtintas teisingumas, nes pirmos instancijos teismas iš įrodymo (specialisto išvados) matydamas, kad civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018 turėjo būti nagrinėjama dėl I grupės statinio ir atitinkamai būtent tokios grupės statinio reglamentavimas turėjo būti taikomas ir kad civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 tai nepadaryta, tiesiog nusišalino nuo teisingumo vykdymo ir visiškai formaliai atsisakė atnaujinti procesą.
7.2. Atkreipia dėmesį, kad specialisto išvada buvo gauta visai kitoje byloje, t. y. šis įrodymas buvo patektas iš kitos bylos. Teigia, kad įrodymo poreikis atsirado vykdymo procese, kai buvo susidurta su problema, jog reikalaujama griauti II grupės statinį, o natūroje tokio nėra. Kilus neaiškumui ir atsirado poreikis pasinaudoti specialisto pagalba. Todėl mano, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad įrodymas pateiktas per vėlai.
7.3. Pažymi, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą – pareiškėjas nėra specialistas ir specialių žinių neturi. Specialisto išvada gauta 2024 m. kovo 12 d. civilinėje byloje, teikta į civilinę bylą Nr. 2VP-88-1048/2024 ir papildomai pateikta kartu su pareiškėjo baigiamąja kalba. Darė išvadą, kad iš rašytinio įrodymo matyti, jog aplinkybę suformavo specialistas atlikęs specialių žinių reikalaujantį statinio identifikavimą vykdymo procese. Mano, jog vien tai, kad esminė aplinkybė specialisto pagalba paaiškėjo vykdymo procese, nereiškia, kad tokia aplinkybe pareiškėjas negali remtis ir kad procesas negali būti atnaujinamas.
7.4. Mano, kad aplinkybės turi esminę reikšmę bylai – aplinkybė, jog natūroje yra ne II grupės, o I grupės statinys turi esminę reikšmę civilinei bylai Nr. e2-4206-901/2018, nes joje buvo sprendžiama ne dėl statinio apskritai, o būtent dėl II grupės statinio. Pažymi, kad statinio tinkamas identifikavimas turi esminę reikšmę taikant tokio statinio teisinį reglamentavimą, nes statybos teisės aktai statinį I grupės ir statinį II grupės reglamentuoja skirtingai. Darė išvadą, kad vien jau skirtingas teisinis I grupės ir II grupės statinių reglamentavimas turi esminę reikšmę bylai, nes paaiškėjus, kad natūroje statinys yra ne II, o I grupės tapo akivaizdu, jog esminės faktinės aplinkybės buvo neatskleistos ir nepagristai taikytas teisinis reglamentavimas, kuris nėra skirtas I grupės statiniui.
7.5. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį net neįsigilino į esminę aplinkybę, jog civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 skundžiami dokumentai surašyti ne tik tinkamai neidentifikavus statinio, bet ir klaidingai nurodant, jog statinys buvo statomas žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, jog tai vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų, kurio teismas net tinkamai neišnagrinėjo. Atkreipia dėmesį, jog civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 buvo klaidingai laikoma, kad pareiškėjas II grupės statinį pastatė valstybei priklausančiame žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau mano, jog taip nėra.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija prašo atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
9.1. Nurodė, kad pareiškėjo užsakymu parengtoje 2024 m. kovo 12 d. konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 užfiksuota ta padėtis, kuri buvo šios išvados parengimo metu, ir kuri ženkliai skiriasi nuo savavališkos statybos fiksavimo metu buvusios situacijos. Teigia, jog tai nesunkiai galima nustatyti palyginus statybos inspekcijos atlikto tyrimo metu 2018 m. sausio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu darytas fotonuotraukas su 2024 m. kovo 12 d. užfiksuota situacija. Pažymi, kad vien vizualiai matyti, jog 2018 m. tvora buvo aukštesnė (sulyginus tvoros apdailos plokščių skaičių vertikalioje linijoje, tvoros stulpų elementus ir kt.). Mano, kad pareiškėjas klaidina teismą ir teikia naujų faktinių aplinkybių (perstatytos tvoros), neegzistavusių savavališkos statybos fiksavimo metu, duomenis, kurdamas iliuziją, kad tokie patys duomenys buvo ir tvoros statybos bei savavališkos statybos fiksavimo metu. Darė išvadą, kad šios aplinkybės neegzistavo nei savavališkos statybos fiksavimo metu, nei civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimo metu ir yra laikytinos naujai atsiradusiomis, o ne naujai paaiškėjusiomis.
9.2. Nurodė, kad yra pridedamos (duomenys neskelbtini)surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pridėtos 2020 m. birželio 4 d. darytos foto nuotraukos dar kart patvirtina, jog jokių tvoros pakeitimų pareiškėjas dar 2020 metais nebuvo atlikęs.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:.
11.1. Nurodė, kad nors UAB „Statybos tyrimų instituto“ konsultacinės išvados data yra 2024 m. kovo 12 d., tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjas dėl konsultacinės išvados gavimo negalėjo kreiptis savalaikiai, t. y. dar civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimo metu, o tai reiškia, jog ši tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka antrojo naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymio – pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma“.
11.2. Akcentavo, kad UAB „Statybos tyrimų instituto“ 2024 m. kovo 12 d. konsultacinė išvada neturi ir nebūtų turėjusi jokios esminės reikšmės civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimui, nes šis dokumentas yra tik konsultacinio pobūdžio ir jis niekaip nepaneigia kompetentingos institucijos – inspekcijos (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų aplinkybių ir faktinių duomenų, o iš to seka, jog ši tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka ketvirtojo naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymio – „turi esminę reikšmę bylai“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų.
