Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugpjūčio 20 d. apie 16:00 val. Tauragės mieste, Ateities tako gatvėje, ties namu Nr. 4, A. M., vairuodamas automobilį "VW PASSAT", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 114 punkto reikalavimus, numatančius, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. A. M., išvažiuodamas atbuline eiga iš automobilių stovėjimo vietos į važiuojamąją kelio dalį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, galine savo vairuojamo automobilio dalimi prispaudė kitoje važiuojamosios kelio dalies pusėje iš automobilio “PEUGEOT”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės išlipusią ir šalia automobilio stovėjusią V. B.. Šie A. M. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. V. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Išnagrinėjus bylos medžiagą yra pagrindas teigti, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. M. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių jo veikoje nenustatyta. Civilinis ieškinys jam nėra pareikštas. Nukentėjusioji neturtinę žalą prašo priteisti iš draudiko. Teismo posėdžio metu kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai V. B. 2057,00 Eur proceso išlaidų. Kaltinamasis įsidarbino ir šiuo metu dirba UAB „F“. Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra teistas (2 t., b. l. 61). Taip pat šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 62-65). Yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo padarytas nusikaltimas vertinamas kaip atsitiktinis įvykis jo gyvenime.

Teismas vertindamas ar asmuo, kuris prašo būti laiduotoju yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui, nustatė, kad B. L. yra kaltinamojo mama. Nors B. L. yra garbaus amžiaus, tačiau apklausus ją teisme, nustatyta, kad ji kritiškai vertina sūnaus elgesį dėl padaryto nusikaltimo, netoleruoja kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nurodė, kad sūnus atsižvelgia į jos pastabas, klauso jos nurodymų, ji daro teigiamą įtaką jo elgesiui. B. L. nėra teista, nėra bausta administracinėmis nuobaudomis, yra teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 81, 84-85). Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas turi pagrindo manyti, kad B. L. yra verta teismo pasitikėjimo, atsižvelgiant į jos asmenines savybes, yra pagrindo tikėti, kad ji gebės kontroliuoti kaltinamojo elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę dėl laidavimo, garantuoti, kad kaltinamasis daugiau įstatymų nepažeis. Byloje nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti laiduotoja.

Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis perduotinas pagal laidavimą laiduotojai B. L., nustatant laidavimo terminą – vieneriems metams. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Įvertinus tai, kad kaltinamasis praeityje nėra teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Šioje byloje nustatyta, kad A. M. nusikaltimą padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Nors nusikaltimą kaltinamasis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise, jam neskirtina. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nėra anksčiau teistas, neturi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Tačiau siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti, kad laikytųsi įstatymų, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa V. I. Group“ 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 83-88). Nurodė, kad eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur. Draudimo bendrovė jai atlygino tik 5000 Eur. Su šia suma nesutinka, nes draudimas paskaičiuodamas draudimo išmoką iš esmės rėmėsi tik 1,5 mėnesio po įvykio turėtais medicininiais dokumentais, o gydymas tęsėsi ilgiau, be to iki šiol nėra pasveikusi, jaučia sužalojimo pasekmes.

Civilinio atsakovo ADB „Compensa V. I. Group“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nukentėjusiosios vertinamas patirtos neturtinės žalos dydis 10 000 Eur yra nepagrįstai didelis, neatitinka aktualiai teismų praktikai, įvykio aplinkybėms, finansų ministro įsakymu nustatytoms rekomendacijoms. Nurodė, kad nukentėjusiajai atlygino 5000 Eur neturtinės žalos, taip pat atlygino ir turtinę žalą, susijusią su gydymo išlaidomis, sugadintu turtu, negautomis pajamomis. Teigia, kad nėra jokio pagrindo priteisti iš draudiko papildomos sumos dėl neturtinės žalos.

V. B. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo A. M. vairuojama transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta ADB „Compensa V. I. Group“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose. Šio įstatymo 11 straipsnyje numatytos draudiko atsakomybės ribos – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Įstatyme nenustytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jos minimumas ar maksimumas, ją įvertinti turi teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, siekdamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji V. B. kaltinamojo vairuojamu automobiliu VW Passat buvo du kartus prispausta prie jos stovinčio automobilio Peugeot. Ji buvo didele jėga spaudžiama tarp automobilių, ko pasėkoje net įlinko automobilio Peugeot kairės pusės galinės durelės. Nukentėjusioji dėl įvykio vietoje patirto didžiulio skausmo ir išgąsčio, šaukė, cypė, daužė rankomis automobilį. Netrukus po įvykio ji buvo pristatyta į VšĮ Tauragės ligoninę, kur skundėsi stipriu skausmu judinant dešinę koją, negalėjo paeiti. Buvo atliekami tyrimai ir tą pačią dieną paguldyta į ortopedijos traumatologijos skyrių. Nustatyta diagnozė: kitų ir nepatikslintų juosmeninės stuburo ir dubens dalių raiščių patempimas; kitų ir nepatikslintų pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens traiškytinis sužalojimas; įtariamas gaktikaulio ir dešinio kryžkaulio – klubakaulio sąnario raiščių pažeidimas. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ligoninėje buvo gydoma nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vėliau, išleidus ambulatoriniam gydymui, jos būklė negerėjo, jautė skausmus dešinės kojos klubo sąnaryje. Buvo atliekami papildomi tyrimai. Nustatyta patikslinta diagnozė: dešinės pusės gaktikaulio viršutinės šakos ir sėdynkaulio lūžimas, dešinės gūžduobės lūpos plyšimas. Nukentėjusioji ilgą laiką galėjo vaikščioti tik su ramentais, negalėjo pilnai pasirūpinti nei savimi, nei savo trimis nepilnamečiais vaikais. Nukentėjusiosios sutuoktinis buvo priverstas mesti darbą Vokietijoje ir grįžti į Lietuvą slaugyti sutuoktinę, bei prižiūrėti vaikus.

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo nedarbinga daugiau kaip tris mėnesius. Į darbą grįžo vaikščiodama su vienu ramentu, negalėjo nuolatos sėdėti, nors dirba sėdimą darbą Tauragės savivaldybės administracijos Mažonų seniūnijoje, toliau buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas. Nukentėjusioji iki šiol nėra visiškai pasveikusi. Tai įrodo jos parodymai duoti teisme bei pateikti medicininiai dokumentai. 2024 m. sausio 2 d. medicininių dokumentų išraše matyti, kad gydytojas ortopedas traumotologas V. B. siunčia dėl reabilitacinio gydymo, nes V. B. sveikata negerėja, jai skaudą klubą, negali ilgai stovėti, nueiti ilgesnių nuotolių, vakarais sunku vaikščioti, o po didesnio fizinio krūvio, dėl skausmo, sunkiau užmigti. 2024 m. sausio 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad praėjus 5 mėnesiams po eismo įvykio, šios patirtos traumos pasėkoje nukentėjusiajai be kita ko buvo diagnozuoti miego sutrikimai (G47.9), neramumas ir susijaudinimas (R45.1), juosmeninės stuburo ir dubens dalių raiščių patempimas (S33.7), šlaunies raumenų ir sausgyslių sužalojimas (S76.4), kitas sinovitas ar tenosinovitas, dubens sritis ir šlaunis (M65.85). 2024 m. vasario 19 d. ambulatorinio apsilankymo apraše konstatuotos diagnozės - dubens lūžio padariniai (T91.2), trauminė artropatija, dūbens sritis ir šlaunis (M 12.55), taip pat nurodoma, kad po 2024 m. vasario 8 d. atlikto klubo MRT nustatyta, kad „dešinėje labrum acetabulare priekinės dalies smulkus plyšimas, smulki paralabrinėcista, simfizio jungties nedideli degeneraciniai pakitimai“. Šiame aprašyme medikai konstatavo, kad taikytas medikamentinis gydymas yra neefektyvus. Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: mažinti bendrą kūno svorį, išliekant skausmui-rekomenduojamas pakartotinis reabilitacinis gydymas. 2024 m. kovo 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme konstatuota, kad po autoįvykio nukentėjusiosios būklė negerėja, labai greit pavargsta pavaikščiojus, ilgiau pasėdėjus. Skausmui sustiprėjus sunku vaikščioti, tenka dažnai išgerti vaistų nuo skausmo. Vargina ilgesnės kelionės automobiliu, labai pavargsta, sustiprėja skausmas, atsiranda tirpimas, dažnai keičia sėdėjimo padėtis. Buvo taikytos reabilitacinės procedūros, pakartotas MRT. Toliau išlieka pakitimai- „dešinėje labrum acetabulare priekinės dalies smulkus plyšimas“. Vargina padidėjęs nerimas, baimė, nemiga. Po reabilitacijos ženklesnio pagerėjimo nestebima. Nukentėjusioji nukreipta pakartotinai traumatologo konsultacijai. Atlikus objektyvų būklės vertinimą nustatyta, kad dešinės kojos judesiai per kojos sąnarį yra skausmingi. Skausmingas dubens lateralinis stress testas. Skausminga uodegikaulio ir dešinio sėdynkaulio sritis.

Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, rūpintis savimi ir nepilnamečiais vaikais, dirbti, sportuoti, važinėti dviračiu, eiti į žygius. Pažymėtina, kad iki įvykio nukentėjusioji buvo aktyvi, gyvendama kaime dirbo fizinius darbus, daug vaikščiodavo, važinėdavo dviračiu. Nukentėjusioji nurodė, kad būtent dėl fizinio krūvio ribojimo priaugo svorio, o daugiau vaikščioti ar važinėti dviračiu negali, nes iki šiol skauda sužalotas kūno vietas, geria vaistus nuo skausmo. Atmestina draudiko nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji yra pasveikusi, jai nereikalingas joks gydymas, ji tik turi mažinti kūno svorį. Tai paneigia tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek ir medicininiai dokumentai. Be to, kaip buvo nustatyta, kūno svorio padidėjimas ir buvo eismo įvykio metu patirto sužalojimo pasekmė. Be to, nustatyta, kad patirta trauma turėjo ir iki šiol turi neigiamų pasekmių nukentėjusiosios intymiems santykiams su sutuoktiniu. Taip pat, ji jaučia didžiulę baimę, kai automobiliai važiuoja atbuline eiga, pati negali ilgai vairuoti automobilio.

Atsižvelgiant į byloje ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas teismui konstatuoti, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, darbo ir fizinio aktyvumo apribojimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, iki šiol nukentėjusioji išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių. Yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nustato 8000 Eur neturtinės žalos dydį, kuris teismo vertinimu yra adekvatus, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismas mažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į aplinkybę, kad nukentėjusioji įvykio metu savo automobilį pastatė neleistinoje vietoje, kuri buvo pažymėta kelio ženklu „Sustoti draudžiama“, kas taip pat prisidėję prie žalos atsiradimo.

Nors atsakovo atstovas rašytiniame paaiškinime teigė, kad pagal teismų praktiką, ieškovei turėtų būti nustatytas ne didesnis kaip 5000 Eur neturtinės žalos dydis, tačiau teismas pažymi, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės – kai šiuo atveju, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji turėjo iškęsti ilgą, varginantį gydymą, kurio liekamieji reiškiniai jaučiami iki šiol ir nėra jokių garantijų, kad ji visiškai pasveiks. Ir nors nukentėjusioji dėl padaryto sužalojimo nebuvo operuojama, tačiau nėra pagrindo sutikti su draudiku, kad dėl to ji patyrė mažesnę neturtinę žalą.

Taip pat, civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti didesnį neturtinės žalos dydį, nes jį apskaičiavo vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367. Tačiau teismas konstatuoja, kad jose buvo numatytas tik orientacinis neturtinės žalos dydis. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti teisės aktuose nurodytus kriterijus, bet aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Byloje nustatyta, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai V. B. yra atlyginęs 5000,00 Eur neturtinės žalos, todėl iš civilinio atsakovo V. B. priteistina likusi 3000,00 Eur (8 000 -5000 =3000) suma neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiosios atstovė advokatė D. N. pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamojo 2057,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti ir pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis sumokėjo V. B. 2057,00 eurus bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir šią aplinkybę patvirtino nukentėjusioji, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, A. M. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą B. L., be užstato.

Nustatyti 1 metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nutraukti A. M. atžvilgiu baudžiamąją bylą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti A. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Tenkinti iš dalies V. B. civilinį ieškinį. Priteisti iš ADB „Compensa V. I. Group“ V. B. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje V. B. civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti A. M., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.