Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių Ž. K., D. G., M. Š., D. C. pareiškimus dėl padidintų finansinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo iškelta bankroto byla. Kreditoriai Ž. K., D. G., M. Š., D. C. kreipėsi į administratorių ir prašė įtraukti į kreditorių sąrašą bei patvirtinti kreditorinius reikalavimus. Vėliau kreditorių atstovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus.

Kreditoriaus Ž. K. I eilės kreditorinis reikalavimas yra 87,919,49 Lt, kurį sudaro įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutartimi priteista 56.298,26 Lt suma (iš jos atėmus sumokėtą 16.889,47 Lt) bei 48.510,70 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (nuo 2010-06-08 iki 2011-02-22) suma.

Kreditoriaus D. G. I eilės kreditorinis reikalavimas yra 151.725,58 Lt, kurią sudaro 24.516,99 Lt neišmokėtas darbo užmokestis, 134.563,68 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-07-12 iki 2011-02-22, atėmus trečiojo asmens sumokėtą 7.355,09 Lt sumą.

Kreditoriaus M. Š. I eilės kreditorinis reikalavimas yra 105.847,10 Lt, kurį sudaro įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutartimi priteista 68.065,85 Lt suma, 58.201,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (nuo 2010-06-07 iki 2011-02-22) suma, atėmus trečiojo asmens sumokėtą 20.419,75 Lt sumą.

Kreditoriaus D. C. I eilės kreditorinis reikalavimas yra 87.202,14 Lt, kurį sudaro 66.561,26 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei 20.640,88 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.

Administratoriaus įgaliotas asmuo su kreditorių Ž. K., D. G., M. Š., D. C. pareikštais finansiniais reikalavimais sutinka iš dalies ir prašo patvirtinti:

M. Š. I eilės kreditorinis reikalavimas yra 28303.70 Lt;

D. G. I eilės kreditorinis reikalavimas yra 52083.09 Lt;

D. C. I eilės kreditorinis reikalavimas yra 48956.00 Lt;

Ž. K. I eilės kreditorinis reikalavimas yra 18678.12 Lt.

Kreditorių Ž. K., D. G., M. Š., D. C. prašymai patvirtinti padidintus finansinius reikalavimus tenkintini iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tame tarpe Ž. K. kreditorinis reikalavimas patvirtintas bendrai 57.656,59 Lt sumai, iš kurių 1.358,33 Lt yra II eilės kreditorinis reikalavimas. M. Š. kreditorinis reikalavimas bendrai 69.705,85 Lt sumai, iš kurių 1.640,00 Lt yra II eilės kreditorinis reikalavimas. D. C. kreditorinis reikalavimas bendrai 77.706,44 Lt sumai ((b.l. 37-41). Toje pačioje civilinėje byloje 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus D. G. kreditorinį reikalavimą bendrai 25.116,99 Lt sumai, iš kurių 600,00 Lt yra II eilės kreditorinis reikalavimas (b.l. 33-36). Šios nutartys įsiteisėjusios, todėl teismui nesivadovauti jomis nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinė byla dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ nutraukta.

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3218-752/2010 išskirta iš civilinės bylos Nr. B2-1114-436/2010, sustabdyta CPK 163 straipsnio 5 punkte nurodytu pagrindu ir perduota uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismo teisėjui. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tame tarpe Ž. K. patvirtintas finansinis reikalavimas 1.649,12 Lt sumai, D. G. – 17.146,91 Lt, M. Š. – 3.983,70 Lt, D. C. – 43.249,33 Lt (b.l. 46). Klausimas dėl administratoriaus ginčijamo kreditorinių reikalavimų dalies paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje.

Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Tokie teismo procesiniai sprendimai UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje nepriimti.

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi atnaujintas Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3218-752/2010 pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, procesinių palūkanų priteisimo nagrinėjimas ir ji pridėta prie UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ restruktūrizavimo bylos Nr. B2-1114-436/2010.

Restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1114-436/2010 teismas konstatavo, kad kreditoriui Ž. K. yra mokėtina 18.538,58 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat nustatytas 262,22 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio dydis už uždelstą atsiskaityti laiką, kuris nuo 2009-07-05 iki 2010-06-07 yra 37.759,68 Lt. Iš kreditoriaus atstovės rašytinio paaiškinimo matyti, kad įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutarčiai, kreditorius Ž. K., restruktūrizuojama UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" ir UAB „IPJ Baltic" 2010-10-18 pasirašė kreditorinio reikalavimo apmokėjimo sutartį, pagal kurią tretysis asmuo UAB „IPJ Baltic" už UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" sumokėjo kreditoriui 16.889,47 Lt, o likusią 39.408,78 Lt sumą UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki 2010-11-08 iš už parduotą turtą gautų piniginių lėšų, kurį buvo leista parduoti Kauno apygardos teismo 2010-09-02 nutartimi c.b. Nr. B2-1114-436/2010.

Ginčas yra dėl dalies darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką. Dalis vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką yra suskaičiuota už laikotarpį nuo 2009-07-05 iki 2010-06-07, kas sudaro 37.759,68 Lt. Ši visa suma kreditoriui yra priteista įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutartimi, todėl nemažintina. Likusi dalis vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką yra skaičiuojama už laikotarpį nuo 2010-06-08 (t.y. nuo Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutarties priėmimo) iki 2011-02-22 (t.y. iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos).

Iš prijungtoje byloje Nr. 2-3218-752/2010 esančios darbo užmokesčio vidurkio 2009-09-24 pažymos matyti, kad Ž. K. už 2009 m. vasario mėnesį mokėtina suma 4064,21 Lt, kovo – 4345,71 Lt, balandžio – 4011,43 Lt. Viso – 12421,35 L; dirbtos dienos – 36 (b.l. 61). Remiantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 Ž. K. vidutinis darbo dienos užmokestis yra 262,22 Lt. Vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo 2010-06-08 iki 2011-02-22, t.y. už 185 darbo dienas sudaro 48.510,70 Lt (262,22 x 185 = 48.510,70).

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma darbdaviui kilusius padarinius – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą ir aplinkybę, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis c.b. 3K-3-66/2011).

Byloje nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė visiškai su kreditoriumi jo atleidimo dieną, todėl atsakovas turi mokėti kreditoriui LR DK 141 str. 3 d. numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Kadangi su kreditoriumi atsakovas neatsiskaitė iki šiol, todėl kreditoriui Ž. K. priteistinas vidutinis darbo užmokestis sudarytų už laikotarpį nuo 2010-06-08 t.y. nuo Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutarties priėmimo, iki 2011-02-22, t.y. iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kas sudaro 48.510,70 Lt. Tačiau tokios piniginės sumos priteisimas teismo nuomone pažeis proporcingumo principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal LR DK 2 str. 4 p. yra darbo teisės subjektų lygybė. Be to, pagal LR DK 35 str. 1 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

Nustatyta, kad kreditorius Ž. K. atsakovo UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ išdirbo nuo 2007-09-20 iki 2009-05-05, t.y. nepilni du metai nėra ilgas laiko tarpas. Darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu. Pagal prijungtoje byloje Nr. 2-3218-752/2010 esančią Pažymą apie neišmokėtą darbo užmokestį (b.l. 60), kreditoriui darbdavys liko skolingas 21.538,58 Lt, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo įsiskolinimą sumažino 3000,00 Lt (b.l. 62, 71). Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovui UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau 2010 m. rugsėjo 7 d. nutraukta. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas tikėjosi atstatyti įmonės mokumą, stengėsi atsiskaityti su buvusiais įmonės darbuotojais. Šiuo metu iškėlus UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, iš jų 38 pirmos eilės kreditorių, bendrai 492.155,39 Lt sumai. Kreditorius Ž. K. taip pat įtrauktas į kreditorių sąrašą ir jo finansinis reikalavimas patvirtintas 1.649,12 Lt sumai. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalį iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.

DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir konstatavęs teisiškai reikšmingus faktus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginti ieškovo (darbuotojo) pažeistą teisę, taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisių gynimo būdus, tačiau būtina atsižvelgti į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis c.b. 3K-3-365/2010). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, priskaičiuota reikalaujamo vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką 48.510,70 Lt mažintina iki 16.170,23 Lt (48.510,70 Lt /3=16.170,23 Lt).

Kreditoriaus Ž. K. I eilės kreditorinis reikalavimas tvirtintinas bendrai 55.579,02 Lt sumai, kurį sudaro įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutartimi patvirtinta 56.298,26 Lt suma (iš jos atėmus sumokėtą 16.889,47 Lt) bei 16.170,23 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (nuo 2010-06-08 iki 2011-02-22) suma.

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi atnaujintas Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3216-752/2010 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, procesinių palūkanų priteisimo nagrinėjimas ir ji pridėta prie UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ restruktūrizavimo bylos Nr. B2-1114-436/2010.

Restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1114-436/2010 teismas konstatavo, kad kreditoriaus D. G. I eilės kreditorinis reikalavimas patvirtintas bendrai 24.516,99 Lt sumai.

Prijungtoje byloje Nr. 2-3216-752/2010 esantys duomenys patvirtina, kad su D. G. 2007 m. rugsėjo 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 160, kuri nutraukta 2009 m. gegužės 12 d. pagal LR DK 125 straipsnį - šalių susitarimu (b.l. 7-9). 2009-04-29 Susitarime nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nustatyta, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, asmeninio automobilio nuomos ir kuro išlaidos, priklausantis neišmokėtas darbo užmokestis ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija yra sumokami per du mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. Aplinkybė, kad su D. G. jo atleidimo iš darbo metu nebuvo atsiskaityta byloje neginčijama.

Iš UAB „Investicinių projektų grupės“ 2009-09-01 Pažymos apie neišmokėtą darbo užmokestį ir vidutinį darbo dienos (valandos) atlyginimą Nr. S-09 matyti, kad D. G. priskaitytas darbo užmokestis yra 22.979,13 Lt ir 13.178,11 Lt atostogų kompensacija, išeitinė išmoka, išskaityta mokesčių 8.640,25 Lt (b.l. 62). Remiantis šia pažyma matyti, kad D. G. mokėtina suma yra 27.516,99 Lt. Pažymėtina, kad jam buvo išmokėta 3000,00 Lt darbo užmokesčio (2009-10-05 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 379 -1000 Lt (b.l. 63), 2009-11-06 mokėjimo nurodymas - 2000 Lt (b.l. 72). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad D. G. mokėtina suma yra 24.516,99 Lt (darbo užmokestis, išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas atostogas), kuri ir patvirtinta Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1114-436/2010.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuoja Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatos. Pagal šio Aprašo 6 p. apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1–3.4 p., ir mėnesines premijas. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (6.2 p.).

Iš byloje esančios darbo užmokesčio vidurkio 2009-09-28 pažymos matyti, kad už 2009 m. vasario mėnesį mokėtina suma 4.892,11 Lt , kovo – 5.230,95 Lt, balandžio – 4.828,57 Lt. Viso -14.951,63 Lt. Kreditoriaus dirbtos dienos – 36 (b.l. 32). Remiantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 D. G. vidutinis darbo dienos užmokestis yra 415,32 Lt (14.951,63/36=415,32).

Remiantis bylos medžiaga darbo sutartis su D. G. nutraukta 2009 m. gegužės 12 d, terminas atsiskaityti su darbuotoju baigėsi 2009 m. gegužės 12 d., tačiau darbdavys pagal LR DK 141 str. 1 d. su kreditoriumi neatsiskaitė ir neišmokėjo visų priklausančių piniginių sumų. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (LR DK 141 str. 3 d.).

Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma darbdaviui kilusius padarinius – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą ir aplinkybę, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis c.b. 3K-3-66/2011).

Taigi nesant neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės, D. G. skaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis nuo 2009 m. liepos 12 d. iki 2011 m. vasario 22 d. (įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo).

Teismas nustatė, kad D. G. vidutinis darbo dienos užmokestis 415,32 Lt, atsakovas atsiskaityti uždelsė, skaičiuojant nuo 2009-07-12 iki 2011-02-22 t.y. 324 darbo dienas (ĮBĮ 10 str.7 d. 3 p.). Šiuo laikotarpiu priskaičiuoto reikalaujamo vidutinio darbo užmokesčio suma yra 134.563,68 Lt (415,32 Lt x 324 = 134.563,68 Lt).

Iš kreditoriaus atstovės rašytinio paaiškinimo matyti, kad įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutarčiai, kreditorius D. G., restruktūrizuojama UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" ir UAB „IPJ Baltic" 2010-10-18 pasirašė kreditorinio reikalavimo apmokėjimo sutartį, pagal kurią tretysis asmuo UAB „IPJ Baltic" už UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" sumokėjo kreditoriui 7.355,09 Lt, o likusią 17.161,89 Lt sumą UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki 2010-11-08, iš už parduotą turtą gautų piniginių lėšų, kurį buvo leista parduoti Kauno apygardos teismo 2010-09-02 nutartimi c.b. Nr. B2-1114-436/2010. Tačiau toliau atsakovas šios sutarties nevykdė.

Ginčas yra dėl dalies darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma darbdaviui kilusius padarinius – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą ir aplinkybę, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis c.b. 3K-3-66/2011).

Byloje nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė visiškai su kreditoriumi jo atleidimo dieną, todėl atsakovas turi mokėti kreditoriui LR DK 141 str. 3 d. numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Kadangi su kreditoriumi atsakovas neatsiskaitė iki šiol, todėl kreditoriui D. G. priteistinas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2009-07-12 iki 2011-02-22 sudarytų 134.563,68 Lt. Tačiau tokios piniginės sumos priteisimas teismo nuomone pažeis proporcingumo principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal LR DK 2 str. 4 p. yra darbo teisės subjektų lygybė. Be to, pagal LR DK 35 str. 1 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

Nustatyta, kad kreditorius D. G. atsakovo UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ išdirbo nuo 2007-09-20 iki 2009-05-12, t.y. nepilni du metai nėra ilgas laiko tarpas. Darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu. Pagal prijungtoje byloje Nr. 2-3216-752/2010 esančią Pažymą apie neišmokėtą darbo užmokestį (b.l. 62), kreditoriui darbdavys liko skolingas 27.516,99 Lt, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo įsiskolinimą sumažino 3000,00 Lt (b.l. 62, 71). Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovui UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau 2010 m. rugsėjo 7 d. nutraukta. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas tikėjosi atstatyti įmonės mokumą, stengėsi atsiskaityti su buvusiais įmonės darbuotojais. Šiuo metu iškėlus UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, iš jų 38 pirmos eilės kreditorių, bendrai 492.155,39 Lt sumai. Kreditorius D. G. taip pat įtrauktas į kreditorių sąrašą ir jo finansinis reikalavimas patvirtintas 17.146,91 Lt sumai. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalį iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.

DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir konstatavęs teisiškai reikšmingus faktus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginti ieškovo (darbuotojo) pažeistą teisę, taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisių gynimo būdus, tačiau būtina atsižvelgti į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis c.b. 3K-3-365/2010). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, priskaičiuota reikalaujamo vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką 134.563,68 Lt mažintina iki 44.854,56 Lt (134.563,68 Lt /3=44.854,56 Lt).

