- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- 1A-412-851/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57578-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
- Advokatai
- Vladislav Latušinskij
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. V. ir jo gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. V. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas J. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą.
P. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. V. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis 2017 m. lapkričio 4 d. apie 19.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MERCEDES BENZ SPRINTER“, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio („Alcotest 7510 ARKA 0042“ buvo nustatytas 2.53 promilių girtumas).
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde P. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti – sutrumpinti paskirtos jam baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, – terminą iki 1 metų 6 mėnesių bei panaikinti paskirtą jam baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
2.1. Nurodo, jog priešingai, nei nustatė teismas, jis (apeliantas) galiojančių nuobaudų neturi. Teismui buvo pateikti duomenys, kad už greičio viršijimą protokolai buvo surašyti automobilį vairuojančiam asmeniui G. Š. (o ne automobilio savininkui (P. V.). Taip pat pažymi, kad teismas neįvertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės (visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimo tarpusavio santykio, dėl ko nukrypo nuo BK 54 straipsnio nuostatų.
2.3. Teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai interpretavo J. V. parodymus ir neatkreipė dėmesio į prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytus motyvus ir argumentus. Atsakydama teisme į klausimą, kas dažniau naudojasi automobiliu, J. V. parodė, kad šiuo metu juo dažniau naudojasi vyras, P. V., kadangi ji buvo nėščia ir (duomenys neskelbtini) pagimdė vaiką. Būtent dėl nėštumo automobilio dažnai nevairavo. Tačiau atsakydama į klausimą, ar automobilis reikalingas šeimai, J. V. patvirtino prašyme nurodytus argumentus.
2.4. Taip pat primena, kad turi bankinių įsipareigojimų. Atkreipia dėmesį, kad žemė, kurioje ūkininkauja šeima yra Riešės seniūnijoje, prie Europos parko, toliau nei 20 km. nuo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad be automobilio būti darbe 5-6 val. ryte neįmanoma.
2.5. Apeliantas pažymi, kad dėl transporto priemonės netekimo gali ženkliai nukentėti jo šeimos finansinė padėtis, nes faktiškai tai vienintelė priemonė išlaikyti šeimą ir vykdyti įsipareigojimą bankui. J. V. savo prašyme teismui aiškino, jog turint transporto priemonę šeima gali rasti būdų kaip išgyventi. Nurodo, kad yra keli variantai, kaip naudotis automobiliu: arba žmona padeda kartu dirbti ūkyje, pasamdžius žmogų vaiko priežiūrai, kelioms valandoms į dieną, arba samdomas vairuotojas. Samdyti vairuotoją su transportu ekonomiškai nenaudinga, nes išlaidos viršys uždarbį, taip pat šeima šioje situacijoje negali sau leisti pirkti kito mikroautobusiuko prekių (augalų) vežimui, nes tam nėra lėšų.
2.6. Apeliantas teigia, kad BK 67 str. 2 d. įtvirtinta norma palieka išskirtinę teisę tik teismui spręsti klausimą skirti ar ne atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Žodžiai „<...> gali būti skiriamos <...>“ vienareikšmiškai nustato galimybę, o ne pareigą teismui spręsti turto konfiskavimo klausimą. Nurodo, kad kaip alternatyva automobilio konfiskavimui buvo pateiktas prašymas konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę. Pažymi, kad teismas dėl šios prašymo dalies nepasisakė. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis P. V. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. V. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas P. V. iš esmės kelia tik baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimą, nesutikdamas su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – automobilio konfiskavimu (BK 72 straipsnis) bei uždraudimo naudotis specialia teise terminu (BK 68 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5.1. Apeliantas nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės, draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams terminu, prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą sutrumpinti iki 1 metų 6 mėnesių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė paskirta teisingai, šios priemonės terminas nustatytas tinkamai.
5.2. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.
5.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (net 2,53 promilių girtumas), dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal baudžiamojo kodekso nuostatas. Neabejotina, kad tokie neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pastebėtina, kad apeliantas neblaivus vairavo transporto priemonę 19.20 val., tai yra, kai eismas mieste dar yra pakankamai intensyvus. Be to iš baudžiamosios bylos matyti, kad P. V. nėra drausmingas vairuotojas, ne kartą yra pažeidęs KET (t. 1, b. l. 44-48,110-115). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis paskirtas pagrįstai.
6. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, apelianto gynėjas advokatas kėlė klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios. Gynėjo manymu, terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 4 d., tai yra nuo vairuotojo pažymėjimo atėmimo dienos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-144-628/2018 išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, jog teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įvykis buvo 2017 m. lapkričio 4 d. 2017 m. lapkričio 5 d. nutarimu P. V. paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (t. 1, b. l. 40-42). Duomenų, kad apeliantui būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, 2017 m. lapkričio 5 d. apeliantui realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas būtent nuo šios dienos. Pažymėtina ir tai, kad kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-144-628/2018 nurodyta, kad BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-418-222/2016).
6.1. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, nuo kada yra skaičiuotinas baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi nuosprendžio esmė nesikeičia. Teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį tikslina, nustatydama, kad baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. lapkričio 5 d.
7. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo taikymo klausimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai, proporcingumo principas pažeistas nebuvo.
7.1. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad P. V. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – sunkaus girtumo laipsnio, kai kraujyje buvo 2,53 prom. alkoholio, taikytas BK 72 straipsnis – kaip nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuotas minėtas automobilis. Teisėjų kolegijos vertinimu P. V. priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimas taikytas teisėtai. Pažymėtina, kad automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, vairavimas esant neblaiviam, kelia grėsmę eismo saugumui, aplinkinių sveikatai ar gyvybei, turtui, juolab kai vairuotojas buvo sunkaus girtumo būsenoje. Teismui nekyla abejonių, kad netekus automobilio apelianto darbinė veikla, susisiekimo galimybės būtų apsunkintos, tačiau apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nerodo, kad be automobilio apelianto ir jo šeimos interesai būtų pažeidžiami labiau, nei to reikalauja viešasis interesas – siekis apsaugoti visuomenę nuo neblaivių vairuotojų sukeliamų padarinių. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytą teisės pažeidimą.
7.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaip alternatyva automobilio konfiskavimui, buvo pateiktas prašymas konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šios prašymo dalies nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo, negali priklausyti nuo jos vertės, kuri nagrinėjamu atveju yra 3680 eurų (su PVM) (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, nors ir įgytas santuokos metu; minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę; ją naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, transporto priemonė pagrįstai buvo konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra.
8. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės (visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimo tarpusavio santykio, dėl ko nukrypo nuo BK 54 straipsnio nuostatų. Priešingai, nei teigia apeliantas, įvertinus šias aplinkybes, kitus bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad apeliantas laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleido P. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
9 Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. V. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nustatant, kad baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. lapkričio 5 d.