- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-28
- Bylos Nr.
- 1-692-1095/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Civilinis ieškovas
- G. Z.
- Civilinis atsakovas
- Balcia Insurance SE Lietuvos filialo
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis(duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. 2023 m. liepos 17 d. apie 10.56 val. prekybos centro „Lidl“, esančio(duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus, nurodančius, kad vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, nebuvo atidus, įvažiavo į kairę pravažiavimo pusę ir, įžambiai pravažiavęs stovėjimo vietą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio ir sudarė kliūtį jam iš kairės pusės pravažiavimu, važiavimo krypties juosta elektriniu paspirtuku važiavusiai G. Z., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta elektrinio paspirtuko vairuotojos G. Z. sveikata: jai nustatyta muštinė žaizda smakre, apatinis žandikaulio dešinės pusės kūno lūžis su abipusiu šakų lūžiu, apatinio dešinio 5 danties vainiko ir apatinio kairio 6 danties vainiko nuskėlimai, kaklinio 2 slankstelio panirimas, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinio klubo srityje.
Kaltinamasis E. M. parodė, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. 2023 m. liepos 17 d. po 10 val. važiavo iš degalinės į „Lidl“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini).Vairavo savo „Citroen“ automobilį. Kai išvažiavo iš degalinės, kirto įstrižai liniją, žyminčią stovėjimo vietą, išvažiavo šiek tiek į priekį, nes norėjo galu pasistatyti automobilį į stovėjimo vietą, žiūrėjo į kelią, bet nepamatė jam iš kairės pusės važiavusio paspirtuko ir įvyko eismo įvykis. Nežino, ar jam užstojo vaizdą kiti automobiliai. Paspirtuką pastebėjo, kai įvyko susidūrimas su juo. Paspirtukas atsitrenkė į jo automobilio priekio dešinės pusės šoną, ties lempa, bet automobilis nebuvo apgadintas. Paspirtuku važiavusi mergaitė nugriuvo, susižalojo, todėl iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Su nukentėjusiąją kalbėjo, ramino ją, siūlė jos tėvams paskambinti. Ateityje atidžiau žiūrės į kelią, kad nekiltų eismo įvykių, po įvykio atsargiau važinėja. Jam tai pirmas eismo įvykis, yra prieš kelerius metus kartą baustas dėl greičio viršijimo. Buvo pasimetęs, bijojo, bet po mėnesio išdrįso ir paskambino nukentėjusiosios mamai paklausti dėl nukentėjusiosios sveikatos, atsiprašė, kad buvo neatidus. Nelankė ligoninėje mergaitės, nors žinojo, kad ji ligoninėje guli. Žino, kad nukentėjusiajai žandikaulis lūžo, dantys buvo pažeisti, apie randą nieko nežino. Prašo būti atleistas pagal laidavimą, perduodant jį tėvo atsakomybei, nes tėtis jį užaugino, žino, koks jis yra, jų tarpusavio santykiai yra geri, pasitiki juo. Apie įvykį tėčiui iš karto pasisakė, jis pabarė jį, kad blogai padarė. Turi šeimą, mažametį vaiką, būsto paskolą. Jo pajamos yra apie 1050 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Sutinka su pareikštu ieškiniu. Bandė susitaikyti, bet dėl padarytos žalos to nepavyko padaryti.
Kaltinamojo laiduotoju siekiantis tapti jo tėvas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad su sūnumi E. M. daug bendrauja tiek susitikęs gyvai, tiek ir susiskambina telefonu. Pats automobilio nevairuoja, bet kaltinamasis atsargiai važinėja, tik gal kažkaip nepasižiūrėjo ir įvyko eismo įvykis. Po to jis pasimetęs buvo visą laiką. Patarimų duos sūnui, kad atidžiau žiūrėtų vairuodamas, nes sūnus klauso jo patarimų, vienas kitu pasitiki, todėl gali daryti jam įtaką. Jo išsilavinimas aukštesnysis, jis technikas-technologas. Dirbo Norvegijoje, bet nuo balandžio mėnesio nedirba, ieškosi darbo Lietuvoje. Gyvena iš Užimtumo tarnybos išmokos. Kai susiras darbą, užsidirbs kažkiek.
Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą mama L. G. parodė, kad civilinė ieškinį pareiškė tada, kai žala dar nebuvo atlyginta. Po civilinio ieškinio pareiškimo draudimo bendrovė atlygino visą padarytą turtinę žalą, kiek pateikė įrodymų, ir šiek tiek daugiau nei pusę prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti (5040 Eur). Todėl turtinės žalos nebeprašo priteisti, o skirtumą tarp prašytos ir neišmokėtos neturtinės žalos (4960 Eur) prašo priteisti. Nustatydami patirtos neturtinės žalos dydį įvertino dukros patirtas traumas, savijautą, skausmą, patirtą išgąstį, išgyvenimus, baimę, nerimą, didelį šoką. Pradinis laikotarpis po eismo įvykio dukrai buvo sudėtingas, nes ji kentėjo skausmus, kasdien vartojo vaistus nuo skausmo, mėnesį laiko buvo žandikauliai suvaržyti vielomis, negalėjo tinkamai maitintis, negalėjo naudoti (nuryti) anksčiau vartotų vaistų (antidepresantų), nes prieš įvykį nukentėjusiajai buvo nustatyti nerimo / depresijos atvejai, todėl teko laikinai nutraukti gydymą jais. Nors praėjo nemažai laiko, ji nebegali net žiūrėti į paspirtuką, taigi pasekmės išliko ilgam. Po avarijos buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri gabeno dukrą į ligoninę ir tada jai buvo pranešta apie eismo įvykį. Ligoninėje atliko rentgeno tyrimus ir žandikaulio lūžį nustatė, susiuvo prakirstą žaizdą smakre (yra likęs smakre randelis), paguldė į ligoninę ir suvaržė žandikaulį, bet operacijos neprireikė. Ligoninėje dukra praleido 3–5 paras. Po gydymosi ligoninėje lankėsi pas chirurgus dėl žandikaulio, kai išėmė vielutes, pradėjo tvarkytis nuskeltus dantis. Šiuo metu dantys jau sutvarkyti. Nebuvo apdrausta dukros sveikata, tai jokių išmokų negavo. Dėl sveikatos kažkokių padarinių neliko, tik išlikę avarijos prisiminimai, išlikusios baimės, ji jautriau reaguoja į viską. Iš karto po avarijos dukros miegas buvo prastas, bet dabar kaip ir viskas gerai. Kažkokių ypatingų vasaros planų dukra neturėjo, todėl likusį po eismo įvykio vasaros atostogų laikotarpį gydėsi, o prasidėjus mokslo metams įprastai lankė mokyklą. Kaltinamasis iš karto po įvykio nesusisiekė, neskambino atsiprašyti, paskambino gal po mėnesio atsiprašyti ir paklausė, kaip dukra jaučiasi, kokios traumos, bet nieko nesiūlė. Civilinį ieškinį parengti padėjo advokatė. Iš pradžių prašė mažesnės neturtinės žalos sumos, bet po to dar daugiau pasikalbėjo su kitais šeimos nariais ir nusprendė, kad per mažai įvertino patirtą neturtinę žalą, todėl jį pakeitė (padidino iki prašomos 10 000 Eur sumos).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamajam E. M. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo E. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini), „LIDL“ automobilių stovėjimo aikštelė. Automobilis „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į pietvakarių pusę. Automobilio „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis ratas nutolęs 20,1 m nuo pastato, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kampo, priekinės dešinės pusės ratas nutolęs 22 m nuo pastato, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Galinis dešinės pusės automobilio ratas nutolęs 21,45 m nuo pastato, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kampo. Nuo automobilio „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinės pusės rato vakarų kryptimi 3,8 m atstumu nutolęs elektrinio paspirtuko galinis ratas. Elektrinio paspirtuko galinis ratas nutolęs 4,7 m atstumu nuo pastato, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kampo. Elektrinio paspirtuko priekinis ratas nutolęs 16,5 m atstumu nuo pastato, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kampo. Oro sąlygos: giedra, natūralus apšvietimas (1 t., b. l. 15–20, 28).
2024 m. sausio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), „LIDL“ automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūros metu atlikti papildomi matavimai nustatant pažymėtos automobilio stovėjimo vietos plotį ir ilgį bei nustatant važiuojamosios kelio dalies pločius (1 t., b. l. 21–27, 29).
2023 m. liepos 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta transporto priemonė yra automobilis „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis draustas privalomuoju civiliniu draudimu Balcia Insurance SE Lietuvos filiale, Draudimo sutarties liudijimo serija, numeris (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d., techninės apžiūros talono Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2025 m. sausio14 d. (1 t., b. l. 35–38).
2023 m. liepos 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Elektrinis paspirtukas yra pilkos/juodos spalvos (markė nežinoma) (1 t., b. l. 45–48).
2024 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai. Apžiūrimo vaizdo įrašo P1 trukmė 57:54 min. Filmuojama šviesiu paros metu, vaizdas spalvotas. Ekrano apačioje kairėje pusėje užrašyta data ir laikas 2023 m. liepos 17 d. 10:54, Kameros Nr. EV.1. Filmuojama teritorija (duomenys neskelbtini), Panevėžys, parduotuvės „LIDL“ automobilių stovėjimo aikštelė. Oro sąlygos geros, sausas asfaltas, šviečia saulė. Vaizdo įraše matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje sustatyti automobiliai tam skirtose automobiliams stovėjimo vietose. Automobiliai sustatyti po dvi eiles ir skirtas kelias judėti automobiliams (išvažiuoti – įvažiuoti), kelias sužymėtas kelio ženklinimu – rodyklėmis, nukreipiančiomis kaip judėti automobiliams. Matomas eismas nėra intensyvus. 10:54:45 val. matome kaip nuo Parko g. pusės atvažiuoja tamsios spalvos automobilis „Citroen C-Crosser“ ir važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje į automobiliui pastatyti skirtas vietas kerta transporto priemonių stovėjimo žyminčias vietas baltomis juostomis ir šiek tiek išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį ir 10:54:54 val. taip kliudo jam iš kairės pusės atvažiuojantį elektrinio paspirtuko vairuotoją. Elektrinio paspirtuko vairuotojas važiavo keliu, kuris skirtas važiuoti transporto priemonėms. Važiuojančiam elektrinio paspirtuko vairuotojui automobilis „Citroen C-Crosser“ buvo kliūtis iš dešinės pusės. Matosi kaip nuo elektrinio paspirtuko ant žemės nugriūna elektrinio paspirtuko vairuotojas ir iš karto atsikelia, o „Citroen C-Crosser“ vairuotojas sustoja. Iš „Citroen C-Crosser“ automobilio vairuotojo vietos išlipa vyriškis, vilkintis tamsios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius ir vilki šviesios spalvos šortais. Minėtas vyriškis prieina prie elektriniu paspirtuku važiavusios merginos ir su ja toliau bendrauja. 11:03:00 val. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Toliau naudingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota. Apžiūrimo vaizdo įrašo P2 trukmė 35:04 min. Filmuojama šviesiu paros metu, vaizdas spalvotas. Ekrano apačioje kairėje pusėje užrašyta data ir laikas 2023 m. liepos 17 d. 10:54, Kameros Nr. EV.2. Filmuojama teritorija (duomenys neskelbtini), Panevėžys, parduotuvės „LIDL“ automobilių stovėjimo aikštelė. Oro sąlygos geros, sausas asfaltas, šviečia saulė. Vaizdo įraše matyti, kad užfiksuota pirmo vaizdo įrašo tą pati situacija, tik iš kito kampo, filmuojama teritorija link parduotuvės įėjimo. Vaizdo įraše matome, kad automobilių stovėjimo aikštelėje sustatyti automobiliai tam skirtose automobiliams stovėjimo vietose. Automobiliai sustatyti po dvi eiles ir skirtas kelias judėti automobiliams (išvažiuoti – įvažiuoti), kelias sužymėtas kelio ženklinimu – rodyklėmis, nukreipiančiomis kaip judėti automobiliams. 10:54:50 val. kairėje ekrano pusėje pasirodo tamsios spalvos automobilis „Citroen C-Crosser“, kuris važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje į automobiliui pastatyti skirtas vietas kerta transporto priemonių stovėjimo žyminčias vietas baltomis juostomis ir šiek tiek išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį ir 10:54:54 val. taip kliudo jam iš kairės pusės atvažiuojantį elektrinio paspirtuko vairuotoją, kuris vilki marškinėlius trumpomis rankovėmis ir kelnes iki kelių, ant nugaros užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę, avi sportiniais šviesios spalvos batais. Mergina nuo elektrinio paspirtuko nukrenta ir trenkiasi į žemę. Nuo elektrinio paspirtuko nukrenta apie 1 m atstumu, nukritusi atsistoja ir matosi kaip prie jos prieina automobilio „Citroen C-Crosser“ vairuotojas. Daugiau naudingos informacijos neužfiksuota (1 t. b. l. 113–120).