Kreditoriaus D. G. I eilės kreditorinis reikalavimas tvirtintinas 62.016,46 Lt sumai, kurią sudaro 24.516,99 Lt neišmokėtas darbo užmokestis, 44.854,56 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-07-12 iki 2011-02-22, atėmus trečiojo asmens sumokėtą 7.355,09 Lt sumą.

Dėl M. Š. kreditorinio reikalavimo

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi atnaujintas Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3215-752/2010 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, procesinių palūkanų priteisimo nagrinėjimas ir ji pridėta prie UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ restruktūrizavimo bylos Nr. B2-1114-436/2010.

Restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1114-436/2010 teismas konstatavo, kad kreditoriui kad M. Š. mokėtina suma yra 24.403,44 Lt, t.y. neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat nustatytas M. Š. vidutinis darbo dienos užmokestis 314,60 Lt, atsakovas atsiskaityti uždelsė, skaičiuojant nuo 2009-07-03 iki 2010-06-07 t.y 144 darbo dienas (ĮRĮ 9 str. 1 d. 2 p.). Šiuo laikotarpiu priskaičiuoto reikalaujamo vidutinio darbo užmokesčio suma yra 45.302,41 Lt (314,60Lt x 144 = 45.302,4Lt). Kaip jau buvo minėta, M. Š. kreditorinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje patvirtintas bendrai 68.065,85 Lt sumai. Nutartis įsiteisėjusi, šioje dalyje ginčo nėra.

Iš kreditoriaus atstovės rašytinio paaiškinimo matyti, kad įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutarčiai, kreditorius M. Š., restruktūrizuojama UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" ir UAB „IPJ Baltic" 2010-10-18 pasirašė kreditorinio reikalavimo apmokėjimo sutartį, pagal kurią tretysis asmuo UAB „IPJ Baltic" už UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" sumokėjo kreditoriui 20.419,75 Lt, o likusią 47.646,09 Lt sumą UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki 2010-11-08, iš už parduotą turtą gautų piniginių lėšų, kurį buvo leista parduoti Kauno apygardos teismo 2010-09-02 nutartimi c.b. Nr. B2-1114-436/2010.

Ginčas yra dėl dalies darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką. Dalis vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką yra suskaičiuota už laikotarpį nuo 2009-07-03 iki 2010-06-07, kas sudaro 45.302,41 Lt. Ši visa suma kreditoriui yra priteista įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutartimi, todėl nemažintina. Likusi dalis vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką yra skaičiuojama už laikotarpį nuo 2010-06-08, t.y. nuo Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutarties priėmimo, iki 2011-02-22, t.y. iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Iš prijungtoje byloje Nr. 2-3215-752/2010 esančios darbo užmokesčio vidurkio 2009-09-24 pažymos matyti, kad M. Š. už 2009 m. balandžio mėnesį mokėtina suma 2005,71 Lt , gegužės – 3796,00 Lt, birželio - 3500,00 Lt. Viso – 9301,71 L; dirbtos dienos – 32 (b.l. 60). Remiantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 M. Š. vidutinis darbo dienos užmokestis yra 290,68 Lt (9301,71/32=290,68). Vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo 2010-06-08 iki 2011-02-22, t.y. už 185 darbo dienas sudaro 53.775,80 Lt (290,68 x 185 = 53.775,80).

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma darbdaviui kilusius padarinius – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą ir aplinkybę, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis c.b. 3K-3-66/2011).

Byloje nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė visiškai su kreditoriumi jo atleidimo dieną, todėl atsakovas turi mokėti kreditoriui LR DK 141 str. 3 d. numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Kadangi su kreditoriumi atsakovas neatsiskaitė iki šiol, todėl kreditoriui M. Š. priteistinas vidutinis darbo užmokestis sudarytų už laikotarpį nuo 2010-06-08, t.y. nuo Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutarties priėmimo, iki 2011-02-22, t.y. iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kas sudaro 53.775,80 Lt. Tačiau tokios piniginės sumos priteisimas teismo nuomone pažeis proporcingumo principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal LR DK 2 str. 4 p. yra darbo teisės subjektų lygybė. Be to, pagal LR DK 35 str. 1 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

Nustatyta, kad kreditorius M. Š. atsakovo UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ išdirbo nuo 2007-03-30 iki 2009-05-14, t.y. du metai ir keli mėnesiai nėra ilgas laiko tarpas. Darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu. Pagal prijungtoje byloje Nr. 2-3215-752/2010 esančią Pažymą apie neišmokėtą darbo užmokestį (b.l. 59), kreditoriui darbdavys liko skolingas 27.403,44 Lt, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo įsiskolinimą sumažino 3000,00 Lt (b.l. 61, 70). Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovui UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau 2010 m. rugsėjo 7 d. nutraukta. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas tikėjosi atstatyti įmonės mokumą, stengėsi atsiskaityti su buvusiais įmonės darbuotojais. Šiuo metu iškėlus UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, iš jų 38 pirmos eilės kreditorių, bendrai 492.155,39 Lt sumai. Kreditorius M. Š. taip pat įtrauktas į kreditorių sąrašą ir jo finansinis reikalavimas patvirtintas 3.983,70 Lt sumai. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalį iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.

DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir konstatavęs teisiškai reikšmingus faktus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginti ieškovo (darbuotojo) pažeistą teisę, taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisių gynimo būdus, tačiau būtina atsižvelgti į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis c.b. 3K-3-365/2010). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, priskaičiuota reikalaujamo vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką 53.775,80 Lt mažintina iki 17.925,27 Lt (53.775,80 Lt /3=17.925,27 Lt).

Teismas nustatė, kreditoriaus M. Š. I eilės kreditorinis reikalavimas tvirtintinas 65.571,37 Lt sumai, kurį sudaro įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010-06-07 nutartimi priteista 68.065,85 Lt suma, 17.925,27 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (nuo 2010-06-08 iki 2011-02-22) suma, atėmus trečiojo asmens sumokėtą 20.419,75 Lt sumą.

Dėl D. C. kreditorinio reikalavimo

Restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1114-436/2010 teismas konstatavo, kas kreditoriaus D. C. kreditorinis reikalavimas tvirtintinas bendrai 77706,44 Lt. Tačiau teismas nurodė, kad kreditoriniame reikalavime nebuvo teismui pateikta patvirtinančių įrodymų, kad UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditoriui skolinga 20 000,00 Lt darbo užmokesčio, išeitinę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsižvelgiant į tai, toje dalyje D. C. kreditorinis reikalavimas nepatvirtintas. Ši nutartis įsiteisėjusi, todėl ja nesivadovauti teismas neturi pagrindo.

Bankroto byloje kreditorius prašo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą 87.202,14 Lt sumai. Iš kreditoriaus atstovės rašytinio paaiškinimo matyti, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn., kai atsakovui kilo pareiga sumokėti visą įsiskolintą darbo užmokesčio sumą, iki šiol (2011 m. birželio mėn.) per beveik du metus trečiasis asmuo už atsakovą sumokėjo kreditoriui tik 23.311,93 Lt. Tačiau teismui nepateikta dokumentų, patvirtinančių apie darbo užmokesčio įsiskolinimą kreditoriui D. C., darbo užmokesčio vidurkio pažymų, todėl teismas likusio kreditorinio reikalavimo dalyje netvirtina.

Atsižvelgus į išdėstytą, kreditoriaus D. C. kreditorinis reikalavimas tvirtintinas bendrai 54.394,51 Lt (77.706,44 Lt - 23.311,93 Lt = 54.394,51 Lt) sumai.

Dėl administratoriaus piktnaudžiavimo

Nagrinėjant bylą teisme kreditorių Ž. K., D. G., M. Š., D. C. atstovė advokatė Jūratė Juodienė iškėlė klausimą dėl 20.000,00 Lt baudos skyrimo BUAB ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui M. K. už piktnaudžiavimą procesu bei teise.

