- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1065-618/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- R. C.
- Ieškovas
- R. C.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R. C..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nutraukta civilinės bylos dalis dėl 2018 m. sausio 25 d. Statybos inspekcijos savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 pripažinimo neteisėtu, o kita ieškinio dalis atmesta. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 sprendimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 konstatuota, jog žemės sklypo savininko sutikimas arba susitarimas su statytoju dėl žemės sklypo suteikimo yra sandoris, kurio turinys – konkrečių teisių naudotis žeme apibrėžtomis sąlygomis (žemės sklypo vieta, plotas, suteikimo naudotis terminas, atlyginimas už naudojimąsi, kitos sąlygos) suteikimas statytojui. Suteikiamos statytojui teisės suvaržo žemės savininko teises, suteiktos teisės į žemę įstatyme numatytais atvejais turi būti įregistruotos viešame registre. Tokį susitarimą gali sudaryti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos atstovas, turintis atitinkamus įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju žemę valdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir savo sutikimą išreiškė 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr.16-88 sudarymu. 2023 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 50 patvirtinto Detaliojo plano pagrindinių sprendinių pastabose, t. y. detaliajame plane dėl ginčo miesto žemės 1720 kv. m ploto teritorijos nurodyta, kad vienas iš žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Detaliųjų planų tikslų yra nustatyti planuojamų teritorijų naują tvarkymo režimą, siekiant racionaliau panaudoti miesto savivaldybės valdomas žemėnaudas, sutvarkyti neprižiūrimas teritorijas, privatizuoti miesto ūkio ar visuomenės reikmėms nereikalingas teritorijas. Minėtu detaliuoju planu buvo numatyta ginčo teritorijoje leisti statyti gerbūvio ir kt. elementus. Civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 nustatyta, jog sutikimą davė savivaldybė. Tokia teismo nustatyta aplinkybė įrodo, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI), surašiusi ginčo privalomuosius nurodymus, visą laiką nepagrįstai tvirtino, kad 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr.16-88 apibrėžto miesto žemės 1720 kv. m ploto teritorijoje, į kurią patenka ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), infrastruktūrai įrengti neva nebuvo gautas sutikimas. Tik teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo pagrindu paaiškėjus šiai naujai aplinkybei, tapo reikšminga ir akivaizdu, kad teismas civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjo netinkamai, nes nagrinėjamu atveju sutikimą statinio statyba turėjo duoti ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), o savivaldybė, kuri tvoros statymo metu buvo miesto žemės 1720 kv. m ploto teritorijos valdytoja. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-380-524/2023 konstatavus, kad nagrinėjamu atveju žemę valdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir savo sutikimą išreiškė 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr.16-88 sudarymu, paaiškėjo, kad teismas neatskleidęs bylos esmės civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjo netinkamai, nes statybos santykiams taikė Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017, kuris teisinių santykių metu negaliojo, o NŽT neegzistavo. Teismo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nustatyta aplinkybė, kad NŽT sutikimo nėra išdavusi neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes tvoros statymo metu ši institucija neegzistavo. Teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo pagrindu paaiškėjo esminės bylos aplinkybės ir dėl fakto ir dėl teisės taikymo, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą iš naujo nustatyti faktines aplinkybes dėl sutikimo davimo bei taikyti teisinį reglamentavimą, kuris galiojo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendime nurodyto savivaldybės sutikimo davimo metu. Nustačius, kad 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 16-88 apibrėžto miesto žemės 1720 kv. m ploto teritoriją valdė savivaldybė, kuri davė sutikimą ją sutvarkyti ir joje plėtoti infrastruktūrą, kaip tai numatyta statybos santykių metu galiojusiuose teisės aktuose, turi būti daroma išvada, jog ieškovui privalomieji nurodymai surašyti nepagrįstai, t. y. iš esmės suklydus dėl institucijos davusios sutikimą bei ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo, todėl yra darytina išvada, kadi ieškinys yra tenkintinas. Prašo, teismui manant, kad būtina sulaukti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo įsiteisėjimo ir atsižvelgiant į tai, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimui naikinamasis terminas sueina 2024 m. gegužės 8 d., sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VTPSI atsiliepimu į prašymą nurodo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą bei naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-380-524/2023 pagal ieškovo suformuluotus ieškinio reikalavimus sprendė klausimus susijusius su įvažiuojamojo kelio, unikalus Nr. 4400-3186-1757, įrengimu bei 2003 m. vasario 17 d. sudarytos sutarties Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ vykdymu, tačiau nenagrinėjo klausimų susijusių su savavališkai pastatyta tvora ir savavališkos statybos padarinių šalinimu. Tai, kad šioje civilinėje byloje buvo konstatuota, kad ieškovas turėjo teisę įgyvendinti dalykus numatytus 2003 m. vasario 17 d. sudarytoje sutartyje Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nekeičia fakto dėl tvoros savavališkumo, kadangi ieškovas neturi statybą leidžiančio dokumento tvoros statybai, taip pat jokiu teisėtu pagrindu nevaldo valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės ir ieškovo 2003 m. vasario 17 d. pasirašyta sutartis Nr. 16-88 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nesuteikė teisės ieškovui statyti tvoros, nėra ir nebuvo numatytos tvoros statybos sąlygos ir galimybė statyti tvorą valstybiniame žemės sklype, priešingai, infrastruktūros plėtojimo sutartyje aiškiai apibrėžtas jos dalykas, susitariant dėl konkrečių savivaldybės infrastruktūros plėtojimo darbų (Sutarties 3 punktas), kurie neapima tvoros statybos ir nesudaro pagrįstos jokių kitų darbų atlikimo pagal šią sutartį regimybės. Taip pat infrastruktūros plėtojimo sutartimi nebuvo ir nėra nustatoma statybos teisė, o tik sudaromos prielaidos galimybei įgyti šią teisę, kurios įgyvendinimas priklauso nuo teisės aktuose nustatytų statybos normų laikymosi. Prašyme nurodyti motyvai atnaujinti procesą byloje vertinami kaip priemonė vilkinti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras.
4. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą nurodė, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė nėra nei nauja, nei naujai paaiškėjusi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu, todėl prašė prašymo netenkinti. Dar neįsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023, kaip klaidinančiai teigia ieškovas, nėra konstatuota, kad „žemę valdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir savo sutikimą išreiškė 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr.16-88 sudarymu“. Taip pat priešingai nei teigia ieškovas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 dalyvavo trečiuoju asmeniu ir teikė procesinius dokumentus.
5. Suinteresuoti asmenys NŽT, R. C. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą neteikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje Nr. e2-4206-901/2018 netenkino. Teismo nutarties argumentai:
6.1. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodyti argumentai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti. Padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendime nėra jokių naujų aplinkybių, susijusių su civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ginčo dalyku – tvoros pastatymo teisėtumu.
6.2. Teismo vertinimu prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės pateikė savo subjektyvų situacijos, faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau jokių konkrečių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, ir kurios turėtų esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, nepateikė.
6.3. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodo kaip esmines, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimto teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėjas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėj byloje Nr. e2-4206-901/2018 arba perduoti klausimą spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nurodė, kad nustatyta esminė reikšmės turinti aplinkybė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į infrastruktūros 1720 kv. m ploto žemės teritoriją, kurioje plėtoti infrastruktūrą išdavė ne NŽT, o savivaldybė. Mano, kad Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje byloje Nr.e2-380-524/2023 nustatyta paminėta aplinkybė yra nauja, nes civilinė byla Nr.e2-4206-901/2018 buvo išnagrinėta, nepagrįstai manant, jog neva tai sutikimą turėjo duoti NŽT, o jo nesant neva pagrįstai VTPSI surašė privalomuosius nurodymus.
7.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo aplinkybes, jog infrastruktūra buvo plėtojama 2003 metais, kai miesto žemės 1720 kv. m ploto teritorija nebuvo suformuota atskirais sklypais – pirmos instancijos teismas visiškai be pagrindo teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 priimtu sprendimu teismas turėjo nurodyti, kad ieškovas buvo įpareigotas įrengti tvorą gretimame žemės sklype.
