- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- eA2-2735-323/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-06-3-01681-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- R. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R. C.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R. C..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (ieškovas) R. C. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir panaikinti Klaipėdos apylinkes teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.
Nurodo, kad 2018-01-25 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotos pasekmės - II grupės nesudėtingas statinys. Tokios pasekmės fiksuotos iš esmės tik formaliai bei suklydus, todėl, kaip dabar paaiškėjo savavališkos statybos akte nurodytų pasekmių nėra, teismas suklydo vertindamas privalomųjų nurodymų teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent 2018-01-25 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. padariniai nurodyti 2018-01-25 savavališkos statybos akte. Teismas sprendė, kad 2018-01-25 akte padariniai yra ir todėl privalomieji nurodymai surašyti pagrįstai. Tačiau nebuvo įsigilinta, ar natūroje esantis statinys atitinka 2018-01-25 savavališkos statybos akte nurodytus padarinius. Viena naujai paaiškėjusių aplinkybių yra ta, kad Statybos tyrimų institutas pateikė 2024-03-12 išvadą, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytame plote yra I grupės statinys. Taigi, paaiškėjo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018 buvo klaidingai manoma, kad egzistuoja 2018-01-25 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti padariniai - II grupės nesudėtingas statinys ir kad dėl jo pašalinimo surašyti privalomieji nurodymai yra teisėti. Todėl 2024-03-12 nustačius, kad statinys neatitinka 2018-01-25 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotų padarinių, paaiškėjo aplinkybė, kad civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018 buvo išnagrinėta netinkamai. Civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 teismas ginčijamo savavališkos statybos akto teisėtumo apskritai netyrė (paliko klausimą nenagrinėtu), o spręsdamas ginčijamo privalomojo nurodymo teisėtumo taikė statybos santykių metu net negaliojusius teisės aktus ir privalomojo nurodymo teisėtumą vertino dėl neegzistuojančių padarinių - tariamai esančio II grupės statinio. Toks teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, nes iš esmės suklysta dėl 2003 m. statybos teisinio reglamentavimo ir padarinių 2018-01-25 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotos pasekmes - II grupės nesudėtingas statinys. Tokios pasekmės fiksuotos iš esmės tik formaliai bei suklydus, todėl, kaip dabar paaiškėjo savavališkos statybos akte nurodytų pasekmių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad nors minėtos UAB „Statybos tyrimų instituto“ konsultacinės išvados data yra 2024-03-12, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas dėl konsultacinės išvados gavimo negalėjo kreiptis savalaikiai, t. y. dar civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimo metu. Taip pat UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2024-03-12 konsultacinė išvada neturi ir nebūtų turėjusi jokios esminės reikšmės civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimui, nes šis dokumentas yra tik konsultacinio pobūdžio ir jis niekaip nepaneigia kompetentingos institucijos – Inspekcijos 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų aplinkybių ir faktinių duomenų, o iš to seka, jog ši tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka esminės aplinkybės požymio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nutraukė civilinę bylą dalyje, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos savavališkos statybos aktą 2018-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d. Pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.
Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014).
Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Prašyme nurodo, kad 2018-01-25 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai fiksuotos pasekmės – tai yra pareiškėjo pastatyta tvora ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįstai priskirta II grupės nesudėtingam statiniui. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. kovo 12 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinė išvada Nr. 24-11, kurioje nurodoma, kad paminėta tvora yra I grupės nesudėtingas statinys.
Susipažinęs su bylos medžiaga teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl netinkamos statinio klasifikacijos nelaikytina atitinkančia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamas sąlygas naujai paaiškėjusiai aplinkybei.
Pažymėtina, kad 2018-01-25 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra parengtas dar iki civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 iškėlimo teisme. Tuo tarpu į bylą pateikta 2024 m. kovo 12 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinės išvada Nr. 24-11 yra parengta pagal pareiškėjo užsakymą praėjus beveik penkiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje. Šiuo atveju neegzistuoja jokios objektyvios priežastys (tokių pareiškėjas nenurodo), trukdžiusios pareiškėjui kreiptis į UAB „Statybos tyrimų institutas“ ar kitus ekspertus iki bylos iškėlimo teisme ar civilinės bylos nagrinėjimo metu prašyti teismo skirti byloje teismo ekspertizę bei tokiu būdu ginčyti statinio (tvoros) priskyrimą II grupės statiniui. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad nurodomos aplinkybės nežinojimas visą šį laiką yra pareiškėjo pasyvumo pasekmė, todėl nelaikytina aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma dar civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo ieškinys buvo atmestas ne dėl to, jog pareiškėjo pastatyta tvora buvo priskirta II grupės statiniui, o dėl to, jog pareiškėjas pastatė tvorą ant svetimos, tai yra valstybinės, žemės. 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendime aiškiai nurodoma, kad statant tvorą ant valstybinės žemės, pareiškėjui buvo būtinas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (kaip institucijos leidusios 2003-02-17 sutartyje išvardintus infrastruktūros objektus įrengti valstybinėje žemėje), o vėliau panaikinus šią instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos leidimas. Pareiškėjas tokio leidimo neturėjo nei statydamas tvorą, nei civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Neturi jo ir šiandien. Todėl pareiškėjo statinio (tvoros) perklasifikavimas iš II grupės į I grupės statinį, kai pareiškėjas statyti tvorą ant valstybinės žemės apskritai neturi teisės, nelaikytinas teisiškai reikšmingu teisingam civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.