Teismo nuobaudos, tarpe jų – bauda, skiriamos teismo nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims bei kitiems asmenims CPK numatytais atvejais (CPK 103 str. 2, 3 d., 106 str.).

CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir ne pagal civilinio proceso tikslus. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.), o baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva.

Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Teisėjų kolegija sutinka, kad bet koks pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymas nesudaro pagrindo traktuoti atitinkamą veiklą kaip teisei priešingą, tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus veiksmai gali būti suvokiami kaip specifinis procesinis teisės pažeidimas, nes procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, tai yra neteisėtu veiksmu.

Bankroto institutas pasižymi specialiais tikslais - apsaugoti kreditorių, taip pat ir skolininko teises ir interesus. Vienas reikšmingiausių subjektų, nuo kurio veiklos tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas, yra bankrutuojančios įmonės administratorius. Jo teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje atskleistas įmonės administratoriaus veiklos turinys ir išvardytos jo pareigos teikiant bankroto administravimo paslaugas. Administratorius, be kita ko, įstatymo nustatyta tvarka gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.), teikia informaciją (ĮBĮ 11 str. 3 d. 15 p.).

Iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi, administratorius yra ypatingą teisinį statusą bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas.

Tirdamas, ar šioje byloje bankroto administratoriaus įgalioto asmens M. K. veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, teismas įvertintino tokias aplinkybės, kaip tai, jog: administratorius teismui pateikė ženkliai mažesnius neginčytinus kreditorių Ž. K., D. G., M. Š., D. C. kreditorinius reikalavimus. Administratoriaus įgalioto asmens 2011-06-10 kreditorinių reikalavimų apskaičiavimuose taip pat pripažįsta, kad neginčytinų kreditorinių reikalavimų dydžiai yra gerokai didesni negu jis pats juo pateikė teismui tvirtinti (kai kuriais atvejais, net iki 10 kartų didesni). Darytina išvada, kad bankroto administratorius, pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis kreditorinių reikalavimų teikimo teismui dieną žinojo ar privalėjo žinoti, kad, pvz. kreditoriaus Ž. K. kreditorinio reikalavimo dydis siekia 39.408,78 Lt, pats bankroto administratorius neginčija šio reikalavimo 18.678,12 Lt dalyje, tačiau teismui pateikė tvirtinti kaip neginčytiną tik 1.649,12 Lt sumą. Atitinkamai panaši situacija ir su kitų kreditorių kreditoriniais reikalavimais.

Tokiais savo veiksmais bankroto administratorius piktnaudžiavo procesu, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir privertė kreditorius gintis nuo nepagrįstai sumažintų kreditorinių reikalavimų ir dėl to patirti papildomų išlaidų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog administratorius elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Netinkamas administratoriaus, kuriam keliami ypatingai aukšti reikalavimai, procesinių pareigų įgyvendinimas ir tendencingų veiksmų atlikimas turėjo įtakos tam, kad nuo 2011 m. gegužės mėnesį Ž. K., D. G., M. Š., D. C. kreditoriniai reikalavimai įtraukti su ženkliai mažesniais neginčytinais kreditoriniais reikalavimais į BUAB ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių sąrašą. Tokie administratoriaus veiksmai neatitinka civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.), todėl pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką administratoriaus įgaliotam asmeniui skirtina 500,- Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, LR (duomenys neskelbtini)291 straipsniais, 95 straipsnio 2 dalimi, 106 - 107 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Patvirtinti patikslintus I eilės kreditorių finansinius reikalavimus BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje:

D. C. - 54.394,51 Lt.

Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui M. K., adr. Statybininkų g. 7A-307, Kaune, 500,00 Lt (penkių šimtų litų) baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Nutartis dalyje dėl patikslintų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.