Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam J. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 29 d. priimtu nutarimu Nr. 95-9 nutarta taikyti nuteistajam J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 1 mėn. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. sausio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Pažymėta, jog, vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant pagal „OASys“ metodiką bausmės atliko pradžioje, nuo 87 sumažėjo iki 70 balų. Nuteistojo pažanga pataisos namuose stebima, nes šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, šiuo metu pakankami savikontrolės įgūdžiai, geri bendravimo ir socialiniai įgūdžiai, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu J. S. elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Siūloma nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

J. S. nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimu. BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinus su 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 258 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį paskirta 6 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – 7 m. laisvės atėmimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintos 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais skirtos bausmės, galutinė bausmė – 7 m. 3 mėn. laisvės atėmimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirtas 5 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi skirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – 10 m. laisvės atėmimas. 2014 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu skirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 8 mėn. laisvės atėmimo. BK 64 straipsnio 3 dalimi prie neatliktos bausmės dalies, paskirtos 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, pridėta dalis bausmės, paskirtos 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, ir skirtas 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinus 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė – 7 m. 2 mėn. laisvės atėmimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartimis paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – 9 m. 8 mėn. laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 4 d., pabaiga – 2021 m. kovo 4 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, bausmė subendrinta su 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, galutinė – 6 m. laisvės atėmimas;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas 1 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi subendrinta su 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 5 m. laisvės atėmimas;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta pagal 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimas;

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsniu, 2011 m. sausio 11 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 1 m. 8 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmės.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2017 m. liepos 3 d. dirba, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu J. S. pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką jam keturis kartus buvo paskirtos drausminės nuobaudos (paskutinė – 2015 m. rugpjūčio 3 d.), ir nors šiuo metu paskirta nuobaudos nebegalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, kad, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pirmas iš dviejų paskatinimų J. S. paskirtas tik 2017 m. rugpjūčio 3 d., t. y. tik prieš svarstant jį Komisijoje. Pataisos įstaigoje nuteistasis pradėjo dirbti taip pat vėlai – tik 2017 m. liepos 3 d. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal „OASys“ metodiką yra 70 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo tik 1 balu. Tai, kad iš nustatytų 70 balų pagal „OASys“ metodiką, 10 – dinaminiai, t .y. galintys kisti, taip pat sudaro pagrindą manyti, jog daroma nuteistojo pažanga nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

J. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką (subendrinus bausmes), yra daug kartų teistas, paskutinį kartą – už sunkų nusikaltimą bendrininkų grupėje, likusi neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis – gana didelė (3 m. 1 mėn. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. sausio 25 d.). Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, kad J. S. nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis, jis yra buvęs paleistas lygtinai, tačiau toliau darė nusikalstamas veikas.

Įvertinus visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, darytina išvada, kad jis nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui: informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis J. S. realiai dar neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad jo elgesys, supratimas ir padaryto nusikaltimo įvertinimas pasikeitė teigiama linkme ir jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo J. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 95-9.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, BPK 360 straipsnio1, 2 bei 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 95-9 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.