- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-2540-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00754-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo bei pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės; trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) nutraukti santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytą tarp A. G. ir E. G., dėl A. G. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – G., o atsakovui – G.; 3) priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei E. G. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovės E. G. gyvos galvos priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur; 5) ieškovei E. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 197/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (197/643 dalių vertė – 4 156,15 Eur); kompiuterį Samsung - 150 Eur vertės; komodą - 30 Eur vertės; spintą - 70 Eur vertės; sofą (2 vnt.) - 120 Eur vertės; mikrobangų krosnelę (Standart) - 30 Eur vertės; skalbimo mašiną Beko -100 Eur vertės; 6) Atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 196/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (196/643 dalių vertė – 4 156,15 Eur); automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 150 Eur); automobilį BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 400 Eur); automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 400 Eur); priekabą MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 350 Eur); televizorių Samsung - 50 Eur vertės; komodą - 50 Eur vertės; stalą - 30 Eur vertės; sofą - 60 Eur vertės; šaldytuvą Whirpool - 100 Eur vertės; dujinę viryklę Hansa - 100 Eur vertės; skalbimo mašiną - 20 Eur vertės; vejapjovę benzininę - 200 Eur vertės; 7) pareigą sumokėti visas likutines įmokas pagal 2018 m. kovo 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777- GV, kurios pagrindu Swedbank, AB išdavė 5 000 Eur dydžio kreditą (kredito likutis 4 858 Eur), sutarties nemodifikuojant ir ieškovės bei atsakovo atsakomybę kreditoriaus atžvilgiu paliekant solidaria; 8) priteisti iš ieškovės atsakovui 724 Eur dydžio kompensaciją dėl atsakovui natūra atitenkančio mažesnės vertės turto po santuokos nutraukimo; 9) priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei E. G. 4 764,87 Eur dydžio kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo; 10) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. G. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką, (duomenys neskelbtini) registruotą Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytą tarp A. G. ir E. G., dėl E. G. kaltės; 2) palikti po santuokos nutraukimo ieškovui pavardę - A. G., atsakovės - E. G.; 3) priteisti iš ieškovės E. G. atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo AB Swedbank atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, - nusprendė nutraukti ieškovės E. G. ir atsakovo A. G. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – G., atsakovui – G.; po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei E. G.: 197/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), 4156,15 Eur vertės; kompiuterį Samsung - 150 Eur vertės; komodą - 30 Eur vertės; spintą - 70 Eur vertės; sofą (2 vnt.) - 120 Eur vertės; mikrobangų krosnelę (Standart) - 30 Eur vertės; skalbimo mašiną Beko -100 Eur vertės; po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui A. G.: 196/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), 4 156,15 Eur vertės; automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 150 Eur); automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 400 Eur); automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 400 Eur); priekabą MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė - 350 Eur); televizorių Samsung - 50 Eur vertės; komodą - 50 Eur vertės; stalą - 30 Eur vertės; sofą - 60 Eur vertės; šaldytuvą Whirpool - 100 Eur vertės; dujinę viryklę Hansa - 100 Eur vertės; skalbimo mašiną - 20 Eur vertės; vejapjovę benzininę - 200 Eur vertės; priteisti ieškovei E. G. iš atsakovo A. G. 1 705,01 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti, kad šalių prievolė kreditoriui AB Swedbank pagal 2018 m. kovo 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777-GV lieka solidari, o visas likusias įmokas įsipareigoja mokėti atsakovas A. G.; atmesti ieškovės E. G. reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl 4 764,87 Eur kompensacijos, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu, dėl išlaikymo jai priteisimo; nepriteisti iš šalių jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, jog šalys kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio, šalims nepavyko susitaikyti per teismo skirtą terminą, todėl santuoką laikė iširusia. Teismo nuomone, sutuoktinės darbas įnešė ženklius pokyčius į nusistovėjusį ir ilgus metus nekitusį šeimos gyvenimo būdą; ieškovei praleidžiant daug laiko už namų ribų ir bendraujant su daugeliu kitų žmonių, atsakovas galėjo jausti nerimą, pavydą dėl 16 metų jaunesnės žmonos ir tai galėjo sąlygoti jo nepasitenkinimą ir prasidėjusius nesutarimus. Teismas sprendė, kad konfliktiški šalių santykiai susiklostė ne dėl piktybinio noro įžeisti ar pažeminti vienas kitą, o galimai dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo situacijos bei tarpusavio nesusikalbėjimo.
6. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas santuokos su ieškove metu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad kasdien gerdamas po 0,5 litro degtinės ir litrą alaus, atsakovas nebegalėtų dirbti. Pažymėjo, jog prieš patekdami į darbą ir jį baigdami, įmonės darbuotojai praeidavo blaivumo patikrą; A. G. visada atvykdavo į darbą ir išvykdavo iš darbo blaivus. Atsakovas neįrašytas į psichiatro ir/ar priklausomybių ligų gydytojo stebimų ir gydomų asmenų įskaitą. Teismas nurodė, jog atsakovas 2016 m. kovo 31 d. prarado teisę vairuoti, kuomet nustatytas 0,61 promilės girtumas, kas nežymiai viršija leistiną 0,4 promilės ribą. Teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog jis važiavo parsivežti prastai pasijutusios žmonos, į tai, kad po šio įvykio atsakovas atgavo teisę vairuoti transporto priemones, grįžo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iki šiol ten dirba, darbdavys atsakovą charakterizuoja teigiamai. Teismas pastebėjo ir tai, jog besaikiai vartojant alkoholį, atsakovui kiltų grėsmė prarasti leidimą laikyti ginklus.
7. Spręsdamas, ar atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, teismas įvertino ir tai, kad atsakovas didžiąją dalį santuokinio gyvenimo išlaikydamas visą šeimą veikė išimtinai šeimos interesais, atsižvelgdamas į nemenką jo ir sutuoktinės amžiaus skirtumą, rūpinosi ieškovės ateitimi, kad jam mirus ieškovė būtų aprūpinta būstu ir kitu turtu. Įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teismas atsakovo A. G. elgesyje neįžvelgė esminio jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo ir konstatavo, kad pagrindo pripažinti jį kaltu dėl santuokos nutraukimo nėra.
8. Teismas nurodė, jog jokių įtarimus ieškovės neištikimybe patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad ieškovė vartojo alkoholį, atsakovas nepateikė. Nenustatęs nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, teismas pripažino, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. Nenustatęs, kad atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą, teismas atmetė.
10. Atsakovui neprieštaraujant, teismas sprendė, jog yra pagrindas padalinti bendrą šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą kaip prašoma ieškinyje. Kadangi padalinus šalių turtą, atsakovui atiteko 1 705,01 Eur daugiau turto, todėl šią sumą priteisė iš atsakovo ieškovei kaip kompensaciją. Taip pat nustatė, kad šalių prievolė kreditoriui AB Swedbank pagal 2018 m. kovo 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777-GV lieka solidari, o visas likusias įmokas įsipareigoja mokėti atsakovas.
11. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas būtų sumažinęs bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 4 764,87 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą atmetė. Pažymėjo, jog baudų mokėjimo ar žalos atlyginimo faktas santuokos metu nereiškia, kad baudos ar žala buvo mokėta iš bendro sutuoktinių turto. Atkreipė dėmesį, kad iki 2013 m. spalio 14 d. ieškovė nedirbo, šeimą išlaikė tik atsakovas; ieškovė patvirtino, kad ji už atsakovą jokių pinigų nemokėjo. Įvertinęs E. G. paaiškinimus, jog atsakovas jokio bendro turto nebuvo pardavęs, tai, jog ieškovė nepatvirtino, kad tuo metu jiems trūko pinigų būtiniems poreikiams tenkinti, kad atsakovas nebegalėjo išlaikyti vaikų ir kt., tai, kad atsakovui paskirtų baudų dydis neviršijo net pusės jo darbo užmokesčio, teismas padarė išvadą, kad jis galėjo asmenines prievoles vykdyti iš savo asmeninio turto ar iš savo dalies bendrame turte, nenaudodamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Kadangi atsakovo didžiausia mėnesinė įmoka pagal kreditus buvo tris kartus mažesnė už jo disponuojamą sumą bendrame turte, teismas padarė išvadą, kad atsakovui pakako savo asmeninių lėšų dengti kreditus ir bendros sutuoktinių lėšos tam naudojamos nebuvo.
12. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei išlaikymą, teismas pripažino, kad ieškovei nėra būtinas išlaikymas, kadangi nepaisant turimos ligos ir poreikio nuolat vartoti vaistus, jos darbingumas nėra apribotas, ji dirba, gauna beveik dvigubai už minimalų didesnį atlyginimą, yra pakankamai jauna (42 metų amžiaus), kitų išlaikytinių neturi, todėl esant poreikiui gali ieškotis geriau apmokamo ar papildomo darbo. Pažymėjo, kad atsakovui sukaks 58 metai, dėl arterinės hipertenzijos jis taip pat turi poreikį nuolat vartoti vaistus, be to, jis moka 205,63 Eur kredito įmokas. Teismas atsakovo turtinės padėties nelaikė geresne už ieškovės turtinę padėtį. Teismo nuomone, 100 Eur sumą ieškovė gali sutaupyti, pasirinkdama nuomotis jos pajamas atitinkantį butą. Teismas konstatavo, kad ieškovės pajamos yra pakankamos save išlaikyti, todėl ji neturi teisės į išlaikymą ir ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atmetė.
13. Atsižvelgęs į tai, kad teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.61 straipsnio 3 dalis), teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 6 dalis).
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovė E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti: nutraukti santuoką, 1995 m. spalio 7 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje Šalčininkų r. civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytą tarp A. G. ir E. G., dėl A. G. kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovės E. G. gyvos galvos priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės E. G. naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei 4 869,87 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai atsakovo prarasto vairuotojo pažymėjimo nelaikė aplinkybe pripažinti atsakovą piktnaudžiavus alkoholiu. D. Š., priešingai, nei kiti byloje apklausti liudytojai, šalių namuose lankydavosi beveik kasdien, todėl abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo. Kadangi minėta liudytoja patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes apie kasdienį atsakovo alkoholio vartojimą, atsakovas pagal teismų praktiką turėjo pareigą pateikti į bylą tai paneigiančius įrodymus, tačiau šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Teismo pozicija, jog kasdien gerdamas po 0,5 litro degtinės ir litrą alaus, atsakovas ilgainiui nebegalėtų dirbti, laikytina neįrodytu ir teisiškai nereikšmingu spėjimu. Teismo motyvas, susijęs su leidimu laikyti (nešiotis) ginklus, yra ydingas, kadangi po leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, asmuo nėra tikrinamas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.
14.2. Atsakovas naudodavo psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, ją žemindavo, nuolatos užgauliojo; tai patvirtino ir D. Š.. Pasak apeliantės, savo asmeninių santykių ir problemų šeimoje paprastai niekas neviešina kaimynams. Šalys neįrodinėjo, jog kam nors iš kaimynų išsikalbėdavo, todėl tai, ar šalys gyveno mažame ar dideliame kaime, savaime nereiškia, kad visi kaimynai žinotų apie šalių problemas šeimoje.
14.3. Atsakovas neįrodinėjo, jog jautė nerimą, pavydą dėl jaunesnės žmonos ir neva tai galėjo sąlygoti nesutarimus. 2019 m. balandžio 25 d. posėdyje atsakovas patvirtino, kad nėra buvęs pavydus ar kėlęs pavydo sceną. Teismas ėmėsi spėlioti apie priežastis dėl šalių santuokos iširimo; tai, anot ieškovės, patvirtina jos nuogąstavimus dėl galimo teismo šališkumo. Teismo išvada, neva konfliktiški šalių santykiai susiklostė galimai dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo situacijos bei tarpusavio nesusikalbėjimo, yra nepagrįsta, nes ieškovė visuomet mėgino kalbėtis su atsakovu, siekė išsaugoti santuoką, ką atsakovas ignoravo ir elgėsi grubiai. Atsakovas ieškovę įžeidinėjo (vadino kale, iškrypėle, pasileidėle ir pan.) ir tą pripažino teikdamas paaiškinimus. Atsakovas ieškovės tėvui priekaištavo, kad ieškovė yra ligota. Teismo argumentas, jog jokių įrodymų apie patirtus priepuolius ir jų dažnumą byloje nėra, ydingas. Paaiškino, jog ištikus epilepsijos priepuoliui, paprastai nėra kviečiama greitoji pagalba, kadangi priepuolis liaujasi savaime.
14.4. Faktinės aplinkybės, įrodymai apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu (duomenys apie prarastą vairuotojo pažymėjimą dėl neblaivumo), liudytojos D. Š. parodymai, atsakovo pripažinta aplinkybė dėl to, kad jis nesiekė išsaugoti santuoką bei, kad įžeidinėjo ieškovę, patvirtina atsakovo kaip sutuoktinio netinkamą pareigų vykdymą bei kaltę dėl santuokos iširimo, todėl santuoka turėjo būti nutraukta išimtinai dėl atsakovo kaltės.
14.5. Atsakovas privalo kompensuoti ieškovei jo sukeltą neturtinę žalą. Dėl nuolatinių atsakovo užgauliojimų ieškovei suprastėjo sveikata, ėmė kankinti nemiga, padažnėjo epilepsijos priepuoliai. Ieškovė dėjo pastangas išsaugoti santuoką, rūpinosi vaikais, buitimi, o atsakovas atsakė sutuoktinio pareigų pažeidimu, nuolatiniais įžeidinėjimais, didžiule nepagarba bei dvasinių išgyvenimų ieškovei sukėlimu. Dėl atsakovo elgesio patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 1 500 Eur suma.
14.6. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Pažymi, kad epilepsijos gydymas nuolatos reikalauja didelių išlaidų būtinų medikamentų įsigijimui. Ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį, be to, jos yra mažesnės nei atsakovo. Turimi kreditoriniai įsipareigojimai liudija ne prastą, o gerą šalies turtinę padėtį. Atsakovas sveikas, darbingas, turintis didelės vertės nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Arterinė hipertenzija nėra tokio sunkumo kaip ieškovės turimas susirgimas; be to teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas turi poreikį nuolat vartoti vaistus. Argumentas, neva ieškovės darbingumas nėra sumažėjęs ir ji galinti ieškotis geriau apmokamo darbo, nepagrįstas bei neetiškas, neatitinkantis faktinės situacijos bei ieškovės galimybių. Gyvenamojo būsto, priešingai nei atsakovas, ieškovė neturi. Teismas savo iniciatyva ėmėsi atsakovo gynybos rinkdamas įrodymus, susijusius su būstų nuomos kainomis Vilniuje bei jais vadovavosi priimdamas sprendimą. Teismo aktyvumas negali reikšti akivaizdžios pagalbos advokato atstovaujamam atsakovui. Apeliantės teigimu, teismas sustiprino jos nuogąstavimus dėl šališkumo (ieškovė jau reiškė nušalinimą, argumentuodama tuo, kad teisėjas ir atsakovas yra geri pažįstami, paralelinių klasių draugai nuo vaikystės). Teismas išlaikymo ieškovei klausimą išsprendė neobjektyviai, akivaizdžiai palaikydamas atsakovo pusę, neįsigilindamas į ieškovės susirgimą bei patiriamus nepatogumus, atsakovo kaltę dėl padažnėjusių epilepsijos priepuolių ieškovei susijaudinus, tinkamai neįvertindamas šalių turtinės padėties ir kt.
14.7. Teismas ydingai aiškino įstatyminį reguliavimą bei teismų praktiką ir ieškovės reikalavimą dėl 4 869,87 Eur kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo atmetė nepagrįstai. Atsakovas 2008 m. balandžio 13 d. padarė eismo įvykį ir būdamas kaltas dėl eismo įvykio atlygino žalą nukentėjusiesiems, panaudodamas bendras šalių lėšas. Atsakovui 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. birželio 26 d., 2016 m. kovo 31 d. paskirta iš viso 217 Eur baudų, kurioms sumokėti atsakovas taip pat panaudojo bendras šalių lėšas. Pagal CK 3.115 straipsnio 1 dalį, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Apeliantės įsitikinimu, teismas citavo nesusijusią su teisiniu reguliavimu teismų praktiką, kurioje kalbama apie ieškojimą pagal asmenines prievoles ir išieškojimo nukreipimą į dalį bendrame turte. Pažymi, kad pagal CK 3.88 straipsnį, turtas ir pajamos įgytos po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. CK 3.112 straipsnis turi įtaką tik trečiojo asmens (kreditoriaus) atžvilgiu vykdymo procese vykdant išieškojimą (tam, kad nepažeisti kito iš sutuoktinių interesų ir neišieškoti pagal asmenines prievoles iš viso bendro šalių turto). Teismas ignoravo faktą, kad asmuo gali pakeisti turtinį režimą tik sudaręs povedybinę sutartį su visiško turto atskirumo principu.
