Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2018 m. gegužės 27 d. apie 20.16 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2,16 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

- liudytojo Š. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-05-27 dirbant kartu su KPT KPK 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu G. Š. iš Šiaulių apskrities VPK OVS apie 20 val. 54 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važinėja po kaimą, atsitrenkė į bortelį, dabar sustojo kieme, sėdi kieme prie namo. Apie 21.08 val. nuvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas D. T., kuris nurodė, kad matė kaip automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo akivaizdžiai neblaivus asmuo, kaip nurodė D. T., automobilį vairavęs asmuo šiuo metu sėdi prie namo (duomenys neskelbtini), apsirengęs žalios spalvos maikutę. Pranešėjas D. T. teigė, kad gali raštu paliudyti vairavimo faktą ir nurodė, kad ne vien jis matė kaip asmuo vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ būdamas akivaizdžiai neblaivus. D. T. raštiškame paaiškinime apie vairavimo faktą nurodė, jog 2018-05-27 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), matė, kaip akivaizdžiai neblaivus automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairuoja automobilį. Išlipęs iš automobilio vairuotojas nuėjo į šalia esantį kiemą (duomenys neskelbtini), kur sėdėjo su kitu asmeniu, bet vairavusio asmens iš savo matomumo zonos iki kol atvyko nebuvo paleidęs. D. T. aiškino, kad jiems atvykus ir iki kol atvyko alkoholinių gėrimų automobilio vairuotojas nevartojo. Taip pat atvykus, kur sėdėjo asmuo, jokių alkoholinių gėrimų taros nebuvo matyti. Taip pat nurodė, kad vairavimo faktą matė A. R., S. T. ir L. R.. Gavus D. T. raštišką paaiškinimą, jis nuėjo prie nurodyto asmens, kurio tapatybė nustatyta iš pateikto vairuotojo pažymėjimo, tai buvo R. B.. Tuomet, esant įvykio vietoje, apie 10 min., ir kaip nurodė D. T. iki jiems atvykus asmuo alkoholio nevartojo ilgiau kaip 30 min., R. B. 21.16 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2.08 prom. girtumas. Atvykęs kitas ekipažas užtikrino automobilio „(duomenys neskelbtini)“ saugumą iki kol atvyko ekipažas - opergrupė R. B. 21.57 val. pristatė į gydymo įstaigą kraujo mėginiui paimti dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. 22.51 val. asmuo pristatytas į LSP. R. B. nurodė, kad jis atvažiavo šiuo automobiliu pats, kad atvažiavo blaivus, o po to gėrė alkoholio, yra girtas, tačiau automobilio girtas nevairavo. Sakė, kad automobilis stovėjo ten nuo jo atvažiavimo. Šalia buvo liudytojas D. T., kuris pasakė R. B.: „Kodėl tu važinėji girtas, kieme pilna vaikų“. Į tai R. B. nurodė, kad jis automobiliu nevažiavo. Šalia buvę vaikai nurodė, kad R. B. važiuodamas atsitrenkė į gatvės bortelį. Techninis įvykis nebuvo užfiksuotas, nes apžiūrėjus automobilį ir bortelį, apgadinimų nerasta. Automobilio variklio dangtis nebuvo tikrintas. Kai patikrino R. B. girtumą ir nustatė, kad jis neblaivus, paklausė kur automobilio rakteliai, tada R. B. iš kelnių kišenės ištraukė raktus bei po to iš automobilio susirinko jam priklausančius daiktus, nes pasakė, kad automobilis bus nutemptas. Apie tai, kad automobilį vairavo jo žmona, jis nieko nesakė, todėl jo žmonos girtumas tikrintas nebuvo. R. B. žmona stovėjo prie to paties namo, prie kurio sėdėjo R. B., ji stovėjo už tvoros ant gatvės, ji apie įvykį nieko neaiškino, nes prie jos priėjęs nebuvo, su ja kalbėjo G. Š.. Ar ši moteris buvo neblaivi, nežino. Ją vėliau su vaiku iki Šiaulių parvežė kitas patrulių ekipažas, kuris buvo paliktas saugoti automobilio (1 t., b. l. 52-55);

- liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-05-27 dirbant kartu su KPT KPK 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu Š. J. iš Šiaulių apskrities VPK OVS apie 21.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važinėja po kaimą, atsitrenkė į bortelį, dabar sustojo kieme, sėdi kieme prie namo. Nuvykus minėtu adresu pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad matė, kaip automobilį vairavo akivaizdžiai neblaivus asmuo, kuris šiuo metu sėdi prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad jiems atvykus ir iki kol atvyko, alkoholinių gėrimų automobilio vairuotojas nevartojo. Taip pat atvykus, kur sėdėjo minėtas asmuo, jokių alkoholinių gėrimų taros nebuvo matyti. Nuėjo prie nurodyto asmens, kurio tapatybė nustatyta iš pateikto vairuotojo pažymėjimo, tai buvo R. B., kuriam alkotesteriu buvo nustatytas apie 2 prom. girtumas. R. B. pristatė į gydymo įstaigą kraujo mėginiui paimti, dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. R. B. nurodė, kad automobilį vairavo jo žmona. Kadangi visi liudytojai - tiek pranešėjas, tiek atėję kiti asmenys bei kieme žaidę vaikai nurodė, kad jie matė, jog automobilį vairavo R. B., todėl žmonos girtumas nustatytas nebuvo. R. B. žmona neigė vairavusi automobilį, pasakojo, kad vyras yra ant biuletenio, sugalvojo atvažiuoti pas draugą, išgėrė alkoholio ir jis truputį pavažiavo su automobiliu. Ji dar pasakė R. B. kitiems girdint „nu, prisidirbai“. Kadangi R. B. žmona neigė vairavusi automobilį, liudytojai nurodė, kad automobilį vairavo jos vyras, jos girtumas nustatytas nebuvo. Automobilio variklio dangtis nebuvo tikrintas. Automobilio raktai buvo pas R. B., kur juos laikė, negali prisiminti (1 t., b. l. 60-63);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas išanalizuotos R. B., J. B. naudojamų telefono numerių išklotinės (1 t., b. l. 138-140);

- liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 metų gegužės mėnesį, tikslios datos negali prisiminti, apie 17-18 valandą pas jį į svečius atvyko bendradarbis R. B. su žmona J. B. ir vaiku. Tuo metu, kai jie atvyko, jis sėdėjo savo namo terasoje. Iš terasos nesimatė, kad jie atvažiavo, nes kelio vaizdą užstoja namas. R. B. atvažiavo jau išgėręs, o J. B. buvo blaivi. Toliau gėrė alkoholį - tiksliau gėrė jis ir R. B., o J. B. negėrė. Apytiksliai už 1,5 valandos pats išėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten nuėjo miegoti. Kai jis išėjo, R. B. ir J. B. sėdėjo terasoje. Eidamas matė, kad apytiksliai už 50 metrų nuo namo ant kelio stovi B. automobilis. Daugiau jis nieko nematė. Nežino ir nematė, kas vairavo nei kai jie atvyko, nei kai išvyko. Laikotarpyje nuo 17-18 val. iki tol, kol pats išėjo į butą, nei vienas iš B. nebuvo išvykęs iš namo. Nematė, ar kuris nors iš B. turėjo automobilio raktelius (1 t., b. l. 113-116);

- liudytojos A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios datos negali prisiminti, apie 18 valandą atvyko vyro bendradarbis R. B., jo žmona J. B. ir jų vaikas. Jie atvyko savo automobiliu. Kas vairavo automobilį, nematė, nes juos pirmą kartą pamatė, kai jie atėjo į terasą. Pastebėjo, kad J. B. buvo visiškai blaivi, o R. B. jau buvo girtas. Kas vairavo, nežino, nematė. Toliau alkoholį vartojo tik R. B., kuris gėrė viskį „Ballantines“, o J. B. negėrė visiškai. Jos vyras apie 19-20 val. nuėjo miegoti. Apie 20-21 valandą abu B. kartu išėjo iš terasos. Kas vairavo tuo metu automobilį, nematė, nes jie automobilį pasistatė toliau. Ar tuo laikotarpiu nuo 18 iki 20-21 val. kuris nors iš B. važiavo su savo automobiliu, nematė. Nėra įsitikinusi, kad J. ir R. B. iš jų namų išėjo tuo pačiu metu, nes buvo neblaivi, tai ne tie svečiai, kuriuos eitų ir lydėtų iš savo namų. Norėjo, kad jie išeitų, nes R. B. buvo girtas. Jų nelydėjo ir nežino, kada jie išėjo iš jos namų, nes sutvarkė indus ir nuėjo į namą. O iš jos namo kelio nesimato (1 t., b. l. 107-110).

