Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo bei pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės; trečiasis asmuo AB Swedbank.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių reikalavimai

1. Nutraukti santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 353, sudarytą tarp A. G. ir E. G., dėl A. G. kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – G., o atsakovui – G.;

3. priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės E. G. naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

4. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovės E. G. gyvos galvos priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės E. G. naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur;

5.1. 197/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (viso žemės sklypo rinkos kaina yra 13 600 Eur, tuo tarpu 393/643 dalių vertė sudaro - 8312,29 Eur (61,11975 % viso sklypo dydžio x 13 600 Eur: 100 %), o 197/643 dalių vertė sudaro - 4156,15 Eur.

5.2. kompiuterį Samsung - 150 Eur vertės;

5.3. komodą - 30 Eur vertės;

5.4. spintą - 70 Eur vertės;

5.5. sofą (2vnt.) - 120 Eur vertės;

5.6. mikrobangų krosnelę (Standart) - 30 Eur vertės;

5.7. skalbimo mašiną Beko -100 Eur vertės;

6.1. 196/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (viso žemės sklypo rinkos kaina yra 13 600 Eur, tuo tarpu 393/643 dalių vertė sudaro - 8312,29 Eur (61,11975 % viso sklypo dydžio X 13 600 Eur: 100 %), o 196/643 dalių vertė sudaro - 4156,15 Eur.

6.2. automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 1150 Eur);

6.3. automobilį BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 1400 Eur);

6.4. automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 400 Eur);

6.5. priekabą MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 350 Eur).

6.6. televizorių Samsung - 50 Eur vertės;

6.7. komodą - 50 Eur vertės;

6.8. stalą - 30 Eur vertės;

6.9 sofą - 60 Eur vertės;

6.10. šaldytuvą Whirpool - 100 Eur vertės;

6.11. dujinę viryklę Hansa - 100 Eur vertės;

6.12 skalbimo mašiną - 20 Eur vertės;

6.13 vejapjovę benzininę - 200 Eur vertės;

7. Pareigą sumokėti visas likutines įmokas pagal 2018-03-07 vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777- GV, kurios pagrindu Swedbank, AB išdavė 5000 Eur dydžio kreditą (kredito likutis 4858 Eur), 2018-03-07 vartojimo kredito sutarties Nr. 18-011777-GV nemodifikuojant ir ieškovės bei atsakovo atsakomybę kreditoriaus atžvilgiu paliekant solidaria.

8. Priteisti iš ieškovės E. G. atsakovo A. G. naudai 724 Eur dydžio kompensaciją ryšium su atsakovui natūra atitenkančiu mažesnės vertės kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu po santuokos nutraukimo.

9. Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės E. G. naudai 4764,87 Eur dydžio kompensaciją ryšium su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu iš Atsakovo pusės;

10. priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1) Nutraukti santuoką, (duomenys neskelbtini) registruotą Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 353, sudarytą tarp A. G. ir E. G., - dėl E. G. kaltės.

2) Palikti po santuokos nutraukimo pavardes ieškovo - A. G., atsakovės - E. G.;

3) Priteisti iš ieškovės E. G. atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo AB Swedbank pateikė atsiliepimą į ieškovės E. G. ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimams.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens AB Swedbank atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 1 dalis).

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Ieškovė E. G. ieškinyje bei patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu A. G.. Santuokos metu gimė du sūnūs: A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiai dienai yra pilnamečiai. 2005 metais šalims persikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) atsakovas vis dažniau ėmė vartoti alkoholį. Gerdavo atsakovas tiek su kaimynas, tiek vėliau vienas (iki šios dienos atsakovas suvartoja beveik kasdien po 0,5 l degtinės ir 1 litrą alaus). Atsakovas sėsdavo už vairo išgėręs, o prieš maždaug dvejus metus buvo praradęs dėl neblaivaus vairavimo teisę vairuoti transporto priemonę. Vaikai augo, pinigų trūko ne tik drabužiams, tačiau ir maistui, tačiau atsakovas reikšmės tam nesuteikė: pats apsirūpindavo geresniu maistu. Atsakovas dažnu atveju ignoruodavo vaikų auklėjimą, laiko praleidimą su jais, dažnai sakydavo jiems, neva mokytis nebūtina, užtenka 10 klasių išsilavinimo. Jaunesnį sūnų S. G. atsakovas nuolatos nuteikinėjo prieš ieškovę, ko pasėkoje sūnus pradėjo kartu su atsakovu gerti alų, neklausyti ieškovės, ją kaip ir atsakovas įžeidinėti.

Atsakovas ieškovės atžvilgiu naudodavo psichologinį smurtą, žemindavo ją ir nuolatos užgauliojo, net kaimynų bei svetimų žmonių akivaizdoje. Kartą svečiuodamasis pas ieškovės tėtį, atsakovas ieškovės tėvui ėmė priekaištauti, kad ieškovė yra ligota (serga epilepsija) ir ieškovės tėtis turėtų būti jam dėkingas, kad atsakovas paėmė, anot atsakovo, tokią invalidę kaip ieškovė į žmonas. Kai ieškovė įsidarbino (duomenys neskelbtini), prasidėjo dar dažnesni ir skaudesni įžeidinėjimai: kasdien ieškovė privalėdavo išklausyti, kokia nepadori, pasileidusi ar neištikima žmona ji yra (atsakovas laikėsi pozicijos, kad visos ligoninėje dirbančios moterys yra pasileidusios, o ieškovė - lygiai taip pat). Negana to, atsakovas pradėjo lyginti ieškovę su pirmąja savo žmona, dažnai kartodamas, kokia nevala, netvarkinga, bloga šeimininkė, ar blogai auklėjanti „savo“ vaikus ieškovė yra. Galiausiai, anot atsakovo, kadangi ieškovė gyvena jo namuose, tai ji turinti jo klausyti, o ne priekaištauti jam (į ieškovės nuomonę atsakovas niekuomet neatsižvelgdavo, ją ignoruodavo).

Laikui bėgant atsakovas pradėjo imti greituosius kreditus, apie dalį kurių ieškovei tapo žinoma tik po laiko: atsakovas pirkdavo automobilius. Ieškovė mėgino kalbėtis su atsakovu, gelbėti santuoką, tačiau atsakovas atsakydavo užgauliais žodžiais, pažeminimais, net nemėgino kažką keisti savo elgesyje, principingai ėmė dar labiau gerti bei užgaulioti ieškovę siekdamas dar labiau ją skaudinti. Negalėdama pakęsti nuolatinio žeminimo, psichologinio smurto, grubaus ir nepagarbaus elgesio, ieškovė pradėjo gyventi skyrium.

Atsakovas aukščiau nurodytu savo elgesiu paneigė šeimos santykių esmę, ieškovės kaip sutuoktinės teisėtus lūkesčius. Dėl nuolatinių atsakovo užgauliojimų ieškovei suprastėjo sveikata, ėmė kankinti nemiga, padažnėjo epilepsijos priepuoliai. Atsakovas savo elgesiu taipogi sukėlė ieškovei didelę emocinę traumą (dvasinius išgyvenimus), pašlijo ieškovės nervinė sistema, ieškovė nuolatos jautė nerimą, puolė į depresiją, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1500,00 Eur suma.

Epilepsijos gydymas nuolatos reikalauja didelių išlaidų būtinų medikamentų įsigijimui. Ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Privalomai registruotino turto ar santaupų ieškovė neturi. Tuo tarpu atsakovas yra sveikas, darbingas, gali dirbti ir teikti išlaikymą ieškovei, turi didelės vertės nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės ir atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei bent po 100 Eur nuo ieškinio priėmimo dienos (bylos iškėlimo dienos) iki ieškovės gyvos galvos.

Ieškovė prašo padalinti šalių santuokos metu įgytą žemės sklypą lygiomis dalimis, o likusį turtą taip, kaip nurodyta ieškinyje, priteisiant atsakovui kompensaciją už jam natūra tenkančia mažesnę bendro turto dalį.

Atsakovas santuokos metu be ieškovės sutikimo ėmė greituosius kreditus, apie kuriuos ieškovei tapo žinoma tik po jų paėmimo, tuo tarpu dengė atsakovas minėtus kreditus paslapčia iš savo gaunamo darbo užmokesčio, tokiu būdu mažindamas bendrąją jungtinę šalių nuosavybę. Paimtus kreditus atsakovas iššvaistė alkoholiui ir savo asmeniniams poreikiams. Atsakovas galimai remontavo savo asmeninį būstą skolintais iš kredito įstaigos pinigais, kuriuos grąžina su palūkanomis iš bendrų santuokos metu uždirbtų pajamų, traktuotina, kaip bendros jungtinės nuosavybės sumažinimas. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas paimtus kreditus panaudojo savo asmeniniams poreikiams, tuo tarpu santuokos metu kreditoriaus General Financing naudai laikotarpiu nuo 2011-08-26 iki 2018- 07-12 (imtinai) viso sumokėjo 7864,63 Eur, pusė minėtos sumos (3932,32 Eur) priteistina Ieškovės naudai už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

Atsakovas 2008-04-13 padarė eismo įvykį ir būdamas kaltas dėl eismo įvykio padarymo atlygino žalą nukentėjusiesiems, t. y. sumokėjo jiems 5000 Lt žalos atlyginimo. Kadangi atsakovas savo kaltais veiksmais padarytos žalos atlyginimui panaudojo bendras šalių lėšas 1448,10 Eur sumoje, pusė minėtos sumos (724,05 Eur) priteistina ieškovės naudai už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

Atsakovas buvo baustas administracinėmis baudomis. Bendra baudų suma yra 217 Eur. Atsakovas savo baudoms sumokėti panaudojo bendras šalių lėšas 217 Eur sumoje, pusė minėtos sumos (108,5 Eur) priteistina ieškovės naudai už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

Teismo posėdyje ieškovė E. G. paaiškino, kad santuokoje su atsakovu pragyveno 20 metų. Iš pradžių santykiai buvo geri. Problemos prasidėjo prieš 10 metų, kai vyras pradėjo išgėrinėti. Kai vyras išgėręs, tai visada reiškia pretenzijas, įžeidinėja ją, kaltina neištikimybe, pasileidimu, vadindavo ją prostitute. Paskutinius 5 metus atsakovas gerdavo kasdien, vartodavo ir vienas, ir su draugais. Būdavo vartodavo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, vairuodavo neblaivus. Įžeidinėjimus girdėjo vaikai, sūnaus A. G. mergina. Pati serga epilepsija, paskutinis priepuolis patirtas prieš mėnesį, bet greitoji kviesta nebuvo. Nuolat vartoja vaistus. Kas mėnesį išleidžia 20-30 Eur vaistams. Dėl konfliktų su vyru ir pergyvenimų priepuoliai padažnėja. Priepuolius matydavo vyras, vaikai, jos tėvas ir jo žmona, M. B. ateidavo po priepuolio pagalbos. Kasmet privalo lankytis pas gydytoją, jai teikiamos paslaugos yra nemokamos. Pati alkoholio nevartoja. Atsakovas savo nuolatiniais įžeidinėjimais padarė jai neturtinę žalą.

Šiuo metu gyvena atskirai nuo atsakovo, už 330,00 Eur nuomojasi butą ir moka už komunalines paslaugas. Žiemą buto išlaikymas bendrai kainuoja apie 500,00 Eur. Pati dirba pamaininį darbą paromis, į rankas gauna 600,00 Eur atlyginimą. Darbe epilepsijos priepuolių nepatyrė. Kai pradėjo dirbti ligoninėje, pati išlaikė šeimą, mokėjo už dujas, elektrą, pirkdavo maistą. Atsakovas tuo metu irgi dirbo, bet savo atlyginimo šeimai neskyrė. Tai maždaug buvo prieš 5-7 metus. Jis buvo nepatenkintas dėl to, kad ji pradėjo dirbti. Iki to ji nedirbo, tvarkė namus, augino vaikus, tai buvo jų bendras susitarimas. Nežino kodėl vyras buvo nepatenkintas tuo, kad ji pradėjo dirbti. Nuo to laiko jis praktiškai nebeduodavo pinigų.

Apie vyro kreditus sužinodavo netyčia. Tik paskutinis kreditas buvo paimtas bendrai, nes vyras sakė, kad už šiuos pinigus remontuos namą. Kreditą moka atsakovas. Jis už kredito pinigus pirko automobilius, priekabą, šienapjovę, pati iš tų kreditų nieko negavo, todėl kreditus turi mokėti pats atsakovas. Prieš įsigyjant automobilius, vyras su ja nesitardavo, dėl kreditų ėmimo irgi nesitardavo. Kur jis panaudojo paimtus pinigus, nežino. Už kreditus vyras mokėdavo pats iš savo darbo užmokesčio, pati iš savo pinigų kreditų nedengdavo. Pinigai yra grąžinti iš bendrai užgyvento turto, todėl prašo juos grąžinti. Atsakovas remontavo virtuvę, tam tikslui jis galėjo panaudoti dalį pinigų iš kreditų, bet ne 10 000,00 Eur. Jokių šeimos daiktų atsakovas neparduodavo.

Pati ėmė paskolą iš Swedbank, panaudojo šiuos pinigus namo remontui. Kartu su atsakovu turėjo prie namų bendrą žemės sklypą ir dalį to sklypo 2011 metais pardavė. Tuos pinigus panaudojo savo sveikatai. Gautus pinigus pasidalino pusiau ir kiekvienas pasiėmė sau.

Su atsakovo dukra iš pirmos santuokos santykiai konfliktiški. Su A. F., M. B. niekada nebendravo, jų namuose nesilankydavo. Su M. B. santykiai geri, jis retkarčiais ateidavo į svečius. Nežinojo, kad atsakovui reikia gydytis širdį. Jis eidavo pas gydytojus tik dėl nugaros skausmų.

Atsakovas A. G. priešieškinyje nurodė, kad iki 2013 metų santykiai su ieškove buvo geri, kol ieškovė neįsidarbino (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jų santykiai pasikeitė į blogąją pusę, t. y. žmona kartais nenakvodavo namuose, šeimoje prasidėjo barniai, kurių iniciatorė buvo ieškovė. Ji pati, sirgdama epilepsija gan dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus (ko jai kategoriškai negalima buvo daryti). Būtent dėl to bardavo ją. 2018 m. vasarą, E. G. nieko nesakydama išėjo iš namų, o 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas gavo E. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Argumentai, kuriais remiasi ieškovė, įrodinėdama šeimos iširimą dėl sutuoktinio kaltės, neva atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina vaikais ir šeima, naudodavo psichologinį smurtą jos atžvilgiu ir panašius nepatinkančius jai veiksmus - neatitinka tikrovės. Visų pirma, jei atsakovas iš tikrųjų piktnaudžiautų alkoholiu, tai būtų praradęs teisę vairuoti transporto priemones ir netektų darbo. Fizinio smurto prieš žmoną niekada nevartojo, bet bardavo ją dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. Atsakovo manymu jų šeima iširo dėl E. G. kaltės, nes būtent ji paliko šeimą ir nenori gyventi su atsakovu, galimai dėl didelio amžiaus skirtumo arba kito vyro.

Teisme atsakovas paaiškino, kad sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, savo kaltės dėl santuokos iširimo nepripažįsta, kadangi iš namų žmonos nevarė, sąlygų išeiti iš namų nesudarinėjo. Ieškovė irgi įžeidinėdavo jį visokiais žodžiais. Ji taip pat vartoja alkoholį. Sakė jai, kad nebegertų, nes jai negalima, kadangi serga epilepsija, bet ji vis tiek geria. Per paskutinius 5 metus jos priepuoliai pasidarė labai reti. Apie žmonos epilepsiją kalbėjo su gydytoja, kuri sakė, kad jai lengva epilepsijos forma. Jei ji negertų alkoholio, tai visai galėtų nevartoti vaistų. Kaimynė iš Vilniaus pasakojo, kad ji geria. Ji buvo atsinešusi butelį degtinės, su drauge išgėrė, o kitą dieną patyrė priepuolį. Dabar su sūnaus drauge D. Š. dažnai kepa šašlykus, geria vyną. Vieną kartą besisvečiuodama pas draugus, vakare turėjo grįžti namo. Paskambino jai ir išgirdo, kad ji išgėrusi, liko nakvoti pas draugę, bet kur ji realiai buvo nežino. Kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), ji labai pasikeitė. Pradėjo lakuotis nagus, vilkėti trumpas sukneles. Įtardavo ją neištikimybe, bet apie tai su žmona nekalbėjo. Nesutinka dėl išlaikymo žmonai mokėjimo, nes daug metų ją išlaikė, kuomet ji nedirbo. Sūnus S. G. sakė, kad žmona nuomojame bute gyvena trise ir jos nurodytą buto nuomos sumą jie moka trise. Nesutinka dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi negeria kiekvieną dieną kaip teigė ieškovė, nes dirba vairuotoju. Geria kelis kartus per metus. Vienas vartodavo alkoholį labai retai, streso malšinimui. Nė karto žmonos nemušė. Nesantuokinių vaikų neturi. Su R. šeima draugauja artimai, bet jų vaikas nėra jo. Dėl žemės padalinimo sutinka.

2008 m. buvo patekęs į eismo įvykį. Jį pripažino kaltu ir sumokėjo nukentėjusiesiems 5000,00 Lt žalos. Tuo metu vairavo automobilį VW Golf, už kurį ieškovė prašo kompensacijos, bet šito automobilio jau nebėra po 2008 metų eismo įvykio. Vieną kartą beveik prieš tris metus jam buvo atimta teisė vairuoti, bet teises atgavo, turi visas kategorijas, dirba vairuotoju.

Santuokos metu imdavo paskolas, iš kurių pirkdavo automobilius, detales automobiliui, galimai imdamas paskolas pirko ginklus savigynai, nes darbo metu kelis kartus bandė jį apvogti. Oro šautuvas kainavo apie 120,00 Lt, Kalašnikovo automato muliažą pirko už 500,00 Lt, pistoletą pirko už 300,00 Eur. Vieną dujinį pistoletą iš jo pavogė. Taip pat iš paimtų kreditų sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą dukrai iš pirmos santuokos, tam skyrė maždaug 3000-4000 Lt. Skyrė pinigų namo remontui, pirko įvairius įrankius namų ūkiui. Paskutinį automobilį Volvo nusipirko už kreditą ir jį dengia. Pirko mašiną, nes reikėjo važinėti į darbą. Automobilis BMW faktiškai priklauso jo dukrai. Neprisimena kokio dokumento pagrindu registravo BMW. Nesutinka mokėti kompensacijos už automobilius, nes moka už juos kreditus. Kreditus mokėjo savo lėšomis grynais pinigais iš darbo užmokesčio. Žmona kredito dengimui jam pinigų neduodavo. Azartiniams žaidimams pinigų neleido. 2011 metais pardavė kaimynui dalį žemės sklypo. Gautus pinigus už parduotą žemės sklypą pasidalino per pusę. Po žemės pardavimo 2011 metais po mėnesio ėmė kreditą, bet neprisimena kokiu tikslu jį paėmė. Nesutinka sumokėti dalį paskolų ieškovei.

Liudytoja A. F. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra šalių kaimynė. Ieškovė ir atsakovas ten gyvena daugiau kaip 10 metų. Pas juos namuose nesilankydavo. Pačios namas yra maždaug už kelis namus nuo jų. Niekada nematė atsakovo girto, net nustebo, kad jie skiriasi. Atsakovas su ieškove kartu eidavo į bažnyčią, ramiai gyvendavo. Niekada negirdėdavo, kad jie pyktųsi, ar jis ją žemintų. Jei tarp jų būtų konfliktai, gyvenant kaime visiems taptų žinoma. Nežino, ar E. G. gerdavo alkoholį. Apie ieškovės epilepsijos priepuolius žino tik iš kalbų.

Liudytoja N. G. parodė, kad atsakovas yra jos tėvas. Santykiai su juo geri. Su ieškove nebendrauja apie 5 metus. Porą kartų buvo konfliktai su E. G.. Pirmą kartą atvažiavo pas tėvą, būdama 14-15 metų. Tėvas išlaikymo jai daug metų nemokėjo. Nežino, ar tėvas ėmė kreditus, kad padengti išlaikymo įsiskolinimą jai. Pati šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas kasdien tikrai negeria. Jis gali išgerti savaitgaliais po darbo. Vieną kartą pirko alkoholį tėvui per kažkokią šventę. BMW naudojasi pati. Automobilis pirktas iš jos ir vyro pinigų. Paprašė tėvo, kad tėvas registruotų automobilį savo vardu, kad būtų pigesnis draudimas. Nežino, ar tėvas turi nesantuokinių vaikų. N. R. yra jos tėvo giminaitė. Su R. tėvas bendrauja seniai. Pačios dukra draugauja su I. R., jie būna pas tėvą. I. R. nėra nakvojęs pas tėvą.

Liudytoja M. B. parodė, kad yra šalių kaimynė per vieną namą. Santykiai su abiem normalūs. Pas juos (duomenys neskelbtini) namuose nesilankė. Nematė, kad A. G. būtų girtas, bet jis dirba vairuotoju. Būnant kartu pas kaimynę šventėje prieš porą metų, E. G. gėrė taurę vyno. Nematė, kad E. G. prisigertų. Negirdėjo, kad atsakovas įžeidinėtų ieškovę. Apie metus nematė ieškovės. Žino, kad ieškovė serga epilepsija.

Liudytojas M. B. parodė, kad atsakovą pažįsta nuo 1985 metų. Yra jo kaimynas. Ieškovę taip pat pažįsta. Retkarčiais lankėsi jų namuose. Jei atsakovas gertų, jis negalėtų dirbti vairuotoju. Nė karto nematė jo išgėrusio. Negirdėjo, kad atsakovas įžeidinėtų žmoną. Gyvena maždaug apie 30 m atstumu nuo jų namo. Jei būtų konfliktai, išėjęs į lauką būtų girdėjęs. Iš kalbų žino, kad ji serga epilepsija. Ji nedirbo, ją išlaikė vyras. Jis negalėtų jos išvaryti iš namų. Neprisimena, ar jos vaikai kreiptųsi į jį dėl pagalbos suteikimo E. G. dėl epilepsijos.

Liudytoja D. Š. parodė, kad šalys yra jos vaikino tėvai. Draugauja su juo jau 6 metus. Su ieškove santykiai geri, o su atsakovu nebendrauja. Atsakovas yra konfliktiška asmenybė, nuolat kuo nors nepatenkintas. Jų namuose lankydavosi beveik kasdien. Pradžioje konfliktų tarp šalių buvo nedaug, bet vėliau atsakovas pradėjo visiškai nesiskaityti su ieškove. Konfliktai kildavo dėl menkniekių. Jis prikibdavo dėl ne tos laidos, žiūrimos per televizorių ir panašiai. Būdavo, kad ir normaliai elgdavosi. Jis rankos niekada nekeldavo, bet žodžiais ją dažnai įžeidinėdavo. Jis sakydavo, kad į darbą ji eina ne dirbti, o kitu tikslu, vadindavo ją prostitute. Jis kalbėdavo pakeltu tonu. Ieškovė bandė atsikirsti jam, bet tai neprilygsta atsakovo įžeidinėjimams. Atsakovas gerdavo alkoholį kasdien, dažniausiai vienas. Kasdien jis grįždamas iš darbo atsiveždavo butelį degtinės ir butelį alaus. Atsakovas dirba vairuotoju. Jis dirbdavo naktimis, o grįždavo rytais ir atsiveždavo su savimi alkoholio. Būdavo jis išgerdavo, miegodavo ir važiuodavo į darbą. Nematė, kad ieškovė vartotų alkoholį. Žino, kad ieškovė serga epilepsija. Priepuolio nė karto nematė, bet po priepuolio ją matė, ji jaučiasi dezorientuota, jai skauda galvą.

Liudytojas S. Z. parodė, kad yra šalių kaimynas, pirko iš jų dalį sklypo. Santykiai iš pradžių buvo normalūs, dabar atvėsę dėl parduoto žemės sklypo, dabar net nesisveikina. Namuose pas juos buvo gal porą kartų. Atsakovą galėtų apibūdinti kaip viskuo nepatenkintą, piktą žmogų. Iki sklypo pirkimo kartu su juo dirbo, po pirkimo bendravo apie 2 metus. Po to atsitvėrė nuo jo tvora ir nuo to laiko nebebendrauja. Už sklypą sumokėjo apie 50 000,00 Lt. Realiai jie gavo apie 40 000,00 Lt. Dalį pinigų grąžino vienam atsakovo kreditoriui. Konfliktų tarp šalių nematė. Pastaruoju metu labai retai matė atsakovą. Kartais per tvorą matė jį išgėrusį, jis bandė kelti konfliktus, bet nusisukdavo nuo jo ir nueidavo. Nebūtų galima pasakyti, kad atsakovas girtuoklis, tuo labiau, kad jis vairuotojas. Tai būdavo maždaug kartą per mėnesį. Iš kalbų žino, kad ieškovei su sveikata negerai, būna priepuoliai. Ieškovę matė dirbančią prie namų, kai ji išvyko, nebeliko nei daržo, nei šiltnamio. Jos išgėrusios nematė.

Liudytoja T. J. parodė, kad augo kartu su atsakovu, gyvena nuo jo apie 400 m atstumu. Anksčiau lankydavosi pas juos namuose, jie ateidavo pas juos. Niekada nematė atsakovo geriančio. Besisvečiuojant alkoholio jie niekada negerdavo. Girtų nematė nei vieno, nei kito. Ieškovė nebegyvena su atsakovu apie metus laiko. Ieškovė nesiskundė jai dėl netinkamo vyro elgesio ar įžeidinėjimų. Nežino kodėl ji išėjo iš namų. Ieškovė užeidavo pas ją maždaug kartą per savaitę, bet draugėmis su ja nebuvo. Nežino, ar ieškovė kuo nors serga. Nematė šalių konfliktų.

Liudytoja T. B. parodė, kad yra šalių kaimynė, gyvena apie 200-300 m atstumu. Kalbėdavosi su ieškove sutikdama pakeliui. Ieškovė nesiskundė, kad namuose konfliktai ar kas nors negerai. Ieškovė jai sakė, kad serga epilepsija. Jų namuose nesisvečiuodavo, bet kartais būdavo, nes jų vaikai bendrauja tarpusavyje. Atsakovo girto nematė. Kaimynai pasakė, kad ieškovė išėjo iš namų. Po ieškovės išvykimo su ja nebendravo. Paskutinį kartą ją matė praeitų metų rugpjūtį. Jų išsiskyrimas buvo jai netikėtas. Šalių konfliktų nematė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo

Iš šalių paaiškinimų ir surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad E. G. (ikisantuokinė pavardė S.) ir A. G. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 353. Santuokoje jiems gimė du vaikai: A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurie jau yra pilnamečiai.

Šiuo metu šalys kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio, šalims nepavyko susitaikyti per teismo skirtą trijų mėnesių susitaikymo terminą, todėl santuoka tarp šalių laikytina iširusia.

Ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio A. G. kaltės, o atsakovas dėl santuokos nutraukimo kaltina ieškovę E. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsniu, santuoka dėl kito sutuoktinio kaltės gali būti nutraukiama esant tam tikroms sąlygoms: sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės.

Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi įžeidinėjo ją, žemino kitų žmonių akivaizdoje, visiškai su ja nesiskaitė, piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, į jos prašymus nustoti gerti nereaguodavo, dėl ko bendras šalių gyvenimas pasidarė neįmanomas. Liudytojais apklausti ieškovės ir atsakovo kaimynai A. F., M. B., T. J., T. B., M. B. paliudijo, kad kaimyniškai bendraudavo tiek su ieškove, tiek su atsakovu ir nors jų namuose beveik nesilankė, tačiau nė karto negirdėjo, kad atsakovas įžeidinėtų ieškovę, ar kad tarp jų vyktų konfliktai, apie ką gyvenant mažame kaime būtų iš karto žinoma. Nurodyti liudytojai pabrėžė, kad matydavo šalis kartu ir jų santykiai jiems neatrodė įtempti ar konfliktiški, o jų skyrybos buvo netikėtos.

Artimiausias šalių kaimynas ir jų turimo sklypo bendrasavininkas S. Z. neminėjo, kad girdėtų atsakovą įžeidinėjant savo žmoną, tačiau A. G. apibūdino kaip piktą, viskuo nepatenkintą konfliktišką asmenybę. Kaip konfliktišką žmogų atsakovą apibūdino ir šalių sūnaus A. G. draugė D. Š., kuri apklausta liudytoja. Pastaroji parodė, kad dažnai lankydavosi šalių namuose ir iš esmės gerus santykius palaikė tik su ieškove E. G., o su atsakovu nebendraudavo. Stebėdama ieškovės ir atsakovo tarpusavio bendravimą jų namuose liudytoja D. Š. nurodė, kad atsakovas kibdavo prie ieškovės dėl įvairių menkniekių, pvz. dėl žiūrimos televizijos laidos, kuri jam pačiam nepatiko ar dėl kitų dalykų. Reiškė priekaištus dėl jos darbo, neva darbe ieškovė elgiasi nederamai, vadindavo ją pasileidėle.