14.8. Atsakovas santuokos metu be ieškovės sutikimo ėmė greituosius kreditus, apie kuriuos ieškovei tapo žinoma tik po jų paėmimo; atsakovas juos dengė iš savo gaunamo darbo užmokesčio, tokiu būdu mažindamas bendrąją jungtinę šalių nuosavybę. Kreditus atsakovas iššvaistė savo asmeniniams poreikiams. Asmeninio gyvenamojo namo remontas ir išlaidos ginklams nėra bendrosios jungtinės šalių nuosavybės didinimas. Teismo nurodyta CK 3.117 straipsnio 1 dalies prezumpcija apie lygias sutuoktinio turto dalis taikoma tik turtą dalijant, o ne santuokos metu iš bendrų pajamų vykdant asmenines prievoles. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas kreditoriui General Financing laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2018 m. liepos 12 d. sumokėjo 7 864,63 Eur, ieškovė teigia, kad pusė minėtos sumos (3 932,32 Eur) priteistina jai už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Taip pat apeliantė nurodė, jog santuokos metu atsakovas iš bendrų šalių lėšų remontavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (2015 metais buvo perkami ir montuojami PVC langai; išlaidos siekė 210 Eur), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 105 Eur. Pažymi, kad dėl šio pradinio ieškinio reikalavimo teismas visiškai nepasisakė, nemotyvavo, tokiu būdu sudarydamas pagrindą absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
14.9. Pagal aktualią teismų praktiką, santuoką nutraukus dėl abiejų šalių kaltės, bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019).
Šalies argumentai
14.12. Teismas netinkamai ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, nevisapusiškai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, netinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacine tvarka skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės ieškinys, t. y. reikalavimai pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo ieškovei priteisimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo ir bylinėjimosi išlaidų.
Dėl sutuoktinių kaltės
17. Ieškovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad jos nurodytos faktinės aplinkybės, duomenys apie atsakovo prarastą vairuotojo pažymėjimą dėl neblaivumo, liudytojos D. Š. parodymai, atsakovo pripažinta aplinkybė dėl to, kad jis nesiekė išsaugoti santuoką, įžeidinėjo ieškovę, patvirtina atsakovo kaip sutuoktinio netinkamą pareigų vykdymą bei kaltę dėl santuokos iširimo.
18. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį - preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
19. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu išnagrinėjimu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas; teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).
20. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą, tinkamai įvertino bylos įrodymų visumą, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
21. Ieškovė teiginius apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais iš esmės grindžia atsakovo 2016 metais prarastu vairuotojo pažymėjimu, kuomet nustatyta, kad jis vairavo neblaivus, ir liudytojos D. Š. parodymais. Kadangi minėtos aplinkybės nesiejamos su CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija, apeliantė, teigdama, kad D. Š. patvirtinus ieškovės nurodytas aplinkybes apie kasdienį atsakovo alkoholio vartojimą, atsakovas turėjo pareigą pateikti tai paneigiančius įrodymus, klaidingai interpretuoja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Šiuo atveju būtent ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Apeliantė nurodė, kad teismo pozicija dėl ieškovės nurodyto atsakovo suvartoto alkoholio kiekio bei jo įtakos darbui (kad toks alkoholio kiekis nespėtų suskilti ir kauptųsi organizme, ir tai būtų pastebėta atsakovo darbovietėje), laikytina neįrodytu spėjimu. Tačiau pagal minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Teismas motyvuotai pagrindė aukščiau minėtą savo išvadą. Ieškovės nurodytas alkoholio kiekis (0,5 l degtinės ir 1 l alaus) neabejotinai yra didelis, todėl atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovas dirba vairuotoju, kad įmonė vykdė darbuotojų blaivumo patikrą (prieš patenkant ir baigiant darbą), paminėta teismo išvada laikytina logiška. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik ieškovės nurodytus įrodymus, bet byloje surinktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad kiti byloje apklausti liudytojai (A. F., M. B., M. B.) neigė matę atsakovą išgėrusį; liudytojas S. Z., nors ir matė atsakovą išgėrusį, tačiau nelaiko jo girtuokliu. Įrodymai, patvirtinantys atskirus alkoholio vartojimo atvejus nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad būtent dėl šios priežasties iširo šalių santuoka. Kaltės dėl santuokos iširimo nustatymui reikšminga ne tiek sutuoktinio alkoholio vartojimo faktas, kiek tokio elgesio sukeliamos pasekmės, t. y. kaip alkoholinių gėrimų vartojimas įtakoja sutuoktinio pareigų vykdymą.
22. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.).
23. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas ignoravo vaikų auklėjimą, nuteikinėjo jaunesnįjį sūnų prieš ieškovę, dėl ko pastarasis ėmė neklausyti ieškovės, su atsakovu gerti alų ir pan., teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti siejamos su santuokos nutraukimo priežastimi. Šalių vaikai yra gimę 1996 bei 1999 metais (t. y. jau pilnamečiai), todėl akivaizdu, kad minimas atsakovo elgesys (jei toks būtų įrodytas), tuo metu nelėmė ieškovės apsisprendimo nutraukti santuoką. Ieškovė į teismą kreipėsi 2018 metais.
24. Taip pat ieškovė teigia, kad atsakovas naudojo psichologinį smurtą, žemino ieškovę, užgauliojo. Pasak apeliantės, tai patvirtino liudytoja D. Š.. Nors, kaip pažymi apeliantė, minėta liudytoja šalių namuose lankydavosi dažnai ir dėl to aplinkybės apie šalių santykius jai žinomos, tai nesudaro pagrindo nevertinti kitų įrodymų. Teismo teiginiai, jog kiti liudytojai šalių namuose nesilankė, ir kad jie negirdėjo, kad atsakovas įžeidinėtų ieškovę, nėra prieštaringi. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo kaimynai su abiem sutuoktiniais bendraudavo, todėl galėjo matyti ir vertinti šalių santykius. Pati ieškovė ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį teigė, kad atsakovas nevengė grubiai įžeidinėti ieškovę kaimynų ir svetimų žmonių akivaizdoje, tačiau, kaip minėta apklausti liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino. Apeliacinio skundo argumentai, kad niekas savo santykių ir problemų šeimoje neviešina kaimynams, taip pat minėtų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas kitų žmonių akivaizdoje ieškovės neįžeidinėjo ir nežemino. Pažymėtina, kad nei atsakovas, nei teismas neneigė tarp šalių vykusių konfliktų, tačiau nustatė, kad apsižodžiavimas buvo abipusis. Apeliantė neneigia teismo sprendime esančio pastebėjimo, kad šią aplinkybę nurodė ir liudytoja D. Š.. Apeliantės teiginiai, kad teismas darė prielaidas dėl santuokos nutraukimo priežasčių, kurių neįrodinėjo atsakovas (apie atsakovo nerimą ir pavydą), ir kad šalys aiškiai nurodė visas priežastis, yra netikslūs ir netgi prieštaringi. Pažymėtina, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovo įžeidinėjimai dažniausia buvo susiję su tariama ieškovės neištikimybe; atsakovas priešieškinyje santuokos iširimo priežastimi įvardijo būtent savo amžių (kad atsakovas žymiai vyresnis už ieškovę) bei įtarimą, kad ieškovė susirado kitą vyrą. Taigi, teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas galėjo jausti nerimą, pavydą dėl jaunesnės žmonos ir tai galėjo sąlygoti prasidėjusius nesutarimus, vertino šalių nurodytas aplinkybes, kas priešingai nei nurodo apeliantė, nereiškia teismo šališkumo.
25. Ieškovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013 nurodyta, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Apeliantė teigia, kad atsakovo nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota (nemėgino keisti savo elgesio, ėmė vartoti dar daugiau alkoholio, užgaulioti ieškovę), teismui sudarė pakankamą pagrindą atsakovo kaltei pagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėta pareiga (stengtis, kad šeima būtų išsaugota) yra abipusė, tačiau ieškovė šios pareigos vykdymą grindė tik savo paaiškinimais, kad visuomet mėgino kalbėtis su atsakovu.
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo išvadai, kad pagrindo pripažinti išimtinai atsakovą A. G. kaltu dėl santuokos nutraukimo nėra. Nenustačius, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
27. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo atveju, pripažinus, jog teismo sprendimo dalis, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi teisinės reikšmės. Vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo
28. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos prašymas priteisti jai iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur.
29. Pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.
30. Apeliantė detaliai išdėstė kasacinio teismo praktiką dėl minėtų normų aiškinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018 nurodė, kad pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). <...>Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų visiškai save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimalių poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
31. Apeliantė teigia, kad teismas išlaikymo klausimą ieškovei išsprendė neobjektyviai, akivaizdžiai palaikydamas atsakovą, neįsigilino į ieškovės susirgimą bei dėl to patiriamus nepatogumus, atsakovo kaltę dėl padažnėjusių epilepsijos priepuolių ieškovei susijaudinus, tinkamai neįvertinęs šalių turtinės padėties ir kt.
32. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems ieškovės argumentams. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas labai detaliai išanalizavo šalių turtinę padėtį, ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinės padėties negalima laikyti geresne už ieškovės turtinę padėtį, ir kad ieškovei nėra būtinas išlaikymas. Visų pirma, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, CK 3.72 straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis.
33. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovas turi didelės vertės nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Pažymėtina, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turimas turtas šalims padalintas lygiomis dalimis, o atsakovo asmeninės nuosavybės turto vertės ieškovė nenurodė. Bylos duomenimis, atsakovui priklausantis 36,97 kv.m. gyvenamasis namas (rąstinis) pastatytas 1940 metais (fizinio nusidėvėjimo procentas – 70), ūkio pastatai – 1972 metais; VĮ Registro centro duomenimis namo vidutinė rinkos vertė 2011 metais buvo 2 108 Eur, ūkio pastatų – 3 273 Eur, 206 Eur, 142 Eur, 38 Eur bei 4 Eur. Pagal byloje esančius duomenis tokio turto nėra pagrindo laikyti didelės vertės turtu.
34. Apeliantė, visiškai neatsižvelgdama į skundžiamo sprendimo motyvus, deklaratyviai teigia, kad atsakovas sveikas, darbingas, gali dirbti ir teikti išlaikymą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių darbo užmokestis yra apylygis, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, taip pat įvertino kiekvieno iš sutuoktinių amžių, kad abi šalys turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau nei vieno darbingumas nėra sumažėjęs, t. y. atsižvelgė į CK 3.72 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Apeliantė akcentuodama nuolatines išlaidas medikamentams, nenurodė jokių argumentų dėl per mėnesį vaistams išleidžiamos sumos. Teismas nustatė, jog ieškovė paskirtiems vaistams per mėnesį išleidžia nuo 24,78 Eur iki 38,82 Eur, o tokia suma nėra didelė. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovo poreikį vaistus vartoti nuolat, iš pateikto 2018 m. rugpjūčio 16 d. medicinos dokumento išrašo matyti, kad atsakovui buvo paskirti vaistai, o tai patvirtina, kad atsakovas taip pat patiria tokių išlaidų.
35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rinko įrodymus, susijusius su būsto nuomos kainomis, tačiau išvadą, kad ieškovė rinkdamasi būstą, turi atsižvelgti į savo finansines galimybes, laiko visiškai pagrįsta. Akcentuodama teismo procesinį pažeidimą, apeliantė iš esmės neįrodinėja faktinės aplinkybės, kad jos pasirinktas būsto nuomos variantas yra racionaliausias ir kad pigiau būsto išsinuomoti nėra galimybės. Kaip minėta, atsakovo namas, kuriame gyveno ieškovė, yra senas, su krosniniu šildymu, be to, yra (duomenys neskelbtini) rajone (visuotinai žinoma aplinkybė, kad Vilniaus mieste nekilnojamojo turto bei jo nuomos kainos yra didesnės). Tai, kad ieškovės pasirinktas variantas yra jai patogesnis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovei reikalingas išlaikymas, ir juolab, kad atsakovas, kurio gaunamos pajamos yra panašios į ieškovės, o turimo turto vertė skiriasi nežymiai, jį gali teikti.
36. Priešingai, nei nurodo apeliantė, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-181-460/2016 nustatytos aplinkybės yra nepanašios į nagrinėjamos bylos, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Aptariamoje byloje dėl ligų atsakovei buvo nustatytas tik 35 procentų darbingumas, jos pajamas sudarė 196,98 Eur netekto darbingumo pensija, kuomet Lietuvos Respublikoje minimalus darbo užmokestis siekė 350 Eur. Šiuo atveju, duomenų apie ieškovės nedarbingumą nėra, o gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, nei minimalus.
37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo
38. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl kompensacijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo dėl atsakovo sumokėtų administracinių baudų (217 Eur), žalos atlyginimo nukentėjusiajam eismo įvykio metu (1 448,10 Eur), be ieškovės žinios imtų vartojimo kreditų (7 864,63 Eur). Taip pat teigia, kad teismas nepasisakė dėl jos pradinio reikalavimo priteisti 105 Eur kompensaciją už į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą pirktus bei sumontuotus langus. Apeliantės teigimu, teismas ydingai aiškino įstatyminį reguliavimą, citavo teismų praktiką, kurioje pasisakyta dėl išieškojimo pagal asmenines prievoles; teigia, kad CK 3.112 straipsnis taikomas tik trečiajam asmeniui (kreditoriui) išieškojimo procese.
39. CK 3.115 straipsnio, kuriuo vadovaujasi ieškovė, 1 dalyje numatyta, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl to, kad atsakovas buvo baustas administracine tvarka ir iš viso sumokėjo 217 Eur baudų, kad būdamas kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu kitam asmeniui buvo sutrikdyta sveikata, atsakovas nukentėjusiajam sumokėjo 5 000 Lt (1 448,10 Eur) nuostolių atlyginimo, taip pat, kad buvo sudaręs tris kredito sutartis. Taigi, apeliaciniame skunde aptariamos aplinkybės, susijusios su minėtais faktais neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
42. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo išvadoms, kad atsakovas visus mokėjimus galėjo vykdyti iš savo asmeninio turto ar iš savo dalies bendrame turte. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kurį akcentuoja apeliantė, pajamos, gautos iš darbinės veiklos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, situaciją vertindama pagal teisingumo ir protingumo kriterijus, byloje nustatytas aplinkybes (įskaitant turto rūšį (piniginės lėšos)), teisėjų kolegija pripažįsta, jog vadovavimasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija nebuvo klaidinga. Teisės normų aiškinimas apeliantės nurodytu būdu reikštų, kad sutuoktinis savo gautų pajamų negali išleisti jokių, net ir kasdienių poreikių tenkinimui. Dėl šių priežasčių, teismas pagrįstai vertino tiek gaunamų pajamų, tiek mokėtinų įmokų, žalos bei baudų dydį, tiek aplinkybes jų mokėjimo metu (kad nenustatyta, jog tuo metu šeimai trūko pinigų būtiniems poreikiams tenkinti, teko skolintis ar atsisakyti suplanuotų pirkinių ir kt.), ir sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas naudojo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad ieškovė dar pradiniame ieškinyje pažymėjo, jog atsakovas ėmė greituosius kreditus, pirkdavo automobilius; taip pat bylos nagrinėjimo metu iš esmės neneigė, jog atsakovas skolintais iš kredito įstaigos pinigais galimai remontavo savo asmeninį būstą, pirko ginklus (muliažus). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo nuo 2011 metų pirkti automobiliai buvo įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Be to, ginčo dėl to, kad šeima ilgą laiką gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nėra, todėl išlaidos jo einamajam remontui laikytinos išlaidomis šeimos poreikių tenkinimui (duomenų apie namo rekonstravimą, esminį pagerinimą nėra). Taigi, šiuo atveju nėra įrodyta ir tai, kad dalis lėšų buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui.
43. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nepasisakė dėl pradinio ieškinio reikalavimo iš atsakovo ieškovei priteisti 105 Eur, kas reiškia absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Apeliantė, vadovaudamasi CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, bei atsižvelgdama į tai, kad santuokos metu atsakovas iš bendrų lėšų remontavo sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ir už PVC langų pirkimą bei montavimą 2015 metais išleido 205 Eur, teigia, kad iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 105 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus, kaip nepagrįstus.
44. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė 2019 m. balandžio 30 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo (papildymo). Šiame procesiniame dokumente nurodyta, kad viso bendra suma, kurią atsakovas turėtų kompensuoti ieškovei ryšium su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu sudaro 4 764,87 Eur (108,50 Eur + 724,05 Eur + 3 932,32 Eur), ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 4 764,87 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą. Taigi, procesinio dokumento motyvai bei suformuluotas reikalavimas, teismui sudarė pagrįstą pagrindą spręsti, kad pagal pakeistą dalyką, bendra reikalavimo suma dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės sumažinimą yra būtent 4 764,87 Eur. Dėl šios priežasties apeliantės teiginys kad teismas neisšprendė dalies reikalavimo, atmestinas.
45. Kita vertus, minėtas reikalavimas nėra pagrįstas. Pagal 3.98 straipsnio 3 dalį, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
46. Šiuo atveju nustatyta, kad šalys ilgą laiką gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, t. y. šiuo turtu naudojosi ir ieškovė. Kaip minėta, namas yra senas (statybos metai 1940). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad nėra įrodymų, jog namas buvo pagerintas iš esmės (padidėjo jo vertė), pripažintina, kad 210 Eur išlaidos langų pakeitimui buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti pusę šių išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal aktualią teismų praktiką šeimos bylose, netgi nutraukus santuoką dėl abiejų šalių kaltės, bylinėjimosi išlaidos, priešingai nei teigiama sprendime, yra priteisiamos.
48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019 buvo analizuojami bylinėjimosi išlaidų už turtinius reikalavimus paskirstymo klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškovė apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grindžia netinkamu materialinio pobūdžio reikalavimų išsprendimu, o ieškovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės turtinius reikalavimus dėl turto padalinimo, tačiau dėl šių reikalavimų atsakovas prieštaravimų nereiškė, bylos nagrinėjimo metu siūlė santuokos nutraukimo klausimą išspręsti bendru sutarimu, be to, ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, priteisti ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų nėra pagrindo. Taigi, ir ši apeliacinio skundo dalis atmestina.
49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
50. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
51. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovei E. G. buvo atidėtas 216 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės valstybei priteistina 216 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio.