Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo J. S. (J. S.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu Nr. 95-256 nutarta taikyti nuteistajam J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 10 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. balandžio 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 60 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 87 balų sumažėjo iki 60 balų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas šešis kartus, mokėsi, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

J. S. nuteistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 5 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi skirtomis bausmėmis ir nustatyta, jog galutinė bausmė 10 m. laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 258 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 6 dalimi skirta 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 7 m. laisvės atėmimo;

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 9 m. laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. ir Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, nustatant, jog galutinės ir subendrintos bausmės dydis yra 7 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi prie neatliktos bausmės dalies, paskirtos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, pridėta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, paskirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. ir Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta 7 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimis paskirtomis bausmėmis, skirta 9 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 10 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. balandžio 11 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis J. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, J. S. nustatoma vidutinė – 60 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju J. S. laisvės atėmimo bausmę ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau taip pat buvo teistas, buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas, daugeliui jo įvykdytų nusikalstamų veikų yra būdingas tas pats modelis, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pabrėžtina ir tai, jog nors nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą J. S., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau taip pat pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Spręsdamas dėl nuteistojo J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė išimtinai teigiamai, priešingai – šešis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo skirtos penkios drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, o tai, įvertinant padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, taip pat padarytų pažeidimų pobūdį (įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas) sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 64 balų pagal „OASys“, kuri per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 87 balų, tačiau vis tik išliko vidutinė, taip pat iš nustatytų 64 balų net 14 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas skubotas elgesys, savo elgesio pasekmių nenumatymas, problemų sprendimo įgūdžių stoka) ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis J. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-256 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-256 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.