2023 m. liepos 17 d. liudytoja L. G. parodė, kad šiandien apie 11 val. 13 min. jai būnant namuose paskambino greitosios medicinos pagalbos medikė ir pranešė, kad jos dukra G. Z. pateko į eismo įvykį, yra sužeista ir vežama į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Jai atvykus į ligoninę G. buvo apžiūrima gydytojų. G. buvo siūta smakro žaizda. G. jai papasakojo, kad apie 11 val. važiavo parduotuvės „Lidl“, esančios Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje su elektriniu paspirtuku, ji nedėvėjo apsauginio galvos šalmo. G. sakė, kad važiuodama elektriniu paspirtuku važiuojančių automobilių aplink nematė, tačiau vienas automobilis (juodos spalvos) staiga pajudėjo iš stovėjimo vietos į priekį ir ją kliudė. Po smūgio G. nukrito ant žemės. G. sakė, kad vairuotojas, kuris ją kliudė, išlipo iš automobilio, paklausė G., ar reikia medikų pagalbos, ir juos iškvietė. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje G. nustatė apatinio žandikaulio lūžimą, smakro žaizdą, dešinės alkūnės ir dešinio klubo sumušimus, kaklo slankstelio panirimą. Elektrinis paspirtukas, kuriuo važiavo G., priklauso jos vyrui D. G. (1 t., b. l. 78–79).
2024 m. balandžio 9 d. liudytoja L. G. papildomos apklausos metu parodė, kad kreipėsi į draudimo kompaniją dėl jos dukrai G. Z. padarytos turtinės ir moralinės žalos, draudimo bendrovei Balcia insurance SE Lietuvos filialui pateikė visas gydymo išlaidas, sąskaitų faktūrų išrašus, iki šios dienos iš draudimo dar nėra gavusi jokių pinigų. Šiuo metu su įtariamuoju susitaikyti nesutinka, kai jai bus atlyginta turtinė ir moralinė žala, ji taikytis sutiks. Įtariamasis po eismo įvykio buvo susisiekęs vieną kartą, teiravosi, kaip jaučiasi jos dukra G. Z., paklausė, kokie jai padaryti sužalojimai, ir atsiprašė dėl to, kas nutiko. Civilinį ieškinį pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje artimiausiu metu (1 t., b. l. 80–82).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas stovėjimo aikštele, įvažiavo į kairę pravažiavimo pusę (žr. tiriamosios dalies 14 pav.) įžambiai įvažiuodamas į pažymėtą stovėjimo vietą, po to – į pravažiavimą tarp pažymėtų stovėjimo vietų eilių, kada šiuo pravažiavimu jam iš kairės apie 24 km/h greičiu važiavimo krypties eismo juosta važiavusi paspirtuko vairuotoja nuo susidūrimo su automobiliu „Citroen C-Crosser“ vietos buvo apie 5,2 m atstumu. Paspirtuko vairuotoja neturėjo techninės galimybės sustabdyti paspirtuko, dėl ko paspirtukas susidūrė su automobiliu, priekinio rėmo vamzdžio dešiniuoju šonu atsitrenkdamas į automobilio priekinio bamperio plastikinės apdailos dešinę pusę, o po susidūrimo nukrito ant dešiniojo šono pravažiavimų sankirtoje. 2. Paspirtukas su automobiliu „Citroen C-Crosser“, vals, Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė pravažiavime tarp pažymėtų stovėjimo vietų eilių, paspirtuko vairuotojos važiavimo krypties eismo juostoje. 3. Automobilio „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas su paspirtuku įvyko automobilio sustojimo pradžios momentu. 4. Prieš susidūrimą su automobiliu „Citroen C-Crosser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paspirtuko vairuotoja važiavo apie 24 km/h greičiu. 5. Paspirtuko vairuotoja, važiuodama tyrimo metu nustatytu apie 24 km/h greičiu, kaip ir leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, automobiliui „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjus užtverti vairuotojos važiavimo krypties eismo juostų, vairuotoja neturėjo techninės galimybės sustabdyti paspirtuko ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su automobiliu. 6. Šio eismo įvyko kilimo pagrindine sąlyga techniniu požiūriu buvo tai, kad automobilio „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštele, įvažiavo į kairę pravažiavimo pusę ir, įžambiai pravažiavęs pažymėtą stovėjimo vietą, sudarė kliūtį vairuotojui iš kairės pravažiavimu, važiavimo krypties eismo juosta paspirtuku važiavusiai vairuotojai. Paspirtuko vairuotojos veiksmai, kad ji važiavo apie 24 km/h greičiu, t. y. viršydama leistiną maksimalų 20 km/h greitį, buvo nepriimtini, tačiau techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 98–105).
Iš E. M. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. M. teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turi nuo 2013 m. spalio 24 d., pažymėjimas galioja iki 2025 m. lapkričio 3 d (1 t., b. l. 198).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame Balcia Insurance SE Lietuvos filialo, nurodyta, kad automobilio „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. (2 t., b. l. 48).
2023 m. spalio 11 d. nepilnametė nukentėjusioji G. Z. apklausos metu parodė, kad 2023 m. liepos 17 d. apie 11.00 val. Panevėžio mieste važiavo elektriniu paspirtuku, kurio pavadinimo ji nežino, prekybos centro „Lidl“, adreso nežino, bet jis yra netoli jos namų, automobilių stovėjimo aikštele. Važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiavo automobilių stovėjimo aikštele tiesiai. Link kokios gatvės važiavo, pasakyti negali, nes nežino gatvės pavadinimo. Kokiu tiksliai važiavo greičiu, pasakyti negali, nes ant el. paspirtuko nėra ekrano skydelio, kur būtų rodomas greitis. Važiavo normaliu, vidutinišku greičiu. Važiuodama automobilių stovėjimo aikštele ji stebėjo eismą, tai yra kaip parkuojasi automobiliai ir juda aikštele. Važiuodama pajuto smūgi į elektrinio paspirtuko galinį ratą ir tada griuvo nuo el. paspirtuko. Susidūrimas buvo netikėtas. Nugriuvusi ant asfalto grindinio ji suprato, kad ją kliudė automobilis. Suprato, kad automobilis, kurio markės ir valstybinio numerio nežino, galimai važiuodamas iš stovėjimo vietos kliudė jos vairuojamą el. paspirtuką. Mano, kad automobilis jos vairuojamą el. paspirtuką kliudė savo priekine dalimi. Nori pasakyti, kad pamena tik tiek, kad važiuoja el. paspirtuku automobilių stovėjimo aikštele, tuomet pajunta vidutinio stiprumo atsitrenkimą ir ji iš karto krenta su el. paspirtuku ant asfalto grindinio. Viskas įvyko taip staiga, kad net nespėjo nuspausti stabdžio pedalo. Nukritusi ji kelias sekundes pagulėjo ir atsikėlė. Sąmonės praradusi nebuvo. Dar nori pasakyti, kad automobilis iš stovėjimo vietos išvažiavo jai iš dešinės pusės. Atsikėlusi iš karto pasiėmė nuo asfalto iškritusį savo mobilaus ryšio telefoną ir pakėlė el. paspirtuką. Tiek telefonas, tiek paspirtukas nuo jos buvo nutolę apie 1 m. Tuo metu skausmo nejuto, tik su liežuviu pajautė, kad burnoje yra atskilusių dantų gabaliukai, kuriuos ji išspjovė. Taip pat prie jos priėjo automobilio, kuris ją kliudė, vairuotojas, vyriškis, apie 30 m. amžiaus. Jis jai iškvietė greitąją pagalbą. Jai iš lūpos ir iš smakro bėgo kraujas. Girdėjo kaip automobilio vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą ir jos kartu laukė. Kol laukė atvykstančios greitosios pagalbos, automobilio vairuotojas jai pasakė, kad ji turi važiuoti dėvėdama šalmą. Ji jam nieko neatsakė. Detaliau apie įvykusį eismo įvykį jie nekalbėjo. Atvykus greitajai pagalbai buvo išvežta į priėmimo skyrių apžiūrai. Taip pat medikai paskambino jos mamai ir pranešė, kas įvyko. Po medikų apžiūros buvo paguldyta į ligoninę, kurioje praleido galimai 4 dienas. Medikai jai pasakė, kad jai yra lūžęs žandikaulis, patempti du kaklo slanksteliai, sumuštas dešinės pusės klubas ir dešinės pusės alkūnė. Dar nori pasakyti, kad vienu metu atvyko greitoji pagalba ir policija. Pareigūnai jai pasakė, kad el. paspirtuką pasiims jie. Gydymas buvo sunkus ir ilgas dėl lūžusio žandikaulio. Kadangi žandikaulis buvo suvaržytas ir negalėjo jo judinti, jai buvo sunku valgyti ir gerti, negalėjo kramtyti kieto maisto, valgė per šiaudelį. Šiuo metu jaučiasi normaliai. Lūžęs žandikaulis yra sugijęs. Šiuo metu tvarkosi nuskilusius 4 dantis. Gydymas dėl dantų tvarkymo šiek tiek užsitęs. Į mokyklą eina. Apribojimų jai nėra, tačiau po šio įvykio jaučia baimę važiuoti el. paspirtuku. Žino, kad el. paspirtuku negalima važiuoti per pėsčiųjų perėjas, o reikia jį persivesti. Žino, kad reikia važiuoti su šalmu. Žino, kad negalima greitai važiuoti, bet jos el. paspirtukas nėra greitas ir nustačius jį ant maksimumo jis jai atrodydavo, kad vis tiek greitai važiuoja. Mano, kad šalmas yra reikalingas, kad apsaugotų galvą, tačiau mano, kad jos įvykio metu šalmas jos būtų neapsaugojęs, nes ji griūdama trenkė smakrą į asfalto grindinį. Mano, kad automobilis į ją ne atsitrenkė, o kliudė jos el. paspirtuko galinį ratą. Arba ji automobilio atsitrenkimo į ją nejuto. Dėl ko įvyko šis eismo įvykis, pasakyti negali, nes nežino. Mano, kad jei būtų nevažiavusi automobilių aikštele, tai jos ir nebūtų nutrenkę. Mano, kad dėl šio įvykio yra kaltas automobilio vairuotojas, kuris jos nepamatė važiuojančios el. paspirtuku. Žino, kad automobilio vairuotojas skambino jos mamai ir atsiprašė, kad nepamatė jos važiuojančios. Ant vairuotojo ji pykčio nejaučia ir norėtų, kad greičiau viskas pasibaigtų (1 t. b .l. 52–55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. Z. nustatyta muštinė žaizda smakre, apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno lūžis su abipusiu šakų lūžiu, apatinio dešinio 5 danties vainiko ir apatinio kairio 6 danties vainiko nuskėlimai, kaklinio 2 slankstelio panirimas, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinio klubo srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais). Apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno lūžis su abipusiu šakų lūžiu sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 86).
Ikiteisminio tyrimo metu G. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 582,87 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 156–157).
Nukentėjusiosios ir paties kaltinamojo parodymai, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kiti bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje (2023 m. liepos 17 d. apie 10.56 val. prekybos centro „Lidl“, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, automobilių stovėjimo aikštelėje) vairavo kelių transporto priemonę (automobilį „Citroen C-Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo į kairę pravažiavimo pusę ir įžambiai pravažiavęs stovėjimo vietą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio ir sudarė kliūtį jam iš kairės pusės pravažiavimu, važiavimo krypties juosta elektriniu paspirtuku važiavusiai G. Z., dėl to įvyko eismo įvykis.
Nors gynėjas teisiamajame posėdyje nurodė, kad šiuo atveju turėjo būti inkriminuotas tik KET 101 punkto reikalavimų, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, pažeidimas, tačiau teismų praktikoje dažnai kartu su kitais KET punktų pažeidimais inkriminuojamas ir KET 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pagrįstai kaltinime nurodyta, kad E. M. pažeidė ne tik KET 101 punkto reikalavimus, bet ir KET 9 punkte eismo dalyviams įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
Nors byloje nustatyta, kad KET pažeidė ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji, kuri viršijo leistiną greitį, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ne nukentėjusiosios, o būtent kaltinamojo veiksmai ir padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga ir priežastis, nes nors nukentėjusiosios veiksmais (greičio viršijimas) buvo nepriimtini, tačiau techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Kaip konstatuota minėtoje specialisto išvadoje, net jeigu paspirtuko vairuotoja būtų važiavusi leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, ji neturėjo techninės galimybės sustabdyti paspirtuko ir išvengti susidūrimo su automobiliu, kuris jai sudarė kliūtį užtverdamas paspirtuko vairuotojos važiavimo krypties eismo juostą. Akivaizdu, kad kaltinamasis KET pažeidė ir eismo įvykis įvyko dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes E. M. nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors jis, kaip pakankamai patyręs vairuotojas, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno lūžio su abipusiu šakų lūžiu nukentėjusiosios (elektrinio paspirtuko vairuotojos G. Z.) sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta. Dėl to kaltinamojo veika pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
E. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, jis padarė neatsargų nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka yra baustas 2022 m. liepos mėnesį už greičio viršijimą, skirta 6 Eur bauda sumokėta, dirba, turi šeimą, jokios neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios informacijos byloje nėra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, kad vairuodamas nebuvo pakankamai atidus. Pareiga atlyginti padarytą žalą šiuo atveju tenka draudimo bendrovei, o ne pačiam kaltinamajam (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tai, jog padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, negali būti traktuojama kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas ir neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021). Tai, kad iki šiol draudimo bendrovė yra atlyginusi tik dalį nukentėjusiosios prašytos atlyginti žalos, taip pat nėra kliūtis spręsti dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes žalos priteisimo iš draudimo bendrovės klausimas šiame nuosprendyje taip pat išspręstinas.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargus nusikaltimas), jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo laiduotoju siekia būti paskirtas jo tėvas R. M. Kaltinamojo ir jo tėvo teigimu, jų tarpusavio santykiai geri, R. M. bendrijos pirmininkės charakterizuojamas kaip pavyzdingas gyventojas, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, ieškosi darbo, gyvena tame pačiame mieste kaip ir kaltinamasis, todėl dažnai bendrauja su sūnumi, jį palaiko, jam pataria. Atsižvelgęs į visas šias R. M. apibūdinančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jį su kaltinamuoju siejantis ryšys, jo reputacija ir asmeninės savybės yra tinkamos tam, jog jis būtų paskirtas savo sūnaus laiduotoju.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo R. M. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojo nurodytas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes dėl jo turtinės padėties (šiuo metu nedirba ir ieškosi darbo), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat įvertinus kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įvertinus ne tik jau nurodytas E. M. palankias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, kaltinamojo finansines galimybes, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamam kaltinamajam skirtina BK 71 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios G. Z. atstovės G. Z. vardu ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Balcia Insurance SE Lietuvos filiale. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad šiuo atveju pareiga atlyginti nukentėjusiosios patirtą turtinę ir neturtinę žalą tenka draudimo bendrovei, o ne kaltinamajam, kuris civiliniame ieškinyje nurodytas kaip atsakovas ir iš kurio civiliniame ieškinyje prašoma šį žalos atlyginimą priteisti.
Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą mama L. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad civilinį ieškinį pareiškė tada, kai žala dar nebuvo atlyginta. Po civilinio ieškinio pareiškimo draudimo bendrovė atlygino visą padarytą turtinę žalą, kiek pateikė įrodymų, ir šiek tiek daugiau nei pusę prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti (5040 Eur iš prašytos 10 000 Eur sumos). Todėl L. G. nurodė, kad turtinės žalos nebeprašo priteisti, o skirtumą tarp prašytos ir neišmokėtos neturtinės žalos (4960 Eur) prašo priteisti. Įvertinęs tai, kad turtinė žala buvo atlyginta po civilinio ieškinio pareiškimo ir dėl jos nukentėjusiosios atstovė nebeturi pretenzijų, teismas šioje byloje spręs tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ar draudimo bendrovės išmokėta 5040 Eur suma yra pakankama kompensuoti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).
Šioje byloje nustatyta, kad G. Z. dėl eismo įvykio nustatyta muštinė žaizda smakre, apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno lūžis su abipusiu šakų lūžiu, apatinio dešinio 5 danties vainiko ir apatinio kairio 6 danties vainiko nuskėlimai, kaklinio 2 slankstelio panirimas, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinio klubo srityje. Apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno lūžis su abipusiu šakų lūžiu sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl G. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Draudimo bendrovė nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino 5040 Eur. Teismo vertinimu, toks nukentėjusiajai išmokėtas neturtinės žalos dydis yra pakankamas kompensuoti jos patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, susijusius su eismo įvykiu, todėl nėra pagrindo G. Z. patirtą žalą vertinti didesne suma.
Pažymėtina, kad šiuo atveju žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, o ne tyčia. Kaltinamasis vairavo turėdamas teisę vairuoti, blaivus, techniškai tvarkingą automobilį. Nagrinėjamu atveju KET pažeidė ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji, kuri paspirtuku važiavo apie 24 km/h greičiu, t. y. viršydama leistiną maksimalų 20 km/h greitį, o tai taip pat susiję su jai nustatytų sužalojimų atsiradimu (jų sunkumu). Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai būna nuo 600 Eur iki 6000 Eur, kartais siekia iki 8000 Eur. Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-882/2024).
Nustatyta, kad didžiausi nukentėjusiosios nepatogumai ir skausmai buvo pirmąjį mėnesį po traumos ir susiję su žandikaulio lūžiu, nes ji nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 20 d. gydyta ligoninėje, susiūta apie 2,5 cm gili žaizda smakre, 2023 m. liepos 18 d. atlikta elastinė tarpžandikaulinė fiksacija vietinėje nejautroje (imobilizacijos trukmė – 25–28 paros). Pati nukentėjusioji apklausos metu nurodė, kad gydymas buvo sunkus ir ilgas dėl lūžusio žandikaulio, bet 2023 m. spalio 11 d. apklausiama ji jau nurodė, kad jaučiasi normaliai, žandikaulis sugijęs. Kadangi žandikaulis buvo suvaržytas ir nukentėjusioji negalėjo jo judinti, natūralu, kad jai buvo sunku valgyti ir gerti, negalėjo kramtyti kieto maisto, negalėjo vartoti iki tol vartotų medikamentų, vartojo nuskausminamuosius, valgė per šiaudelį ir tai jai sukėlė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus. 2023 m. rudenį ir žiemą nukentėjusioji tvarkėsi dantis, kurie buvo pažeisti eismo įvykio metu.
Nukentėjusiosios mama teisiamajame posėdyje patvirtino, kad gydymas jau baigtas, kažkokių fizinių nepatogumų neliko, tik likusi žymė smakre, kur buvo susiūta žaizda, be to, dukra į viską jautriau reaguoja, negali net pažiūrėti į paspirtuką. Kaip paaiškino nukentėjusiosios mama, nukentėjusiosios miegas iš karto po avarijos buvo prastas, bet šiuo metu kaip ir viskas jau gerai, kažkokių ypatingų vasaros planų 2023 m. dukra neturėjo, todėl likusį po eismo įvykio vasaros atostogų laikotarpį gydėsi, o prasidėjus mokslo metams įprastai lankė mokyklą. Tai reiškia, kad nukentėjusiosios mokslams eismo įvykis neigiamos įtakos neturėjo. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl traumų patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, bendravimo su draugais ir kitais asmenimis galimybių sumažėjimą, tačiau visi šie nepatogumai buvo laikini, nesitęsė itin ilgai, stacionare gydyta tik kelias dienas, jai neprireikė operacijų, pritaikius reikalingą gydymą jos sveikatos būklė gerėjo, kažkokių sunkių liekamųjų reiškinių nėra.
Teismas pripažįsta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, t. y. fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, kelis mėnesius gydėsi, kol sugijo lūžiai ir buvo sutvarkyti pažeisti dantys, tačiau atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias jos patirtus sužalojimus ir dėl to patirtą žalą, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose atlygintinas neturtinės žalos sumas, nukentėjusiosios prašoma priteisti 10 000 Eur žala yra per didelė. Teismas sutinka su civilinio atsakovo atstovo pozicija, kad nukentėjusiajai išmokėta 5040 Eur neturtinė žala yra teisinga, adekvati ir pakankama jos patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nenustatyta išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie didesnę patirtą neturtinę žalą. Dėl to civilinis ieškinys atmetamas.
Byloje esantis kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,
nusprendžia:
E. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojo R. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti E. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui R. M., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimt) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokai sumokėti nustatant 5 (penkių) mėnesių terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios G. Z. civilinį ieškinį atmesti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.