Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. Č., jos atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovui D. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui D. Č. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Ieškovė atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis). Tačiau 2020-09-07 ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo prašymu santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Butas buvo įgytas santuokoje išskirtinai šeimos poreikiams tenkinti, o ne atsakovo asmeniniam naudojimuisi. Šeima iki šiol bute gyvena, butas yra išlaikomas iš šalių bendrai santuokoje užgyventų lėšų, o atsakovas nei buto įsigijimo metu, nei vėliau nėra ir nebuvo išreiškęs valios jį valdyti asmeninės nuosavybės teise. Tais atvejais, kai turtas yra registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, aiškiai neišreiškus valios jį įsigyti asmeninės nuosavybės teise, turtas yra laikomas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas 2007-01-09 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje neišreiškė aiškios valios būtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, todėl atsižvelgiant į tai, kad šeima tuo metu turėjo du mažamečius vaikus, neturėjo jokios kitos gyvenamosios vietos, trijų kambarių butas buvo įgytas ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o šeimos poreikiams tenkinti, butas pripažintinas bendra santuokoje įgyta nuosavybe. Tai, kad ieškovė, tuo metu prižiūrėjo prieš keturis mėnesius gimusį L. Č., kurio negalėjo vieno palikti namuose, bei nedalyvavo sudarant sandorį, nesudaro pagrindo manyti, kad butas įgytas atsakovo asmenine nuosavybe. Sprendžiant dėl buto bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės, turi būti ne tik vadovaujamasi viešo registro duomenimis, bet šių duomenų tikrumas (patikimumas) turi būti patikrinamas, duomenys, nurodyti viešame registre, turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais. Buto pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodytas juridinis faktas – asmeninė nuosavybė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nors į ginčo butą nuosavybės teisė įregistruota atsakovui, tačiau jame nenurodyta, kad tai yra jo asmeninė nuosavybė. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog ginčo butas yra šalių bendra jungtinė santuokoje įgyta nuosavybė. Atsakovas neišreiškė aiškios valios įgyti buto asmeninės nuosavybės teise. Tiek iki įsigyjant ginčo butą tiek ir vėliau, ieškovė prižiūrėjo bei augino šalių mažamečius vaikus, rūpinosi nekilnojamuoju turtu kaip savo. Atsakovas neįrodė, kad pagal pobūdį ir buto įsigijimo aplinkybes (įsigijimo tikslą ir pan.) jis galėtų būti priskiriamas prie asmeninės atsakovo nuosavybės, kad atsakovas būtų siekęs įgyti butą asmeninės nuosavybės teisėmis, o ne bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis ir apie tai bet kokiu būdu būtų pareiškęs ieškovei. Visa tai teikia pagrindą pripažinti, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo nurodytomis akivaizdžiai melagingomis automobilio įsigijimo bei pardavimo aplinkybėmis. Automobilis įgytas iš santuokos metu šalių užgyventų lėšų, todėl yra įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė tik susipažinusi su atsakovo atsiliepimu sužinojo, jog 2016-12-28 tėvai jam asmeninės nuosavybės teise padovanojo 40 000 Eur. Atsakovas nuo 2010 metų dirba Jungtinėje Karalystėje bei nuo 2015 metų užsiima nekilnojamojo turto nuoma, dėl ko jo mėnesinės pajamos, kaip jis pats nurodydavo ieškovei, sudarė ne mažiau kaip 3 000 Eur per mėnesį, o visos šeimos santaupos buvo laikomos pas atsakovą. Atsakovas jas nuo ieškovės slėpė, niekada nebuvo suteikęs galimybių jas valdyti. Ieškovė įtaria, jog 2016-12-28 dovanojimo sutartis yra fiktyvi, sudaryta siekiant išvengti santuokoje įgytų lėšų padalijimo. Šeima turėjo ir iki šiol turi santaupų, kurios yra laikomos atsakovo sąskaitose, automobilis buvo įgytas iš jų. Aplinkybes, jog kilnojamasis daiktas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė įrodo automobilio pirkimas bei registravimas ieškovės vardu. Iš 2018-12-22 automobilio pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad jis buvo įgytas ne už atsakovo nurodomą 6 300 Eur sumą, o už 1 600 Eur, kadangi, kiek ieškovei žinoma, automobilis turėjo variklio bei saugos pagalvių defektus. Gedimus atsakovas pašalino. Nesutiktina, kad automobilį jis pirko 2018-12-24 išgryninęs lėšas iš savo mokėjimo kortelės, nes automobilis buvo įgytas prieš dvi dienas iki lėšų išėmimo (2018-12-22), o 2018-12-24 išgrynintos lėšos galėjo būti panaudotos automobilio remontui. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, jog nuo jo buvo nuslėptas automobilio pardavimo faktas. Atsakovui jį netinkamai suremontavus, 2019 m. liepos mėnesį dingo automobilio trauka, bei užsidegė ,,airbag“ lemputė. Kadangi atsakovas tuo metu buvo užsienyje, ieškovės informuotas apie gedimą, jis nurodė jai kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini), kurioje atlikus diagnostiką, 2019-07-29 automobilio remonto pasiūlyme nurodyta automobilio variklio remonto bei saugos pagalvių keitimo kaina - 5500 Eur. Ieškovei informavus apie tai atsakovą, jis priėmė sprendimą automobilio netaisyti, dėl ko pats pasiūlė jį parduoti už 1 500 Eur, o gautas lėšas įnešti į ieškovės sąskaitą šeimos išlaikymui. 2019-08-02 ieškovė pardavė automobilį, o lėšas įneštas į savo sąskaitą išnaudojo išskirtinai šeimos išlaikymui, apie tai informavusi atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

18. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 31 punktas).

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai nepatvirtina nei vienos iš šalių vienpusės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, todėl, remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

23. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju abi šalys prašė po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę.

24. Teisinio pagrindo uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę ir pagrindo ją keisti nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovei paliekama santuokinė pavardė.

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos

25. Iš į bylą pateiktų vaikų gimimo liudijimų kopijų nustatyta, kad šalys turi pilnametį sūnų G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametį sūnų L. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, abi šalys prašo nustatyti jo gyvenamąją vietą su ieškove.

26. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad vaikas gyvena su ieškove. Ieškovės gyvenamojoje aplinkoje sudarytos sąlygos jo ugdymui, lavinimui ir poilsiui. Berniukas sakė, kad su mama sutaria gerai, su ja gyventi patinka. Kadangi atsakovui išvykus gyventi į užsienį vaikas liko gyventi su ieškove, atsižvelgiant į jo nuomonę, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius jo interesus.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

28. Nei ieškovė, nei atsakovas reikalavimų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nereiškė. Duomenų apie tai, kad tarp šalių būtų ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nėra. Šalių sūnui yra 15 m., todėl jis pats gali derinti bendravimo su tėvu laiką.

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakovu tvarka nenustatoma. Šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

46. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

47. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. ar iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

48. Nagrinėjamu atveju išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui buvo priteistas 2012-06-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu. Iš į bylą pateikto teismo sprendimo nustatyta, kad 2012 metais, prašydama padidinti 2009-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7061-235/2009 priteistą išlaikymą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnaus L. Č. išlaikymui po 650 Lt (188,25 Eur) per mėnesį. Ieškinyje ieškovė tuomet nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga 826 Lt (239,23 Eur) per mėnesį suma, kad L. Č. turi sveikatos problemų, todėl reikia papildomų lėšų jo pilnaverčiam maitinimuisi, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko sveikata pagerėjo, duomenų apie išlaidas, susijusias su sveikatos poreikiais nepateikė. Ieškinyje nurodė, kad 212 Lt (61,40 Eur) per mėnesį reikia mokėti už L. ikimokyklinio ugdymo įstaigos paslaugas, 58 Lt (16,80 Eur) sudarė kabelinės televizijos mokestis. Teismas sprendimu konstatavo, kad ieškovės darbo užmokestis sudarė 526 Lt (152,34 Eur) per mėnesį, jos netektas darbingumas – 50 procentų, netekto darbingumo pensija – 294,57 Lt (85,31 Eur). Tuo tarpu atsakovas dirbo Jungtinėje Karalystėje, gaudavo 183,34 svarų per savaitę, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį, tačiau atskaičius kelionės į darbą išlaidas, jo pajamos per savaitę sudarė 144,34 svarų, atskaičius mokesčius. Atsakovo išlaidos asmeniniams poreikiams tenkinti sudarė apie 100 svarų per savaitę. Atsakovas kas mėnesį taip pat gaudavo134,80 svarų pašalpą vaikams (33,70 svarų per savaitę), iš kurios apmokėdavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas – apie 500 Lt (125 svarus) per mėnesį.

49. Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo – padidinimo, grindžia pasikeitusia šalies ekonomine situacija, išaugusiomis kainomis ir išlaidomis komunalinėms paslaugoms, padidėjusiu minimaliu darbo užmokesčiu, per 8 metus iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais, jam tapus paaugliu, atsiradusiomis išlaidomis mokymosi reikmėms, mokyklos renginiams ir išvykoms, konsultacijoms, sportui ir kt., poreikiu turėti telefoną, internetą, kelis kartus sumažėjusiomis ieškovės pajamomis, nutraukus darbo sutartį, esant registruotai Užimtumo tarnyboje, pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi, pareiga išlaikyti tik vieną vaiką, kitam sulaukus pilnametystės.

50. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį skiria apie 575 Eur: maistui namuose ir mokykloje – 200 Eur; aprangai – 60 Eur; mokyklos reikmenims, uniformai – 20 Eur; klasės fondui, išvykoms, renginiams – 10 Eur; sportinei aprangai – 10 Eur; knygoms, žurnalams – 10 Eur; vaistams, vitaminams, odontologui – 20 Eur, komunaliniams mokesčiams – 20 Eur; higienos priemonėms – 15 Eur; dienpinigiams, - 30 Eur; mobiliajam telefonui, jo remontui – 30 Eur; laisvalaikiui – 20 Eur; kirpyklai – 12 Eur; gimtadienio šventei – 15 Eur; kitoms išlaidoms (transportui, išvykoms, draugų gimtadienio dovanoms, namų apyvokos reikmenims, sporto prekėms) – 50 Eur, būreliams – 20 Eur, vasaros stovyklai – 33 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad išaugus kainoms, vaiko išlaikymui iš viso reikia skirti 800 Eur per mėnesį, paaiškino, kad vaikui duoda po 4-5 Eur per dieną į mokyklą, jis lanko sporto salę, kas kainuoja po 10 Eur per mėnesį, laisvalaikiui skiriama po 100 Eur per mėnesį. Telefonas nėra remontuojamas, tačiau po 10-15 Eur per mėnesį išleidžiama sąskaitos papildymui, perkamas ir viešojo transporto bilietas. Vaikas nevažiuoja į stovyklas, su ieškove neatostogauja.

51. Vaiko išlaikymui reikalingą sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

52. Sprendžiant dėl šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, visų pirma pažymėtina, kad nuo 2012-06-14, kuomet buvo priimtas sprendimas priteisti vaikų išlaikymui 400 Lt (115,84 Eur) sumą per mėnesį, praėjo beveik 10 metų, priteistas dydis šiuo metu sudaro tik apie ketvirtadalį minimalios mėnesio algos, į kurią atsižvelgta priteisiant išlaikymą vaikui ir kuri tuomet sudarė 800 Lt (231,70 Eur) per mėnesį. Teismui priimant minėtą sprendimą, šalių sūnui buvo 5 metai, tuo tarpu dabar jam yra beveik 15 metų, jis tapo paaugliu.

53. Atsakovės nurodytos išlaidos vaiko maistui, aprangai yra grindžiamos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (apsipirkimo čekiais, sąskaitų išrašais). Teismo vertinimu, tiek šios išlaidos, tiek išlaidos mokyklos reikmenims ir uniformai, klasės fondui, išvykoms, mokyklos renginiams, knygoms, vaistams, vitaminams, odontologui, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, protingumo kriterijų, yra realios ir protingo dydžio.

54. Atsakovas nurodo, kad apmoka visas buto komunalines paslaugas, pateikė sąskaitos išrašus, patvirtinančius komunalinių paslaugų apmokėjimą 215-2019 m., mokėjimus telefono operatoriui, įrodymus apie kitas susijusias išlaidas (pvz. sąskaitą – faktūrą už santechnikos darbus), tačiau nutraukiant šalių santuoką ir nustatant vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ji tampa vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.), todėl visos lėšos, reikalingos vaiko išlaikymui atsakovo turi būti pervedamos ieškovei (tas pats pasakytina ir apie kitus ieškovo pateiktus mokėjimų įrodymus, pvz. pavedimus odontologijos klinikai). Net įvertinus, jog dalis santuokoje įgyto buto, kuriame gyvena vaikas, priklauso atsakovui ir jis, kaip buto savininkas, privalo mokėti mokesčius ne už visas butui teikiamas komunalines paslaugas. Mokesčius, kurie skaičiuojami pagal faktinį naudojimąsi paslaugomis (už vandenį, elektrą, dujas ir pan.), tenkančius vaiko daliai, kaip vaiko turto uzufruktorė turėtų mokėti ieškovė, todėl jie įskaičiuotini į vaiko išlaikymo sumą. Ieškovės nurodyta komunalinių mokesčių suma, tenkanti vaikui (20 Eur per mėnesį), skirtina būtent tokių mokesčių apmokėjimui ir vertintina kaip adekvati visuotinai žinomoms komunalinių paslaugų kainoms.

55. Be to, ieškovė pateikė į bylą duomenis (PVM sąskaitas -faktūras) apie tai, kad nuo 13 iki 27 Eur mokėta už interneto, televizijos paslaugas, 30 Eur sumokėjo už darbus, kas vidutiniškai sudaro iki Eur per mėnesį, vertinant tai, kad bute gyvena trys asmenys (ieškovė gyvena su dviem sūnumis).

56. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas kas mėnesį neperka naujos sporto aprangos, tačiau suprantama, kad ieškovės nurodomos 10 Eur sumos sportiniams bateliams ir kostiumui nusipirkti neužtektų, tokia suma nurodyta kaip kas mėnesį kauptina tam, kad juos galima būtų įsigyti kartą ar kelis kartus metuose. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, kad vaikas lanko sporto mokyklą (pateikta Vilniaus sporto mokyklos (duomenys neskelbtini) pažyma), ieškovės nurodyta tik 60 Eur suma paauglio aprangos poreikiams nevertintina kaip pakankama ir sportinei aprangai, todėl nurodytas papildomas 10 Eur poreikis yra visiškai pateisinamas.

57. Į bylą pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodo 12 Eur per mėnesį vaiko kirpimo poreikiui. Atsakovas procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad vaikas kiekvieną mėnesį į kirpyklą neina. Ieškovei nepateikus atitinkamo dydžio poreikio įrodymų, nurodyta suma mažintina pusiau.

58. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė neperka ir neremontuoja vaiko mobilaus telefono. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad telefonas nėra remontuojamas, tačiau po 10-15 Eur per mėnesį išleidžiama sąskaitos papildymui. Ši suma, įvertinant paauglio bendravimo poreikius, vertintina kaip adekvati, atitinkanti protingumo kriterijus.

59. Atsakovo vertinimu, nurodydama kitas išlaidas ieškovė dubliuoja poreikius drabužiams, namų apyvokos reikmenims, ekskursijoms ir pan. Vaiko poreikių lentelėje nurodoma, kad kitas išlaidas sudaro transporto išlaidos, išvykos, ekskursijos, draugų gimtadienio dovanos, namų apyvokos reikmenys, sporto prekės, drabužių valymas ir t.t. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaikui perkamas viešojo transporto bilietas, kuris, remiantis viešai skelbiamais duomenimis, moksleiviams kainuoja 5,80 Eur. Taip pat reikalingos lėšos draugų gimtadieniams, sporto prekėms (ne aprangai), drabužių valymui (ne drabužiams). Šiems poreikiams tenkinti galėtų būti skiriama apie 30 Eur per mėnesį suma.

60. Sutiktina, kad namų apyvokos reikmenys buvo nurodyti ir prie higienos reikmenų, todėl pakartotinai nepriskaičiuotini. Tačiau, teismo vertinimu bendra buities ir higienos poreikiams skirtina suma galėtų sudaryti apie 20 Eur.

61. Ieškovė taip pat nurodo 15 Eur per mėnesį sumą, skirtiną vaiko gimtadienio šventėms klasėje su draugais. Nors abejotina, kad vaiko gimtadienio šventė klasėje galėtų kainuoti 180 Eur (gimtadienis švenčiamas kartą per metus, todėl po 15 Eur per mėnesį susidarytų 180 Eur), tačiau tokia suma neabejotinai gali būti išleidžiama švenčiant gimtadienį tam skirtose pramogų vietose.

62. Nors išvykos nurodytos ir prie mokyklos poreikių, tai savaime nereiškia, kad poreikiai dubliuojami, kadangi išvykos galimos ne tik mokykloje, bet ir laisvalaikiu. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko laisvalaikiui skirtina 100 Eur per mėnesį suma. Žinant, kad vaikas yra paauglys, kad tokio amžiaus vaikai paprastai laisvalaikį leidžia su draugais, jis reikalauja išlaidų, ši suma nelaikytina nepagrįstai didele. Tačiau manytina, kad ji turėtų apimti ir vaiko išvykas, ekskursijas ir visus kitus jo laisvalaikio poreikius. Atsižvelgtina į tai, kad pats ieškovas, gyvendamas užsienyje, neturi galimybės leisti su vaiku laisvalaikį ir faktiškai tenkinti šį poreikį.

63. Poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad vaiko dienpinigiai sudaro 30 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikui duoda po 4-5 Eur per dieną į mokyklą. Poreikių lentelėje nurodyta, jog vaiko maistas mokykloje kainuoja 80 Eur per mėnesį ir šias lėšas teismas priskaičiavo prie maisto poreikių. Be to, 100 Eur per mėnesį skiriama vaiko laisvalaikiui, kuriam, atsižvelgiant į tai, kad laisvalaikį tokio amžiaus vaikai paprastai leidžia savarankiškai, atskirai nuo tėvų, tikėtina, skiriami ir dienpinigiai. Daroma išvada, kad skiriant 80 Eur per mėnesį maistui mokykloje ir 100 Eur per mėnesį vaiko laisvalaikiui, papildomi dienpinigiai nebėra reikalingi ir prie vaiko išlaikymo neskaičiuotini. Be to, atsakovas į bylą pateikė įrodymus (duomenis apie pavedimus L. Č.), kad ir pats perveda vaikui pinigų. Pažymėtina, kad ir remiantis kasacinio teismo praktika, dienpinigiai nelaikytini išlaikymu vaikui.

64. Nors poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad vaikas lanko dailės būrelį, kuris kainuoja 20 Eur per mėnesį, į bylą pateikė duomenis apie lankomą sporto mokyklą, 2020 m. mokėtas apie 35 Eur sumas už jos lankymą (pateikti mokėjimo kvitai). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikas lanko sporto salę, kas kainuoja po 10 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad papildomo ugdymo užsiėmimams skirtina apie 20 Eur suma yra pagrįsta.

65. Poreikių lentelėje ieškovė taip pat nurodė 33 Eur per mėnesį išlaidas vaiko vasaros stovykloms, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikas nevažiuoja į stovyklas, su ja taip pat neatostogauja. Vaikas yra tokio amžiaus kuomet tėvų priežiūra atostogų metu, užimtumo organizavimas nebėra reikalingi, todėl ieškovės nurodytos išlaidos į jo išlaikymą neįtrauktinos.