Atsikirsdamas į ieškovės kaltinimus įžeidinėjimais atsakovas pripažino, kad konfliktai jų šeimoje pasitaikydavo, tačiau fizinio smurto prieš žmoną jis niekada nevartojo. Tai patvirtino ir liudytoja D. Š.. Apsižodžiavimo su ieškove būta, tačiau jis buvo abipusis, ką vėlgi nurodė liudytoja D. Š.. Ieškovė tvirtino, kad dėl nuolatinių įžeidinėjimų labai pergyveno, dėl ko padažnėjo epilepsijos priepuoliai, tačiau jokių įrodymų apie patirtus priepuolius ir jų dažnumą byloje nėra. Šalys patvirtino, kad jų santykiai iš esmės pablogėjo, kuomet E. G. pradėjo dirbti. Akivaizdu, kad žmonos darbas įnešė ženklius pokyčius į nusistovėjusį ir ilgus metus nekitusį šeimos gyvenimo būdą. Atsakovas įprato, kad žmona yra namuose ir jautėsi dėl to ramus. Ieškovei pradėjus dirbti ir dirbant paromis, t. y. praleidžiant daug laiko už namų ribų ir bendraujant su daugeliu kitų žmonių, atsakovas galėjo jausti nerimą, pavydą dėl 16 metų jaunesnės žmonos ir tai galėjo sąlygoti jo nepasitenkinimą ir prasidėjusius nesutarimus. Ieškovė nepatvirtino, kad bandytų nuraminti vyrą dėl įvykusių pokyčių, paaiškinant, kad jų tarpusavio santykiams tai įtakos neturės, nenurodė, kad grįždama po darbo namo skirtų vyrui pakankamai dėmesio, kad įrodytų jam, jog jų kaip poros santykiai nepasikeitė. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė kartais nenakvodavo namuose ir šios aplinkybės E. G. neneigė. Taigi teismas sprendžia, kad konfliktiški šalių santykiai susiklostė ne dėl piktybinio noro įžeisti ar pažeminti vienas kitą, o galimai dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo situacijos bei tarpusavio nesusikalbėjimo.

Kitas ieškovės argumentas kaltinant sutuoktinį iš esmės pažeidus santuokines pareigas yra tai, kad jis piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Ieškovė E. G. ir liudytoja D. Š. pažymėjo, kad atsakovas kasdien grįžęs po darbo atsinešdavo ir išgerdavo po vieną 0,5 litro talpos butelį degtinės ir 1 litrą alaus.

Ieškovas pripažino, kad vartoja alkoholį, tačiau kategoriškai neigė, kad geria tokiais kiekiais, kaip nurodė ieškovė ir liudytoja D. Š., nes jeigu tiek gertų, prarastų darbą.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad kasdien gerdamas po 0,5 litro degtinės ir litrą alaus, atsakovas ilgainiui nebegalėtų dirbti, nes toks kiekis alkoholio nespėtų suskilti ir kauptųsi organizme, kas neišvengiamai būtų pastebėta atsakovo darbovietėje. Atsakovo charakteristikoje iš (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo nuo 2016-08-31 nurodyta, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) A. G. užsirekomendavo kaip pareigingas, drausmingas, punktualus, draugiškas ir atsakingas darbuotojas, visuomet pasirengęs padėtį, atsakingai atlikdavo pavestas užduotis. Prieš patenkant į darbą ir baigiant darbą įmonės darbuotojai praeidavo blaivumo patikrą. A. G. visada atvykdavo į darbą ir išvykdavo iš darbo blaivus. Tai, kad atsakovas nėra priklausomas nuo alkoholio patvirtina ir 2018-08-16 VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovas A. G. neįrašytas į gydytojo psichiatro ir/ar priklausomybių ligų gydytojo stebimų ir gydomų asmenų įskaitą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas daug metų dirba vairuotoju. Nuo 2010-04-08 iki 2016-03-31 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). 2016-03-31 atsakovas prarado teisę vairuoti, kadangi buvo nubaustas už vairavimą neblaiviam, tačiau jam nustatytas 0,61 promilės girtumas, kas nežymiai viršija leistina 0,4 promilės ribą. Atsakovas teisme paaiškino, kad tuomet vairavo neblaivus, nes važiavo parsivežti prastai pasijutusios savo žmonos, kuri serga epilepsija ir šios aplinkybės ieškovė nepaneigė. Atkreiptinas dėmesys, kad po šio įvykio atsakovas atgavo teisę vairuoti transporto priemones, grįžo į (duomenys neskelbtini) ir iki šiol ten dirba.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas dirba krovininių automobilių vairuotoju. ANK 422 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojams, kai jie vairuoja neblaivūs, kuomet jiems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės). Tai reiškia, kad krovininių automobilių vairuotojai gali vairuoti tik kai yra visiškai blaivūs. Jeigu atsakovas gertų tiek, kiek nurodė ieškovė ir liudytoja D. Š., jis nespėtų išsiblaivyti, o darbdavys, matydamas nuolat apsvaigusį darbuotoją, neabejotinai, jį atleistų. Tačiau atsakovo darbdavys (duomenys neskelbtini) vėl priėmė atsakovą į darbą po to, kai jis susigrąžino teisę vairuoti ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip labai patyręs, atsakingas, uolus, kruopštus, mandagus ir sąžiningas darbuotojas, niekada nepastebėtas vartojantis alkoholį.

Dar vienas argumentas kodėl teismas nelaiko, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, yra tai, kad besaikiai vartojant alkoholį atsakovui kiltų grėsmė prarasti leidimą laikyti ginklus. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2018-01-23 jam išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. 2019-04-08 atsakovas A. G. įsigijo mažos galios revolverį (duomenys neskelbtini) 6 mm Flobert. Taip pat teigė, kad įvairius ginklus įsigydavo ir anksčiau. Atsakovas paaiškino, kad yra aistringas ginklų mėgėjas, todėl jam svarbu turėti leidimą laikyti ginklus. Toks leidimas išduodamas tik nepriekaištingos reputacijos asmenims. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius nusižengimus. Atsakovas vieną kartą jau buvo nubaustas už nusižengimą, kurį padarė būdamas neblaivus, todėl antro tokio nusižengimo padarymas jam reikštų leidimo laikyti ginklus praradimą. Nuolat geriantis asmuo praranda savikontrolę ir tikimybė padaryti vienokį ar kitokį teisės pažeidimą ženkliai išauga. Todėl jeigu A. G. kasdien gertų alkoholį ieškovės nurodytais kiekiais, jis neabejotinai anksčiau ar vėliau susidurtų su teisėsauga, ko atsakovui visai nereikia. Šiaip alkoholinių gėrimų vartojimas nėra draudžiamas ir saikingas vartojimas paprastai nedaro žalos šeiminiams santykiams. Atsakovė neįrodė, kad jų šeima iširo būtent dėl atsakovo alkoholio vartojimo, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas santuokos su ieškove E. G. metu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir tokiu būdu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

Sprendžiant, ar atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas aptartina ir tai, kad nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki 2013-10-14, kuomet ieškovė įsidarbino (duomenys neskelbtini), t. y. 18 bendro gyvenimo metų visą keturių asmenų šeimą išlaikė vienas atsakovas, kadangi ieškovė nedirbo. Ieškovė teigė, kad sprendimas nedirbti buvo bendras su atsakovu ir neminėjo, kad atsakovas priekaištautų jai, kad ji yra jo išlaikoma. Be to, 2011-08-05 atsakovas sudarė testamentą, registro Nr. 4074, kuriuo visą savo turtą, įskaitant žemės sklypą bei ant jo esančius statinius (duomenys neskelbtini) paliko savo sutuoktinei E. G.. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šis testamentas buvo panaikintas 2018-08-02 atsakovo notarui pateiktu pareiškimu, t. y. tik po to, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės. Matyti, kad atsakovas didžiąją dalį santuokinio gyvenimo išlaikydamas visą šeimą veikė išimtinai šeimos interesais, atsižvelgdamas į nemenką jo ir sutuoktinės amžiaus skirtumą, rūpinosi ieškovės ateitimi, kad jam mirus ieškovė būtų aprūpinta būstu ir kitu turtu. Todėl įvertinęs surinktų įrodymų visumą teismas atsakovo A. G. elgesyje neįžvelgia esminio jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo ir konstatuoja, kad pagrindo pripažinti jį kaltu dėl santuokos nutraukimo nėra.

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti ieškovę kalta dėl jų santuokos nutraukimo. Teisme atsakovas aiškino, kad sutuoktinė galimai susirado jaunesnį vyrą, nes įsidarbinusi labai pasikeitė, pradėjo lakuotis nagus, puoštis, vilkėti trumpas sukneles, kartais nenakvodavo namuose, kas kėlė atsakovui įtarimus ieškovės neištikimybe. Tačiau jokių jo įtarimus patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovas tvirtino, kad ieškovė pati gerdavo alkoholį, tačiau teismas tai įrodančių faktų nenustatė. Net jei ieškovė ir vartodavo alkoholį, tai byloje nėra jokių duomenų, kad tas gėrimas būtų padaręs bendram šeimos gyvenimui kokios nors žalos. Kitų sąlygų pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos nutraukimo byloje nėra, todėl konstatuoti, kad būtent ieškovė kalta dėl santuokos iširimo teismas neturi teisinio pagrindo. Nenustačius nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, pripažintina, kad ieškovės E. G. ir atsakovo A. G. santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokinės pavardės.

Vienas iš ieškovės reikalavimų buvo priteisti jai 1500,00 Eur neturtinės žalos. Teismui nenustačius, kad atsakovas A. G. būtų kaltas dėl santuokos nutraukimo ir pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos priteisimo nebeliko (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą atmetamas.

IV. Turto padalinimas

Šalių santuokos metu įsigytos 4 transporto priemonės, kurios įregistruotos atsakovo A. G. vardu:

- VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos dokumento išdavimo data 2017-04-15), 400,00 Eur vertės;

- Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos dokumento išdavimo data 2018-04-12), 1150,00 Eur vertės;

- BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos dokumento išdavimo data 2014-11-29), 1400,00 Eur vertės;

- priekaba MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos dokumento išdavimo data 2018-04-04), 350,00 Eur vertės.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašo priteisti atsakovui visas transporto priemones, vieną iš jų – automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Regitra 2019-01-15 pažymos Nr. (1.13)-24-VL/369 matyti, kad automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas, o įregistruotas yra kitas tos pačios markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl dalinant šalių turtą bus sprendžiama būtent dėl pastarojo automobilio.

Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 393/643 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). UAB „Marleksa“ konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad viso žemės sklypo kaina yra 13 600,00 Eur, šalims priklausančios 393/643 dalies vertė sudaro - 8312,29 Eur.

Ant šio žemės sklypo esantys statiniai priklauso atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise ir į šalių bendro turto balansą nėra įtraukiami.

Šalių bendrą kilnojamąjį turtą sudaro: 1) kompiuteris Samsung - 150 Eur vertės; 2) komoda - 30 Eur vertės; 3) spinta - 70 Eur vertės; 4) sofa (2 vnt.) - 120 Eur vertės; 5) mikrobangų krosnelė Standart - 30 Eur vertės; 6) skalbimo mašina Beko -100 Eur vertės; 7) televizorius Samsung - 50 Eur vertės; 8) komoda - 50 Eur vertės; 9) stalas - 30 Eur vertės; 10) sofa - 60 Eur vertės; 11) šaldytuvas Whirpool - 100 Eur vertės; 12) dujinė viryklė Hansa - 100 Eur vertės; 13) skalbimo mašina - 20 Eur vertės; 14) vejapjovė benzininė - 200 Eur vertės.

Viso dalintino turto vertė yra 12 722,29 Eur.

2018-03-07 šalys su AB Swedbank sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777-GV, pagal kurią jiems iki 2023-02-17 suteiktas 5000,00 Eur kreditas (bendra kredito gavėjų mokama suma – 7488,23 Eur).

Ieškovė E. G. prašė santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu:

1) 197/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), 4156,15 Eur vertės; 2) kompiuterį Samsung - 150 Eur vertės; 3) komodą - 30 Eur vertės; 4) spintą - 70 Eur vertės; 5) sofą (2vnt.) - 120 Eur vertės; 6) mikrobangų krosnelę (Standart) - 30 Eur vertės; 7) skalbimo mašiną Beko -100 Eur vertės; viso turto už 4656,15 Eur.

1) 196/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), 4156,15 Eur vertės; 2) automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 1150 Eur); 3) automobilį BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 1400 Eur); 4) automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 400 Eur); 5) priekabą MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 350 Eur); 6) televizorių Samsung - 50 Eur vertės; 7) komodą - 50 Eur vertės; 8) stalą - 30 Eur vertės; 9) sofą - 60 Eur vertės; 10) šaldytuvą Whirpool - 100 Eur vertės; 11) dujinę viryklę Hansa - 100 Eur vertės; 12) skalbimo mašiną - 20 Eur vertės; 13) vejapjovę benzininę - 200 Eur vertės; viso turto už 8066,15 Eur.

Atsakovas A. G. neprieštaravo tokiam turto padalinimo variantui, dalintino turto vertės neginčijo, todėl yra pagrindas padalinti bendrą šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą kaip prašoma ieškinyje.

Padalinus bendrą šalių turtą, atsakovui atiteko 1705,01 Eur daugiau turto, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai kaip kompensacija už atsakovui atitekusį didesnės vertės turtą.

V. Dėl kreditorinių įsipareigojimų

2018-03-07 šalys su AB Swedbank sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777-GV, pagal kurią jiems iki 2023-02-17 suteiktas 5000,00 Eur kreditas (bendra kredito gavėjų mokama suma – 7488,23 Eur). Ieškovė prašė nutraukiant santuoką nemodifikuoti sutarties ir palikti jos ir atsakovo solidarią atsakomybę kreditoriui, tačiau atsakovui priteisti pareigą sumokėti likutines įmokas pagal šį kreditą. Atsakovas paaiškino, kad pats mokėjo įmokas pagal nurodytą kredito sutartį, ieškovė prie kredito dengimo neprisidėjo, sutiko ir toliau mokėti įmokas savarankiškai, todėl yra pagrindas nustatyti, kad šalių prievolė kreditoriui AB Swedbank pagal 2018-03-07 Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777-GV lieka solidari, o visas likusias įmokas įsipareigoja mokėti atsakovas A. G..

VI. Dėl kompensacijos, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu

Ieškovė E. G. prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 4764,87 Eur dydžio kompensaciją ryšium su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu iš atsakovo pusės dėl atsakovo sumokėtų administracinių baudų (bendra suma 217,00 Eur), žalos atlyginimo nukentėjusiajam eismo įvykyje (sumokėta 1448,10 Eur), be ieškovės žinios imtų vartojimo kreditų (bendros 7864,63 Eur sumos).

CK 3.115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Faktą, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sumažėjo privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2019-02-25 išrašu atsakovas A. G. neteistas, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu ir/ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu. 2009-02-19 A. G. ir A. B. pasirašė susitaikymo protokolą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00838-09 dėl 2008-04-13 apie 15.29 val. Vilniuje, Kirtimų-Galvės g. reguliuojamoje šviesoforo sankryžoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. A. G. prisipažino kaltu dėl minėto eismo įvykio ir susitaikymo protokole nurodyta, kad visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Teisme atsakovas paaiškino, kad sumokėjo nukentėjusiajam 5000,00 Lt (1448,10 Eur ) žalos atlyginimo.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. G. 2016-03-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Už šį pažeidimą jam skirta 200,00 Eur bauda, kuri sumokėta 2016-04-08. 2016-06-26 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato nutarimu A. G. nubaustas pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad nakties metu namo kieme garsiai leido muziką. Jam skirta 2,00 Eur bauda, kuri sumokėta 2016-06-27. 2018-08-01 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį už greičio viršijimą. Jam skirta 15,00 Eur bauda, kuri sumokėta 2018-08-02.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), laikomos asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vadinasi pats baudų mokėjimo ar žalos atlyginimo faktas santuokos metu nereiškia, kad baudos ar žala buvo mokėta iš bendrojo sutuoktinių turto.

Minėta, kad nuo santuokos sudarymo dienos iki 2013-10-14 ieškovė nedirbo ir visą šeimą išlaikė tik atsakovas. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas visas baudas ir žalą mokėjo savo lėšomis, ji už atsakovą jokių pinigų nemokėjo. Ieškovė nenurodė kokiu būdu dėl atsakovo sumokėtų sumų sumažėjo bendroji jungtinė nuosavybė. E. G. paaiškino, kad atsakovas jokio bendro turto nebuvo pardavęs, nepatvirtino, kad dėl mokamų baudų ar žalos jų šeima buvo priversta atsisakyti kokių nors suplanuotų pirkinių ar investicijų, nepatvirtino, kad tuo metu jiems trūko pinigų būtiniems poreikiams tenkinti ir tektų skolintis, ar kad atsakovas nebegalėjo išlaikyti vaikų ir kt. Atsakovas dirbo, išlaikė šeimą, jam paskirtų baudų dydis neviršijo net pusės jo darbo užmokesčio, todėl jis galėjo visas savo asmenines prievoles vykdyti iš savo asmeninio turto ar iš savo dalies bendrame turte, nenaudojant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad atsakovas be jos žinios santuokos metu savo asmeniniams poreikiams ėmė kreditus iš UAB „General Financing“ ir laikotarpiu nuo 2011-08-26 iki 2018-07-12 (imtinai) viso sumokėjo 7864,63 Eur, dėl ko sumažino bendrąją jungtinę šalių nuosavybę.

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

UAB „General financing“ pateikė duomenis, kad su šia bendrove atsakovas A. G. sudarė šiuos sandorius:

- 2011-08-26 sandorį Nr. 1 dėl 4000,00 Lt (1158,48 Eur) vartojimo kredito, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 1495,35 Eur, kurį įsipareigojo padengti iki 2012-11-20, kas mėnesį mokėdamas po 99,69 Eur įmokas. Pagal šį sandorį A. G. visiškai atsiskaitė 2012-08-27.

- 2013-01-10 sandorį Nr. 2 dėl 9900,00 Lt (2867,24 Eur) vartojimo kredito, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 6178,23 Eur, kurį įsipareigojo padengti iki 2017-10-16, kas mėnesį mokėdamas po 108,39 Eur įmokas. Pagal šį sandorį A. G. visiškai atsiskaitė 2017-10-18.

- 2017-11-26 sandorį Nr. 3 dėl 1300,00 Eur vartojimo kredito, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 2567,53 Eur, kurį įsipareigojo padengti iki 2024-03-28, kas mėnesį mokėdamas po 34,24 Eur įmokas. Sandoris buvo sudarytas A. G. asmeniniams poreikiams tenkinti (ši sąlyga nurodyta sutartyje). Atsiliepimo pateikimo dieną skolos nėra, o skola, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs, yra 2052,33 Eur.

Taigi matyti, kad paėmęs kreditą 2011-08-26 atsakovas kas mėnesį iki 2012-08-27 mokėdavo po 99,69 Eur. 2013-01-10 sudarė kitą vartojimo kredito sutartį, pagal kurią iki 2017-10-18 mokėdavo po 108,39 Eur per mėnesį. Trečią sutartį atsakovas sudarė, kai visiškai atsiskaitė pagal antrąją ir nuo 2017-11-26 iki šiol moka po 34,24 Eur per mėnesį.

Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sutuoktinio pajamos, gautos iš darbinės veiklos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant iš turimų duomenų apie atsakovo darbo užmokestį, jis vidutiniškai sudaro 752,80 Eur. Vadinasi asmeninė atsakovo dalis jo darbo užmokestyje sudaro 376,40 Eur ir šią sumą jis gali naudoti savo asmeninių poreikių tenkinimui. Iš UAB „General financing“ pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo didžiausia mėnesinė įmoka pagal kreditus (108,39 Eur) buvo tris kartus mažesnė už atsakovo disponuojamą sumą bendrame turte, todėl jam visiškai pakako savo asmeninių lėšų dengti imamus kreditus ir bendros sutuoktinių lėšos tam tikslui naudojamos nebuvo. Akivaizdu, kad atsakovas skolindavosi atsakingai, paskolas grąžindavo laiku, jo skolos priverstinai nebuvo išieškomos, todėl ieškovė neįrodė, kad mokėdamas baudas, atlygindamas žalą bei imdamas kreditus savo asmeniniams poreikiams tenkinti atsakovas būtų naudojęs bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikoma turtą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas būtų sumažinęs bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 4764,87 Eur dydžio kompensaciją ryšium su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu atmetamas.

VII. Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo

Ieškovė taip pat kėlė reikalavimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovės E. G. gyvos galvos priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur.

Savo reikalavimą ieškovė motyvavo tuo, kad jos darbo užmokesčio nepakanka savęs išlaikyti, kadangi nuomojasi butą už 330,00 Eur per mėnesį, žiemą kartu su mokesčiais už komunalines paslaugas buto išlaikymas kainuoja apie 500,00 Eur, taip pat dėl ligos privalo reguliariai vartoti vaistus, kuriems išleidžia apie 30,00 Eur per mėnesį.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis).

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovė E. G. nuo 2013-10-14 iki 2016-10-17 dirbo (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėjos pareigose. Nuo 2017-07-07 ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojo padėjėja. Jos vidutinis darbo užmokestis 2018 metų vasario – balandžio mėnesiais sudarė 664,20 Eur atskaičius mokesčius. Dirba paromis slenkančiu grafiku.

Ieškovei E. G. diagnozuota išplitusi (generalizuota) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, esant sunkiai gydomai epilepsijai. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikų 2018-06-29 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad pacientė serga nuo 15 metų amžiaus, skundžiasi, kad generalizuoti epilepsijos priepuoliai kartojasi 3-4 kartus per metus, o patrūkčiojimai – 5-6 kartus per mėnesį. E. G. paskirti vaistai, nurodyta, kad darbui apribojimų nėra, negalima vairuoti, vengti pervargimų.

Ieškovė pateikė kompensuojamų vaistų pasą, iš kurio matyti, kad paskirtiems vaistams išleidžia nuo 24,78 Eur iki 38,82 Eur per mėnesį.

2018-07-12 ieškovė E. G. ir A. B. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos sutarties terminas – iki 2019-07-13. Šalys susitarė, kad nuomininkė kiekvieną mėnesį mokės 330,00 Eur buto nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Ieškovė pateikė sąskaitas už butui suteiktas komunalines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo dokumentus. 2018 m. rugpjūčio mėnesio apmokėtos komunalinės išlaidos sudarė 48,40 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėnesį suteiktas paslaugas sumokėta 36,13 Eur, už 2018 m. spalio mėnesį suteiktas komunalines paslaugas sumokėta 24,13 Eur.

Atsakovas A. G. nuo 2010-04-08 iki 2016-03-31 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016-08-31 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-05-18 iki šiol atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis 2018 metų sausio – liepos mėnesiais sudarė 752,80 Eur į rankas.

A. G. diagnozuota hipertenzinė širdies liga, kojų venų varikozė, juosmens ir kryžmens rezginio sutrikimai, suaugusiųjų stuburo osteochondrozė. 2018-08-16 A. G. skirti vaistai arterinės hipertenzijos gydymui.

Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 393/643 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ant šio žemės sklypo esantys statiniai priklauso atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė kito nekilnojamojo turto neturi.

Šalių santuokos metu įgytos keturios transporto priemonės, kurios nutraukus santuoką atitenka atsakovui: VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos dokumento išdavimo data 2017-04-15), 400,00 Eur vertės; Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos dokumento išdavimo data 2018-04-12), 1150,00 Eur vertės; BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos dokumento išdavimo data 2014-11-29), 1400,00 Eur vertės; priekaba MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos dokumento išdavimo data 2018-04-04), 350,00 Eur vertės.

Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų UAB „Mogo LT“, UAB „General financing“ ir AB Swedbank. Pagal sutartį su UAB „Mogo LT“ A. G. įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 2023-04-15 mokėti po 44,47 Eur. Pagal sutartį su UAB „General financing“ atsakovas iki 2024-03-28 kas mėnesį turės mokėti po 34,24 Eur įmokas. Pagal sutartį su AB Swedbank atsakovas įsipareigojo iki 2023-02-17 mokėti po 126,92 Eur įmokas.

Iš surinktų įrodymų apie šalis matyti, kad šalių darbo užmokestis yra apylygis. Ieškovė gauna apie 664,20 Eur, atsakovas – apie 752,80 Eur, t. y. maždaug 100,00 Eur daugiau. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dėl savo sveikatos būklės privalo reguliariai vartoti vaistus. Tiek vienas, tiek kitas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau nei vieno, nei kito darbingumas nėra sumažėjęs. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi būstą, o ieškovė gyvenamojo būsto nuosavybės teise neturi ir yra priversta jį nuomotis. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad 100,00 Eur per mėnesį prašomos išlaikymo sumos jai visiškai pakaktų.

Ieškovė pateikė buto nuomos sutartį, pagal kurią už buto nuomą moka 330,00 Eur per mėnesį, o kartu su komunalinėmis paslaugomis buto išlaikymas šildymo sezonu siekia 500,00 Eur. Teismui įvertinus internetiniuose skelbimų portaluose (pvz. www.skelbimai.lt, www.alio.lt ir kt.) Vilniaus mieste siūlomų būtų nuomos kainas, nustatyta, kad yra nemaža pasiūla ir pigesnių butų. Vieno kambario buto nuomos kaina prasideda nuo 120,00 Eur, o už 200,00 Eur – 250,00 Eur galima išsinuomoti gerai įrengtą butą. Todėl ieškovė, gyvendama viena ir atsižvelgdama į savo finansines galimybes galėtų išsinuomoti pigesnį, tačiau ne prastesnį butą nei ji nuomojasi dabar. Tuo labiau, kad jos nuomojamo buto sutartis pasibaigė 2019-07-13 ir tokiu būdu galėtų turėti papildomų lėšų pragyvenimui. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė pateikė sąskaitas už jos nuomojamam butui suteiktas paslaugas 2018 metų liepos – spalio mėnesiais. Susipažinus su sąskaitose esančiais duomenimis, nustatyta, kad butui per mėnesį suteikiamos paslaugos neviršija 50,00 Eur. Tačiau ieškovė nepateikė nė vienos sąskaitos už komunalines paslaugas, iš kurių būtų galima spręsti kiek ji moka už šildymą ir kitas butui teikiamas paslaugas žiemos metu. Nesant tokių duomenų, teismas neturi galimybės nustatyti kokią tiksliai sumą ieškovė išleidžia butui išlaikyti.

Įvertinęs visas išlaikymo priteisimui svarbias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovei nėra būtinas išlaikymas, kadangi nepaisant turimos ligos ir poreikio nuolat vartoti vaistus, jos darbingumas nėra apribotas, ji dirba, gauna beveik dvigubai už minimalų didesnį atlyginimą į rankas, yra pakankamai jauna (42 metų amžiaus), kitų išlaikytinių neturi, jos abu vaikai yra pilnamečiai, todėl esant poreikiui gali ieškotis geriau apmokamo ar papildomo darbo. Atsakovui gi šiais metais sukaks 58 metai, po 7 metų jis sulauks pensinio amžiaus. Dėl arterinės hipertenzijos jis taip pat turi poreikį nuolat vartoti vaistus. Be to, atsakovas turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims ir įmokoms pagal kreditus bendrai išleidžia 205,63 Eur per mėnesį, todėl jo turtinės padėties negalima laikyti geresne už ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė teigė, kad 100,00 Eur išlaikymo jai visiškai pakaktų, tačiau tokią sumą ji gali sutaupyti pati, pasirinkdama nuomotis jos pajamas atitinkantį butą. Taigi teismas pripažįsta, kad ieškovės pajamos yra pakankamos save išlaikyti, todėl ji neturi teisės į išlaikymą ir atsižvelgiant į tai, jos reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmetamas.

VIII. Kiti procesiniai klausimai

2018-07-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštuotas ieškovei E. G. ir atsakovui A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, o būtent: 1) 393/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) automobilis Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini); 3) automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini); 4) automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini); 5) priekaba MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Priimant sprendimą laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, atsižvelgtina į tai, kad teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis), todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteisiamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CK 3.61 str., 3.72 str., 3.98 str., 3.115 str., CPK 259 str., 270 str., 385 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. G. (ikisantuokinė pavardė S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 353.

Pripažinti, kad santuoka tarp šalių nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. G. palikti pavardę – G., atsakovui A. G. pavardę – G..

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei E. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

1) 197/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), 4156,15 Eur vertės;

2) kompiuterį Samsung - 150 Eur vertės;

3) komodą - 30 Eur vertės;

4) spintą - 70 Eur vertės;

5) sofą (2 vnt.) - 120 Eur vertės;

6) mikrobangų krosnelę (Standart) - 30 Eur vertės;

7) skalbimo mašiną Beko -100 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

1) 196/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), 4156,15 Eur vertės;

2) automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 1150 Eur);

3) automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 1400 Eur);

4) automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 400 Eur);

5) priekabą MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 350 Eur);

6) televizorių Samsung - 50 Eur vertės;

7) komodą - 50 Eur vertės;

8) stalą - 30 Eur vertės;

9) sofą - 60 Eur vertės;

10) šaldytuvą Whirpool - 100 Eur vertės;

11) dujinę viryklę Hansa - 100 Eur vertės;

12) skalbimo mašiną - 20 Eur vertės;

13) vejapjovę benzininę - 200 Eur vertės.

Priteisti ieškovei E. G. iš atsakovo A. G. 1705,01 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkių Eur 01 ct) kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Nustatyti, kad šalių prievolė kreditoriui AB Swedbank pagal 2018-03-07 Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777-GV lieka solidari, o visas likusias įmokas įsipareigoja mokėti atsakovas A. G..

Atmesti ieškovės E. G. reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl 4764,87 Eur dydžio kompensacijos, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu priteisimo, dėl išlaikymo jai priteisimo.

Panaikinti 2018-07-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - ieškovei E. G. ir atsakovui A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą.

Nepriteisti iš šalių jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.