Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-181-460/2016

2016 m. kovo 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-141-225/2015 pagal ieškovo S. L. patikslintą ieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovės A. L. priešieškinį ieškovui S. L. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos ir išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“, ir ieškovo S. L. (apeliantas) bei atsakovės A. L. (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas 2015-05-27 patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 1998 m. gegužės 30 d. Plungės rajono sav. administracijos CMS sudarytą santuoką tarp jo ir atsakovės A. L., konstatuojant, kad santuoka nutrūko dėl A. L. kaltės, ieškovui paliekant pavardę L., atsakovei pavardę L.. Taip pat padalyti santuokoje įgytą turtą ir jam asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį 5821 Eur vidutinės rinkos vertės, 32,76 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių buto, 1/12 dalį 56 Eur vidutinės rinkos vertės kiemo statinių, ½ dalį 230 Eur vidutinės rinkos vertės sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat 260 Eur vertės šaldytuvą „Beko"; 145 Eur vertės dujinę viryklę „Beko"; 15 Eur dujų balioną; 29 Eur vertės mikrobangų krosnelę „LG"; 29 Eur vertės greitpuodį; 145 Eur vertės sekciją; 29 Eur vertės žurnalinį staliuką; 145 Eur vertės miegamąjį kampą; 290 Eur vertės televizorių „Sharp"; 57 Eur vertės dienines užuolaidas; 58 Eur vertės dulkių siurblį „Miele"; 43 Eur vertės teo televizijos Gala įrangą, dvi meškeres, kurių bendra vertė 29 Eur, ½ dalį 120 Eur vertės medžio briketų, iš viso turto už 4364,16 eurus. A. L., asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį 5821 Eur vidutinės rinkos vertės, 32,76 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį 56 Eur vidutinės rinkos vertės kiemo statinių, unikalus Nr(duomenys neskelbtini); ½ dalį 230 Eur vidutinės rinkos vertės sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančias adresu (duomenys neskelbtini) 145 Eur vertės virtuvinį komplektą; 15 Eur vertės bulvių tarkavimo mašiną; 15 Eur vertės muzikinį centrą „Kenvood"; 145 Eur vertės televizorių „Samsung“; 434 Eur vertės sportinį treniruoklį; 57 Eur vertės dieninės užuolaidas; 15 Eur vertės DVD aparatūrą; 318 Eur vertės miegamojo komplektą (drabužių spinta, dvigulė lova, dvi spintutės, komoda); 145 Eur vertės skalbimo mašiną „Beko"; ½ dalį 120 Eur vertės medžio briketų; 37 Eur vertės sniego kasimo kastuvą. Iš viso turto už 4416,16 eurus. Iš A. L. priteisti 86 eurų dydžio piniginę kompensaciją už auksinį vestuvinį žiedą, 26 eurų dydžio piniginę kompensaciją už A. L. asmeninėn nuosavybėn atitenkančią didesnę turto dalį, 1000 eurų dydžio piniginę kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat padalinti A. L. AB banko „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio mėn. buvusias šeimos santaupas 1334,43 Eur, kiekvienam priteisti po 667,21 Eur. 842,82 Eur. skolą UAB „MCB Finance", pagal 2015 m. vasario 26 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 1775387, pripažinti jo asmenine prievole bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės neatsakingo požiūrio į šeimą, nuolatinio ieškovo žeminimo. Jis anksčiau dirbo užsienyje, gautus pinigus parveždavo žmonai, kuriuos ji pastoviai neatsakingai išleisdavo savo reikmėms, o jam tik liepdavo važiuoti į užsienį uždirbti pinigus. Atsakovė išleido jo užsienyje uždirbtus ir namie paliktus 20000 Lt, teigė, kad jokių santaupų išvis nebuvo. Po šio įvykio santykiai visiškai pašlijo, tolesnis gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Dėl tokių sutuoktinės veiksmų prašė priteisti iš jos 1000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad atsakovė pakeitė namų spyną, dėl to jis negalėjo patekti į namus, taip pat atsakovė neatidavė jam 86 Eur vertės vestuvinio žiedo, todėl prašė priteisti iš atsakovės kompensaciją už žiedą. Nurodė, kad jis 2015-02-26, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, iš UAB „MCB Finance“ paėmė 500 Eur paskolą, kurią grąžins jis pats.

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tenkinti A. L. priešieškinio reikalavimus toje dalyje; santuoką, sudarytą tarp S. L. ir A. L. 1998 m. gegužės 30 d. Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr.76), nutraukti sprendime konstatuojant, kad santuoka iširo dėl S. L. kaltės; iš S. L. priteisti A. L. 579 Eur (2000Lt) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš S. L. A. L. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė, teikdama teismui priešieškinį ir viso teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi nuomonės, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio S. L. kaltės. Teismui buvo pateikti tiesioginiai rašytiniai įrodymai, kuriuose fiksuoti duomenys apie jo gyvenimą su kita moterimi bei rašytinė automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kuria buvo jo naujai gyvenimo moteriai už menką piniginę sumą – 30Lt perleistas šeimos automobilis. Teismas šiais įrodymais nesivadovavo ir sprendime nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tikina, kad ieškovas nebuvo ištikimas atsakovei – iš bendrų šeimos namų jis išėjo gyventi pas kitą moterį, su kuria jau kurį laiką susitikinėjo, su šia moterimi jis gyvena jos gyvenamosios vietos adresu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, turto padalijimo, prievolių pobūdžio nustatymo, keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo.

Dėl kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Dž. v. P. Dž., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovas paliko sutuoktinę, išėjo gyventi pas kitą moterį, konstatavo, kad ieškovas buvo neištikimas, be to, nesirūpino atsakove. Kolegija sutinka, kad šitokiu elgesiu ieškovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliam, gerbti vienas kitą (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas, palikdamas šeimą ir išėjęs gyventi pas kitą moterį, iš esmės pažeidė lojalumo pareigą, nepaliko jokios galimybės santuoką išsaugoti. Ieškovas nesiėmė jam prieinamų ir individualiais sutuoktinių santykiais pagrįstų priemonių išsaugoti beveik dvidešimt metų trukusią santuoką. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas palikdamas atsakovę pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytas lojalumo ir sutuoktinio paramos pareigas, todėl teismas turėjo pripažinti jo kaltę.

Vertindamas atsakovės elgesį kaltės kontekste, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ir atsakovė pripažintina kalta dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, matyti, kad šalių tarpusavio santykiai nebuvo paremti tolerancijos principu, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus, nė vienas iš sutuoktinių nesistengė tarpusavio santykių pablogėjimo metu santuoką išsaugoti. Byloje esantys duomenys liudija apie tai, kad atsakovė buvo išlaidi, nekorektiškai elgėsi su ieškovo mama (CPK 12, 178 straipsniai) (t. 2, b. l. 6). Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Šios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai taikė ne CK 3.60 straipsnio 3 dalies, o CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo

Ieškovas nesutiko su apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo atsakovei priteisimo, nes turi pakankamai lėšų save išlaikyti. Be to, ieškovas teigia negali teikti išlaikymo dėl blogos savo turtinės padėties. Teisėjų kolegija mano, kad tokie ieškovo argumentai neatitinka byloje esančių įrodymų.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, su prašančio išlaikymo sveikatos būkle ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003).

CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė serga sistemine raudonąja vilklige (aktyvia eiga), po ko išsivystė depresinė simptomatika. Ji 2011-02-11 pirmą kartą kreipėsi į psichiatrą, jai buvo diagnozuota sunki depresija. Tris kartus dėl depresijos gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Paskutinį kartą 2014 metų rudenį, o grįžus iš ligoninės atsakovės būklė vėl pablogėjo. Be raudonosios sisteminės vilkligės ir depresijos, atsakovė serga kairio kelio sąnario artroze su menisko plyšimu, stuburo osteochondroze. Dėl ligų atsakovei iki 2015-02-12 buvo nustatytas 40 proc. darbingumas. Ligoms progresuojant, nuo 2015-02-11 iki 2035-07-09 jau nustatytas tik 35 procentų darbingumas. Ji gali dirbti tik riboto pobūdžio darbą. Atsakovės pajamas sudaro 196,98 Eur netekto darbingumo pensija, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikoje minimalus darbo užmokestis siekia 350 Eur. Iš gaunamų pajamų atsakovė apie 30 Eur kas mėnesį skiria kompensuojamųjų vaistų priemokoms, o dar be tiesioginių išlaidų kompensuojamiesiems vaistams, ji turi išlaidų ir kitiems vaistams ir priedams, kurie nėra kompensuojami. Po paskutinio stacionaraus gydymo ligoninėje atsakovei buvo išrašyti trijų rūšių vaistai, iš kurių tik vieneri (Duloxetin) yra 80 proc. kompensuojami. Po apsilankymo pas gydytoją 2014-11-24 jai paskirti vartoti penkių rūšių vaistai, o kompensuojami iš jų yra tik vieneri. Tai reiškia, kad atsakovei nuolat būtinos pajamos, ir jos reikalingos šiuo metu vaistams, o ne ateityje.

Aktualu pažymėti, kad ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, gali dirbti ir teikti išlaikymą atsakovei. Ieškovas darbo biržoje užsiregistravo laikotarpiu nuo 2013-11-13 iki 2014-05-15, tačiau darbo paieška buvo nutraukta paties ieškovo pageidavimu nurodant, kad planuoja išvykti į užsienį (t. 1, b. l. 184). Be to, ieškovas darbo biržoje buvo užsiregistravęs laikotarpiu nuo 2014-12-04, tačiau vėlgi darbas nebuvo pasiūlytas, nes ieškovas planavo išvykti į užsienį (t. 1, b. l. 184). Taigi, ieškovas, neturėdamas darbo, jo ir nesiekia nors laikinai, tai liudija apie tvirtą finansinę padėtį. Be to, S. L. apylinkės teismui nurodė, kad jis kreipėsi į socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos skyrimo, tačiau bylos duomenys liudija, kad sekančią dieną jos atsisakė. Taigi, jeigu ieškovo turtinė padėtis būtų sunki, jis neatsisakytų socialinės pašalpos. Dar daugiau, Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą ieškovui neteikti socialinės paramos (t. 1 , b. l. 192).

Darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialines teisės normas ir priteisė atsakovei išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl automobilio Peugeot 607

Apeliantas nesutinka su kompensacija už automobilį Peugeot 607, įrodinėja, jog automobilis yra įsigytas už jo asmenines lėšas.

Byloje nustatyta, jog šalims gyvenant kartu, 2010-09-20 S. L. vardu už 15 900 Lt (4 604,96 Eur) buvo įsigytas automobilis Peugeot 607 (t. 1, b. l. 85). Pagal VĮ Regitra pateiktus duomenis, šis automobilis 2014-11-14 parduotas už 30 Lt (t. 1, b. l. 49).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo poziciją, kad santuokos metu ginčo automobilis buvo įsigytas už jo asmenines lėšas. Ieškovas neįrodė, kad jam minėtas lėšas paskolino brolis V. L., o šis nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad minėtas lėšas paskolino V. L. žmonos sesuo V. M. (CPK 12, 178, 197 straipsniai) (t. 2, b. l. 6). Papildomai pažymėtina, kad faktas apie 17 000 Lt (4 923,54 EUR) sumos sumokėjimą turėjo būti įformintas paprasta rašytine forma, kadangi tokia forma sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (CK redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01). Be to, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (CK redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01). Tai reiškia, kad ieškovo brolio žodiniai paaiškinimai neturi įtakos apylinkės teismo teisiškai teisingai nustatytam faktui, kad lėšos automobiliui įsigyti buvo šeimos lėšos, o ne priklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

Kolegija ištyrė byloje esančius įrodymus dėl automobilio vertės, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į automobilio pardavimo metu (2014-11-14) viešoje erdvėje esančias panašaus automobilio vertes (t. 1, b. l. 86, 87; t. 2, b. l. 14, 15, 16, 17), kitus įrodymus, kuriuos turėjo galimybę pateikit šalys, teisingai ir pagrįstai nustatė apytikslę jo vertę – 2 896,20 EUR (10000 Lt), dėl to teisėtai atsakovei priteisė ½ šios sumos kaip kompensaciją už ieškovo parduotą automobilį – 1448,10 EUR (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Byloje pateikta kita automobilio vertė – 1 500 EUR (t. 1, b. l. 187) negali lemti kitos išvados, nes viešoje erdvėje veikiančiame portale parinkto automobilio pagalinimo data skiriasi – nurodyta senesnė data, be to, tai vienintelis automobilis už tokią kainą, dėl to jo vertė negali būti prilyginama apylinkės teismo iš keletos (šešių) tapačių variantų nustatytai automobilio vertei.

Apibendrinus išdėstytą, ši apylinkės teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl kitų argumentų

Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas į dalytino turto balansą neįtraukė žiedo, kompiuterio, belaidžio interneto pakuotės bei kreditinio įsipareigojimo UAB „Balticum TV“.

Teisėjų kolegija, vertindama įsipareigojimą UAB „Balticum TV“ pabrėžia, kad šios bylos nagrinėjimo metu jokių įsipareigojimų įmonei UAB „Balticum TV“ nėra, šį faktą patvirtino pati telekomunikacijų bendrovė UAB „Balticum TV“ (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, apeliantas nurodo neteisingus duomenis ir tuo iškreipia apeliacinio skundo motyvus.

Ieškovas, teikdamas apylinkės teismui ieškinį ir patikslintus ieškinius, į turto balansą kompiuterio Acer neįtraukė, tačiau apeliaciniame skunde dėl jo padalijimo reiškia pretenzijas. Atsakovė priešieškinyje kompiuterį Acer įtraukė į turto balansą ir jį prašė priteisti ieškovui. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovas pripažino, kad išeidamas iš namų kompiuterį Acer pasiėmė, tačiau kai apylinkės teismas priteisė jam, vis tiek teigia, kad kompiuteris yra pas atsakovę. Tokie ieškovo argumentai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija mano, kad apeliantas be pagrindo reiškia reikalavimus dėl IPTV DSL pakuotės su modemu ir žiedo dalijimo. Nėra duomenų, kad IPTV DSL įranga disponuoja atsakovė, ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo: kur įranga yra, t.t. Be to, ieškovas nenuoseklus dėl šios įrangos vertės, pradiniame ieškinyje nurodo jos vertė 150 Lt, apeliaciniame skunde jos vertė išauga iki 150 EUR. Šios aplinkybės neleidžia susiformuoti išvadai, kad ieškovas įrodė aplinkybes, susijusias su IPTV DSL įranga (CPK 185 straipsnis).

Dėl įrodymų nepateikimo atmestini ieškovo argumentai dėl žiedo įtraukimo į dalytino turto balansą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje nustatyta, kad ieškovas apeliacinės instancijos teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų fakto nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atstovaudama atsakovės interesus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius patyrė 57,90 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad apelianto skundo dalyką sudarė turtiniai reikalavimai, atsakovės – vienas neturtinis reikalavimas – dėl kaltės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, priteisia bylinėjimosi išlaidas atsiliepimą pateikusiai šaliai. Dėl to iš ieškovo valstybės biudžetui priteistina 57,90 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-10 nutartimi (t. 2, b. l. 118) ieškovui buvo atidėtas 28 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas, netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, minėtos išlaidos priteistinos valstybės biudžetui (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

iš ieškovo S. L. valstybės biudžetui už suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisti 57,90 EUR bylinėjimosi išlaidų.

iš ieškovo S. L. valstybės biudžetui priteisti 28 EUR žyminio mokesčio.