66. Iš nurodytų aplinkybių nėra galimybės daryti išvadą, kad atsiradus išlaidomis mokymosi, papildomo ugdymo reikmėms, vaiko poreikiai padidėjo, nes ir anksčiau vaiko ugdymui reikėjo skirti virš 60 Eur ugdymui ikimokyklinėje įstaigoje, tačiau vaikus tapus paaugliu, atsirado poreikiai turėti telefoną, internetą, didesni laisvalaikio poreikiai, be to, dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, pakilusių kainų, minimalios mėnesio algos, į kurią buvo atsižvelgta, nustatant išlaikymo dydį 2012-06-14 teismo sprendimu, priteisiant pusę šio dydžio, akivaizdu, kad vaiko poreikiai padidėjo. Remdamasis nustatytų aplinkybių apie juos visuma, teismas sprendžia, kad priteista 115,85 Eur per mėnesį suma negali būti laikoma patenkinančia net minimalius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad su šia aplinkybe atsakovas sutiko, prašydamas priteisti iš jo 220 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui.

67. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko poreikių patenkinimui yra reikalinga ieškovės pradiniame ieškinyje nurodyta apie 575 Eur per mėnesį dydžio suma. Teismo posėdžio metu nurodytos 800 Eur per mėnesį sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, ieškovė neįrodė.

68. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004), tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei išlaikytinių skaičių.

69. Remiantis 2012-06-14 teismo sprendimu, kuriuo nustatytas išlaikymo šalių vaikui dydis, ieškovės pajamas tuo metu sudarė 526 Lt per mėnesį darbo užmokestis ir 294,57 Lt netekto darbingumo pensija, t. y. iš viso 820,57 Lt (237,65 Eur). Prie jos pajamų teismas priskaičiavo ir 200 Lt (57,92 Eur) motinos teikiamą paramą.

70. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad priimant sprendimą dėl vaikų išlaikymo dirbo už minimalų darbo užmokestį, tačiau darbdaviui sužinojus apie jos sveikatos sutrikimą darbo sutartis buvo nutraukta. Bandė ieškotis darbo, tačiau darbdaviams sužinojus apie dalinį darbingumą, jokio darbo pasiūlymo nesulaukė, nuo 2019-09-07 yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jos galimybės susirasti gerai apmokamą darbą ribotos, ieškovė gyvena iš 200 Eur per mėnesį užimtumo tarnybos išmokos ir 130 Eur per mėnesį invalidumo pensijos. Remiantis byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo 2020 m. liepos mėnesio ieškovės pajamas per mėnesį sudarė 131,11 Eur valstybės išmokos. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslino, kad gauna 157 Eur per mėnesį dydžio pensiją, 70 Eur per mėnesį vaiko išmoką. 500-600 Eur per mėnesį uždirba banketuose.

71. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo teismo sprendimo priėmimo ieškovė jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Šiuo metu jos vardu nėra registruota ir jokių transporto priemonių (VĮ Regitra pažyma). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Duomenų apie ieškovės mokėtinas sumas kreditoriams byloje taip pat nėra. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis iš ieškovės sąskaitų, bylos nagrinėjimo metu trijose jos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose buvo sukaupta 1160 Eur, 136,40 Eur ir 206,71 Eur, (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje – 9,52 Eur.

72. Atsakovo pajamas 2012-06-14 teismo sprendimo priėmimo metu sudarė 144,34 svarus per savaitę, atskaičius mokesčius, jam buvo pervedama 33,70 svarų per savaitę vaikų pašalpa. Jo išlaidos sudarė apie 100 svarų per savaitę.

73. Atsiliepime į ieškinį ieškovas nurodė, kad šiuo metu jo darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad gyvendamas Jungtinėje Karalystėje subnuomoja du namus, gauna apie 300 svarų sterlingų per savaitę vieno namo nuompinigių ir 280 svarų sterlingų per savaitę kito namo nuompinigių. Apie 260 svarų sterlingų per mėnesį turi sumokėti už komunalines paslaugas, todėl lieka tik iki 500 svarų sterlingų pelno. Darbo pajamos sudaro 1500 svarų sterlingų per mėnesį, tačiau dėl atsakovo ligų (problemos dėl skrandžio) yra sumažėjusios iki 1000 svarų sterlingų per mėnesį.

74. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis apie darbo užmokestį, per 2020 metus atsakovas uždirbo 17077,04 svarus, neatskaičius mokesčių, 16163,64 svarus atskaičius mokesčius, kas sudaro 1346,97 svarus per mėnesį ir virš 300 svarų per savaitę. 2021 m. balandžio mėnesį jo darbo užmokestis sudarė 281,72 svarus per savaitę (darbo užmokesčio apskaitos duomenys). Darytina išvada, kad atsakovas gauna virš 1100 Eur darbo užmokestį. Ieškovas teikė duomenis apie pablogėjusią savo sveikatos būklę (2021-12-23 ambulatorinio apsilankymo aprašymas), tačiau teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad jo darbingumo lygis nėra sumažintas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę gauti iki 300 svarų per savaitę darbo užmokestį.

75. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes 2016-12-28 jis gavo dovanų iš tėvų 40 000 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. gavo 40 000 Eur, tačiau atsakovo teigimu jis šias lėšas išleido, tenkindamas, be kita ko, ir šeimos poreikius, iš jų pirko ieškovei automobilį. Remiantis į bylą pateiktu (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašu (2020-10-20 (duomenys neskelbtini)), ieškovas sau į sąskaitą persivedė 35 000 Eur, tačiau 2019-12-20 lėšų likutis šioje sąskaitoje buvo tik 4,68 Eur (2020-02-27 (duomenys neskelbtini)). Vertinant šios sąskaitos duomenis matyti, kad dalį šių lėšų atsakovas išsiėmė grynaisiais pinigais ar panaudojo mokėjimams mobiliąja programėle, dalį skyrė komunalinėms ir ryšio paslaugoms Lietuvoje apmokėti, gyvybės draudimo įmokoms, dideles sumas pervedinėjo ieškovei, taip pat atlikti pavedimai pilnamečiam šalių sūnui. Taigi dalis nurodytų lėšų buvo panaudotos šeimos išlaikymui. Nors nėra aišku kur panaudoti dar 5000 Eur, tačiau, įvertinant praėjusį ilgą laiko tarpą, mažai tikėtina, kad ši suma yra likusi neišleista. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas praturtėjo 40 000 Eur suma ir kad šios sumos gavimas praeityje kaip nors įtakoja jo turtinę padėtį šiuo metu.

76. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo santaupų bankų sąskaitose: 1488 svarus Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) banke, 956,39 svarus (duomenys neskelbtini) banke, 1108,68 Eur ir 82,60 Eur dviejose AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose. Remiantis į bylą pateiktu mokesčio kredito permokos raštu ((duomenys neskelbtini)) atsakovas iki 2023-07-03 turi mokėti savaitines mokesčių skolos Jungtinėje Karalystėje įmokas, kurios sudaro po 15 Eur.

77. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nuo 2012-06-14 teismo sprendimo priėmimo nekilnojamojo turto neįgijo. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra.

78. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, lyginant su buvusia 2012-06-14 teismo sprendimo priėmimo metu yra reikšmingai pasikeitusi. Nors ieškovė nurodo, kad po sprendimo priėmimo neteko darbo ir yra bedarbė, jos ieškovės pajamos išaugo daugiau nei du kartus, kadangi ji dirba neoficialiai, gauna, kaip pati nurodė, 500-600 Eur per mėnesį pajamų. Atsakovo pajamos iš darbinės veiklos taip pat išaugo dvigubai, be to, jis dar gauna papildomas pajamas subnuomodamas išsinuomotus namus. Taip pat didesnės atsakovo sukauptos santaupos. Nors atsakovas prašė atkreipė dėmesį, kad jis taip pat patiria išlaidų, ši aplinkybė negali būti pagrindu nekonstatuoti jo pagerėjusios turtinės padėties ir didesnių galimybių teikti vaikui išlaikymą, kadangi ieškovė taip pat patiria išlaidų pragyvenimui, kurios ir Lietuvoje yra nemažos.

79. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė į bylą duomenis apie tai, kad jai nustatytas ženklus klausos susilpnėjimas nuo vaikystės (2021-12-13 medicininis pažymėjimas), kad jai neterminuotai nustatytas 50 procentų darbingumas (neįgaliojo pažymėjimas, darbingumo lygio pažyma), kad ji gali dirbti tik sumažintu krūviu (išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų) ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas nurodė, kad gyvendama Anglijoje atsakovė siekė nusistatyti neįgalumą, tačiau jai buvo nurodyta, kad ji galinti naudoti klausos aparatą ir tuomet būtų visiškai darbinga. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė 2011-07-20 raštą apie numatytą atsakovės vizitą dėl klausos aparato patikros ir 2010-12-07 straipsnį apie būtinybę atlikti testus pretenduojant į neįgalumo pašalpą. Teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovės atveju buvo nustatyta, jog naudodamasi klausos aparatu ji būtų pilnai darbinga. Kita vertus, ieškovė į bylą pateikė oficialų, didesnę įrodomąją reikšmę turintį įrodymą (CPK 197 str. 2 d.), patvirtinantį jos dalinį darbingumą, ir atsakovo pateikti įrodymai jame nurodytų aplinkybių nepaneigia. Tačiau sutiktina su atsakovu, kad aplinkybė, jog ieškovė yra tik 50 procentų darbinga, jau buvo įvertinta priimant 2012-06-14 teismo sprendimą, todėl pati savaime negalėtų būti pagrindu nukrypti nuo teismo nustatytų proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo (teismas nustatė, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri tuo metu buvo 800 Lt ir priteisė iš atsakovo 400 Lt išlaikymą vaikui).

80. Vis dėl to, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas vertina, kad yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų lygių dalių proporcijų ir priteisti iš atsakovo 2/3 dalis vaikui reikalingo išlaikymo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad po 2012-06-14 teismo sprendimo priėmimo ne tik padidėjo atsakovo darbo užmokestis, bet jis ėmė gauti papildomų pajamų, turi santaupų, todėl, atsiradus galimybei, privalo daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo nei iš dalies nedarbinga ieškovė, kurios galimybės gauti papildomų pajamų yra ribotos.

81. Pastebėtina ir tai, kad vienas iš šalių vaikų po 2012-06-14 teismo sprendimo priėmimo tapo pilnamečiu ir privalo pats rūpintis savo išlaikymu, todėl abiejų šalių galimybės skirti lėšų nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui padidėjo.

82. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Vis dėl to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

83. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia prasta, kad valstybė turėtų teikti jam paramą vaiko išlaikymui, todėl ieškovės gaunama valstybės išmoka vaikui skirtina papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

84. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir priteisia iš ieškovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 383 Eur (2/3 dalis vaikui reikalingo 575 Eur per mėnesį išlaikymo) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

85. Ieškovė 2022-02-01 teismui pateiktu pareiškimu prašė viršyti ieškinio reikalavimus ir nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos priteisti vaikui išlaikymą po 500 Eur. CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių jos nurodytas reikalavimas turėtų būti viršijamas. Ieškovė neįrodė didesnių nei 575 Eur per mėnesį vaiko poreikių, todėl tenkinant jos prašymą ir priteisiant vaikui 500 Eur išlaikymą iš atsakovo, jai tektų mokėti mažiau nei šeštadalį išlaikymo, kas, net įvertinus šalių turtinės padėties ir darbingumo skirtumus, neatitiktų proporcingumo kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimų neviršija.

86. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas viršyti ieškinio reikalavimus ir nurodytą išlaikymo sumą iš atsakovo priteisti ne nuo patikslinto, o nuo pradinio ieškinio padavimo teismui dienos. Tikslindama ieškinį ieškovė nurodė, kad teisė į padidintą išlaikymą, remiantis kasacinio teismo praktika, atsiranda nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Tačiau tai nereiškia, kad pradiniu ieškiniu prašant priteisti mažesnę išlaikymo sumą, patikslinus ieškinio reikalavimus didesnė suma galėtų būti priteista tik nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Teismas, priimdamas sprendimus su vaikais susijusiais klausimais, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika iš esmės išaiškina tik teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo momentą. Tačiau priteistino išlaikymo dydį nustato teismas kiekvienu konkrečiu atveju. Nesant pagrindo daryti išvadą, kad iki patikslinto ieškinio pateikimo momento vaikui buvo reikalingas mažesnis išlaikymas, nei po jo pateikimo, vaikui priteistinas padidintas išlaikymas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

87. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nuo pradinio ieškinio pateikimo 2019-12-16 iki patikslinto ieškinio pateikimo 2021-01-06 vaiko poreikiai buvo mažesni nei šiuo metu ar šalių turtinė padėtis esmingai skyrėsi nuo dabartinės. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis apie atsakovo darbo užmokestį 2019 m., jis buvo iš esmės panašus kaip vėlesniais metais ((duomenys neskelbtini)), duomenų apie tai, kad buvo mažesnės jo kitos pajamos, ieškovas nepateikė.

88. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas viršija ieškinio reikalavimus ir priteisia išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiam šalių vaikui periodinėmis išmokomis po 383 Eur per mėnesį nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-12-16) iki vaiko pilnametystės.

89. Pakeitus priteisto išlaikymo dydį, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau lieka atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

90. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

91. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe

92. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

93. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. CK 3.88 straipsnyje taip pat nustatyta, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

94. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą padalinti šalims lygiomis dalimis jų santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2000/239714 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareiškė priešieškinį ir prašo pripažinti šį turtą jo asmenine nuosavybe.

95. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis turtas įgytas 2007-01-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, po šalių santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)). Į bylą pateikta 2007-01-09 atsakovo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad turtas įgytas už 210 000 Lt, iš kurių 200 000 Lt atsakovas pervedė į sutartyje nurodytą sąskaitą prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, o 10 000 Lt turėjo sumokėti grynaisiais pinigais, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po buto atlaisvinimo. Sutarties 11 punkte nurodyta, kad atsakovui išaiškintas CK 3.87 straipsnio 1 dalies turinys, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas nekilnojamasis turtas registruotas tik atsakovo vardu.

96. Atsakovas nurodytą ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybe, jog butą ir žemės sklypo dalį įsigijo už jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusias lėšas, kurias gavo pardavęs tėvų dovanotą turtą. Į bylą pateikta 2006-10-27 buto dovanojimo sutartis, kuria atsakovo tėvai neatlygintinai perdavė jo asmeninėn nuosavybėn butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). 2007-01-04 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini)“, atsakovas pardavė šį turtą už 250 000 Lt, iš kurių 50 000 Lt sumokėta prieš pasirašant sutartį, o likę 200 000 Lt - sutarties pasirašymo dieną, 37 500 Lt pervedant į Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą kaip pajamų mokestį, o 162 500 Lt – į atsakovo sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke. Iš atsakovo pateiktos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2006-12-19 UAB (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovui 50 000 Lt avansą, iš kurio atsakovas 12 000 Lt 2006-12-19 ir 1500 Lt 2006-12-29 pervedė į kitą savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios sąskaitos 2006-12-21 išgryninta 10 000 Lt, kurie, kaip parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino ieškovės atstovas, sumokėti pagal buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartį. Atsakovas patikslino, kad tai buvo avansas, kurio pardavėjai prašė grynaisiais pinigais. 2007-01-04 atsakovas grąžino į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1100 Lt. 2002-01-09 atsakovas iš UAB (duomenys neskelbtini) į tą pačią sąskaitą gavo 162 500 Lt. 2007-01-09 atsakovas iš šios sąskaitos pervedė 200 000 Lt už buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Į bylą pateiktas 2007-02-28 notarės liudijimas apie atsiskaitymą už butą ((duomenys neskelbtini)).

97. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad po santuokos sudarymo gyvendami atsakovo tėvams priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šalys butą remontavo, pardavus butą gauti pinigai buvo bendri, nes šalys gyveno šeimoje, tai buvo šeimos butas, ieškovė augino vaikus. Su tokia pozicija nesutiktina. Visų pirma pažymėtina, kad šalys gyveno ne atsakovui, o jo tėvams priklausančiame bute, todėl jis negalėjo būti laikomas šeimos turtu (CK 3.84 str. 1 d.). Ieškovė neapteikė jokių įrodymų apie atliktus šio buto pagerinimus, kita vertus, remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dėl pagerinimo gali būti pripažinta tik asmeninė sutuoktinio, o ne kito asmens nuosavybė. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad pagerinimai atlikti po to kai butas buvo tėvų padovanotas atsakovui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad butas padovanotas būtent asmeninėn atsakovo nuosavybėn, o ne bendrojon jungtinėn šalių nuosavybėn. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės argumentai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė atmetami.

98. Daroma išvada, kad lėšos, gautos pardavus šį butą taip pat buvo asmeninė atsakovo nuosavybė. Ieškovės pozicija dėl šių lėšų panaudojimo apmokėjimui už butą nebuvo nuosekli. Ji teigė, kad atsakovas gaudavo didelį atlyginimą, kurį dėdavo į indėlius, bute gyveno nuomininkai, kurie mokėjo didelius nuompinigius, dėl ko šalys turėjo santaupų. Tačiau šių aplinkybių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Kita vertus, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad pinigų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), pakako už butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėti.

99. Pažymėtina, kad nors byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad išgrynintos 10 000 Lt lėšos buvo panaudotos avansui už butą sumokėti, tačiau ieškovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu šią aplinkybę iš esmės pripažino. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šalys turėjo kitų lėšų, iš kurių galėjo sumokėti avansą už butą. Kad likę 200 000 Lt už buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą pervesti iš gautų pardavus butą (duomenys neskelbtini), pinigų, neginčijamai patvirtina atsakovo (duomenys neskelbtini) banko išrašas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pervedus atsakovui visą likusią sumą už butą (duomenys neskelbtini), atsakovas tą pačią dieną pervedė 200 000 Lt už ginčo butą.

100.Teismas sprendžia, kad atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo už asmenines lėšas.

101.Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu byloje nustatyta, kad vienas iš sutuoktinių ginčo butui įsigyti panaudojo asmenines lėšas, tai būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį ir 3.123 straipsnio 1 dalį, bet ne pripažinti ginčo butą asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2021). Santuokoje už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas sutuoktinio įgytas turtas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose. Taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

100. Vertinant, ar ginčo turto atveju buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

101. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas). Bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).

102. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pardavus butą (duomenys neskelbtini), buvo siekiama įgyti butą šeimai gyventi. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas. Šeima su vaikais gyveno ginčo bute, jis buvo šeimos gyvenamoji patalpa, naudojama šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to darytina išvada, kad ginčo turtas atitinka bendrosios jungtinės nuosavybės paskirtį, nes buvo įsigytas bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2021).

103. Tai, kad butą siekta įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, patvirtina ir į bylą pateikta 2006-12-19 preliminarioji sutartis dėl šio buto įsigijimo, kurioje nurodoma, kad ji sudaryta atsakovo, veikiančio savo ir ieškovės vardu. Aplinkybė, kad ieškovė nedalyvavo sudarant pagrindinę sutartį (nebuvo jos šalimi), nepaneigia bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, nes, įsigyjant nekilnojamąjį turtą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę nėra privalomas abiejų sutuoktinių dalyvavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2021). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovui išaiškinta, kad turtas, įgyjamas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kas taip pat leidžia manyti, kad esant tokiam išaiškinimui sutartyje ir nesant aiškiai išreikštos valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pvz. nurodant apie tai sutartyje), atitinkamo siekio atsakovas neturėjo. Nors teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad ieškovė dalyvavo sudarant sutartį ir ši nuostata įtraukta tam, kad ieškovė neprieštarautų sutarties sudarymui, tai kaip tik ir patvirtina atsakovo sutikimą su ieškovės reikalavimu, kad butas būtų įgyjamas ne jo asmeninėn, o šalių bendrojon nuosavybėn.

104. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog aiškiai išreiškė valią įgyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn, todėl reikalavimas pripažinti ginčo turtą asmenine jo nuosavybe atmetamas.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo

105. Ieškovė prašė ginčo butą dalinti šalims lygiomis dalimis, atsakovas prašė pripažinti šį turtą jo asmenine nuosavybe, reikalavimo dėl turto padalinimo nereiškė. Atmetus reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, sprendžiamas klausimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo.

106. Nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, jei galima taip padalyti. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008).

107. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes. Sutuoktinių turtą gali sudaryti įvairūs daiktai – tiek dalūs, tiek nedalūs. Dalūs yra tokie daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį. Nedalūs daiktai yra tokie, kurie negali būti padalyti į atskiras dalis, nepažeidžiant daikto kaip visumos, arba, jeigu ir gali būti padalyti, tai dėl padalijimo netenka savo vertės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas butas yra dalus objektas, jį padalijus šalims natūra, šalys galėtų juo naudotis.

108. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), o CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveiktos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant šią normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

108.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo butas įgytas už asmenines atsakovo lėšas. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymus, kad, įsigyjant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, yra pagrindas, dalijant butą, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių pricipo.

109.CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos idealiosios dalys (atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys) nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

110.Atsižvelgiant į tai, kad visas butas įgytas tik už asmenines atsakovo lėšas, jam turėtų tekti ženkliai didesnė buto dalis nei ieškovei. Tačiau teismas įvertina ir įstatyme nurodytus kriterijus – tai, kad ieškovė yra tik 50 procentų darbinga, gauna mažas pajamas, neturi turto, kad su ja lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių interesų pusiausvyrą, teismo vertinimu, šiuo atveju teisinga nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti atsakovui 2/3, o ieškovei – 1/3 ginčo buto ir žemės sklypo dalies.

Dėl kompensacijos už automobilį priteisimo

111.Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 5500 Eur kompensaciją, priešieškinyje nurodo, kad iš jo asmeninių lėšų buvo pirktas automobilis Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė be jo sutikimo pardavė.

112.Į bylą pateikta 2018-12-22 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovė už 1600 Eur įgijo transporto priemonę Nissan Note. Transporto priemonė parduota 2019-08-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 1500 Eur. Atsakovo teigimu, jis apie transporto priemonės pardavimą nežinojo, ieškovė gautų pinigų šeimos poreikių tenkinimui nepanaudojo.

113. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Remiantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jei jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems, su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

114.Atsakovo teigimu automobilis pirktas už 6300 Eur. Tokį teiginį jis grindžia į bylą pateiktu savo 2018-12-21 susirašinėjimu dėl analogiško automobilio pirkimo, Naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pagrindu ruošėsi įgyti automobilį Nissan Note už 8950 Eur, ir internetinio puslapio autoplius.lt skelbimais, kuriais remiantis tokio automobilio kaina svyruoja nuo 5200 Eur iki 6900 Eur. Atsakovas liudytoju taip pat prašė apklausti šalių pilnametį sūnų, kuris parodė, kad automobilis kainavo 6000 Eur.

115.Ieškovė įrodinėjo, kad automobilis buvo jai padovanotas, tačiau ši aplinkybė nėra patvirtinta jokia į bylą pateikta sutartimi (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis buvo su trūkumais, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2019-07-29, prieš perleidžiant automobilį, buvo nustatyti jo defektai, sudarytas remonto pasiūlymas, kuriame nurodyta remonto kaina – 5500 Eur ((duomenys neskelbtini)). Šie įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia, kad automobilio vertė šiuo metu negalėtų siekti 5500 Eur, nes tokią pačią sumą dar reikėtų skirti automobilio remontui. Todėl teismas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl turto kainos vertina kritiškai.

116.Pažymėtina, kad būtent turto pirkimo – pardavimo sutartis gali tiksliausiai rodyti daikto rinkos vertę – už kiek konkretus daiktas gali būti nupirktas ar parduotas. Tuo tarpu susirašinėjimas dėl kito, nors ir analogiško, automobilio ir skelbimai apie panašių automobilių kainas internete gali rodyti vidutinę tokių automobilių vertę ar kito analogiško automobilio vertę, bet nebūtinai atitinka konkretaus, šalims priklausančio automobilio vertę, ypač jei jis turi gedimų.

117.Atsakovas neginčijo automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių, deklaratyviai teigė, kad automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse buvo įprasta nurodyti mažesnę kainą, nedetalizavo galimų tokio neteisingos kainos nurodymo priežasčių nagrinėjamu atveju. Nors liudytojas nurodė artimą atsakovo nurodytai automobilio kainą, nesant nuginčytoms automobilio pirkimo-pardavimo sutartims, teismas vadovaujasi šiais rašytiniais įrodymais ir daro išvadą, kad automobilio vertė jo įsigijimo metu buvo 1600 Eur, o pardavimo metu – 1500 Eur. Nors, kaip teisingai nurodė atsakovas, turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, aplinkybių, dėl kurių nuo automobilio pardavimo už 1500 Eur jo vertė galėjo padidėti iki 5500 atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo.

118.Atsakovas teigia, kad automobilis pirktas bendroms šalių reikmėms, iš asmeninių atsakovo lėšų – tėvų dovanotų 40 000 Eur, pervestų jam tėvo 2016 metais ir buvusių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje. Dovanotos lėšos buvo naudojamos šeimos išlaikymui ir perkant automobilį 2018 metais jų buvo likę 9000 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad 5000 Eur nuėmė nuo šios sąskaitos, 500 Eur atsivežė grynaisiais pinigais. Pripažino, kad likusius 800 Eur pridėjo ieškovė.

119.Į bylą pateikta 2016-12-28 Dovanojimo sutartis patvirtina, kad atsakovo tėvai padovanojo atsakovui 40 000 Eur. Nors ieškovė teigė, kad šie pinigai buvo prieš tai sukaupti paties atsakovo ir perduoti jo tėvams, šių aplinkybių įrodymų ieškovė nepateikė, dovanojimo sandorio pripažinti tariamu neprašė (CK 1.186 str.).

120.Iš pateiktų atsakovo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų nustatyta, kad 2016-12-31 atsakovas persivedė į šią sąskaitą 35 000 Lt. Daugiau lėšų į šią sąskaitą iki automobilio įsigijimo momento įnešta nebuvo. Automobilio įsigijimo dieną atsakovas nuo sąskaitos nuėmė 5000 Eur. Tačiau teismui nustačius, kad automobilio įsigijimo kaina buvo 1600 Eur, kad pusę šios sumos davė ieškovė, kad 500 Eur atsivežė atsakovas grynaisiais, darytina išvada, kad tik 300 Eur dalis buvo atsakovo asmeninė nuosavybė.

