Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nutraukta civilinės bylos dalis dėl 2018 m. sausio 25 d. Statybos inspekcijos savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 pripažinimo neteisėtu, o kita ieškinio dalis atmesta. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 sprendimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik taisant esmines klaidas, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02). Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-8486-676/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Teismai, spręsdami dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, vertina, be kita ko, ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 25 d. statytojui R. C. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, kuriame nurodė, jog „nesudėtingas II grupės statinys (tvora) pastatytas valstybinėje žemėje be statybą leidžiančio dokumento“. 2018 m. sausio 26 d. atsakovė surašė ieškovui privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-180126-00009, kuriuo pareikalavo „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005“. Taip pat atsakovė 2018 m. sausio 26 d. surašė ieškovui privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00009, kuriuo pareikalavo „nevykdyti jokių statybos darbų valstybinės žemės sklype, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai“. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtais: 1) 2018 sausio 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005; 2) 2018 m. sausio 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-30-180126-00009; 3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNNSP-30-180126-000010; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005 nutraukė, likusią ieškinį dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius teismas konstatavo, jog iš ieškovo teismui pateiktų Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano ir jo sprendinių nustatyta, kad buvo pritarta 3,99 aro (0,0399 ha) įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimui prie turimo ieškovo žemės sklypo, bet ne 5,44 aro dydžio valstybės žemės sklypo prijungimui, kuriame ir pastatyta ginčo tvora. Paminėtais dokumentais nustatyti įpareigojimai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkui savo lėšomis įrengti privažiuojamąjį kelią ir automobilių apsisukimo aikštelę, buitinių nuotekų atšaką, prijungiant ją prie esamų miesto buitinių nuotekų tinklų, taip pat perkelti esamą ryšių skirstomąją dėžutę. Analogiški įpareigojimai numatyti ir ieškovo su Klaipėdos miesto savivaldybe 2003 m. vasario 17 d. sudarytoje sutartyje Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Šiuose dokumentuose niekur nėra kalbama apie galimybę ieškovui statyti tvorą gretimame valstybiniame žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtą detalųjį planą ir jo sprendinius turėjo buvo formuojamas atskiras 5,44 aro dydžio valstybės žemės sklypas, kurio paskirtis – kitos paskirties žemė, kurios naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija, naudojimo pobūdis – želdynams įrengti ir eksploatuoti. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 paliktas nepakeistas.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-380-524/2023 konstatuota, jog žemės sklypo savininko sutikimas arba susitarimas su statytoju dėl žemės sklypo suteikimo yra sandoris, kurio turinys – konkrečių teisių naudotis žeme apibrėžtomis sąlygomis (žemės sklypo vieta, plotas, suteikimo naudotis terminas, atlyginimas už naudojimąsi, kitos sąlygos) suteikimas statytojui. Suteikiamos statytojui teisės suvaržo žemės savininko teises, suteiktos teisės į žemę įstatyme numatytais atvejais turi būti įregistruotos viešame registre. Tokį susitarimą gali sudaryti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos atstovas, turintis atitinkamus įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju žemę valdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir savo sutikimą išreiškė 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 16-88 sudarymu. 2023 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 50 patvirtinto Detaliojo plano pagrindinių sprendinių pastabose, t. y. detaliajame plane dėl ginčo miesto žemės 1720 kv. m. ploto teritorijos nurodyta, kad vienas iš žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Detaliųjų planų tikslų yra nustatyti planuojamų teritorijų naują tvarkymo režimą, siekiant racionaliau panaudoti miesto savivaldybės valdomas žemėnaudas, sutvarkyti neprižiūrimas teritorijas, privatizuoti miesto ūkio ar visuomenės reikmėms nereikalingas teritorijas. Minėtu detaliuoju planu buvo numatyta ginčo teritorijoje leisti statyti gerbūvio ir kt. elementus. Civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 nustatyta, jog sutikimą davė būtent Savivaldybė. Tokia teismo nustatyta aplinkybė įrodo, kad VTPSI, surašiusi ginčo privalomuosius nurodymus, visą laiką nepagrįstai tvirtino, kad 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 16-88 apibrėžto miesto žemės 1720 kv. m. ploto teritorijoje, į kurią patenka ir žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), infrastruktūrai įrengti neva nebuvo gautas sutikimas. Tik 2023 m. liepos 10 d. teismo sprendimo pagrindu paaiškėjus šiai naujai aplinkybei, tapo reikšminga ir akivaizdu, kad teismas civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjo netinkamai, nes nagrinėjamu atveju sutikimą statinio statybai turėjo duoti ir jį davė ne NŽT, o Savivaldybė, kuri tvoros statymo metu buvo miesto žemės 1720 kv. m. ploto teritorijos valdytoja. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 konstatavus, kad nagrinėjamu atveju žemę valdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir savo sutikimą išreiškė 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 16-88 sudarymu, paaiškėjo, kad teismas neatskleidęs bylos esmės civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjo iš esmės netinkamai, nes 2003-2004 m. statybos santykiams taikė Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017, kuris teisinių santykių metu negaliojo, o NŽT nebuvo įsteigta. Todėl teismo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nustatyta aplinkybė, kad NŽT sutikimo nėra išdavusi neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes tvoros statymo metu ši institucija neegzistavo, žemės nevaldė ir objektyviai tokio sutikimo negalėjo duoti. Teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo pagrindu paaiškėjo esminės bylos aplinkybės ir dėl fakto ir dėl teisės taikymo, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą iš naujo nustatyti faktines aplinkybes dėl sutikimo davimo, bei taikyti teisinį reglamentavimą, kuris galiojo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendime nurodyto Savivaldybės sutikimo davimo metu. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 pagal ieškovo suformuluotus ieškinio reikalavimus sprendė klausimus susijusius su įvažiuojamojo kelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengimu bei 2003 m. vasario 17 d. sudarytos sutarties Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ vykdymu, tačiau nenagrinėjo klausimų susijusių su savavališkai pastatyta tvora ir savavališkos statybos padarinių šalinimu. Tai, kad šioje civilinėje byloje buvo konstatuota, kad ieškovas turėjo teisę įgyvendinti dalykus numatytus 2003 m. vasario 17 d. sudarytoje sutartyje Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nekeičia fakto dėl tvoros savavališkumo, kadangi ieškovas neturi statybą leidžiančio dokumento tvoros statybai, taip pat teisėtu pagrindu nevaldo valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės ir ieškovo 2003 m. vasario 17 d. pasirašyta sutartis Nr. 16-88 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nesuteikė teisės jam statyti tvoros. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 25-26 punktuose nurodyta, kad „Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimu Nr. 50 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau – Detalusis planas) ir jo sprendiniai numatė, jog prie turimo ieškovo žemės sklypo prijungiamas 3,99 aro dydžio įsiterpęs valstybinės žemės sklypas“, bet ne 0,0544 ha ploto sklypo valstybinės žemės sklypas, skirtas želdiniams. Teismas akcentavo, kad „šiais dokumentais numatyti įpareigojimai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui ieškovui – jis įstatymų nustatyta tvarka savo lėšomis turi įrengti planuojamą privažiuojamąjį kelią ir automobilių apsisukimo aikštelę, planuojamą buitinių nuotekų atšaką, prijungdamas ją prie esamų miesto buitinių nuotekų tinklų, taip pat perkelti esamą ryšių skirstomąją dėžutę. Siekdami įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, šalys 2003 m. vasario 17 d. sudarė sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr. 16-88.“ Klaipėdos apygardos teismas sprendime civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 nenurodė, kad ieškovas buvo įpareigotas įrengti tvorą gretimame valstybiniame žemės sklype ir kad šie darbai yra vientisos infrastruktūros įrengimo darbų neatskiriama dalis, o priešingai sprendimo 27 punkte, cituodamas 2003 m. vasario 17 d. sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr. 16-88 turinį nurodė, kad ieškovas įsipareigojo atlikti Sutarties 3 punkte nurodytus infrastruktūros plėtojimo (buitinių nuotėkų tinklų atšakos paklojimo, kelio demontavimo ir tiesimo, vejos įrengimo, šaligatvio klojimo) darbus ir kitus veiksmus, tarp jų – pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiuojamąjį kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į Savivaldybės balansą. Taigi darytina išvada, kad 2023 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendime nėra jokių naujų aplinkybių, susijusių su civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ginčo dalyku – tvoros pastatymo teisėtumu.

Teismo vertinimu prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės pateikė savo subjektyvų situacijos, faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau jokių konkrečių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, ir kurios turėtų esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodo kaip esmines, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimto teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja bylos atnaujinimo pagrindas numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, teismo vertinimu, negali būti laikomos esminę reikšmę bylai turinčiomis, dėl kurių galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, prašymas netenkintinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Atmetus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 366 straipsniu, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. C. prašymo atnaujinti procesą civilinėje Nr. e2-4206-901/2018 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.