- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-1260-324/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, sodininkų bendrijai „Atžalynas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2279-445/2018 pagal atsakovo R. P. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-30-445/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. P. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, sodininkų bendrijai „Atžalynas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, įpareigojo atsakovą R. P. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, šiuo metu esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, o nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir neįteisinus savavališkos statybos, pasibaigus nustatytam terminui, įpareigojo atsakovą savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti pastatytą tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. papildomu sprendimu papildė 2017 m. kovo 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatė, kad atsakovui per teismo nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir neįteisinus savavališkos statybos, pasibaigus nustatytam terminui, įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti pastatytą tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą ir 2017 m. balandžio 19 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.Atsakovas pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties dėl sprendimo atidėjimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad teismo nustatytu terminu sprendimo negali įvykdyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl ilgų ir sudėtingų procedūrų, siekiant įteisinti savavališką statybą. (duomenys neskelbtini)gatvės juostos ribos vietovėje neatitinka kelio vietos, nurodytos generaliniame plane, t. y. žymiai skiriasi kelio plotis, konfigūracijos, neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Sodininkų bendrijos 1989 m. parengtame ir 1992 m. papildytame išplanavimo projekte didžiosios dalies privažiavimo kelių plotis nustatytas 3 m., t. y. neatitinka Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 8 d. reikalavimo dėl minimalaus 4,5 m. vidaus kelių (gatvių juostų) pločio. Be to, išanalizavus aktualaus laikotarpio istorinę ortografinę medžiagą ir įvertinus dabartinių gatvių faktinę padėtį paaiškėjo, kad kai kurių gatvių faktinė vieta niekada nekito, tačiau jos neatitinka sodininkų bendrijos išplanavimo projekte nurodytos vietos (paklaida kai kuriose vietose siekia iki 5 m.). Pagal 2018 m. sausio 15 d. gautą Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinimą tokiu atveju turi būti inicijuojamas žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projekto rengimas, kuriuo būtų pertvarkytos generaliniame plane nurodytos laisvos valstybinės žemės, skirtos keliams tiesti, ribos pagal faktinę kelio vietą, (duomenys neskelbtini) gatvė formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir tokią iniciatyvos teisę turi SB „Atžalynas“. Paaiškėjo, kad tam, jog galėtų įteisinti savavališkos tvoros statybą, reikalinga parengti ne tik tvoros projektinę dokumentaciją, bet ir parengti žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) gatvės formavimo–pertvarkymo projektą, kurį inicijuoti gali tik SB „Atžalynas“, kas nepriklauso nuo atsakovo valios. 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybę ir Matuizų pagrindinę mokyklą siekiant išsiaiškinti jų poziciją dėl mokyklos kadastrinių duomenų koregavimo ir projekto parengimo. Tai rodo nepakankamą teismo nustatytą 6 mėnesių terminą – per jį neįmanoma atlikti visų aukščiau nurodytų darbų. Taip pat šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, per teismo nustatytą laiką dėl sprendimo įvykdymo atliko visus įmanomus ir aktyvius veiksmus, kurie priklauso nuo atsakovo valios, t. y. susirašinėjo su įvairiomis institucijomis, nuo kurių veiksmų priklauso atsakovo tvoros statybos įteisinimas. Be to, privalu įvertinti šalių lygiateisiškumo principą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies. 2017 m. kovo 3 d. sprendimo vykdymą, kuriuo atsakovas įpareigotas per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, ir kurio vykdymo atidėjimas pasibaigė 2018 m. vasario 23 d., atidėjo iki 2018 m. spalio 19 d. (šešiems mėnesiams).Nustatė, kad atsakovui buvo sudaryta galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius, sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl teismo sprendimo vykdymo, nors šiuos veiksmus atliko kiek pavėluotai (sprendimas įsiteisėjo 2017-08-23, o pirmas veiksmas vykdant sprendimą atliktas 2017-10-26). Kadastrinių matavimų atlikimas, žemėtvarkos projektų rengimas yra ilgas procesas, apima daug procedūrų, kurių įgyvendinimas visiškai nepriklauso nuo atsakovo valios. Nagrinėjamos situacijos specifiką lemia ir ta aplinkybė, kad atsakovui tenka ne tik atlikti konkrečius teisės aktuose nurodytus veiksmus, bet ir ieškoti tinkamo situacijos sprendimo būdo. Per teismo nustatytą terminą atsakovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, Varėnos rajono savivaldybės administraciją, SB „Atžalynas“, Matuizų pagrindinę mokyklą, siekdamas įvykdyti teismo priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Varėnos rajono savivaldybė pateikė siūlymus dėl to, kokie galėtų būti susiklosčiusios situacijos sprendiniai, tuo tarpu SB „Atžalynas“ ir Matuizų pagrindinė mokykla jokių siūlymų, jokių atsakymų nepateikė. Tai, kad SB „Atžalynas“ pirmininkas pripažįsta tik vieną sprendimą – likviduoti neteisėtos statybos padarinius, nereiškia, kad tik toks sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Bendrijos atstovo teiginiai teismo posėdyje, kad ginčas su atsakovu tęsiasi seniai, kad atsakovo veiklą laiko neteisėta, nelemia bylos baigties dėl ginčo trukmės. Teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, kad atsakovui siekiant įsigyti valstybinę žemę, aptvertą ginčo tvora, prieš tai turi būti atlikti SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tikslieji kadastriniai matavimai arba įregistruoti (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenys viešame registre, ir tik paaiškėjus, jog tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir atsakovo nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas, gavus sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šios žemės pardavimo atsakovui. Žemėtvarkos projektų įgyvendinimas, sprendimų priėmimas kitų institucijų ir sodininkų bendrijos, yra ilgalaikiai procesai, kurių eiga priklauso ne tik nuo atsakovo valios. Padarė išvadą, kad atsakovas galėjo savo teises įgyvendinti aktyviau ir operatyviau, vadovaujantis interesų pusiausvyros principu, tačiau tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip paneigiančios atsakovo poziciją, kad jis turėjo galimybę per teismo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį įvykdyti teismo įpareigojimus. Sprendimo vykdymą atidėjus dar šešiems mėnesiams, nebus iš esmės pažeisti šalių interesai, bus užtikrinta jų pusiausvyra. Nustatant tokį terminą atsižvelgė į atsakovo veiksmų aktyvumą vykdant teismo sprendimą (aktyvūs veiksmai vykdant sprendimą tik po dviejų mėnesių, intensyviausi veiksmai baigiantis nustatytam terminui). Atsakovas nenurodė konkrečių pagrindų ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kad sprendimo vykdymo atidėjimo terminas būtų atidėtas ilgesniam laikui, negu buvo nurodytas priimant sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti nutartį ir 2017 m. kovo 3 d. sprendimo vykdymą atidėti dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentaisTeismas teisingai įvertino atsakovo nurodomas aplinkybes, konstatuodamas, kad kadastrinių matavimų atlikimas, žemėtvarkos projektų rengimas yra ilgas procesas, apima daug procedūrų, kurių įgyvendinimas visiškai nepriklauso nuo atsakovo valios, jog atsakovui tenka ne tik atlikti konkrečius teisės aktuose nurodytus veiksmus, bet ir ieškoti tinkamo situacijos sprendimo būdo. Tačiau teismas nepagrįstai nustatė per trumpą sprendimo atidėjimo terminą 6 mėnesiams, kuris pagal teismo nustatytas aplinkybes yra akivaizdžiai per trumpas, neteisingas ir neprotingas, prieštaraujantis teismo padarytoms išvadoms. Teismo padarytos išvados rodo, kad pagrindinė sprendimo neįvykdymo priežastis, nepriklausanti nuo atsakovo valios, yra sodininkų bendrijos neveikimas. Tam, kad būtų įteisinta atsakovo tvoros savavališka statyba, turi būti parengtas žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) gatvės formavimo – pertvarkymo projektas, kurį inicijuoti turi teisę sodų bendrija, tačiau pagal atsakovo kreipimąsi ji nesiima jokių veiksmų, nepateikia aiškaus atsakymo ar sprendimo. Teismas nurodė, kad tokiu atveju atsakovas turiu teisę skųsti tokį bendrijos neveikimą. Vien šios teisės įgyvendinimas pareikalaus daug laiko, nes ginčo sprendimas teismine tvarka yra gana ilgas procesas, po kurio sektų kiti būtini tvoros statybos įteisinimo etapai (žemėtvarkos projektų įgyvendinimas, sprendimų priėmimas kitų institucijų ir sodininkų bendrijos), kurių eiga nepriklauso nuo atsakovo valios. Tai yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Vertindamas, kad atsakovo aktyvūs veiksmai įsiteisėjus sprendimui prasidėjo tik po dviejų mėnesių, teismas neatsižvelgė, kad atsakovas neturi teisinių žinių, naudojosi kvalifikuotos teisininkės advokatės pagalba. Advokatės vėlyvą kreipimąsi į Nacionalinę žemės tarnybą sąlygojo jos atostogos, užimtumas kitose bylose, kas nepriklausė nuo atsakovo valios. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsakymą į advokatės paklausimą pateikė po 3 mėnesių, nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 31 str. numatytų terminų. Taigi ne tik dėl atsakovo aktyvumo, bet ir dėl netinkamo Nacionalinės žemės tarnybos pareigų vykdymo sutrumpėjo 2017 m. kovo 3 d. sprendimu nustatytas 6 mėnesių terminas. Pagal formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, sprendimo vykdymo atidėjimo terminas nustatomas nuo 1 iki 2 metų.Teismas nepagrįstai terminą nustatė nuo nutarties priėmimo dienos. Tai iš esmės apriboja atsakovo teises į apeliaciją, nes įgyvendinant šią teisę, atsakovui trumpėja teismo nustatytas sprendimo vykdymo atidėjimo terminas. Prašė sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos.Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas, atidėdamas sprendimo vykdymą šešiems mėnesiams, neatsižvelgė į suinteresuotųjų asmenų nuomonę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismo nutartis, kuria buvo atidėtas sprendimo vykdymas iki 2018-10-19, pažeidė visų suinteresuotųjų asmenų interesus, inspekcijos teisėtus lūkesčius, teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principus, interesų pusiausvyrą, teismo sprendimo privalomumo principą. Inspekcija neskundė nutarties dėl tos priežasties, kad teismas atidėjo sprendimo vykdymą konkrečiam terminui.Atsakovas neįrodė išimtinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo įprastinių CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neturi objektyvių galimybių įteisinti tvoros statybą, kadangi jis neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo nustatytų kriterijų, kuriuos turi atitikti statytojas, t. y. atitinkamomis teisėmis valdyti žemės sklypą, kuriame stato statinį. Tai konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015. Viešame registre nėra duomenų apie SB „Atžalynas“ valdomą žemės sklypą (su žemės sklypo kadastriniais matavimais) kaip nekilnojamojo turto objektą, SB „Atžalynas“ bendrojo naudojimo teritorija patenka į laisvos valstybinės žemės fondą. Valstybinės žemės valdytoja Nacionalinė žemės tarnyba nėra davusi atsakovui sutikimo statyti tvorą valstybinėje žemėje (t. y. dokumento, kuris reikalingas statybai įteisinti). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo termino. Priešingai, atsakovas tokių galimybių neturi. SB „Atžalynas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nedarė ir nedarys jokių tiksliųjų kadastrinių matavimų. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į prašymą paaiškino, kad šiuo metu negalėtų būti patvirtintas toks žemės sklypo formavimo–pertvarkymo projektas, kuriuo būtų formuojama (duomenys neskelbtini) gatvė. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Atsakovo atskirojo skundo teikimas neeliminuoja pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Prašymas skaičiuoti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, o ne nuo jos priėmimo dienos, parodo atsakovo siekį vilkinti sprendimo vykdymą. Atsakovas, savavališkai užvaldydamas valstybinę žemę, tvorą pastatė 2006 m. Praėjo 12 metų, jis turėjo daug laiko susitvarkyti reikalingą projektinę dokumentaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atidėdamas teismo sprendimo įvykdymą, tinkamai nustatė jo įvykdymo terminą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo termino
CPK 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).Atsakovo realios galimybės įvykdyti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendime nurodytą įpareigojimą parengti projektinę dokumentaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai statybai įteisinti nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė reikalingumo atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo dvejiems metams, atsakovui tokio reikalavimo nepagrindus.Atmestini apelianto argumentai dėl netinkamai taikytos teismų praktikos, sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą. Apeliantas nepagrįstai remiasi skunde nurodytomis bylomis, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Civilinėje byloje Nr. 2S-737-777/2014 ginčas buvo kilęs dėl savavališkai pastatyto statinio (jo dalies) ūkinio pastato – sandėlio ir ūkinį pastato – sandėlio; parengti pastatų projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus buvo įpareigota ne tik atsakovė, bet ir kiti du pastatų savininkai kitose civilinėse bylose; atsakovė užsakė ūkinių pastatų kadastrinius matavimus, parengė, suderinto ir patvirtinto žemės sklypo planą, atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, suformavo naują žemės sklypą ir pasirašė sklypo dalių nuomos sutartį; pasibaigus sprendimo įvykdymo terminui, atsakovė toliau veikė, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis). Civilinėje byloje Nr. 2S-198-265/2014 ginčas buvo kilęs dėl pagalbinių pastatų, kuriems atsakovai įpareigoti parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus; pastatai buvo Klaipėdos senamiesčio teritorijoje, kurioje privalomi archeologiniai tyrimai, reikalinga atlikti detalų teritorijos planavimą; atsakovas pagrindė būtiną 12 mėnesių laikotarpį, kad gautų iš kompetentingų institucijų projektavimo darbų sąlygas (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis). Civilinėje byloje Nr. e2S-1542-524/2017 ginčas buvo kilęs dėl savavališkai rekonstruoto poilsio pastato; buvo pradėtos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis). Nurodytos bylos nėra aktualios, sprendžiant dėl atsakovo atliktų veiksmų siekiant parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytos tvoros statybai įteisinti sodininkų bendrijoje.Nustatyta, kad 2017 m. kovo 3 d. sprendime, kurio vykdymą prašoma atidėti, taip pat įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, išnagrinėtoje civilinėje byloje turinčioje prejudicinę galią, konstatuota, kad ateityje atlikus SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, gali paaiškėti, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir R. P. (apelianto) nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas. Tik tokiu atveju R. P., gavęs sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, galėtų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, jį įsigyti. Tam, kad būtų įteisinta apelianto tvoros savavališka statyba, turi būti parengtas žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) gatvės formavimo–pertvarkymo projektas, kurį inicijuoti turi teisę SB „Atžalynas“. 2017 m. kovo 3 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 23 d., Kauno apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1749-343/2017. Taigi nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. apeliantas turėjo kreiptis į SB „Atžalynas“, tačiau kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su 2017 m. spalio 26 d. prašymu pateikti konsultaciją, kokie konkretūs veiksmai (nurodant jų eiliškumą, teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu veiksmai turi būti atlikti, kokie reikalavimai yra keliami ir pan.) tinkamam ginčo žemės sklypo formavimo projektui parengti. Į SB „Atžalynas“ pirmininką apeliantas kreipėsi 2018 m. vasario 20 d. raštu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo, tą pačią dieną kreipėsi ir į Varėnos rajono savivaldybę, Matuizų pagrindinę mokyklą dėl Matuizų pagrindinės mokyklos teritorijos ribų prie (duomenys neskelbtini) gatvės koregavimo. SB „Atžalynas“ ir Matuizų pagrindinė mokykla apeliantui atsakymų į minėtus prašymus nepateikė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad apeliantas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl teismo sprendimo vykdymo (minėta, kad dėl ginčo žemės sklypo formavimo projekto parengimo ne iš karto kreipėsi į tinkamą subjektą – sodininkų bendriją), tačiau šiuos veiksmus atliko kiek pavėluotai (sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 23 d., o pirmas veiksmas vykdant sprendimą atliktas 2017 m. spalio 26 d.). Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad sprendimo neįvykdymo priežastis, nepriklausanti nuo atsakovo valios, yra sodininkų bendrijos neveikimas, tačiau apeliantas nepateikia jokių duomenų, kad ėmėsi konkrečių veiksmų dėl bendrijos neveikimo (CPK 178 straipsnis). Apeliantas teigia, kad teisės skųsti sodininkų bendrijos neveikimą įgyvendinimas pareikalaus daug laiko, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad jis nebuvo kreipęsis į teismą su tokiu skundu ar ėmęsis kitų aktyvių veiksmų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas galėjo savo teises įgyvendinti aktyviau ir operatyviau. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vėlyvo kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą aplinkybes, į pastarosios atsakymą, pateiktą nesilaikant Viešojo administravimo įstatyme numatytų terminų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto kiek pavėluotus veiksmus ir iš dalies patenkino jo prašymą atidedant sprendimo įvykdymą dar šešiems mėnesiams, nustatė, kad tuo šalių interesų pusiausvyra nebus pažeista. Apeliantas niekaip nepagrindė deklaratyvių savo teiginių, kad toks terminas yra per trumpas, neteisingas ir neprotingas. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. kovo 3 d. sprendimu teismas nustatė šešių mėnesių terminą numatytiems įpareigojimams įvykdyti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomas šešių mėnesių terminas sprendimui įvykdyti laikytinas pakankamu. Nepagrįstas apelianto motyvas dėl sprendimo įvykdymo termino skaičiavimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo veiksmų aktyvumą vykdant teismo sprendimą, todėl nustatė konkretų sprendimo įvykdymo terminą. Nėra pagrindo spręsti apie ribojamas apelianto teises į apeliaciją. Apeliacijos procesas neapriboja apelianto teisės vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (ieškovė pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka neapskundė), todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, atsakovas privalo jį įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl termino atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą trukmės, todėl apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.