Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-300/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-10Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
1A-75-300/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25046-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-300/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25046-2018 -1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla R. B. atžvilgiu nutraukta. R. B. perduotas sūnaus A. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieniems metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. B. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemones: (1) draudimas R. B. dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 28 d.; (2) turto konfiskavimas, konfiskuojant iš R. B. automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. gegužės 27 d., apie 20.16 val., Šiaulių rajone, Šilėnų kaime, Ateities g. 3 namo kieme, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2,16 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 14 punkto reikalavimą draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir nekonfiskuoti automobilio, sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

2.1. Skunde nurodoma, kad draudimas dvejus metus vairuoti transporto priemones yra per griežta baudžiamojo poveikio priemonė, nes jis neteistas, pirmą kartą vairavo neblaivus, nustatytas tik vidutinis girtumo laipsnis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, išreiškė itin kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, neigiamai vertino savo elgesį, išklausė 4 valandų privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo kursą ir buvo atestuotas, teisė vairuoti yra būtina darbinėms funkcijoms atlikti, darbdavys jį teigiamai charakterizuoja, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, be to, jis pasižada ateityje nedaryti KET pažeidimų. Supranta, kad visuomenės interesai yra aukščiau nei jo, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jo darbas susijęs su komandiruotėmis, kad neturėdamas teisės vairuoti tokį ilgą laiką jis patirs papildomų išlaidų, nukentės jo darbo operatyvumas, nes neturėdamas teisės vairuoti negalės nedelsdamas nuvykti į reikiamą geležinkelio aptarnavimo ruožą. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kad byloje nėra jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir veika nesukėlė jokių pasekmių, prašo sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpį iki minimalaus vienų metų termino.

2.2. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos analogiškoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, ir dėl to nepagrįstai taikė turto konfiskavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turto konfiskavimas nėra privalomai taikomas. Atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas pripažino, kad pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sprendė, kad padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio, kad jis daugiau nebesės prie vairo neblaivus, todėl automobilio konfiskavimas yra nepagrįstas. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 vairuotojui buvo nustatytas sunkesnis girtumas nei jam, net 2,41 promilės, tačiau teismas vis tiek nekonfiskavo automobilio. Pažymi, kad konfiskuodamas automobilį teismas išdėstė tuos pačius motyvus, kaip ir dėl kitos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacine byla Nr. 2K-118-511/2018, nes kasacinėje byloje nustatytos aplinkybės nėra panašios: šioje byloje asmuo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o ne atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.3. Skunde pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 3.87 ir 3.88 straipsniais automobilis laikytinas bendrąja jungtine šeimos nuosavybe, kad J. B. turi vairuotojo pažymėjimą ir naudojasi automobiliu, todėl konfiskavus automobilį nepagrįstai nukentės ir ji. Nepagrįsti teismo argumentai, kad J. B. gali kreiptis į teismą ir prisiteisti iš jo žalos atlyginimą, nes dėl tokių veiksmų tik dar labiau nukentėtų šeima: iš bendrų šeimos lėšų žmona turėtų sumokėti žyminį mokestį, mokėti advokatui už atstovavimą byloje, todėl tokie teismo motyvai yra visiškai nepriimtini.

3. Teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. gynėjas Valdas Kairys prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras Linas Vitkus – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam taikytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis: draudimu vairuoti bei automobilio konfiskavimu.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai etilo alkoholio koncentracija kraujyje ne mažesnė nei 2,19 promilės. (1 t., b. l. 45) Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumą, atsižvelgęs į R. B. asmenybę, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskirdamas jam kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones. Sutiktina su skundo argumentais, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs R. B. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirbantis, darbdavys jį teigiamai charakterizuoja) jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, kad tokiam asmeniui negali būti taikomos BK numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 11 punktas)

Dėl teisės vairuoti atėmimo

6. R. B. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, prašo sutrumpinti jos terminą iki vienų metų.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, – taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis) Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018, 27 punktas) R. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus (1 t., b. l. 156–157, 158), tačiau nagrinėjamu atveju jis padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio koncentracija kraujyje gerokai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

8. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį draudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienų iki trejų metų. Šiuo konkrečiu atveju BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – teisė vairuoti transporto priemonę atimta vidutiniam terminui – dvejiems metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmė (dveji metai) nėra per griežta, ji atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018). Aplinkybė, kad R. B. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti pirmiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ar ją švelninti iki minimumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2012) Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. taikytas teisės vairuoti atėmimas dvejiems metams yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, todėl prašymas jos terminą sutrumpinti iki straipsnio sankcijoje numatyto minimumo atmestinas.

Dėl automobilio konfiskavimo

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 1–2 dalys) Kaip teisingai nurodoma skunde, nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, 7 punktas) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-1073/2019, 9 punktas)

10. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 10 punktas), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas automobilį, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. B., pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone.

11. Nagrinėjamu atveju R. B. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai etilo alkoholio kraujyje koncentracija ne mažesnė nei 2,16 promilės (1 t., b. l. 45). Pirmosios instancijos teismo posėdyje jis pripažino, kad tądien išgėrė apie litrą alaus, o likus 10–15 min. iki vairavimo nuėjęs pas draugą dar išgėrė apie 300 g viskio (2 t., b. l. 63–65) Teisėjų kolegijos vertinimu, toks R. B. elgesys rodo itin didelį neatsakingą, t. y. suvokdamas, kad yra neblaivus, nes tądien vartojo alkoholį, R. B. nusprendė pats vairuoti automobilį. Pastebėtina ir tai, kad jis automobilį vairavo daugiabučio namo kieme, kuriame buvo žaidžiančių vaikų. Tokiu savo elgesiu R. B. sukėlė didžiulę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų visuomenės narių gyvybei bei sveikatai. Akivaizdu, jog automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu – R. B. naudojosi visiškai lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų ji kelia. Nors jokia žala nebuvo padaryta, padaryto nusikaltimo pavojingumo tai nemažina. Kita vertus, atsižvelgęs į jo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atleido R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-1073/2019, 8 punktas).

12. Nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. vairavo jo vardu registruotą automobilį (1 t., b. l. 160), tačiau instancijos teismo posėdyje jis pripažino, kad automobilis pirktas santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų (2 t., b. l. 63–65), todėl pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, šio turto savininkais laikomi abu sutuoktiniai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad automobilis reikalingas šeimos reikmėms, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos narių interesai negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018, 18 punktas) Teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundo argumentai, kad R. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra dirbantis, teigiamai darbdavio charakterizuojamas, vedęs, kad žmona taip pat naudojasi šiuo automobiliu, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nors automobilio netektis sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų pačiam kaltininkui, jo artimiesiems, tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją paskyrė.

13. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas rodo susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde pateikiamas konkretus teismų praktikos pavyzdys, kuomet teismas atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nekonfiskavo automobilio, ši byla nerodo vyraujančios teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo bylose yra pripažinęs, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tikslinga konfiskuoti šios nusikalstamos veikos priemonę, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-303/2018, 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-1073/2019. Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, kasacinėje byloje Nr. 2K-118-511/2018 kaltininkas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenims, padariusiems BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas) Nagrinėjamu atveju R. B. skirtas turto konfiskavimas visiškai suderinamas su kita jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kitų finansinių sankcijų R. B. netaikyta, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo paskirtas užstatas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilio konfiskavimo taikymas savo esme neprieštarauja nei proporcingumo principui, nei formuojamai kasacinio teismo praktikai, todėl ši skundo dalis atmestina.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagrįstai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir automobilio konfiskavimą. Aplinkybės, turinčios reikšmės parenkant baudžiamojo poveikio priemonę, jo trukmę, buvo įvertintos tinkamai. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos ir adekvačios padaryto nusikalstamo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. apeliacinį skundą.

Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė