- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 2-67-464/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01760-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Adversus group“, A. M., N. O. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5444-567/2014 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, tretieji asmenys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Adversus group“, A. M., N. O. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (atskirojo skundo medžiagos b. l. 1-14), kurį 2014-08-29 patikslino (b. l. 92-104) ir prašo: 1) pripažinti atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, neveikimą, nevykdant ieškovo pateiktų 2009-12-08 ir 2009-12-10 mokėjimų nurodymų pervesti pinigines lėšas 1 277 395,38 Lt iš ieškovo atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kredito grąžinimo sąskaitą (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties pažeidimu; 2) priteisti iš atsakovo 167 594,26 Lt palūkanų už pavėluotą mokėjimo operacijos atlikimą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 690 560 Lt (200 000 eurų) kaip patirtus nuostolius dėl banko sąskaitos sutarties pažeidimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sustabdyti kredito, priskaičiuotų baudinių palūkanų ir delspinigių išreikalavimą iš ieškovo bei kitus su tuo susijusius veiksmus pagal kredito sutartį Nr. K200708-0940, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, iki bus išnagrinėta ši byla. Nurodo, kad nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais jam buvo sudarytos kliūtys grąžinti kreditą atsakovui, ginasi nuo 2009 m. Dalis veiksmų teismo procesiniais sprendimais pripažinti neteisėtais. Šiuo metu antstolio V. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl 2 284 579,69 Lt skolos ir 9 % metinių palūkanų išieškojimo atsakovo naudai, kurioje išvaržomos ieškovui priklausančios administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje pripažinus, jog atsakovo ankstesniais neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, šis išieškojimas taptų neteisėtas. Ieškovo teigimu, nesustabdžius atsakovo inicijuoto vykdomojo proceso ieškovo atžvilgiu, atsakovo galimai neteisėtais veiksmais ir toliau didinami ieškovo nuostoliai (žala), kadangi jį vykdant išieškomi delspinigiai ir palūkanos, kurie nepagrįstai (dėl atsakovo neteisėtų veiksmų) buvo priteisti iš ieškovo. Taip pat vykdymo eigoje pardavus patalpas, jose veikianti įmonė (UAB „Adversus group“), kurioje dirba ieškovas, negalės tęsti savo veiklos, todėl ieškovas liks be pajamų. Be to, vėliau patenkinus ieškinį, minėtų patalpų susigrąžinimas būtų neįmanomas. Ieškovo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užkirstų kelią tam, kad būtų didinama jam daroma žala, bei užtikrintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014-08-29 nutartimi (b. l. 106-108) atmetė ieškovo E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo pagal byloje pareikštus reikalavimus įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, o prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama teisinių pasekmių dėl įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, teismas padarė išvadą, kad prašoma taikyti procesinė priemonė yra neproporcinga ir neadekvati byloje pareikštiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones taip pat būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, teisėti atsakovo, kaip kreditoriaus kitoje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, interesai, ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principai, be to, atsakovo teisės būtų suvaržytos labiau, nei to reikėtų, kad būtų įvykdytas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas. Teismas pažymėjo ir tai, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu konkrečioje byloje, negali būti taikoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas E. M. atskirajame skunde (b. l. 115-118) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-08-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Skundžiamos nutarties motyvas, jog prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios pareikštiems reikalavimams, yra nepagrįstas. Teismui pripažinus, jog atsakovas neteisėtai nevykdė ieškovo pateikto atsakovui mokėjimo nurodymo pervesti lėšas į kredito grąžinimo sąskaitą, susiklostys pasekmės, jog šiuo metu atsakovo vykdomas išieškojimas dėl priskaičiuotų palūkanų bei netesybų taps neteisėtu. Vykdomąją bylą privaloma sustabdyti, nes nagrinėjamos bylos baigtis iš esmės lems išieškojimo (ne)teisėtumą. Teismo išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, nepagrįsta. Akivaizdu, kad visi įrodymai, pagrindžiantys ieškovo nurodomas aplinkybes, dėl kurių vykdomas priverstinis išieškojimas, teismui tenkinus ieškovo ieškinį nagrinėjamoje byloje, netektų teisėto pagrindo, yra pateikti į bylą. Nesustabdžius atsakovo inicijuoto vykdymo proceso, atsakovo daroma žala ir ieškovo nuostoliai bus didinami – didės vykdymo išlaidos, bus išvaržytas ieškovo turtas, kurio, patenkinus šį ieškinį, atgauti nebepavyks, ieškovui teks kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl žalos, kuri buvo padaryta išieškojimo metu. Iš esmės teisingas skundžiamos nutarties motyvas, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu konkrečioje byloje, negali būti taikoma, netinkamas nagrinėjamos bylos kontekste. Iš susiklosčiusių faktinių aplinkybių matyti, jog ieškinio reikalavimų patenkinimas lems ne tik reikalavimo teisės į atsakovą atsiradimą, bet ir atsakovo vykdomo išieškojimo neteisėtumą. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą nagrinėjamoje byloje lemia aplinkybė, jog dėl atitinkamų atsakovo veiksmų bus toliau didinama ieškovui daroma žala, susijusi su galimai neteisėtu tapsiančiu išieškojimu. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, administracinės patalpos, kurias atsakovo nurodymu išvaržo antstolis, bus parduotos ir ieškovas, valdantis šiose patalpose veikiančią įmonę (UAB "Adversus group") neteks pajamų, taip pat valstybės biudžetas nebegaus mokestinių įmokų.
Atsiliepimas
Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 126-130) prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014-08-29 nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad neturėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti tik galimus reikalavimus, t. y. reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Be to, taikytinos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš banko iš viso 858 154,26 Lt sumą, tačiau jo reikalavimai nėra kildinami iš kredito sutarties Nr. K200708-0940, pagal kurią bankas vykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu, ir niekaip su ja nėra susiję. Ieškovas nepagrindė, kaip išieškojimo veiksmų sustabdymas gali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Dėl to teismo išvada, kad reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo nėra įrodyta, pagrįsta.
2. Ieškovo argumentas, kad ieškovo ieškinio šioje byloje patenkinimo atveju susiklostys pasekmės, jog vykdomas išieškojimas taps neteisėtu, yra nepagrįstas. Išieškojimas vykdomas pagal įsiteisėjusius procesinius teismo sprendimus, kurie nėra nuginčyti. Kita vertus, ieškovo argumentai, kad bankas neva neteisėtai neįskaitė ieškovo nurodytos sumos ir dėl to neva nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė kredito sutartį, kad šių pinigų neįskaitymas buvo dėl banko kaltės, kad dėl šių veiksmų buvo pažeistos Ieškovo teisės, jau du kartus buvo įvertinti teisme iškeltose civilinėse bylose Nr. 2-2640-599/2011, Nr. 2-14507-728/2014. Ieškovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, dar kartą kreipiasi į teismą ir vėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti teisėtai vykdomą išieškojimą pagal Kredito sutartį Nr. K200708-0940.
3. Ieškovas nenurodo, kaip patalpų pardavimas varžytinėse gali būti susijęs su galimai palankaus teismo sprendimo šioje civilinėje byloje užtikrinimu. Iš banko galimai priteistina 858 154,26 Lt suma bus sumokėta nepriklausomai nuo to, bus realizuotas šis turtas, ar ne. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad bankas negalėtų šios sumos sumokėti. Tuo tarpu pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir ateityje teismui ieškovo ieškinį atmetus, bankas patirtų milžiniškų nuostolių, kadangi ieškovo skola, kurios tikėtina bankas negalės išieškoti, dar labiau išaugtų. Taigi ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, pažeidžia šalių interesų pusiausvyra, be to, yra neadekvačios ir neproporcingos, neatitinkančios protingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sustabdyti kredito, priskaičiuotų baudinių palūkanų ir delspinigių išreikalavimą iš ieškovo bei kitus su tuo susijusius vykdymo veiksmus pagal kredito sutartį Nr. K200708-0940, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, iki bus išnagrinėta ši byla, teisėtumo.
CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis ir esmė lemia, jog siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais.
Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje prašo pripažinti su atsakovu (banku) sudarytos sutarties, kurios pagrindu apelianto vardu banke atidaryta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimą, dėl kurio apeliantas patyrė iš viso 858 154,26 Lt dydžio nuostolius. Pasak apelianto, šį pažeidimą ir dėl jo kilusius nuostolius lėmė banko neveikimas, nevykdant apelianto 2009-12-08 ir 2009-12-10 pateiktų mokėjimų nurodymų pervesti iš minėtos sąskaitos pinigines lėšas į tame pačiame banke buvusią kredito grąžinimo sąskaitą, atidarytą remiantis kredito sutartimi Nr. K200708-0940. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantui nevykdant skolinio įsipareigojimo pagal minėtą kredito sutartį, atsakovas (bankas) šią sutartį nutraukė ir inicijavo priverstinį skolos išieškojimą iš turto, įkeisto hipoteka sutarties vykdymui užtikrinti. Apelianto skolinio įsipareigojimo, išieškomo priverstine tvarka, pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kurių pagrindu antstolio V. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla (b. l. 71-86). Apelianto ieškinys dėl kredito sutarties Nr. K200708-0940 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu teismo buvo atmestas (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo c. b. Nr. 2-2640/2011), 2014 m. inicijuota civilinė byla dėl nepagrįsto ir neteisėto tos pačios kredito sutarties nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (dėl ieškinio tapatumo) nutraukta (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-14507-728/2014).
Tokių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad apelianto prašymas taikyti šioje civilinėje byloje jo nurodomas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš esmės siekiama sustabdyti vykdomojoje byloje teisėtai atliekamas išieškojimo iš apelianto turto procedūras (ką lėmė kredito sutartyje Nr. K200708-0940 nustatytų piniginių prievolių nevykdymas), nėra tiesiogiai susijęs su šios civilinės bylos reikalavimu (ieškinio dalyku) – pripažinti netinkamą su banku sudarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties įgyvendinimą ir kompensuoti dėl to padarytą jam žalą. Apeliantas nepagrįstai mano, kad šioje byloje jam palankaus sprendimo priėmimo atveju (t. y. pripažinus atsakovo veiksmus dėl jo mokėjimų nurodymų nevykdymo neteisėtais) įsiteisėjusių teismo sprendimų priverstinis vykdymas pats savaime taptų neteisėtu, nutrūktų arba galėtų būti baigtas. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apeliantas teise skųsti teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl kredito sutarties Nr. K200708-0940 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, kasacine tvarka ir galimybe išspręsti ginčą kitaip per proceso atnaujinimo institutą jau (ir ne kartą) pasinaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. CIK-990/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. A2-1548-872/2013, Nr. A2-34839-779/2014). Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo baigtis tiesiogiai teisiškai neįtakos kito galiojančio teismo sprendimo vykdymo proceso. Tokiu atveju apelianto šioje byloje pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas iš tiesų prieštarautų pamatiniams laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo – šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo – principams ir suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis, kurioje ir padaryta tokia išvada, paliekama nepakeista.
Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma, tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis c.b Nr. 2-480/2011), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Kitoks susiklosčiusios situacijos traktavimas, įvertinus ir proceso trukmę toje byloje, kurioje priimtą teismo procesinį sprendimą prašoma laikinai uždrausti vykdyti per laikinųjų apsaugos priemonių institutą, akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Todėl išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis.
Pagal nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, esant apelianto atžvilgiu priimtam palankiam teismo sprendimui, jo vykdymas galėtų būti užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis. Tačiau jokių teisiškai aktualių argumentų ir / ar juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovas negalėtų įvykdyti apeliantui galimai palankaus teismo sprendimą, apeliantas nepateikia. Aplinkybė, kad ieškiniu siekiama pripažinti atsakovo veiksmų (neveikimo) nepagrįstumą, įrodinėjant, kad jie turėjo reikšmės kredito sutarties tinkamam vykdymui, įvertinus pirmiau apeliacinės instancijos teismo išdėstytus motyvus dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšio su ieškinio reikalavimu nebuvimo, pati savaime dar nesuponuoja grėsmės, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimai apelianto naudai priimto teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai, kad, nesustabdžius sprendimo vykdymo, apeliantui bus padaryta žala, jis praras nekilnojamąjį turtą, dėl to negaus pajamų, o valstybė taip pat negaus mokestinių įmokų, nagrinėjamos bylos ir joje inicijuoto ginčo kontekste nėra teisiškai aktualūs.
Tai konstatavus, skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.