121.Ieškovės teigimu, pardavus automobilį gautas lėšas jį įnešė į sąskaitą ir panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau iš į bylą pateiktų ieškovės sąskaitų išrašų ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad 1500 Eur suma į jos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešta tik 2019-08-02, kas dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo sumos gavimo kelia pagrįstų abejonių dėl to ar tai galėtų būti tie patys prieš 8 mėnesius už automobilį gauti pinigai. Į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pinigai įnešinėti nuo 2019-01-11, tačiau mažomis sumomis, todėl taip pat abejotina, kad tai pinigai, gauti už automobilį. Daugiau duomenų apie atsakovės į sąskaitas įneštą atitinkamą sumą byloje nėra.

122.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas šalių pilnametis sūnus G. Č. parodė, kad pastebėjo ieškovę slepiančią pinigus, manantis, kad tai pinigai, gauti pardavus automobilį, nes matė raštelį, ant kurio užrašyta suma ir paimamos bei įnešamos sumos. Tačiau tokiu atveju nėra galimybės daryti išvados, kad už automobilį gautos lėšos neišleistos, nes, sprendžiant iš liudytojo parodymų apie paimamas ir vėl įnešamas sumas, būtų neįmanoma nustatyti ar visos už automobilį gautos lėšos nebuvo išleistos ir įneštos kitos lėšos.

123.Vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalies formuluote, įrodyti, jog lėšos panaudotos ne šeimos poreikiams, turi kompensacijos prašantis sutuoktinis, tuo tarpu atsakovas tokios aplinkybės neįrodė.

124. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

125.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovui nepateikus įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad ieškovė išleido už automobilį gautas lėšas ne šeimos poreikiams tenkinti, atsakovo reikalavimas priteisti kompensaciją už perleistą bendrąją jungtinę nuosavybę atmestinas. Kita vertus, nustačius, kad 300 Eur už automobilį atsakovas sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, ši suma iš ieškovės atsakovui priteisiama CK 3.98 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, pagrindu.

Dėl draudimo išmokos kompensacijos

126.Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 2010 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą – draudimo išmokos panaudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2020-01-04 atsakovui gyvybės draudimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 4020 Eur išmoka. Ieškovės teigimu lėšos yra išgrynintos ir panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti arba slepiamos.

127.Atsakovas atsiliepime teigė, kad gyvybės draudimo įmokas mokėjo iš savo asmeninių lėšų, todėl draudimo išmoka negali būti laikoma bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, gautą išmoką jis yra išleidęs, panaudodamas vaiko ir buto, kuriame gyvena ieškovė išlaikymui, atliko pavedimus į ieškovės sąskaitą.

128.Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui buvo išmokėta 4020 Eur Gyvybės draudimo UAB (duomenys neskelbtini) išmoka. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, išmoka pervesta 2020-01-08 pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), į sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu teises ir pareigas pagal sutartį perėmė UAB (duomenys neskelbtini), ką patvirtina pateiktas šios įmonės raštas ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma to paties numerio draudimo sutartis, sutarties termino pradžia – 2005-09-01, draudimo sutarties laikotarpiu sukaupta suma – 8038,32 Eur.

129.Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, atsakovo atsikirtimai, kad draudimo išmoka laikytina jo asmenine nuosavybe, nes dalis įmokų mokėta iš asmeninių lėšų, atmestini. Akivaizdu, kad įmokas mokėjus nuo 2005 metų, o asmenines lėšas dovanojimo sutarties pagrindu įgijus tik 2016 metais, nėra galimybės daryti išvadą, kad draudimo lėšos sukauptos iš asmeninių atsakovo lėšų ir dėl to draudimo išmoka yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai kiek, kada ir kokio dydžio draudimo išmokų jam išmokėta, todėl pagrindo spręsti, jog lėšos sukauptos po dovanojimo sutarties sudarymo, nėra.

130.Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad gautą išmoką jis naudojo ir šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis į bylą pateiktu sąskaitos, į kurią išmokėta išmoka, išrašu, gavęs išmoką, šeimos poreikiams tenkinti atsakovas panaudojo 908,88 Eur – pervedė ieškovei, pilnamečiam sūnui, mokėjo komunalinius mokesčius už šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, sumokėjo gyvybės draudimo draudimo įmoką, kas iš esmės irgi laikoma šeimos poreikiu, nes pagal pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) raštą apdraustuoju pagal sutartį yra ir šalių nepilnametis sūnus. Iš bylos duomenų nėra aišku kur konkrečiai panaudota likusi išmokos suma, tačiau nėra ir duomenų, kad ji neabejotinai panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad išmokėta suma galimai net nėra išleista, tačiau jos dalinti neprašė.

131.Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškovės prašymą dėl 2010 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo, atmeta.

Dėl prievolių

132.Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

133.Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

134.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė turi skolinių įsipareigojimų pagal 2019-04-08 sutartį su AB Swedbank, pagal kurią jai suteiktas 1600 Eur limitas (pateikta sutartis). Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad šiuo metu nėra panaudojusi kredito limito ir įsiskolinimų bankui neturi. AB Swedbank pažymoje nurodė, kad ieškovės prievolės pagal sutartį yra asmeninės. Šalys su tokia pozicija sutiko. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės prievolė kreditoriui yra asmeninė, todėl jos nedalina.

135.Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovas turi prievolių Jungtinės Karalystės Vidaus mokesčių ir muitų tarnybai.

136.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai tarptautinį (užsienio) elementą turintis ieškinio reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinės privatinės teisės normas galėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, o užsienio valstybė nėra priskyrusi tokio ieškinio reikalavimo savo išimtinei jurisdikcijai, Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl savo jurisdikcijos, turi apsvarstyti ir tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Jeigu byla būtų išnagrinėta Lietuvos teismo ir jo priimtą sprendimą tektų pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje, su kuria nėra sudarytos dvišalės teisinės pagalbos sutarties, Lietuvos teismo sprendimas gali likti neįvykdytas.

137.Nagrinėjamu atveju yra atsiradusi mokestinė prievolė užsienio valstybei, todėl, teismo vertinimu, jos pobūdžio klausimo nagrinėjimas nepatenka į Lietuvos teismų jurisdikciją. Esant tokioms aplinkybėms, teismas paaiškėjusios prievolės pobūdžio klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes – Č. ir Č..

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-3681-101/2012 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 383 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2000/719142 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4000/719142 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotų asmeninių lėšų.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui ir VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.