Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „(Duomenys neskelbtini)“ atstovo K. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos B. L. atsakomybei, be užstato, nustatant vienerių (1) metų terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš ADB „(Duomenys neskelbtini)“ V. B. naudai priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ADB „(Duomenys neskelbtini)“ atstovas K. G. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir prašo civilinį ieškinį atmesti – pripažįstant, kad teisinga bei protinga civilinei ieškovei atlygintina neturtinės žalos suma yra 5000 Eur, kurią draudimo bendrovė jau yra atlyginusi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.3. Teigia, jog konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau įvertinus tai, kad apeliantas savo skundą grindžia iš esmės selektyviai atrinkta ir jo manymu, panašia teismų praktika, atsiliepime pasisakoma ir šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad net ir vadovaujantis formuojama teismų praktika paties civilinio atsakovo atstovo atrinktose bylose - 8000 Eur už analogiškų sužalojimų padarymą yra pakankamai dažnai taikoma (kaip pavyzdžiui, apelianto skundo 8.1 bei 8.2 punktuose cituojama teismų praktika). Tam, kad įvertinti, kokia teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio konkrečiu atveju yra formuojama ir kokius išgyvenimus, nepatogumus patiria asmuo, reikėtų palyginimui imti bent jau analogiškus ne pagal sunkumą, o pagal jų pobūdį, sužalojimus. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) lūžimas bei jo pasėkoje kilę išgyvenimai bei liekamieji reiškiniai negalėtų būtų prilyginami, kirstinei, muštinei žaizdai, patempimui ar lūžiui (būtent tokie pavyzdžiai apelianto skunde ir dominuoja). Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta išimtinai tik pagal civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą, advokatės nuomone, jį atmetus, iš civilinio atsakovo ir turėtų būti priteisiamos nukentėjusios ryšium su šio skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme patirtos papildomos bylinėjimo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju, civilinio atsakovo atstovas skundžiamą nuosprendį ginčija nukentėjusiajai . B. priteistos neturtinės žalos dydžio aspektu, todėl nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nagrinėjamu atveju civilinio atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija draudimo bendrovės prievolės atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, tačiau nesutinka su nukentėjusiajai V. B. priteistos neturtinės žalos dydžiu – 3000 Eur, teigia, jog draudimo bendrovė jau pilnai yra atlyginusi patirtą neturtinę žalą ir išmokėjusi nukentėjusiajai 5000 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. veiksmus, nukentėjusiajai V. B. padarytą žalą sveikatai, jos patirtus išgyvenimus, nepatogumus. Taip pat tinkamai įvertino V. B. patirtą neturtinę žalą ir iš civilinio atsakovo priteisė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas įvertinto visas šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog dalis neturtinės žalos jau buvo atlyginta civilinei ieškovei. Todėl apylinkės teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nurodė, kad byloje nustatyta, jog civilinis atsakovas nukentėjusiajai V. B. yra atlyginęs 5000 Eur neturtinę žalą ir iš civilinio atsakovo nukentėjusiajai dar priteisė 3000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 8000 Eur neturtinės žalos dydis yra adekvatus, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Be to, apylinkės teismas mažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į aplinkybę, kad nukentėjusioji įvykio metu savo automobilį buvo pastačiusi neleistinoje vietoje, kuri buvo pažymėta kelio ženklu „Sustoti draudžiama“, kas taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, ir jokių pagrindų mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, konkrečiu atveju neįžvelgia.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad netrukus po įvykio nukentėjusioji buvo pristatyta į VšĮ (Duomenys neskelbtini) ligoninę. Specialisto 2023-09-21 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyti medicininių dokumentų duomenys iš kurių matyti, kad VšĮ (Duomenys neskelbtini) ligoninės sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri datuota 2023-08-20 15.38 val., nurodyta, kad nukentėjusioji V. B. skundžiasi stipriu skausmu judinant dešinę koją. negali paeiti, trauma autoįvykio metu. Ją (V. B.) suspaudė iš šonų tarp dviejų mašinų. Objektyviai: bendra būklė be pakitimų. Apžiūrint dubens srityje žaizdų nestebiu. Judesiai kojose laisvi, tačiau dešinės kojos judesiai skausmingi per klubo sąnarį. Skausmingas dubens lateralinis stress testas. Nustatyta diagnozė - kitų ir nepatikslintų juosmeninės stuburo ir dubens dalių raiščių patempimas. Kitų ir nepatikslintų pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens traiškytinis sužalojimas, įtariamas (duomenys neskelbtini) ir dešinio kryžkaulio – klubakaulio sąnario raiščių pažeidimas. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ligoninėje buvo gydoma nuo 2023-08-20 iki 2023-08-31. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių traumos požymių nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiąją išleidus ambulatoriniam gydymui, jos būklė negerėjo, ji jautė skausmus dešinės kojos klubo sąnaryje, todėl buvo atliekami papildomi tyrimai. Atlikus papildomus tyrimus buvo nustatyta patikslinta diagnozė - dešinės pusės (duomenys neskelbtini) viršutinės šakos ir (duomenys neskelbtini) lūžimas, dešinės (duomenys neskelbtini) lūpos plyšimas. Specialisto 2023-10-12 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. B. eismo įvykio metu padaryti dešinio (duomenys neskelbtini) viršutinės šakos ir (duomenys neskelbtini) lūžimas, dešinės (duomenys neskelbtini) lūpos plyšimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2013, 2K-125-697/2018, 2K-217-697/2022).

13. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog šiuo atveju, galima daryti išvadą, kad liekamųjų reiškinių, kurie būtų likę būtent dėl eismo įvykio metu sukeltų sužalojimų, nėra, kaip ir nėra duomenų apie visiško pasveikimo negalimumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo atveju nukentėjusiosios patirti sužalojimai ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau akivaizdu, kad A. M. neatsakingi ir neteisėti veiksmai sąlygojo atitinkamus nukentėjusiosios sveikatos sužalojimus dėl kurių atsirado atitinkami padariniai jos sveikatai, gyvenimo būdui, taikytas medikamentinis gydymas nebuvo efektyvus. Akivaizdu, kad nėra jokių abejonių, jog nukentėjusioji dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, jautė baimę, stresą, o jos sveikatos būklė ir įprastas gyvenimas nėra tokie, kokie buvo iki šio įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, rūpintis savimi ir nepilnamečiais vaikais, dirbti, sportuoti, važinėti dviračiu, eiti į žygius. Nukentėjusioji iki įvykio buvo aktyvi, gyvendama kaime dirbo fizinius darbus, daug vaikščiodavo, važinėdavo dviračiu. Akivaizdu, kad nukentėjusioji negali gyventi įprasto gyvenimo ir užsiimti įprastomis veiklomis, kuriomis užsiėmė iki eismo įvykio. Ji (V. B.) nurodė, kad būtent dėl fizinio krūvio ribojimo priaugo svorio, o daugiau vaikščioti ar važinėti dviračiu negali, nes iki šiol skauda sužalotas kūno vietas, geria vaistus nuo skausmo. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad patirta trauma turėjo ir iki šiol turi neigiamų pasekmių nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) santykiams su sutuoktiniu, kas neabejotinai sukelia dideles dvasines kančias ir nepatogumų (duomenys neskelbtini) gyvenimo srityje. Šios išdėstytos ir aptartos faktinės aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios sužalojimai yra pakankamai stiprūs ir turintys liekamųjų reiškinių.

14. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo nurodytos teismų praktikos ir dėl jos absoliučiai nepasisakė, nors nustatant neturtinės žalos atlyginimą sprendimai panašaus pobūdžio bylose yra vienas iš svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio. Atsakant į šiuos apelianto teiginius, pastebėtina tai, kad nors skundžiamame nuosprendyje atskirai neaptarta civilinio atsakovo atstovo nurodyta teismų praktika, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir įvertino teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017).

15. Be to, teismų praktikos formavimasis yra nuolatinis procesas, todėl esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių yra galimi, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017). Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, teismų praktika šiuo klausimu nėra analogiška. Sutiktina su skundo argumentais, kad vyraujančios neturtinės žalos sumos yra nuo 600 Eur iki 6000 Eur. Vis tik, pažymėtina tai, kad teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Išanalizavus skunde nurodytą teismų praktiką matyti, kad faktinės aplinkybės kiekvienoje iš paminėtų teismo nutarčių skiriasi, jos nėra tapačios, taip pat kiekvienu atveju skiriasi ir apskaičiuoti neturtinės žalos dydžiai.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Taigi apygardos teismas nėra saistomas pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis Panevėžio apylinkės teismo 2024-06-28 nuosprendžiu, kuriuo nuspręsta, kad išmokėtas 5040 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas dėl nesunkus sveikatos sutrikdymo. Be to, šioje byloje faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, todėl apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį taip pat neprivalėjo vadovautis Panevėžio apylinkės teismo 2024-06-28 nuosprendžiu. Skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2023-03-28 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-1035/2023, kurioje nustatytas 3700 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nustatytos faktinės aplinkybės taip pat skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimoje nutartyje nurodyta, kad nukentėjusioji patyrė dešinio kelio sąnario vidinio raiščio plyšimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji V. B. patyrė dešinio (duomenys neskelbtini) viršutinės šakos ir (duomenys neskelbtini) lūžimą, dešinės (duomenys neskelbtini) lūpos plyšimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji patyrė daugiau sužalojimų ir šie sužalojimai yra itin stipresni nei apelianto nurodytoje baudžiamojoje byloje. Nors analizuojamu atveju priteistos neturtinės žalos dydis yra didesnis nei paprastai priteisiama teismų praktikoje, tačiau šiuo atveju, vertinant aukščiau aptartų aplinkybių visumą, toks sprendimas pateisinamas, teisingas bei sąžiningas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog vertinamu atveju apylinkės teismas nukrypo nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

17. Civilinio atsakovo atstovas skunde nurodo, kad nukentėjusiajai nėra nustatytas netektas dalyvumas ir jos nedarbingumas truko apie 3 mėnesius. Be to, 2024-02-19 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad vertinant pacientės būklę, nustatyta, jog judesiai kojose yra laisvi, tačiau dešinės kojos judesiai skausmingi per klubo sąnarį. Prie rekomendacijų nurodyta - mažinti bendrą kūno svorį. Specialus gydymas nėra indikuotinas, žymesnių apribojimų fiziniam krūviui nėra. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kaip nurodyta ir šios nutarties 9 punkte, kad 2024-03-06 ambulatorinio apsilankymo aprašyme konstatuota, jog po autoįvykio nukentėjusiosios būklė negerėja, ji labai greitai pavargsta pavaikščiojus, ilgiau pasėdėjus. Skausmui sustiprėjus sunku vaikščioti, tenka dažnai išgerti vaistų nuo skausmo. Vargina ilgesnės kelionės automobiliu, labai pavargsta, sustiprėja skausmas, atsiranda tirpimas, dažnai keičia sėdėjimo padėtis. Buvo taikytos reabilitacinės procedūros, pakartotas MRT. Toliau išlieka pakitimai- „dešinėje labrum acetabulare priekinės dalies smulkus plyšimas“. Vargina padidėjęs nerimas, baimė, nemiga. Po reabilitacijos ženklesnio pagerėjimo nestebima. Nukentėjusioji buvo nukreipta pakartotinai traumatologo konsultacijai. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji nurodė jog būtent dėl fizinio krūvio ribojimo ji priaugo svorio, o daugiau vaikščioti ar važinėti dviračiu negali, nes iki šiol skauda sužalotas kūno vietas, geria vaistus nuo skausmo. Be to, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, atmestina civilinio atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji yra pasveikusi, jai nereikalingas joks gydymas, ji tik turi mažinti kūno svorį, kadangi tai paneigia tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek ir medicininiai dokumentai. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiosios kūno svorio padidėjimas ir buvo eismo įvykio metu patirto sužalojimo pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo, teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio atsakovo atstovo skundo argumentų, susijusių su nukentėjusiosios kūno svorio padidėjimu akcentavimas yra nekorektiškas ir neturintis jokios reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui.

18. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi ir eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 (toliau – ir Rekomendacijos), kurios galiojo eismo įvykio metu. Šių rekomendacijų 4.2.3. punkte nurodyta, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikata sutrikdoma nuo 3 iki 6 mėnesių, rekomenduojamas neturtinės žalos atlyginimas iki 6 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA). Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos, reglamentuojančios pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui kylančios pareigos mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gaires, teismui nėra privalomos ir nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį jo nesaisto. Be to, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusios V. B. patirta neturtinė žala neviršija minėtame įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, taip pat aktualią teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo eismo įvykio bylose, kai asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 8000 Eur žalos atlyginimas (atėmus draudikų jau išmokėtą bendrą 5000 Eur sumą) yra teisingas kompensuoti nukentėjusiosios sveikatos bei gyvenimo kokybės praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus bei kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, todėl jį mažinti apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžiai yra mažesni, nėra pagrindo.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš civilinio atsakovo nukentėjusiajai priteisdamas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, netinkamai taikė CK nuostatas, juo labiau kad nukrypo nuo įprastai tokio pobūdžio bylose formuojamos praktikos dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir jo išsprendimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

20. Nukentėjusiosios atstovė advokatė D. Navickienė atsiliepimu į civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo iš civilinio atsakovo ADB „(Duomenys neskelbtini)“ pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus tai pagrindžiančius dokumentus priteisti nukentėjusios naudai papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (susipažinimas su skundu, nukentėjusios konsultavimas, atsiliepimo parengimas ir pateikimas, dalyvavimas žodiniame bylos nagrinėjime). Nukentėjusiosios atstovė prie atsiliepimo pateikė 607 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį mokėjimo nurodymą.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2-458/2021). Nukentėjusioji turi teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovą apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui bei atstovavimas apeliacinės instancijos teisme (teismo posėdyje) yra viena nukentėjusiojo teisių gynimo formų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą (dėl civilinio ieškinio), kuriame buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje, ji buvo priversta kreiptis į advokatę profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą ir ją atstovauti apeliacinės instancijos teisme, vykusiame teismo posėdyje. Be to, civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmestas.

22. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios proceso išlaidos apeliacinėje instancijoje atsirado dėl civilinio atsakovo (draudimo bendrovės) veiksmų, todėl jos turi būti priteisiamos iš civilinio atsakovo ADB „(Duomenys neskelbtini)“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, kuris nėra nuteistasis, BPK normose tiesiogiai nenustatytas. Vis tik, BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog esant tokiai situacijai, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo atveju proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-628/2020, 2K-7-130-1073/2021). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios atstovės advokatės D. Navickienės prašymas priteisti proceso išlaidas tenkintinas ir iš civilinio atsakovo ADB „(Duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai V. B. priteisiama 607 Eur proceso išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo ADB „(Duomenys neskelbtini)“ atstovo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš civilinio atsakovo ADB „(Duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai V. B. 607 Eur turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti.