Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2S-210-796/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-09-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-04Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-04Klaipėdos apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2024-06-03Klaipėdos apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2024-07-18Klaipėdos apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2024-07-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2S-210-796/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01681-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas
R. C.
Civilinė byla Nr. e2S-210-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01681-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo R. C. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje pagal ieškovo R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovo R. C. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R. C.. Ieškovas R. C. prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

3. 2020 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas ieškovo 2020 m. gruodžio 9 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366, sustabdyti 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo prašymas tenkintas, nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir antstolės A. R. Ž. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366, iki bus išnagrinėtas ieškovo R. C. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir byloje įsiteisės teismo procesinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4.2 Viena iš CPK 145 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67-464/2015).

4.3 Nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00366 pagal Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta – nevykdyti jokių statybos darbų valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Minėtoje vykdomojoje byloje 2020 m. birželio 23 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-8690-911/2020 pagal antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo dėl 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo. Vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366 2020 m. birželio 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas dėl įpareigojimo skolininkui R. C. pašalinti savavališkos statybos padarinius, numatytus 2018 m sausio 26 d. Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Už nevykdymą prašoma taikyti pasekmes ir skirti baudą. Duomenų apie tai, jog dėl 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas vykdomasis procesas, byloje nėra.

4.4 Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą, užtikrinti suinteresuoto asmens teisėtų interesų apsaugą ir nekliudomą pasinaudojimą teismine gynyba. Susipažinęs su prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniu, įvertinęs nurodytas aplinkybes, jog dėl teismo sprendimo yra pateiktas prašymas atnaujinti procesą, kad ieškovas prašo ieškinį tenkinti, teismas nusprendė, jog tolesnis vykdymo veiksmų atlikimas vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366, kartu vykdant 2018 m. sausio 26 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašant taikyti 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasekmes, gali sukelti ieškovui neigiamas pasekmes, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nugriovus infrastruktūrą, kurios teisinis statusas dar civiline tvarka neišspręstas, bus sukelti sunkūs padariniai, nes padėties atstatymas vėliau bus susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, darbu ir lėšomis, nebus aišku, kas ir kieno sąskaita turės vykdyti nugriaustos infrastruktūros atkūrimo darbus, todėl, siekiant išvengti galimų nepageidautinų padarinių, tikslinga stabdyti Privalomųjų nurodymų vykdymą ir vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366, iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį pakeisti ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikomas dėl 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir dėl 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1 Apeliantė mano, jog skundžiamos nutarties dalis dėl 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų vykdymo sustabdymo yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą, kai nustatoma, kad statyba yra savavališka, ir surašomas savavališkos statybos aktas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Tokio privalomojo nurodymo paskirtis – sustabdyti ir uždrausti toliau vykdyti bet kokius savavališkai statomo ar pastatyto statinio statybos darbus. 2018 m. sausio 26 d. R. C. buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Teismo nutartimi nepagrįstai taikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, nepagrįstai buvo panaikintas draudimas nevykdyti jokių savavališkai statomo ar pastatyto statinio ar jo dalies statybos darbų.

5.2 Apeliantės nuomone, 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo sustabdymas taip pat yra nepagrįstas. Pažymi, jog 2018 m. sausio 25 d. statytojui R. C. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad neturėdamas statybą leidžiančio dokumento valstybinės žemės sklype pastatė nesudėtingąjį statinį – tvorą. 2018 m. sausio 26 d. R. C. buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinės žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Inspekcija kreipėsi į antstolę su prašymu pradėti priverstinį 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą. Užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/20/00366. Antstolė 2020 m. birželio 23 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad skolininkas R. C. nurodymo neįvykdė, tvora nėra nugriauta. 2020 m. liepos 30 d. pareiškimu dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė prašo teismo leisti taikyti Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas pasekmes, t. y. leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko, ir skirti skolininkui baudą. Inspekcijos nuomone, Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo sustabdymas yra perteklinis ir nereikalingas, kadangi teismo nutartimi vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366 sustabdyti.

5.3 Apeliantė pažymi, jog ieškovas R. C. sąmoningai klaidina teismą, neva jam nežinoma, už kokio privalomojo nurodymo nevykdymą antstolė kitoje civilinėje byloje prašo taikyti pasekmes ir skirti baudą. Apeliantė mano, jog ieškovas tiesiog naudojasi aplinkybėmis, kad ranka įrašant registravimo duomenis nuo metaduomenų kortelės buvo sumaišyti Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius registracijos duomenys. Ieškovui turi būti ir yra žinoma, kokio privalomojo nurodymo jis nėra įvykdęs ir kuris privalomasis nurodymas yra perduotas vykdyti priverstinai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo R. C. atstovas advokatas S. T. prašo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1 Pažymi, jog apeliantė nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties dalimi dėl 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo sustabdymo. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr.0075/20/00366. Mano, jog tai įrodo, kad skundžiama nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta.

Šalies argumentai

6.2 Ieškovo atstovo nuomone, apeliantė nurodo vienintelį argumentą, kodėl skundžiama nutartis turi būti pakeista, t. y. Inspekcija mano, kad sprendimas stabdyti Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą yra perteklinis, nes teismas ta pačia nutartimi taip pat sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366. Tačiau toks apelianto argumentas, ieškovo atstovo manymu, yra nepagrįstas.

6.3 Pažymi, jog ieškovui 2018 m. sausio 26 d. buvo išduotas vienintelis Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), o vykdomas tuo pačiu numeriu tik kito turinio vykdomasis dokumentas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, nes tik atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 būtų galima išsiaiškinti naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl skirtingo turinio Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Taip pat iš esmės yra ir su 2018 m. sausio 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) 2 priedu – 2018 m. sausio 26 d. Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. šio privalomojo nurodymo turinys yra neaiškiomis aplinkybėmis perkeltas į 2020 m. birželio 19 d. antstolei pateiktą vykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio, kaip dokumento, pagaminimo aplinkybės nėra žinomos. 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrąjį turinį ir teisėtumą galima išsiaiškinti tik atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai sustabdė ir 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Mano, jog vien tik vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366 sustabdymas nagrinėjamoje situacijoje neduos siekiamo rezultato, t. y. 2018 m. sausio 26 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 26 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių turinys iš dalies dubliuojamas į vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00366 pateiktame neaiškios kilmės vykdomajame dokumente, gali būti pateikti vykdyti bet kuriam kitam antstoliui. Todėl teismas pagrįstai, iki kol bus išsiaiškintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, sustabdė nurodytų Privalomųjų nurodymų vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. Kartu su atskiruoju skundu pateikti šie dokumentai: 2018 m. sausio 26 d. Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) su metaduomenimis; 2018 m. sausio 26 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) su metaduomenimis; 2018 m. rugpjūčio 16 d. Inspekcijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. spalio 8 d. R. C. atstovo prašymas teismui; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020.

11. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti šie dokumentai: 2018 m. sausio 30 d. raštas ir jo 2, 3 priedai; vykdomosios bylos titulinis lapas; 2020 m. birželio 22 d. patvarkymas ir vykdomasis dokumentas; 2018 m. sausio 26 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje vykdomas vykdomasis dokumentas.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų dokumentų turiniu, nusprendžia, kad pateikti dokumentai galėtų būti reikšmingi byloje nebent šalių ginčą sprendžiant iš esmės, bet ne sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl juos atsisakytina priimti kaip nesusijusius su nagrinėjamu klausimu (CPK 180 straipsnis) ir dėl to neturinčius reikšmės šio klausimo išsprendimui. Kadangi dokumentai buvo pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, atsisakius juos priimti, jie šiuos dokumentus pateikusiems asmenims negrąžintini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo

14. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantė nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, kuria buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, negu teigia ieškovo atstovas, iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantė dėsto nesutikimo argumentus ne tik dėl 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo sustabdymo, bet ir argumentus, kodėl, jos nuomone, nėra tikslinga sustabdyti ir 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo sprendžia vadovaudamasis ne tik atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, bet ir teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas ir turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

16. Kaip matyti, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimas teismui nėra savaime suprantamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik tokiu atveju, jeigu egzistuoja jų taikymo sąlygos. Nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepateisinamas, nes sukelia nepatogumų ir ribojimų priešingus interesus byloje turinčiai proceso šaliai.

18. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje aptarė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, pažymėjo, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau preliminariai neįvertino ir nieko nepasisakė apie tai, ar ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 tikėtinai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs tik vieną iš dviejų privalomųjų sąlygų (t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas), nutarė tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria, nes tai prieštarauja CPK 144 straipsnio 1 dalies reglamentavimui ir teismų praktikai.

19. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013).

20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi nutarta netenkinti pareiškėjo R. C. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Ir nors minėta nutartis šiuo metu nėra įsiteisėjusi, tačiau tai duoda pakankamą pagrindą pagrįstoms abejonėms, kad ieškovui gali būti priimtas palankus teismo sprendimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikoma, kad pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016 ir kt.). Šia praktika vadovaujamasi ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-236/2020; 2020 m. spalio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020).

22. Nustatyta, jog civilinė byla pagal ieškovo R. C. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 iš esmės jau išnagrinėta ir byloje 2021 m. sausio 18 d. buvo priimta nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo R. C. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Nors minėta nutartis šiuo metu nėra įsiteisėjusi, tačiau aplinkybė, jog prašymą atnaujinti procesą išnagrinėjus iš esmės jis buvo atmestas kaip nepagrįstas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, sudaro prielaidas abejonėms dėl ieškovo reikalavimų prima facie (preliminaraus) pagrįstumo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog, nagrinėjamu atveju neegzistuojant vienai iš privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje iš viso negalimas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta tinkamai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesustačius abiejų privalomųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis naikintina ir ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – prašymas atmestinas.

24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės:

ieškovo R. C. 2020 m. gruodžio 9 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366, sustabdyti 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo, atmesti.

Teisėja Kristina Domarkienė