Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria nuteistojo J. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. S. nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinus su 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 258 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį – 6 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi bausmė subendrinta su 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi subendrintos 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais skirtos bausmės, galutinė bausmė – 7 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – 5 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi skirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2014 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu skirta bausmė sumažinta 1/3 – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 64 straipsnio 3 dalimi prie neatliktos bausmės dalies, paskirtos 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pridėta dalis bausmės, paskirtos 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ir skirti 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, subendrinus 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, galutinė bausmė – 7 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartimis paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – 9 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai 17 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d.).2017 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos nutarimu buvo nutarta nuteistajam J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą netaikyti.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistojo J. S. skundą dėl Komisijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo atmetė. Teismas nurodė, kad Komisijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Skunde nuteistasis J. S. nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuria teismas priėmė jam nepalankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.Nuteistasis nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog jis daro pažangą, dirba VĮ „Mūsų amatai“, stropiai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo programose, išklausė duonos gaminių kepėjų neformaliojo profesinio mokymo programos kursą ir moka gaminti, kepti duonos gaminius, įgijo vidurinį išsilavinimą. Taip pat skunde nurodo, jog supranta, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, jį taikant yra skiriami įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. J. S. turi šeimą ir 9 mėnesių mažametį vaiką, kurio augime nori dalyvauti, nori sukurti darnią šeimą ir supranta atsakomybę, būnant paleistam lygtinai, turi nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą, bausmės atlikimo metu suprato savo klaidas ir bando jas ištaisyti, yra skatintas, nesusijęs su kriminaline subkultūra, bendrauja su žmona ir tėvais, dalyvauja programose, skaito, supranta savo padaryto nusikaltimo pasekmes ir labai galisi dėl to, nori pradėti dorą gyvenimą ir būti naudingas šeimai ir visuomenei, sutinka su priežiūra ir supranta jos naudą.Skundas atmetamas. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji turi būti atlikę ir įstatymo numatytą bausmės laiką, kad jų prašymai būtų nagrinėjami Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje (BVK 157 straipsnio 2 dalis). Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka komisija motyvuotai sprendžia dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo, priimdama nutarimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo įvertinus ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti J. S. lygtinio paleidimo institutą yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas tinkamai įvertino reikšmingus duomenis ir pagrindė kodėl nėra naikinamas ar keičiamas skundžiamas Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo J. S.. Teismo nurodytais argumentais akivaizdu, jog buvo apžvelgta ankstesnė nuteistojo asmenybės kriminalinė pusė, ankstesnis lygtinis paleidimas ir jo laikotarpiu paskirtų teismo įpareigojimų nesilaikymas, analizuota ir vertinta socialinio tyrimo išvada, jos turinys, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas, kriminogeniniai veiksniai. Teismas teisingai pripažino, kad iš esmės nepastebima nuteistojo elgesio korekcija, nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas gana minimalus, išliekantis vidutiniam vertinimui ir įvertinęs visumą šių aplinkybių padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, skundžiamas Komisijos nutarimas šiuo aspektu teisėtas ir nenaikintinas. Skundą nagrinėjančio teismo teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu, akivaizdžios pažangos materialaus lygtinio paleidimo instituto pagrindo kontekste iš nuteistojo bausmės atlikimo metu elgesio modelio bei pastangų, nenustatyta, pagrindo vertinti visa kas išdėstyta priešingai nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus aplinkybes dėl lygtinio paleidimo teismui pateiktos medžiagos ir skundo kontekste, apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymą ir teisingai patvirtino skundžiamos Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, padarydamas tinkamas išvadas aktualiu klausimu. Pažanga pareiškėjo elgesio modelyje nėra ryški, pagal OASys atliktą tyrimo metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 71 balu, iš kurių 60 yra statiniai, o likę 11 dinaminiai. Be to, dominuoja teismo jau aptarti kriminogeniniai veiksniai, kurių analizė tvirtina, kad yra ankstesni neteisėti kriminalinio pobūdžio veiksmai, finansiniai sunkumai, netgi turint priteistus ieškinius, nedirbant iki 2017 metų liepos mėnesio, jie nuteistojo nebuvo atlyginami jokia dalimi, toks atsakingumas ir siekis tai įvykdyti nepasireiškęs. Nepaneigta ir tai, kad J. S. elgesys irgi pasižymėjęs režimo reikalavimų pažeidimais, iki 2017 m. Komisijos svarstymo nebuvo skatintas. Kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti veiksniai tik formuoja teisėjų kolegijai įsitikinimą, kad be visumos reikšmingų duomenų, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir elgesį pataisos namuose, neduoda pagrindo suabejoti tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo išvadomis dėl lygtinio paleidimo netaikymo pagrįstumo. Tokia pažanga nėra ta, kad būtų pagrindas priimti sprendimą, kuris pateisintų nuteistojo lūkesčius ir jį paleisti lygtinai sėkmingos probacijos tikslu. Nors nuteistasis priešingai, skunde akcentuoja savo pažangą nurodant, jog teismas į tai visiškai neatsižvelgė, tačiau tokia skundo argumentacija yra nepagrįsta, nes vertinant lygtinio apleidimo instituto taikymui reikšmingus duomenis konkrečiam nuteistajam, yra vertinamas pasirinktas nuteistojo elgesio modelis, jo pastangos, kurių pagrindu formuojamos tiek Komisijos narių, tiek teismų išvados dėl nuteistojo pažangos ir probacijos tikslų įgyvendinimo. Kiekviena aplinkybė, tiek teigiamai, tiek neigiamai, charakterizuojanti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, vertinama atskirai ir paskui ji siejama į visumą, kur formuojamos teisinės išvados šiuo klausimu. Tai, kad galutinės išvados nulėmė lygtinio paleidimo netaikymą J. S. atžvilgiu, negali būti laikomos neteisėtomis, nes tai prieštarautų nagrinėjamo skundo medžiagai.Nuteistojo skunde nurodytos iš esmės tik teigiamos aplinkybės dėl J. S. elgesio, jo tikslai ir siekiai, kurie, pasak J. S., bus įgyvendinti jam esant paleistam lygtinai, tačiau tokia argumentacija vertinama kritiškai, nes teismui anksčiau parodžius tokį pasitikėjimą jo asmens atžvilgiu, ir jį paleidus lygtinai, minėtas teismo pasitikėjimas buvo pamintas ir teisingos išvados nepadarytos, todėl šiuo atveju, vien tik skunde nurodytų argumentų, nesumažinus iki minimumo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato dinaminių balų prasme bei ryškaus savo elgesio kitimo, nėra pakankamo pagrindo skundą tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija ir apylinkės teismas tinkamai įvertino, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo J. S. skundą dėl skundžiamo Komisijos nutarimo, priėmė neteisėtą nutartį, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. S. (J. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.