15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
16. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kaip yra nagrinėjamu atveju, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš šių sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas. Šiuo atveju apeliantas įrodinėja, jog byloje egzistuoja antroji sąlyga procesui atnaujinti – egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas, t. y. jog po bylos išnagrinėjimo iš esmės, paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
17. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).
18. Tiek prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, tiek atskiruoju skundu apeliantas iš esmės teigia, kad gavus 2024 m. kovo 12 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinę išvadą Nr. 24-11, paaiškėjo aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai fiksuotos pasekmės – tai yra pareiškėjo pastatyta tvora ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįstai priskirta II grupės nesudėtingam statiniui, kadangi faktiškai paminėta tvora yra I grupės nesudėtingas statinys. Apelianto nuomone, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę, kadangi I grupės nesudėtingiems statiniams yra taikomas visiškai kitas teisinis reglamentavimas ir dėl šios priežasties civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018 buvo išnagrinėta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
19. Minėta, kad apeliantas naujai paaiškėjusios aplinkybės pagrindu nurodo 2024 m. kovo 12 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinę išvadą Nr. 24-11, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, naujai paaiškėjusioms aplinkybėms pripažinti. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018, o šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d., tuo tarpu apelianto užsakymu UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinę išvadą Nr. 24-11, kurioje apelianto nuomone užfiksuotos esminę reikšmę civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 turinčios aplinkybės, pateikė tik 2024 m. kovo 12 d.. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas į specialistus kreiptis delsė beveik 5 metus po to kai civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendimas įsiteisėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto elgesys (nepagrįstas delsimas) laikytinas ne kuo kitu, kaip naujų įrodymų rinkimu ir teikimu teismui jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir sprendimo įsiteisėjimo, tačiau toks elgesys nėra toleruotinas. Šiuo atveju svarbus aspektas – paties pareiškėjo aktyvūs veiksmai, tačiau apelianto pasyvus elgesys ir neveikimas teismo proceso metu bylą nagrinėjant iš esmės ir jam pasibaigus, neatitinka nagrinėjamoje situacijoje bonus pater familias elgesio standarto, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2024 m. kovo 12 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinės išvados Nr. 24-11 pateikimas nelaikytina aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma dar civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
20. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, kadangi pareiškėjas nėra specialistas ir specialių žinių neturi, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021 24 punktas). Tik ginčo šalys sprendžia, kokiais įrodymais ir kokiu būdu grįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus, o teismas į šį procesą nesikiša, tik prižiūri, kad ginčas vyktu laikantis taisyklių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018 pirmosios instancijos teisme, apeliantas siekė įrodyti aplinkybes, kad ginčo tvora priskirtina ne II grupės statiniams, tačiau ji priklausė I grupės statiniams, todėl darytina išvada, kad apeliantas vykdydamas savo įrodinėjimo pareigą galėjo kreiptis į specialistus. Be to, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą, apeliantą atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), todėl apeliantui turėjo būti žinoma įrodinėjimo pareigos taisyklė bei buvo žinoma, ar bent jau turėjo būti žinoma galimybė kreiptis į specialistus, tačiau to nepadarius, apeliantas privalo prisiimti iš to kylančias pasekmes.
21. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad apelianto nurodomos naujos aplinkybės turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Apelianto teigimu 2024 m. kovo 12 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 konstatuota aplinkybė, kad faktiškai ginčo tvora yra ne II grupės, o I grupės statinys ir tai turi esminę reikšmę civilinei bylai Nr. e2-4206-901/2018, nes joje buvo sprendžiama ne dėl statinio apskritai, o būtent dėl II grupės statinio. Akcentuotina, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018 pirmosios instancijos teisme, buvo konstatuota savavališka statyba dviem pagrindais, t. y. jog statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, buvo privalomas statybos leidimas, kurio apeliantas neturėjo bei tai, kad apelianto tvora statyta ne savo, o valstybiniame žemės sklype, kurio apeliantas nenuomojo, kuris jam nebuvo perduotas panaudos ar kitu pagrindu, todėl šiuo atveju tvoros statymo metu buvo būtinas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (kaip institucijos leidusios 2003 m. vasario 17 d. sutartyje išvardintus infrastruktūros objektus įrengti valstybinėje žemėje), o vėliau panaikinus šią instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos leidimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas visiškai nieko nepasisako dėl civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nustatyto antrojo savavališkos statybos pagrindo, todėl akivaizdu, jog apelianto nurodoma naujai paaiškėjusi bei 2024 m. kovo 12 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 užfiksuota aplinkybė, neturėtų visiškai jokios reikšmės civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 baigčiai bei teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui.
22. Apeliantas atskiruoju skundu gana plačiai pasisako dėl civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 padarytų klaidų, t. y., kad byla buvo išnagrinėta tinkamai neidentifikavus statinio, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės šio ginčo išnagrinėjimui. Kaip minėta šios nutarties 15-16 punktuose, prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas vyksta trimis etapais. Kadangi apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas, antrajame etape vertinamos procesinės prielaidos procesui byloje atnaujinti. Kaip minėta anksčiau, tokių prielaidų nustatyta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, o ginčas dėl ieškinio pagrįstumo iš naujo nėra nagrinėjamas.
23. Apibendrinant tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, todėl nėra ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo procesui atnaujinti.
24. Įvertinus visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su proceso civilinėje byloje atnaujinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.