Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Kęstučio Dargužio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 93-921 taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-09-02 Latvijos Respublikos Valkos rajono teismo pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 125 str. 3 d., 15 str. 4 d., 193 str. 2 d. 50 str. 1 d., galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. 2013-04-29 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta Latvijos Respublikos Valkos rajono teismo 2011-09-02 nuosprendžiu paskirta bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 215 str. 1 d., galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011-07-24, bausmės pabaiga – 2018-07-23.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 93-921 „Dėl lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. T.“.

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. skundas tenkinamas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriais remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui, yra socialinio tyrimo išvada. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, nesilaikė minėtų BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepagrįstai nutartyje vertino įstatyme nenumatytas aplinkybes – nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, likusios neatliktos laisvės bausmės dalies dydį. Pirmos instancijos teismas nutartyje nevertino nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepagrįstai sprendė, kad nuteistojo negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenėse. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, t. y., vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Kaip matyti iš teismui pateiktos socialinio tyrimo išvados M. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat pažymėtina, kad M. T. atitinka materialiuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą nevykdė administracijos reikalavimų, tačiau nuobauda neskirta apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, tekintojo specialybę. Pataisos namuose nuo pat atvykimo dirba įstaigos valgykloje darbininku, išėjęs iš pataisos namų planuoja registruotis darbo biržoje, todėl darytina išvada, kad nuteistasis yra motyvuotas dirbti. Nuteistasis dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos programose bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos namų, teisinio švietimo programos organizuojamuose užsiėmimuose. Pataisos namuose pradėjo keisti savo požiūrį teigiama linkme. Po lygtinio paleidimo gyvens jam priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Reikšminga tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 22 balai pagal OASys metodiką, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat tikėtina, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – su darbu susijusios problemos, draugai, mąstymas ir elgesys neturės lemiamos įtakos, nes svarbesnė yra jo pažanga mažinant nusikaltamo elgesio riziką ir nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, tokie kaip tinkamos gyvenimo sąlygos; palaikomi ryšiai su artimaisiais. Aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus: jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir nuteistasis daro pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, įvertinęs Komisijos nutarime išdėstytų išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms ir BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų taikymą, konstatuoja, jog Komisija tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Aukštesniojo teismo nuomone, aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, jog M. T. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Išdėstytų motyvų pagrindu, skundžiama 2015-12-17 nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. T. patvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. T. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 93-921 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. T.“.

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos namų laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos namų laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos namų laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.