Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) R. C. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (dabar prie Aplinkos ministerijos), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir R. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas (ieškovas) nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme nurodyta, jog 2024-01-08 paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas ieškovo R. C. ieškinys (pareiškimas) atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo. Iš 2024-01-24 Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-305-730/2024 matyti, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl 2018-01-25 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 pripažinimo negaliojančiu ir jau yra paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Nuo Klaipėdos apygardos teismo 2024-01-08 pranešimo nėra praėjęs 3 mėn. terminas, todėl ieškovas nėra praleidęs termino šiam prašymui pateikti. Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 reikalavimą dėl akto panaikinimo paliko nenagrinėtu, nes laikė, kad aktas nesukuria jokių teisinių padarinių, t. y. teismas nurodė, kad 2018-01-25 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 nenustatyti jokie konkretūs privalomi įpareigojimai R. C., todėl aktas negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 iš esmės klydo ir netinkamai išsprendė bylą, nes siekiant išspręsti ginčą dėl savavališkos statybos yra būtina iš esmės išnagrinėti pagrindinį dokumentą, kuriuo fiksuojami statybos faktai - savavališkos statybos aktą. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 palikęs nenagrinėtu ieškovo reikalavimą dėl 2018-01-25 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 iš esmės netinkamai išsprendė bylą, t. y. ji liko tinkamai neišnagrinėta, nes ginčas dėl pačio privalomųjų nurodymų surašymo pagrindo - savavališkos statybos akto liko neišnagrinėtas. Procesą būtina atnaujinti, nes civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 per klaidą paliktas iš esmės neišnagrinėtas pagrindinis reikalavimas dėl 2018-01-25 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 panaikinimo ir todėl teismas negalėjo objektyviai ir nešališkai pasisakyti ir spręsti dėl išvestinių dokumentų (privalomųjų nurodymų) teisėtumo. Teismų požiūris dėl savavališkos statybos akto teisinės reikšmės ir šiuo klausimu nuoseklios praktikos suformavimas, bei ginčo dėl 2018-01-25 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-305-730/2024 iškėlimas yra pripažintini nauja esmine aplinkybe, kuri turi reikšmės ginčui teisingai išspręsti, nes vadovaujantis minėta teismų praktika teismas negalėjo pasisakyti dėl išvestinio dokumento (privalomojo nurodymo) teisėtumo, kol nėra išnagrinėtas iš esmės pačio savavališkos statybos akto, kurio pagrindu surašytas privalomasis nurodymas, teisėtumo klausimas. Todėl yra akivaizdu, kad civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 padaryta išvada dėl ginčo privalomųjų nurodymų tariamo teisėtumo, iš esmės neišnagrinėjus ir neišsprendus savavališkos statybos akto aplinkybių ir šio akto teisėtumo klausimo, yra aiškiai nepagrįsta ir byla nėra tinkamai išnagrinėta. Pvz. pripažinus 2018-01-25 savavališkos statybos aktą Nr.SSA-30-180125-00005 neteisėtu ir jį panaikinus, neliktų pagrindo, dėl kurio surašyti ginčo privalomieji nurodymai. Pasikeitusi teismų praktika ir ginčo kėlimas dėl 2018-01-25 savavališkos statybos akto Nr.SSA-30-180125-00005 yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 bei iš esmės išspręsti paliktą nenagrinėtu ieškovo reikalavimą dėl 2018-01-25 savavališkos statybos akto Nr.SSA-30-180125-00005 panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovas R. C. ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtais: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-25 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005; 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-26 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-30-180126-00009; 3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNNSP-30-180126-000010; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apylinkės teismas 2018-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nutraukė civilinę bylą dalyje, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-25 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, o kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2019-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-07 sprendimą paliko nepakeistą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.

Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas (ieškovas) nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

Pareiškėjas (ieškovas) proceso atnaujinimo pagrindu nurodo aplinkybę, jog Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas ieškovo R. C. ieškinys (pareiškimas) atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo; byloje reiškiamas reikalavimas dėl 2018-01-25 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjo civilinę bylą, teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas (pareiškėjas) reiškia ieškinį kitoje byloje dėl to paties savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiu, savaime nereiškia, jog procesas turėtų būti atnaujintas prašomoje byloje. Klaipėdos apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-305-730/2024 yra nagrinėjama, joje nėra konstatuota jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų esminę reikšmę civilinei bylai Nr. e2-4206-901/2018.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nauja teismų praktika, pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, vadovavosi ir taikė galiojančias teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika, todėl vien ta aplinkybė, jog po teismo sprendimo teismų praktika ir/ar teisės normos, aktualios bylos nagrinėjimui, galėjo pasikeisti, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Pažymėtina, kad byla, kurioje ieškovas (pareiškėjas) prašo atnaujinti procesą, išnagrinėta beveik prieš šešerius metus laiko. Naujausi teisės aktai turėtų būti taikomi ir į naujausią teismų praktiką galėtų būti atsižvelgiama teismui nagrinėjant naujas bylas ir priimant naujus teismo sprendimus, tačiau teisės normų ar jų aiškinimo pasikeitimas negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuriai esant būtų pagrindas atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad teisinio pagrindo atnaujinti procesą nėra, todėl prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo (ieškovo) R. C. prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.