- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2-335/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00127-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankrotas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atmestas minėto pareiškėjo skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2013 m. spalio 4 d. vykusio kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ administratorius UAB „Bankrotas“ pateiktu skundu prašė panaikinti 2013 m. spalio 4 d. kreditorių komiteto nutarimą, priimtą 1 darbotvarkės klausimu „Administratoriaus administravimo išlaidų nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 1 d. pagrįstumo įvertinimas, atliekant bankroto procedūras bankrutuojančioje įmonėje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“.
1) pasamdyti audito ir buhalterinės apskaitos įmonę UAB „G. B. ir partneriai“ atlikti išsamią visų bankrutuojančios BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buhalterinių dokumentų analizę ir pateikti kreditorių komitetui išvadas;
2) nustatyti, kad išlaidos už patikrinimą – 15 000 Lt plius PVM yra priskiriamos prie papildomų administravimo išlaidų, nesant lėšų išlaidas už BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ apmoka AB „Montuotojas“, kuriam patirtos išlaidos grąžinamos gavus lėšų.Nustačius netinkamą lėšų panaudojimą, išlaidos kaip nuostoliai išieškomos iš UAB ,,Bankrotas“;
3) įpareigoti bankroto administratorių per tris dienas nuo pareikalavimo perduoti UAB „G. B. ir partneriai“ įgaliotam atstovui visus BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buhalterinių dokumentų originalus už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 1 d. pagal priėmimo perdavimo aktą, vykdyti kitus teisėtus UAB „G. B. ir partneriai“ nurodymus, susijusius su patikrinimu, pateikti reikalingus paaiškinimus, susijusius su tikrinimu.
Nurodė, kad ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo dalis, kuria administratorius įpareigojamas perduoti bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų originalus kreditorių komiteto nurodytam asmeniui, yra nesuderinama su imperatyvia bankrutuojančios įmonės dokumentų apsaugos tvarka (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.; 10 str. 7 d. 1 p.; 11 str. 9 d.). Perdavus įmonės buhalterinius dokumentus kredito komiteto nurodytam asmeniui, nebūtų įmanoma vesti bankrutuojančios įmonės buhalterijos, tai galėtų užvilkintų bankroto procedūras. Ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo dalis yra nesuderinama su naujos redakcijos ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, visų pirma dėl to, kad buhalterinių dokumentų analizę siekiama atlikti bankrutuojančios įmonės lėšomis, antra, nėra ribojamas buhalterinių dokumentų analizei atlikti skirtas laikas, kuris pagal įstatymą negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai. Trečia, nėra išspręstas klausimas dėl bankrutuojančios įmonės dokumentų ir kitos informacijos konfidencialumo užtikrinimo, nors pagal įstatymą turi būti sudaryta konfidencialumo sutartis. Ketvirta, asmuo, kuriam administratorius įpareigotas perduoti dokumentus, UAB „G. B. ir partneriai“ nėra kreditorius ar jo tinkamai įgaliotas asmuo, be to, su dokumentais turi būti susipažįstama administratoriaus patalpose, nėra išspręstas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo už patikrinimui skirtą laiką. Teismas, o ne kreditorių komitetas sprendžia dėl leidimo susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais ir informacija. Siekiamos įsigyti paslaugos negali būti priskiriamos prie administravimo išlaidų. Iš kreditorių komiteto nutarimų turinio matyti, kad šios paslaugos įsigyjamos vieninteliu tikslu – pateikti UAB „G. B. ir partneriai“ parengtą administratoriaus išlaidų pagrįstumo įvertinimą kaip įrodymą, nes šios paslaugos reikalingos ne bankrutuojančiai įmonei, o kreditorių komiteto nariams. UAB „G. B. ir partneriai“ parinkimas pažeidžia skaidrumo principą, kadangi nebuvo svarstoma galimybė atitinkamas paslaugas įsigyti iš kitų asmenų, nebuvo įsitikinta, ar atitinkamas kainos dydis yra protingas ir atitinka rinkos sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad kreditorių komitetas nutarimą priėmė siekdamas įvertini, ar bankrutuojančios įmonės administratorius pagrįstai naudojo bankrutuojančios įmonės lėšas laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad kreditorių komiteto nutarimas prieštarauja naujos redakcijos ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Teismas, sistemiškai aiškindamas ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nuostatas, nurodė, kad ĮBĮ nuostatos reglamentuoja kreditoriaus, siekiančio įgyvendinti teisę ginčijant įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčinio ir pan., tačiau kaip kreditorių komiteto tikslas yra įvertinti bankroto administratoriaus patirtų bankroto administravimo išlaidų pagrįstumą, bet ne įmonės sudarytų sandorių teisėtumą. Dėl šios priežasties teismas, pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms, atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas nurodė, kad iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę reikalauti, jog administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus.
Pareiškėjo argumentus, kad administratorius negali perduoti audito bendrovei buhalterinių dokumentų originalų, bei tai, kad administratorius negalės vykdyti buhalterinės apskaitos ir tai užvilkins bankroto procesą, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes kreditorių komitetas priėmė skundžiamą nutarimą siekdamas įvertinti, ar administratoriaus pagrįstai panaudojo administravimo lėšas, be to, audito kompanijai buhalteriniai dokumentai turės būti perduoti už praėjusį laikotarpį ir administratoriui vesti buhalterinę apskaitą tai netrukdys. Teismas pažymėjo, kad administratoriaus vedamos apskaitos įvertinimas pagal ĮBĮ nuostatas yra priskirtinas kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai (ĮBĮ 23 str. 4 p.).
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad išlaidos audito įmonei neturi būti priskiriamos prie administravimo išlaidų. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 36 straipsnis numato nebaigtinį sąrašą išlaidų, kurios gali būti priskiriamos prie administravimo išlaidų. Pažymėjo, kad skundžiamu nutarimu siekiama patikrinti, ar administratorius tinkamai panaudojo administravimo išlaidoms skiriamas lėšas, todėl ĮBĮ normos administravimo išlaidų nustatymo ir paskirstymo kreditoriams klausimą priskiria kreditorių susirinkimo kompetencijai.
Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, kad kreditorių komitetas pasirinko audito bendrovę UAB „G. B. ir partneriai“ dėl galimų artimų ryšių su kreditorių komiteto nariais, kadangi šiems argumentams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, o skundo motyvai grįsti tik pareiškėjo samprotavimais. Be to, ĮBĮ nuostatos nereglamentuoja, kokiu principu kreditoriai pasirenka ekspertines įstaigas, todėl auditoriaus pasirinkimas yra priskiriamas tik kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose nurodė, jog žodiniu susitarimu ieškojo auditorių ir kreditorių komiteto nariai visi kartu derino jo kandidatūrą. Aplinkybę, kad parinkta audito kompanija pasiūlė suteikti paslaugas už 15 000 Lt (be PVM), kuri, pareiškėjo nuomone, yra per didelė, paneigia kreditorių komiteto pirmininko pateiktas į bylą UAB „Aldarija“ rašytinis įrodymas, iš kurio matyti, jog ši bendrovė tas pačias paslaugas pasiūlė atlikti už dar didesnę kainą, t. y. už 20 500 Lt (be PVM). Tai reiškia, kad kreditorių komiteto nariai pasirinko iš galimų kandidatūrų audito atlikimui jų manymu kompaniją, kuri pasiūlė atlikti patikrinimą optimaliomis sąlygomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas bankroto administratorius UAB ,,Bankrotas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų apie administratoriaus pareigos organizuoti turto ir jos dokumentų apsaugą santykį su skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu. Teismas taip pat nepasisakė dėl ĮBĮ draudimo kreditoriams apmokėti bankrutuojančios įmonės sąskaitas ir už tai gauti kompensaciją iš bankrutuojančios įmonės prieš tai dengiant administravimo išlaidas. Netinkamas skundžiamos nutarties motyvavimas lėmė netinkamą neteisingas išvadas apie skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą.
2. Skundžiamos nutarties dalis, kuria administratorius įpareigotas perduoti įmonės buhalterinių dokumentų originalus yra neteisėta. Imperatyvios ĮBĮ normos įpareigoja administratorių organizuoti įmonės turto ir bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą nuo bankroto proceso pradžios iki pabaigos. Tai reiškia, kad administratorius pagal ĮBĮ neturi teisės perduoti bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų kitu nei ĮBĮ numatytu būdu. Pagal įstatymą administratorius yra besąlygiškai atsakingas už bankrutuojančios įmonės dokumentų apsaugą, todėl tuo atveju, jei perdavus dokumentus komiteto nurodytam asmeniui jis juos sugadintų ar prarastų, už tai atsakytų administratorius. Be to, bankrutuojanti įmonė privalo vesti buhalterinę apskaitą, kuriai naudojami buhalterinės apskaitos registrai. Perdavus buhalterinės apskaitos dokumentus su buhalterinės apskaitos registrais, jie negalėtų būti pildomi patikrinimo laikotarpiu, o tai užvilkintų bankroto procesą. Bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose yra komercinę paslaptį ar konfidencialią informaciją sudarantys duomenys. Komercinė paslaptis ir kita konfidenciali informacija yra įmonės turtas, kurio saugumu turi rūpintis pareiškėjas (administratorius), todėl jų perdavimas yra negalimas, juolab kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai kartu yra ir įmonės konkurentai. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių komiteto teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jose nurodytas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus, nereiškia, kad kreditorių komitetas kompetentingas reikalauti perduoti kreditorių komitetui ar kitam jo nurodytam asmeniui bankrutuojančios įmonės originalius dokumentus. ĮBĮ nenumato bankrutuojančios įmonės originalių buhalterinės apsaugos dokumentų perdavimo. Susipažinimas su bankrutuojančios įmonės dokumentais turi būti vykdomas atsižvelgiant į ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
3. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl audito paslaugų apmokėjimo per kreditorių UAB ,,Montuotojas“ ir jo sumokėtų sumų grąžinimo iš bankrutuojančios įmonės lėšų pirmąja eile. Tokia paslaugų apmokėjimo tvarka prieštarauja ĮBĮ normoms. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ. Teismo išvada, kad audito paslaugas buvo siekiama įsigyti siekiant nustatyti, ar administratorius tinkamai panaudojo administravimo išlaidoms skirtas lėšas, ryšium su administravimo išlaidų tvirtinimu, prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms. Iš tikrųjų šias paslaugas buvo siekiama įsigyti norint bankrutuojančios įmonės sąskaita įsigyti kreditorių komiteto priimtus ir administratoriaus ginčijamus nutarimus kitoje civilinėje byloje Nr. B2-2289-436/2013 pateisinantį įrodymą. Kreditorių komiteto nutarimu siekiamos įsigyti paslaugos negali būti priskiriamos prie administravimo išlaidų, kadangi jos neatitinka administravimo išlaidų teisinės prigimties ir paskirties.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad paslaugų kaina laikytina atitinkančia rinkos sąlygas vien todėl, kad nebuvo pateikta įrodymų apie tai, jog šias paslaugas buvo galima įsigyti pigiau. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes minėtas paslaugas galima įsigyti žymiai pigiau. Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, taip pat užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės lėšos būtų vykdomos skaidriai ir teisėtai. Ginčijamu nutarimu nuspręsta už UAB ,,G. B. ir partneriai“ paslaugas sumokėti 15 000 Lt, neatlikus tokių paslaugų rinkos kainos tyrimo, kas reiškia neskaidrų bankrutuojančios įmonės lėšų panaudojimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB ,,Montuotojas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad audito įmonės išvada kreditorių komitetui reikalinga tam, kad būtų nustatyta, ar administratorius yra neteisėtai panaudojęs lėšų, skirtų administravimui, įsigydamas prekes ir paslaugas, kurios nesusiję su bankroto procedūromis. Pagal tokią išvadą kreditorių komitetas priimtų naują sprendimą – galbūt pripažintų dar vieną dalį administravimo išlaidų nepagrįstomis. ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkto atvejais – kai kreditoriai siekia ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimų priimtų nutarimų. Išlaidos, susijusios su administravimo išlaidų bankroto byloje pagrįstumo vertinimu yra priskirtinos prie administravimo išlaidų.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nepagrįstas apelianto teiginys, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Dokumentai būtų perduodami kompetentingam specialistui ir trumpam laikotarpiui. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad buhalterinių dokumentų patikrinimo tvarkos teisėtumas turi būti vertinamas pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalį. Pažymi, kad ĮBĮ nedraudžia bankrutuojančiai įmonei aguti laikiną finansavimą bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui ir kreditorių ar paties administratoriaus, jei bankrutuojanti įmonė iki turto pardavimo visai neturi lėšų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pirmosios instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu nutarimu yra siekiama įvertinti bankroto administratoriaus administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 1 d. pagrįstumą, administratoriui atliekant bankroto procedūras BUAB ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“. Šiam tikslui atlikti skundžiamu nutarimu kreditorių komitetas nusprendė pasamdyti audito ir buhalterinės apskaitos įmonę UAB „G. B. ir partneriai“ bei įpareigoti bankroto administratorių per tris dienas nuo pareikalavimo perduoti UAB „G. B. ir partneriai“ įgaliotam atstovui visus BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buhalterinių dokumentų originalus už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 1 d. pagal priėmimo–perdavimo aktą.
Kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę ir pareigą reikalauti bankroto administratoriaus įrodymų apie realiai patirtas bankroto administravimo išlaidas (ĮBĮ 23 str. 4 d.), todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad tokio pobūdžio nutarimo kreditorių komitetas neturėjo teisės priimti. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta susipažinimo su bankrutuojančios įmonės dokumentais tvarka taikytina kreditoriui ar jų grupei ĮBĮ 21 straipsnio 2 daleis 3 punkte numatytais atvejais. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstas apelianto argumentas, kad kreditorių komitetas negalėjo priimti nutarimo, kuriuo administratorius būtų įpareigotas perduoti įmonės buhalterinius dokumentus buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei jų įvertinimui.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamu nutarimu įpareigojant bankroto administratorių perduoti audito ir buhalterinės apskaitos įmonei bankrutuojančios įmonės buhalterinių dokumentų originalus pažeidžiamos imperatyvios ĮBĮ normos, įpareigojančios bankroto administratorių užtikrinti bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto apsaugą. Kreditorių komiteto sprendimu, pagal priėmimo-perdavimo aktą perdavus įmonės finansinius dokumentus audito ir buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei už jų išsaugojimą paslaugos teikimo laikotarpiu atsakomybė tektų minėtai įmonei. Kita vertus, praradus įmonės buhalterinių dokumentų originalus, nesant galimybės jų atkurti, įmonei galėtų būtų padaryta nepataisoma žala. Audito ir buhalterines paslaugas teikianti įmonė dokumentų vertinimą galėtų atlikti ir pagal patvirtintas buhalterinių dokumentų kopijas, todėl administratoriui, siekiančiam išvengti galimo įmonės dokumentų originalų praradimo, taip pat tuo atveju, jei tam tikri dokumentai reikalingi buhalterinei apskaitai vykdyti, turėtų būti suteikiama teisė pateikti įmonės buhalterinių dokumentų originalus arba jų patvirtintas kopijas.
Dėl šios priežasties skundžiama teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjas (bankroto administratorius) įpareigotas perduoti įmonės buhalterinių dokumentų originalus panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bankroto administratorius įpareigojamas perduoti buhalterinės apskaitos originalus arba jų patvirtintas kopijas.
Kaip minėta, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „G. B. ir partneriai“ įsipareigojo suteikti už 15 000 Lt. Apeliantas, teigdamas, kad minėtos įmonės paslaugos teikiamos per brangiai, jokių tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepateikė (CPK 178 str., 314 str.). Tuo tarpu, kreditorius AB ,,Montuotojas“ pateikė kitos įmonės UAB ,,Aldarija“ komercinį pasiūlymą, patvirtinantį, kad tokio pobūdžio paslaugas minėta įmonė suteiktų už didesnę – 20 500 Lt sumą (b. l. 52). Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai, kad kreditorių komitetas paslaugas iš buhalterines paslaugas teikiančios įmonės įsigijo už didesnę nei rinkos kaina, atmetami kaip deklaratyvūs.
Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas įstatymo priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Prie administravimo išlaidų gali būti priskirtos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 str. 3 d.). Skundžiamu nutarimu kreditorių komitetas nutarė atlikti buhalterinių dokumentų patikrinimą siekiant įvertinti bankroto administratoriaus nurodytų administravimo išlaidų pagrįstumą, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad šios paslaugos teikiamos tik dalies kreditorių asmeniniais interesais. Dėl šios priežasties, sutiktina su teismo išvada, kad minėtos išlaidos priskirtinos prie papildomų administravimo išlaidų, kurios apmokamos iš bankrutuojančios įmonės lėšų (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Nepagrįstas apelianto teiginys, kad skundžiamame kreditorių komiteto nutarime numatyta atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka, kai bankrutuojančiai įmonei neturint lėšų už atliktas paslaugas sumoka vienas iš kreditorių, kuriam patirtos lėšos grąžinamos įmonei gavus lėšų, prieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kreditorių komitetas nusprendė dėl papildomų administravimo išlaidų, kurios iš bankrutuojančios įmonės lėšų apmokamos pirmiausiai (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Tai, kad įmonei neturint lėšų, išlaidas buhalterines paslaugas teiksiančiai įmonei apmokės kreditorius, kurios vėliau jam bus grąžintos, nepažeidžia ĮBĮ nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo UAB ,,Bankrotas“ skundas dėl BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto 2013 m. spalio 4 d. posėdyje 1 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalies, kuria nutarta įpareigoti bankroto administratorių per tris dienas nuo pareikalavimo perduoti UAB „G. B. ir partneriai“ įgaliotam atstovui visus BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buhalterinių dokumentų originalus už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 1 d. pagal priėmimo-perdavimo aktą ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – įpareigoti bankroto administratorių per tris dienas nuo pareikalavimo perduoti UAB „G. B. ir partneriai“ įgaliotam atstovui visus BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buhalterinių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 1 d. pagal priėmimo-perdavimo aktą.
Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.