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d. R. B. teismo posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus. Šį faktą patvirtina liudytojų D. T., S. T., L. R., A. R., Š. J., G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad R. B. kraujyje nustatyta 2,16 promilių etilo alkoholio, bei kita išvardinta medžiaga. Visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 7 d. Kaip minėta, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45) užfiksuota, kad R. B. kraujyje nustatyta ne 2,08 promilių etilo alkoholio, o 2,16 promilių etilo alkoholio. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, patikslintinas kaltinimas, nurodant, kad R. B. 2018 m. gegužės 27 d. apie 20.16 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2,16 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Toks kaltinimo patikslinimas būtinas ištaisyti padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir veikos teisinės kvalifikacijos nekeičia.

Teisiamajame posėdyje R. B. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal LR BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-319/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų LR BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus) (1 t., b. l. 152), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nusikaltimu žala padaryta nebuvo. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vien tai, kad R. B. pirminėje apklausoje savo kaltės nepripažino (1 t., b. l. 177-178), nereiškia, jog nenustatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015 ir kt.) Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas tik kartą, paskirtą baudą yra sumokėjęs (1 t., b. l. 156-157), dirbantis (1 t., b. l. 154), darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 60), yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai (2 t., b. l. 61).

Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pilnas pagrindas manyti, kad ateityje jis nebenusikals, žalos savo veiksmais nepadarė, tai leidžia konstatuoti LR BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytas sąlygas. Be šių sąlygų, kaip nurodyta aukščiau, turi būti konstatuota ir ketvirtoji būtinoji sąlyga – besąlyginis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog LR BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose LR BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl LR BK 40 straipsnio taikymo galimybės, svarbios yra visos aplinkybės, kurios rodo asmens nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto elgesio LR BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, ir jų detali analizė, o ne selektyvus jų atrinkimas vertinant situaciją. Nagrinėjamu atveju neabejotinai svarbu tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę neigė ir davė neteisingus parodymus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog R. B. apklaustas buvo tik vieną kartą, nepraėjus nei parai laiko po padarytos nusikalstamos veikos, t. y. 2018 m. gegužės 28 d. nuo 14.12 val. iki 14.45 val. (1 t., b. l. 177), kai tuo tarpu sulaikytas ir jam alkotesterio pagalba 2,08 prom. girtumas buvo nustatytas 2018 m. gegužės 27 d. 21.16 val., medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad jo kraujyje nustatyta dar daugiau - 2,16 prom. etilo alkoholio, todėl teismas neatmeta ir tos galimybės, jog minėtos apklausos metu kaltinamasis dėl jam 2018 m. gegužės 27 d. nustatyto girtumo vis dar negalėjo tinkamai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, ką pats R. B. pripažino ir 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagal moksliškai pagrįstą Vidmarko formulę suaugusio vyro organizme ramybės būsenoje per 1 valandą vidutiniškai oksiduojasi nuo 0,15 iki 0,2 promilių etilo alkoholio; minimaliai – 0,1 prom., maksimaliai – 0,25 prom. Akivaizdu, kad apsvaigimas alkoholiu galėjo įtakoti asmens būseną jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jei teoriškai būtų atsižvelgtina į mažiausias blaivėjimo ribas per valandą, taip pat ir laiko tarpą nuo pasitikrinimo alkoholio matuokliu iki apklausos pradžios. Į šią aplinkybę negalima neatsižvelgti ir ji turi būti vertintina asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, naudai. Be to, kaip minėta, apklausa vyko asmeniui dar būnant laikinajame sulaikyme, nedalyvaujant advokatui. Pastebėtina, jog viso ikiteisminio tyrimo metu apsiribota tik viena (aukščiau minėta) kaltinamojo apklausa, o siekiant paneigti ar patvirtinti jo duotus parodymus, jokie kiti procesiniai veiksmai (papildoma apklausa, akistatos ir pan.) su juo atlikti nebuvo. Ir nors R. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau jau nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios, t. y. pirmojo teismo posėdžio, jis savo kaltę bei faktines bylos aplinkybes visiškai pripažino, neginčijo jam nustatyto girtumo, teisme duodamas parodymus nevengė nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į klausimus, nesiekė sumenkinti savo veiksmus, priešingai, sutiko, kad jo veiksmai buvo pavojingi, išreiškė itin kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, neigiamai įvertino savo elgesį, ko pasekoje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Pastebėtina, kad su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad dieną, apie 14 val. buvo išgėrė apie litrą alaus; paskui dar pas bendradarbį R. D. gėrė viskį; viskį vartojo gal 19.50 valandą, išgėrė kažkur apie 300 gramų; tiesa, kad pas žmoną buvo automobilio rakteliai; raktelius perėmė jai nematant; rakteliai buvo ant stalo, kai ji buvo išėjusi; žmona galvojo, kad visą laiką turėjo raktelius; bijojo atsakomybės, bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą ir pamelavo, kad ne jis vairavo automobilį; važiavo pas R. V., kuri yra buvusi jų darbuotoja; vaikai žaidė ant žolės, iki kurios atstumas 10 metrų; pripažįsta, kad tai yra pavojinga; su nustatytu alkoholio kiekiu sutinka; tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, kas iš esmės atitinka byloje surinktus įrodymus. Akivaizdu, jog kaltinamasis, teisme duodamas paaiškinimus, nesiekė sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus, bet priešingai, kritiškai juos įvertino ir pripažino, jog pirminės apklausos metu davė neteisingus parodymus, kadangi bijojo atsakomybės, bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą, neneigė alkoholį vartojęs ne tik prieš vairuodamas automobilį, bet dar ir dienos metu. Be to, R. B. 2018 m. lapkričio 7 d. buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kas leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis tikrai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir neigiamai jį vertina, t. y. R. B. parodė pastangas, siekdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos žalingus padarinius. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis teisme davė nuoseklius parodymus, išreiškė nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką, kremtasi dėl buvusio elgesio, neigiamai jį vertina, todėl teismas laiko, jog laidavimo taikymas kaltinamajam R. B. galimas, nustačius visų būtinų sąlygų egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (neteistas (2 t., b. l. 68)), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 69), dirbantis), kuris, kaip kaltinamojo sūnus, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti R. B. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamasis R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

LR BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal teismų praktiką dėl padarytų LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018).

R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. R. B. buvo nustatytas vidutinis girtumas (2,16 promilės), daugiau nei 5 kartus viršijantis leistiną normą, ir nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai neteisėtais R. B. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Vertinant R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Šių duomenų visumoje pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme. Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus R. B. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, nepaisant aukščiau aptartų R. B. asmenybę iš esmės teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo paskirtos kardomosios priemonės - dokumento paėmimo (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išd. (duomenys neskelbtini)) dienos (1 t., b. l. 179-181), t. y. nuo 2018 m. gegužės 28 d. (LR BK 68 str.). Būtent nuo šios dienos R. B. taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai atitiktų ir teismų praktiką tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, Nr. 2K-357-489/2018 ir kt.).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą nėra pagrindo, įvertinus, kad:

1) nustatytas alkoholio kiekis kraujyje (2,16 prom.) žymiai viršija tą ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,51 prom.), be to, jau yra labiau artimesnis sunkiam girtumui, kuris prasideda nuo 2,51 prom.;

2) pagal bylos duomenis (R. B. teisme duoti paaiškinimai, liudytojų D. T., S. T., L. R., A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai), teritorijoje, kurioje judėjo R. B., apsvaigusio nuo alkoholio, vairuojama transporto priemonė, buvo žaidžiančių vaikų. Tai rodo, kad R. B. veiksmai buvo itin pavojingi (vien tik jo manevravimas kitiems sukėlė įtarimą, kad jis galimai yra neblaivus, ko pasekoje ir buvo iškviesta policija) ir galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes;

3) nustatytas specialiosios teisės atėmimas 2 metų ir ilgesniam laikotarpiui iš esmės daugeliu atvejų taikytinas analogiškose bylose, kai nustatomas gana panašus vairuotojo veiksmų pavojingumas (pvz., transporto priemonės valdymas gyvenvietėje šviesiu paros metu, šalia esant kitiems asmenims ir kt.) (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-412-851/2018, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-556-1020/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018 ir kt.) ir tai atitinka įstatymo leidėjo siekiamą tikslą užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės.

Taip pat R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant iš R. B. nusikalstamos veikos priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (LR BK 72 str.).

Sutiktina su kaltinamojo gynėjo baigiamųjų kalbų išsakyta pozicija, jog asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal LR BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (LR BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis LR BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pastebėtina, jog teismui atleidžiant R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 straipsnis), R. B. nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebus skirta bausmė, finansinio poveikio priemonė, neturės teistumo). Vadovaujantis LR BK 40 straipsniu, R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato minimaliam laikotarpiui. Įvertinus tai, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo 2,16 promilės (daugiau nei penkis kartus viršyta alkoholio koncentracijos riba, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), teismas neabejoja, kad transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga ir teisinga priemonė siekiant auklėti baudžiamąjį įstatymą pažeidusį asmenį, kas ne kartą buvo akcentuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018; gana panašios aplinkybės yra nustatytos ir nagrinėtinoje byloje, tad nėra pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos). Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje būtų pažeista visuomenės ir R. B. interesų pusiausvyra, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė, skirtina už padarytą teisės pažeidimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. B. ir jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), kur veikia viešojo susisiekimo sistema. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad R. B. ir jo šeima turėtų išskirtinių poreikių, kuriuos būtų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę. Vien tai, kad automobilis reikalingas žmonai važiuoti į darbą, vežti dukrą į užsiėmimus, nereiškia, kad negali būti taikytinas transporto priemonės konfiskavimas. Taip pat pastebėtina, kad automobilio vertė nėra tokia didelė (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, kaina su PVM – 1 550 Eur; pagal UAB korporacijos „Matininkai“ pateiktą konsultacinę išvadą dėl galimos turto pardavimo kainos, įvertinus individualų nusidėvėjimą, – vos 500 Eur vertės), kad konfiskavus tokį automobilį, šeima patirtų neproporcingus padarytai nusikalstamai veikai nuostolius, kas taip pat yra akcentuotina teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018). Sutiktina, kad R. B. ir jo sutuoktinei J. B. galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis rėžimas, tačiau turto konfiskavimas visiškai neužkerta kelio J. B. gauti žalos atlyginimą iš jos sutuoktinio vadovaujantis civilinio proceso taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje jau yra vertinęs analogiškus argumentus ir pažymėjo, kad baudžiamajame procese įstatymai nenumato galimybės spręsti sutuoktinių turto padalijimo ar panašių klausimų, esant turto konfiskavimo pagrindams. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, Nr. 2K-237/2011, Nr. 2K-205-628/2018). Tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“, pvz. pagal LR BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės ta aplinkybė, ar bendraturtis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-699/2016). Taigi, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą neeliminuoja pagrindo jį konfiskuoti. Įvertinus tai, kad registruotu automobilio savininku buvo būtent R. B., jo žmona, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, turi galimybę imtis civilinių teisinių priemonių sutuoktinio atžvilgiu. Analogišką praktiką formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-306-891/2018, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-556-1020/2018 ir kt.). Be to, kaltinamajam akcentuojant, kad jo vairuoto automobilio vertė siekia tik 500 Eur, darytina išvada, kad už tokią pinigų sumą B. šeima gali įsigyti kitą automobilį šeimos poreikių tenkinimui ir tokiu automobiliu naudotųsi tas asmuo, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pavyzdžių, kai už šio nusikaltimo padarymą yra pateisinamas ir trijų baudžiamojo poveikio priemonių komplekso taikymas – be dviejų jau minėtų poveikio priemonių, t. y. konfiskavimo ir teisių atėmimo, skiriama ir piniginio pobūdžio priemonė, pvz. įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-14-511/2018 ir 2K-136-699/2018), todėl R. B. paskirtos poveikio priemonės laikytinos adekvačiomis jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams, yra tarpusavyje suderinamos.

R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 186-188) ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 179-181) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarimu R. B. paskirtas bei 2018 m. liepos 3 d. nutarimu pakeistas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. B. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 189-191, 193-194) - taikytinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su registracijos dokumentu ir užvedimo raktu, perduoti saugoti J. B. (1 t., b. l. 35-39), - konfiskuotini;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) - perduotinas jį išdavusiai institucijai;

- kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, esanti prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą R. B. atžvilgiu nutraukti.

R. B. perduoti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti R. B. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 28 d.;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant iš R. B. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Įspėti R. B., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. B. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarimu paskirtą ir 2018 m. liepos 3 d. nutarimu pakeistą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. B. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), -taikyti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su registracijos dokumentu ir užvedimo raktu, perduotus saugoti J. B., - konfiskuoti;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) - perduoti jį išdavusiai institucijai;

- kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, esančią prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.