- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- 1S-63-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00022-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- J. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio nerengiant teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-454 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. S. nuteistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, minėta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams.
1.1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 258 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, BK 63 straipsnio 6 dalimi nubaustas šešių metų trukmės laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis minėta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė J. S. nustatyta septyneri metai laisvės atėmimo.
1.2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintos 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais J. S. paskirtos bausmės, nustatant, jog galutinės ir subendrintos bausmės dydis yra septyni metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta penkių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1ir 4 dalimis subendrinta su 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi skirtomis bausmėmis ir nustatyta, jog galutinė bausmė J. S. yra dešimt metų laisvės atėmimo.
1.4. 2014 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi prie neatliktos bausmės dalies, paskirtos 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, pridėta dalis bausmės, paskirtos 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta vieni metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, minėtą bausmę subendrinus su 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė J. S. paskirta septyni metai ir du mėnesiai laisvės atėmimo.
1.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartimis paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė J. S. paskirta devyni metai ir aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo.
1.6. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 4 d.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi, buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog nors nuteistasis J. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą konstatuoti, jog lygtiniai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis J. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygintis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė į jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą ir kitas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, atliktos bei neatliktos, jam paskirtos bausmės santykį, bei ankstesnius teistumus. J. S. nuomone, vertindamas minėtas aplinkybes, apylinkės teismas pažeidė BVK 157 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos lygtinio paleidimo bylose, kadangi spręsdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą vertino įstatyme nenumatytas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo socialine reabilitacija (Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 1S-1140-348/2016 ir 2016 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 1S-133-498/2016).
4.2. Taip pat J. S. skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pažymi, jog bausmės atlikimo metu jis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažino 20 balų (t. y. nuo 84 balų iki 64 balų) ir šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas yra laikomas vidutiniu. Taip pat, J. S. manymu, žemesnės instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į minėtą vertinimo rezultatą sudarančius statinius balus, kurie jam yra nustatyti dėl informacijos apie teisės pažeidimus ir jo mąstymą bei elgesį ir kurie yra nekintantys t .y. nepriklausantys jo elgesio bausmės atlikimo metu. Tokiu būdu, apylinkės teismas pažeidė teismų praktikoje suformuotą nuostatą, jog nei anksčiau padarytų nusikalstamų veikų kiekis ir jų sunkumas, nei kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo pataisos įstaigoje, nėra pagrindiniai veiksniai įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 1S-1941-397/2015).
4.3. Be to, skunde J. S. pažymi, jog jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra keturis kartus skatintas, penkis kartus baustas drausmine tvarka, bausmės atlikimo metu dirba, nuo 2018 m. kovo 13 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Taip pat nurodo, jog jis darbe apibūdinamas tik teigiamai, aktyviai dalyvauja socialinėse reabilitacijose programose „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“, „Krizių psichologija“, „Streso ir emocijų valdymas“, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, „Bendravimo įgūdžių ugdymas“, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 2016 metais pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, turi mažametį sūnų, lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi su šeima ir tai turėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinių nusikalstamų veikų darymo ateityje. Taipogi teigia, anksčiau padarytas nusikalstamas veikas vertinantis kritiškai ir neigiamai, suprantantis padarytas klaidas ir pripažįstąs savo kaltę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo J. S. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.
7. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, J. S. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
8. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja –bausmės atlikimo metu nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatą sumažino 20 balų, t. y. nuo 84 iki 64 balų. Tačiau pažymėtina, jog minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje, nurodyta, kad aptartą balų skaičių sudaro 50 statinių balų, o likusieji 14 balų yra dinaminiai. Pakankamai didelės dinaminių balų sumos egzistavimas rodo, jog J. S. elgesio korekcija dar nėra baigta ir leidžia pagrįstai abejoti pakankama J. S. pažanga. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas tinkamai įvertino J. S. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
9. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti ir į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka J. S. buvo baustas penkis kartus. Tai rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja.
10. Nors nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą ir kitas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, atliktos bei neatliktos, jam paskirtos bausmės santykį, bei ankstesnius teistumus, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį teismas gali atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Apylinkės teismas, spręsdamas J. S. lygtinio paleidimo klausimą, tinkamai vertino minėtas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieno nusikaltimo padarymą, praeityje yra teistas, daugeliui jo įvykdytų nusikalstamų veikų yra būdingas tas pats modelis, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, o likusi neatlikta jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog būdamas neizoliuotas nuo visuomenės jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės t. y. jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra keturis kartus skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą bei tekintojo, suvirintojo elektra, elektriko, šaltkalvio įrankininko, tiltinio krano operatoriaus ir duonos kepėjo specialybes. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistais dirba, dengia vykdomuosius raštus, dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, turi mažametį sūnų, o nuo 2018 m. kovo 13 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nors šios aplinkybės, kaip jau minėta anksčiau, teigiamai charakterizuoja J. S., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu J. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo J. S. (J. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.