7.3. Nurodė, kad nepagrįstos išvados, jog Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 priimtu sprendimu teismas nenurodė, kad darbai yra vientisos infrastruktūros dalimi. Pirmos instancijos teismas neįsigilino į proceso atnaujinimo pagrindą, jog po civilinės bylos Nr.e2-380-524/2023 išnagrinėjimo paaiškėjo, kad infrastruktūra nebuvo užbaigta statyti, o ieškovas įrodė, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ginčo aktu siekė nespręsti ieškovo atliktų pagal 2003 m. vasario 17 d. infrastruktūros plėtojimo sutartį darbų priėmimo – perdavimo, jų teisingai įvertinti. Būtent savivaldybė šiuo atveju atlikinėjo infrastruktūros plėtojimo užbaigimo procedūras, o šios aplinkybės, kaip esminės ir svarbą turinčios civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 net nebuvo. Mano, kad norint tinkamai atsakyti ar šios aplinkybės naujos ar ne, jas reikia tinkamai ir išsamiai išnagrinėti, tačiau neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės to neina padaryti.
8. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo VTPSI prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:
9.1. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-380-524/2023 pagal ieškovo suformuluotus ieškinio reikalavimus sprendė klausimus susijusius su įvažiuojamojo kelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengimu bei 2003 m. vasario 17 d. sudarytos sutarties Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ vykdymu. Tai, kad šioje civilinėje byloje buvo konstatuota, kad ieškovas turėjo teisę įgyvendinti dalykus numatytus 2003 m. vasario 17 d. sudarytoje sutartyje Nr. 16-88 „Dėl struktūros plėtojimo“ niekaip nekeičia fakto dėl tvoros savavališkumo, kadangi ieškovas neturi statybą leidžiančio dokumento tvoros statybai, taip pat jokiu teisėtu pagrindu nevaldo valstybinės žemės sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
9.2. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės ir ieškovo 2003 m. vasario 17 d. pasirašyta sutartis Nr. 16-88 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nesuteikė teisės ieškovui statyti tvoros. Klaipėdos apygardos teismas sprendime civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 niekur nenurodė, kad ieškovas buvo įpareigotas įrengti tvorą gretimame valstybiniame žemės sklype ir, kad šie darbai yra vientisos infrastruktūros įrengimo darbų neatskiriama dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nutraukta civilinės bylos dalis dėl 2018 m. sausio 25 d. Statybos inspekcijos savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 pripažinimo neteisėtu, o kita ieškinio dalis atmesta. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 sprendimas paliktas nepakeistas. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašė pripažinti neteisėtais VTPSI 2018 m. sausio 25 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, 2018 m. sausio 26 d. surašytą privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNNSP-30-180126-000010.
14. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, prašė jį atnaujinti, vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 konstatuota, jog žemę valdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir savo sutikimą išreiškė 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr.16-88 sudarymu. Mano, kad po minėto teismo sprendimo išaiškėjo, jog civilinė byla Nr.e2-4206-901/2018 buvo išnagrinėta nepagrįstai vertinant, jog sutikimą turėjo duoti NŽT, o jo nesant neva pagrįstai VTPSI surašė privalomuosius nurodymus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, nurodė, jog pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja bylos atnaujinimo pagrindas numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, teismo vertinimu, negali būti laikomos esminę reikšmę bylai turinčiomis, dėl kurių galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai nagrinėjo proceso atnaujinimo pagrindą ir išsamiai netyrė civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 esančių įrodymų, kurių pagrindu paaiškėjo naujos aplinkybės. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas akivaizdžiai neįsigilino į ginčo aplinkybes, jog infrastruktūra buvo plėtojama 2003 metais, kai miesto žemės 1720 kv. m ploto teritorija nebuvo suformuota atskirais sklypais bei pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 išsprendė tik dalies iš visos visumos infrastruktūros grąžinimo klausimą, tačiau jį nagrinėdamas aiškiai nustatė esmę turinčias naujas aplinkybes, jog buvo plėtojama infrastruktūra pagal detalųjį planą, kurio organizatoriumi buvo pareiškėjas, kuris būtent ir yra tas asmuo, kuris gali pasakyti detaliojo plano tikslus ir apimtis. Minėtu detaliuoju planu buvo numatyta ginčo teritorijoje leisti statyti gerbūvio ir kt. elementus. Taigi, po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo, kad ir sutikimas buvo gautas tam tikslui. Nurodo, kad tam, kad išsamiai išnagrinėti aplinkybes yra būtina viską tirti iš naujo ir tai galima objektyviai įgyvendinti tik atnaujinus procesą.
Dėl teismo nutarties teisėtumo
17. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).
19. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014).
20. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
21. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame pašyme ir atskirajame skunde nurodo, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimo metu. Nurodė, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 paaiškėjo nauja aplinkybė, o nauja aplinkybė yra ta, jog nagrinėjamu atveju sutikimą statinio statybai turėjo duoti ne NŽT, o savivaldybė, kuri tvoros statymo metu (2003-2004m.) buvo miesto žemės 1720 kv. m ploto teritorijos valdytoja.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos kaip naujai paaiškėjusios ir galėjusios turėti įtakos priimtam sprendimui.
23. Pažymėtina, kad procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimo dalykas – savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų nevykdyti statybos darbų bei privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos darbus teisėtumo klausimas. Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių teisinė reikšmė, atsižvelgus į šio instituto paskirtį, negali būti vertinama atsietai nuo bylos, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, nagrinėjimo dalyko. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir turinčiomis reikšmės įsiteisėjusio 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 teisingumui bei teisėtumui.
24. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, esminis ir galutinis tikslas, dėl kurio pareiškėjas siekia atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, yra ne pats savaime savavališko statybos akto panaikinimas, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimas, o pareiškėjo siekis byloje, kurioje prašoma atnaujinti, įrodyti, jog sutikimą dėl statinio statybos turėjo duoti savivaldybė. Teismas pažymi, kad šie argumentai savaime neteikia pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimą. Pareiškėjui savavališkos statybos aktas buvo surašytas dėl to, kad jis neturėdamas statybą leidžiančio dokumento valstybės žemės sklype pastatė II grupės nesudėtingą statinį tvorą, savavališkos statybos aktas surašytas konstatavus, jog tvora pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento.
25. Pareiškėjas nenurodė, kokios yra teisinės galimybės pakeisti nurodytus teisinius santykius ir galiojančio teismo sprendimo res judicata galią, t. y. nepateikė argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks ginčo šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatantis teisinis rezultatas. Išnagrinėtos bylos proceso atnaujinimas vien tuo pagrindu, kad atnaujinus procesą pareiškėjas nori išsiaiškinti tai, ar nurodomos aplinkybės naujos ar ne, kiek jos turėtų įtakos priimtam teismo sprendimui, kad jas reikia išnagrinėti, neatitiktų civilinio proceso tikslų bei principų, sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta teismo nutartis pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus, ir tuo pačiu nėra pagrindo spręsti, kad byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti.
26. Pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje egzistuoja tuomet, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju konkretūs faktiniai duomenys, kuriuos nustačius atsirastų pagrindas pakeisti priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, pateikti nebuvo, o pareiškėjo nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusias.
27. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad naujos aplinkybės jam paaiškėjo po Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023. Tačiau vien iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 matyti, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad aplinkybes, kurias prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo kaip naujai paaiškėjusias ir kurių pagrindu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, sužinojo 2021 m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjas yra praleidęs ir terminą dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pateikimo motyvais, kuriais nurodo, jog sutikimą turėjo duoti savivaldybė, o ne NŽT.
29. Iš byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas teisme pradėtas nagrinėti 2018 metais. Sprendimas dėl ginčo priimtas 2018 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusio teismo sprendimo iki šios dienos nėra įvykdęs. Pareiškėjo pateikti dokumentai ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, jo nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir turinčiomis reikšmės įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4206-901/2018 teisingumui bei teisėtumui. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog pareiškėjo bylą nagrinėjusiam teismui pateikti duomenys neabejotinai sąlygoja priešingo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4206-901/2018 priėmimą, pareiškėjas šios sąlygos neįrodė (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog procesas, pagal pareiškėjo prašymą, negali būti atnaujintas. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
31. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetami, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.