Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. B. ir jo gynėjai advokatei Indrei Panavaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjos advokatės I. Panavaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir 72 straipsniai) – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuotas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio 10 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo 2,83 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė I. Panavaitė prašo sutrumpinti uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą ir nekonfiskuoti automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas asmeniui naudotis specialia teise, šiuo atveju – vairuoti transporto priemones – paskirta pagrįstai, tačiau uždraudimo naudotis šia teise terminas (treji metai), atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos veikos aplinkybes, jo asmenybę, profesiją, vertintinas, kaip pernelyg ilgas. Jis tam tikrą laiką negalės dirbti (ieškoti darbo) pagal savo profesiją, o persikvalifikuoti į kitą specialybę ir dėl amžiaus (šiais metais jam sueis 50 metų) yra sunku. Atitinkamai, ilgalaikis šios specialios teisės atėmimo, uždraudimo ja naudotis terminas turės neigiamo pobūdžio socialinių pasekmių ir jo šeimai, nes ilgą laiko tarpą R. B., tikėtina, negalėdamas susirasti kito darbo, negalėdamas dirbti pagal profesiją, negalės uždirbti pajamų, tuo pačiu – atnešti/sukurti naudą ne tik savo šeimai, bet ir valstybei – dėl mokėtinų mokesčių ar tam tikros socialinės naudos sukūrimo. Dėl visų šių priežasčių maksimalus įstatyme numatytas naudojimosi specialia teise uždraudimo terminas nėra proporcingas ir turėtų būti sutrumpintas.Taip pat nurodo, kad byloje nustatyta, jog R. B. ir V. B. šeima turi vienintelį 2017 metų liepos 21 d. pagal R. B. vardu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį įgytą automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra bendra jungtinė kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybė, atitinkamai, vertintina kaip jų šeimos turtas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.84 straipsnis, 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmos instancijos teismui nusprendus konfiskuoti šią transporto priemonę, tuo pačiu yra konfiskuojamas, neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas ir kito asmens, kuris niekaip nėra prisidėjęs prie R. B. padarytos nusikalstamos veikos, šio turto atžvilgiu elgęsis nerūpestingai ar pan., - V. B. turtas (1/2 jo dalis vertine šio kilnojamojo daikto išraiška). Be to, visa šeima dėl šio teismo priimto sprendimo konfiskuoti automobilį netenka galimybės savo poreikių tenkinimui naudotis minėta transporto priemone. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamojo šeimos galimybės artimesniu ar tolimesniu laikotarpiu įsigyti kitą transporto priemonę taip pat yra apsunkintos, nes R. B. šiuo metu ir dėl objektyvių priežasčių neturi darbo (vadinasi, neturi ir pajamų), yra registruotas Lietuvos darbo biržoje, gana ilgą laiką negalės dirbti pagal profesiją. Dėl to daro išvadą, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas kaltinamajam vertintinas pertekliniu ir neproporcingu veiksmu, atitinkamai – ir netinkamu materialinės teisės normų – BK 67 straipsnio 2 dalies, 72 straipsnio taikymu.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu R. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – turto konfiskavimu (BK 72 straipsnis) bei uždraudimo naudotis specialia teise terminu (BK 68 straipsnis).Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (BK 68 straipsnis)

BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010 ir kt.).Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje ir laiko tai teisingu sprendimu. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Jokių papildomų imperatyvių sąlygų įstatyme nėra numatyta.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (net 2,83 promilių girtumas), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, o būtent, apeliantas nusikaltimą padarė intensyvaus eismo metu (18.45 val.) kai mieste yra ypatingai didelis automobilių srautas. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. B. nėra drausmingas vairuotojas, yra ne kartą pažeidęs KET (t. 1, b. l. 32-37), todėl pirmosios instancijos teismo paskirtas maksimalus teisės vairuoti transporto priemones draudimo terminas nustatytas pagrįstai.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels R. B. tam tikrus nepatogumus. Visgi, pažymėtina, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmens esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai darbe, paprastai, nelaikytini pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės. Vien ta aplinkybė, kad R. B. negalės susirasti darbo pagal šiuo metu turimą specialybę, nereiškia, kad yra pagrindas sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XI skyriuje numatytais pagrindais.Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis R. B. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,83 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir yra priskirtinas konfiskuotinam turtui.Kolegija pažymi, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).Atsakant į skundo argumentus, kolegija sutinka, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai ir nėra visais atvejais privalomas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino R. B. asmenybę ir faktą, kad jis teisiamas pirmą kartą bei tenkino prašymą jo atžvilgiu nepriimti apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Taigi, R. B. nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, neturi teistumo). Vadovaujantis BK 40 straipsniu, R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas stipriai apsvaigęs, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo 2,83 promilės (daugiau nei septynis kartus viršyta alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Taip pat, kad yra viena jo baudžiamąją atsakomybę švelninanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija neabejoja, kad transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga ir teisinga priemonė siekiant auklėti baudžiamąjį įstatymą pažeidusius asmenis. Kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Būtent Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra formuojama nuosekli pozicija dėl asmeniui priklausančio turto konfiskavimo, kurioje konstatuojama, kad turto, panaudoto kaip uždraustos ir pavojingos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas paprastai vertinamas kaip nuosavybės naudojimo kontrolė pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio 2 dalį (pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje B.K.M. Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieš Slovėniją, peticijos Nr. 42079/12, par. 38, su tolesnėmis nuorodomis). Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio 2 dalis aiškinama atsižvelgiant į šio straipsnio pirmajame sakinyje nustatytą principą, taigi kiekvienu nuosavybės teisių apribojimu pagal šią nuostatą turi būti nustatyta teisinga bendrojo visuomenės intereso reikalavimų ir asmens pagrindinių teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, kuri reiškia, kad turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo santykis tarp panaudotų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02). Valstybė turi plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Pripažįstant kovos su pavojingomis ir uždraustomis veikomis svarbą, kartu, be kita ko, nurodoma, kad turto, panaudoto pavojingoms veikoms padaryti, konfiskavimas gali sukelti žymią naštą tretiesiems asmenims, kuriems jis priklauso. Bendrųjų nusikaltimų prevencijos interesų ir ribojamų asmens teisių pusiausvyros nustatymas šioje situacijoje reiškia, kad tokios naštos uždėjimas turto savininkui gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai jo interesą dėl turto grąžinimo nusveria tai, kad grąžinimas palengvins naujų nusikaltimų darymą ir pakenks kovai su nusikalstamumu (B.K.M. Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieš Sloveniją, par. 47)Kolegijos įsitikinimu, visiškai priešingai nei teigia gynėja, šioje situacijoje visuomenės ir R. B. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuotas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytą teisės pažeidimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. B. ir jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kur veikia viešojo susisiekimo sistema. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad R. B. ir jo šeima turėtų išskirtinių poreikių, kuriuos būtų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę. Taip pat pastebėtina, kad automobilio vertė nėra tokia didelė (3 300 €), kad konfiskavus tokį automobilį šeima patirtu neproporcingus padarytai nusikalstamai veikai nuostolius. Sutiktina, kad R. B. ir V. B. galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis rėžimas, tačiau turto konfiskavimas visiškai neužkerta kelio V. B. gauti žalos atlyginimą iš jos sutuoktinio vadovaujantis civilinio proceso taisyklėmis. Įvertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo R. B. priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti R. B. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės apeliacinį skundą.