Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), įgijusi profesinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

ji, 2024 m. balandžio 13 d., apie 16.00 val., Kovo 11-osios g., Budrikų k., Klaipėdos r., vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, neatsižvelgė į vairuojamo automobilio greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, todėl priekyje važiavusiam automobiliui „Škoda Rapid“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M., sustojus ir sukant į kairę, atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį, po ko automobilis „Škoda Rapid“ nuvažiavo į pakelės griovį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Škoda Rapid“ vairuotoja A. M., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilio „Škoda Rapid“ keleivė R. P., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais K. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 982 redakcija) patvirtintų kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <...>), 127 p. (<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 128 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamosios kaltės ir jos veiksmų kvalifikavimo

Kaltinamoji K. S. savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad patį įvykį dėl patirto didelio streso atsimena blankiai. Prisimena, jog važiavo mamos automobiliu į parduotuvę, pažiūrėjo į spidometrą, akimirką užsigalvojo, o kai pakėlusi akis pamatė sustojusį prieš posūkį nukentėjusiųjų automobilį, nebespėjo sustabdyti ir į jį atsitrenkė. Po įvykio ją išvežė į ligoninę, kadangi buvo 6 mėnesį nėščia ir nebejuto vaisiaus judesių. Po įvykio su nukentėjusiomis nebuvo susisiekusi, kadangi neturėjo nei galimybės, nei kontaktų, tačiau teiravosi tyrėjos, kaip jų sveikata; posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, nesitikėjo, kad taip galėjo įvykti. Teisę vairuoti transporto priemones turi 8 metus, iki įvykio ir po jo šiurkščių administracinių nusižengimų nebuvo padariusi. Šiuo metu skiriasi su vyru, gyvena su 3 mažamečiais vaikais; šeimos turtinę padėtį vertina labai kukliai – šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, pragyvena iš valstybės gaunamų vaiko pajamų ir tėčio skiriamo išlaikymo vaikams; vaiko priežiūros išmokos negauna, kadangi neturėjo reikiamo darbo stažo. Su civiliniu susipažino, jeigu reikės apmokėti nukentėjusiosios patirtas teisines išlaidas, bus sudėtinga, bet apmokės. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos mamą J. D.. Mama gyvena netoliese, jos kasdien susiskambina, bendrauja, viena kitai padeda. Su mama apie įvykį kalbėjosi, ji viską žino, kartu su ja pergyveno.

Kadangi kaltinamoji K. S. kalta prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Be kaltinamosios K. S. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d., apie 16 val., važiavo kaip keleivė A. M. vairuojamu automobiliu „Škoda“ keliu Dovilai – Jakai; abi buvo užsisegusios saugos diržus, greitis buvo apie 70 km/h. Važiuojant nuo Kiškėnų k. link Jakų k., A. lengvai pristabdė, norėdama atlikti posūkio manevrą, ir lėtai suko į kairę pusę, tačiau staiga pajuto smūgį į galinę dalį. Jų automobilis buvo „nusviestas“ į priešingos pusės pakelės griovį. Po smūgio pajuto skausmą krūtinėje bei dešinėje rankoje ties riešu. Netrukus į įvykio vietą atvyko GMP ir policija; A. buvo išvežta į gydymo įstaigą, R. P. vykti į gydymo įstaigas atsisakė, vėliau kreipėsi savarankiškai ir jai buvo nustatytas krūtinės ir riešo sumušimas (1 t., b. l. 124-127).

Iš 2024 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 13 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu „L1715“ kartu su vyr. patruliu J. P. apie 16.09 val. gavo pranešimą iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo, kad Budrikų k., Sendvario sen., Klaipėdos raj., susidūrė du automobiliai, 1 automobilis griovyje, yra sužeistų. Atvykus 16.15 val. nurodytu adresu jau buvo atvykę PGT ir GMP brigadų automobiliai. Ant kelio link Klaipėdos pusės stovėjo atsuktas ir į eismo įvykį patekęs tamsios spalvos automobilis „VW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kitoje kelio pusėje griovyje pastebėtas nuvažiavęs sidabrinės spalvos automobilis „Škoda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilį „Škoda“ vairavo A. M., kuri skundėsi krūtinės skausmu; patikrinus alkotesteriu, vairuotoja buvo blaivi. Taip pat automobilyje „Škoda“ keleivio vietoje sėdėjo R. P., kuri taip pat skundėsi krūtinės skausmu, bet į ligoninė vykti atsisakė, patikino, jog pablogėjus sveikatai kreipsis į gydymo įstaiga pati. Nustatyta, kad „VW“ automobilį vairavo K. S., kuri, kaip paaiškėjo, yra 6 mėnesius nėščia; patikrinus alkotesteriu, nustatyta, kad vairuotoja buvo blaivi. Abi vairuotojos buvo išgabentos į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje buvo liudininkas – pranešėjas E. K., kuris nurodė, kad matė visą eismo įvykį, paaiškino, kad „Škoda“ automobilis sustojo, nes turėjo praleisti parvažiuojantį priešpriešais automobilį, ir rodė kairiojo posūkio signalą, kai iš jo paskos važiavęs „VW“ automobilis atsitrenkė į „Škodos“ automobilio galą; tada „Škoda“ automobilis nuvažiavo į griovį (1 t., b. l. 49-50).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000215500) išrašo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 13 d., 16.08 val., pranešėjas pranešė, jog kelyje link Kiškėnų susidūrė du automobiliai, vienas iš jų griovyje (1 t., b. l. 5-8).

Iš 2024 m. balandžio 13 – 17 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Kovo 11-osios g., Budrikų k., Klaipėdos r. Įvykio vietoje matomas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris stovi savo eismo juostoje, priekiu nukreiptas link Jakų k., jo priekis deformuotas. Nuo šio automobilio į kairę pusę, kelio kairiojo kelkraščio griovyje matomas automobilis „Škoda Rapid“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio priekis ir galas deformuoti (1 t., b. l. 13-35, 38-42).

Iš 2024 m. balandžio 13 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto nustatyta, kad automobilis „Škoda Rapid“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Klaipėdos g. 80, Gargždai. Vėliau automobilis grąžintas savininkei (1 t., b. l. 43, 69-76).

Iš 2024 m. balandžio 17 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio pažeistos kėbulo dalys: variklio gaubtas, priekinis bamperis, dešinysis priekinis sparnas, kairysis priekinis sparnas, priekiniai žibintai (1 t., b. l. 51-53).

Iš 2024 m. balandžio 16 d. automobilių apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad dalyvaujant specialistui buvo apžiūrėti automobiliai „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir „Škoda Rapid“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), Gedimų, galėjusių sąlygoti eismo įvykį, nenustatyta (b. l. 57-68).

Iš 2024 m. balandžio 17 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Škoda Rapid“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio pažeistos kėbulo dalys: priekinis bamperis, bagažinės dangtis, galinis bamperis, kairysis veidrodėlis (1 t., b. l. 54-56).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G4142024 (03) nustatyta, kad R. P. nustatyta nedidelė poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje. Diagnozuotas dešinio riešo sąnario sumušimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, remiasi subjektyviu nusiskundimu – skausmu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 104-105).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 381/2024 (03) nustatyta, kad A. M. konstatuotas krūtinkaulio 12 slankstelio stabilus 1 laipsnio kompresinis lūžimas. Dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgam (ilgesniam nei 10 dienų) laikotarpiui, todėl sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 110-113).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 427/2024 (03) nustatyta, kad papildomam tyrimui pateiktuose A. M. medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, įgalinančių pasunkinti nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, todėl paliekamas galioti pirminės išvados 3 punktas (1 t., b. l. 118-121).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 671/2024 (03) nustatyta, kad pagal visus tyrimui pateiktus medicininius dokumentus A. M. konstatuota: krūtinkaulio 12 slankstelio stabilus 1 laipsnio kompresinis lūžimas, krūtinkaulio rankenos apatinio trečdalio ūmaus lūžis su nežymu proksimalinio lūžgalio poslinkiu į vidų. Sužalojimai susidarė eismo įvykio metu susidūrus dviem transporto priemonėms ir pagreičių poveikyje kūnui staigiai palinkstant į priekį ir atsitrenkiant į automobilio salono vidaus apdailos ir saugos detales. Dėl kaulų lūžimų sveikata sutrikdoma ilgam (ilgesniam nei 10 dienų) laikotarpiui, todėl sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 106-108).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad jie patvirtina, jog K. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, pasitvirtino, todėl kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės/atleidimo nuo jos

Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Įvertinus finansinių įsipareigojimų apsunkintą kaltinamosios šeimos turtinę padėtį bei jos ir laiduotojos požiūrį į K. S. padarytą nusikalstamą veiką bei būtinybę pakeisti savo elgesį, konstatuotina, kad šis asmuo stengsis pasitaisyti ir neskyrus finansiškai šeimą apsunkinsiančio užstato, todėl laidavimas nustatomas be jo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne)skyrimo kaltinamajai

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji A. M. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 1 024,77 Eur turtinei ir 4 300 Eur neturtinei žalai atlyginti bei iš kaltinamosios K. S. priteisti jos patirtas 1 000 Eur proceso išlaidas. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas patikslino pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos dydžio ir jį nuo 1 024,77 Eur sumažino iki 582,21 Eur, nes likusią dalį civilinis atsakovas pripažino ir atlygino. Ieškinyje nurodoma, jog draudimo bendrovė paskaičiavo ir išmokėjo jai 3 700 Eur neturtinės žalos ir 1 936,33 Eur turtinės žalos; kadangi draudimo bendrovė neatlygino visos jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos, prašo priteisti neatlygintą žalos dalį.

Savo reikalavimams pagrįsti nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pateikė degalinių kvitus, patvirtinančius dyzelino įsigijimą už 50 Eur laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki liepos 18 d. ( 2 t., b. l. 51-52), UAB „Northway medicinos centro“ PVM sąskaitą – faktūrą, patvirtinančią 80 Eur apmokėjimą už mokamą gydytojo konsultaciją (2 t., b. l. 56), UAB „Nemuno vaistinė“ sąskaitą – faktūrą, patvirtinančia vaistų įsigijimo patirtas išlaidas (9,42 Eur) ir UAB „Debreceno vaistinė“ išlaidų kvitą, patvirtinantį distiliuoto vandens įsigijimo išlaidas (6,60 Eur) (2 t., b. l. 64), pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą jai darbo užmokestį bei jo nemokėjimo (nedarbingumo) laikotarpį ( 2 t., b. l. 56-61, 86-88, 96, 100).

Civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ į bylą pateikė atsiliepimą į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ieškinį, kuriuo prašė nukentėjusiosios ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog nukentėjusiajai išmokėta 3 700 Eur draudimo išmoka yra teisinga ir pakankama nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti: nukentėjusiajai buvo padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas, jos patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Byloje nėra duomenų apie nepalankias gydytojų prognozes dėl nukentėjusiosios pasveikimo galimybių, liekamuosius reiškinius, kurie neleistų jai gyventi iki tol įprasto gyvenimo, ribotų profesines galimybes, nebuvo nustatytas darbingumo sumažėjimas. Iš teismų praktikos matyti, kad didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas esant itin sudėtingiems sužalojimams ir išimtiniais atvejais, pasižyminčiais ekstraordinarinėmis aplinkybėmis, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Dėl turtinės žalos nurodo, jog ieškovei buvo kompensuotos 126,37 Eur išlaidos, susijusios su sveikatos atstatymu (7,41 Eur kuro išlaidos ir 118,96 Eur gydymo išlaidos). Už distiliuotą vandenį ir antibiotikus šlapimo takų infekcijai gydyti nukentėjusiajai nebuvo atlyginta, nes šios išlaidos nesusijusios su įvykiu ir nebuvo būtinos; byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji negalėjo vartoti vandentiekio vandens, o šlapimo takų infekcija yra virusinio pobūdžio susirgimas, nesusijęs su trauma po įvykio. Dalis kuro išlaidų buvo atlygintos, nes buvo pateikti jų pagrįstumą ir sąsajumą su įvykio pagrindžiantys dokumentai. Kita dalis prašomų transporto išlaidų nėra pagrįstos, nes nepateikta įrodymų, kad važiuota į gydymo įstaigas gydytis ar reabilituotis; išlaidos už vykimą į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismą priskiriamos prie procesinių išlaidų, o ne prie žalos, todėl šios išlaidos gali būti reikalaujamos iš eismo įvykio kaltininko. Ieškovės reikalavimas dėl 832,84 Eur negautų pajamų kompensacijos yra nepagrįstas, nes, draudimo bendrovės skaičiavimu ieškovė negavo 1 931,37 Eur pajamų, o ne kaip teigia ieškovė – 2 321,25 Eur; negautos pajamos jai jau yra kompensuotos, todėl šis reikalavimas turi būti atmestas.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir civilinio ieškinio dėl turtinės žalos pagrindimui keliamus reikalavimus, teismas iš dalies tenkina A. M. reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, priteisdamas jai 80 Eur už pakartotinę mokamą gydytojo konsultaciją ir 9,42 Eur už vaistus šlapimo infekcijai gydyti.

Kaip matyti iš bylos duomenų ir teismo posėdžio metu nukentėjusiosios duotų parodymų, ieškovė buvo du kartus ( 2024-07-17, 2 t. , 52 b. l. ir 2024-08-27, 2 t., 56 b. l.) konsultuota gydytojo neurochirurgo, tačiau draudimo bendrovė jai yra kompensavusi tik vienos konsultacijos kainą, o kita analogiška suma (80 Eur), patirta ieškovės jau po draudimo bendrovės 2024-08-26 pripažintų pagrįstomis reikalavimų patenkinimo, liko nekompensuota, todėl ši reikalavimo dalis tenkinama.

Teismas neturi pagrindo netikėti A. M. paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir įrašas jos 2024-05-05 ambulatorinio apsilankymo aprašyme (2 t., 68 b. l.), kad šlapimo takų infekcija atsirado kaip pasekmė dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, dėl kurių patyrimo nukentėjusioji negalėjo ilgą laiką nusišlapinti, ir ji praėjo tik po taikyto gydymo ( tai pažymėta ir aprašyme), todėl jai gydyti skirtų vaistų įsigijimas turi būti ieškovei kompensuotas. Distiliuoto vandens įsigijimo šio susirgimo gydymui būtinumo jokie gydytojų įrašai nepatvirtina, ieškovė ir pati to neįrodinėjo, todėl pripažintina, kad dėl to jos turėtų išlaidų ir patirto sveikatos sutrikdymo priežastinis ryšys nėra pakankamai pagrįstas, todėl ir šios išlaidos (6,60 Eur) jai nepriteistinos.

Dėl kuro išlaidų ir negautų pajamų, teismas, išanalizavęs civilinės ieškovės pateiktą informaciją ir civilinio atsakovo poziciją bei atliktus skaičiavimus šiais klausimais, turi sutikti su civilinio atsakovo argumentais, jog ši civilinio ieškinio dalis netenkintina. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė apskaičiavo, kad vykdama į gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigas bei teismą ji nuvažiavo 633 kilometrus, dėl ko prašo priteisti 95,91 Eur kuro išlaidas, tuo tarpu byloje pateikti 4 mokėjimo kvitai už kurą, iš viso 50 Eur sumai, įsigytą 2024 m. balandžio 18 d., 23 d., birželio 18 d. ir liepos 18 d. Ieškovė teismui nepateikė visą jos nurodomą kuro įsigijimo sumą pagrindžiančių duomenų, be to, ji nepateikė ir duomenų, jog tomis dienomis, kai įsigijo kurą, ji važiavo gydytis ar reabilituotis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (tokiu atveju kuro išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo), todėl ir teismas neturi pakankamai duomenų apskaičiuoti ir pagrindo tenkinti šią jos reikalavimo dalį.

Sutiktina ir su atsakovo išsakyta pozicija, kad papildomai ieškovės priskaičiuotos kuro įsigijimo išlaidos, kurias nukentėjusioji nurodė patyrusi važiuodama į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismą, nėra tos išlaidos, kurias pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo reikalavimus turėtų padengti draudikas kaip išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo sveikatos atstatymu; dėl šios priežasties ir ši jos ieškinio dalis atmetama.

Nukentėjusiosios atstovas posėdžio metu paprašė kuro įsigijimo išlaidas, susijusias su jos važiavimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismą, jeigu jas bus atsisakyta priteisti iš civilinio atsakovo, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti civilinei ieškovei iš kaltinamosios. Teisinis pagrindas tam yra BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 105 straipsnis, tačiau trūksta faktinio būtent kelionės išlaidų pagrindimo, kaip jis yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarime Nr. 524 „Dėl Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos patvirtinimo“, Teisėjų tarybos nutarime „Dėl kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ ir Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko įsakyme „Dėl prašymo dėl išlaidų atlyginimo formos patvirtinimo“. Neturėdamas konkretaus prašymo ir paskaičiavimo, kiek kartų nukentėjusioji (ir kokiu transportu) vyko į ikiteisminio tyrimo įstaigas (ir kokias, ir kur) bei teismą, tikslių jos vykimo maršrutų ir kuro įsigijimą vykimo dienomis patvirtinančių dokumentų, teismas negali pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus apskaičiuoti jos patirtų dėl to išlaidų ir priimti pagrįsto sprendimo dėl jų priteisimo iš kaltinamosios, todėl šio prašymo netenkina.

Dėl 832,84 Eur negautų pajamų taip pat tenka sutikti su civilinio atsakovo išdėstyta pozicija, jog visos dėl nedarbingumo negautos pajamos nukentėjusiajai ieškovei yra atlygintos. Atsakovas byloje pateikė pagrįstus negautų pajamų apskaičiavimus, su kuriais teismas neturi pagrindo nesutikti, iš jų matyti, kad A. M. yra atlygintos visos negautos rinkimų organizavime pajamos.

Įvertinus visas šias aplinkybes, iš civilinio atsakovo civilinei ieškovei priteisiama papildoma 89,42 Eur turtinės žalos atlyginimo suma, o likusi ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama kaip neįrodyta.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 8 000 Eur (2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021; 2K-9-976/2022; 1A-511-634/2023; 1A-509-317/2023; 2K-227-495/2024; 1A-248-635/2024; 1A-267-354/2024; 1A-141-417/2024). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-882/2024).

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas A. M. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs krūtinkaulio 12 slankstelio stabilaus 1 laipsnio kompresiniu lūžimu, krūtinkaulio rankenos apatinio trečdalio ūmiu lūžiu su nežymiu proksimalinio lūžgalio poslinkiu į vidų. Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykis ir dėl jo kilę padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus, jog dėl patirtų sužalojimų ji jautė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų buityje, ilgalaikį nedarbingumą, patyrė diskomfortą, minėtas įvykis apribojo galimybes užsiimti papildomais pomėgiais (sportu), dalyvauti socialinėje veikloje (neišvyko į kelionę, nesudalyvavo planuotame renginyje, gimtadienio šventėje); pripažintina, kad dėl šio įvykio pasekmių sveikatai nukentėjusioji negalėjo prižiūrėti savo sodo sklypo ir dėl to patyrė ne tik nemalonius išgyvenimus, bet ir administracinio nusižengimo bylos procesą bei nubaudimą. Kita vertus, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad padaryti sužalojimai nukentėjusiajai trukdys gyventi visavertį gyvenimą ateityje, nėra nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiajai būtų likę sunkūs liekamieji reiškiniai, kad ji nebegali ir ateityje negalės sportuoti ar kad būtų apribotas jos judėjimas, neįgalumas/ ribotas darbingumas nukentėjusiajai nėra nustatytas. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju žala padaryta neatsargiais kaltinamosios veiksmais, o ne tyčia; kaltinamoji vairavo turėdama teisę vairuoti, blaivi, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Atsižvelgiant į visa tai, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos dydį kaip adekvatų ir proporcingą jos patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams. Įvertinus jau aptartą nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobūdį ir mastą, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala įvertintina 4 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau yra atlyginusi 3 700 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai, iš draudimo bendrovės papildomai nukentėjusiajai priteistinas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o kita civilinio ieškinio dalis atmetama.

Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateiktas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. prašymas priteisti jai advokato pagalbos išlaidas, iš viso 1 000 Eur. Advokato paslaugų apmokėjimą patvirtina į bylą pateikti dokumentai – pinigų pervedimo nurodymas (2 t., b. l. 73) bei sąskaita už teisines paslaugas Nr. DL6-00096 (2 t., b. l. 72). Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas teikė teisinę pagalbą A. M. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Ši suma iš esmės atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas parengiant civilinį ieškinį, konsultuojant ir atstovaujant nukentėjusiąją, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos nukentėjusiajai iš kaltinamosios K. S..

BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalys numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Nagrinėjamoje byloje automobilio ,,Škoda Rapid, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidos yra 60,50 Eur (1 t., b. l. 92-94), jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš K. S. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

K. S. laiduotoja paskirti J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti K. S., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš dalies patenkinti A. M. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš ADB „Gjensidige“ 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 89,42 Eur (aštuoniasdešimt devyni eurai 42 cnt) neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 889,42 Eur (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 42 cnt). Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš K. S. A. M. 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Pripažinti automobilio ,,Škoda Rapid“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidas – 60,50 Eur proceso išlaidomis ir priteisti jas iš K. S., sumokant į Klaipėdos AVKP atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke. Mokėjimo paskirtyje nurodyti 2022 m. balandžio 15 d. sąskaitą – faktūrą POL Nr.196.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tada panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.