- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-1542-524/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00155-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, D. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- D. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo D. V. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015, suinteresuoti asmenys D. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas D. V. pateikė prašymą pratęsti vienerių metų laikotarpiui Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2014-04-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140417-00012, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, vykdymą. Nurodė, jog teismo nustatytas vienerių metų terminas yra nepakankamas minėtam sprendimui įvykdyti, nes pradėjus tvarkyti dokumentaciją siekiant įteisinti savavališkas statybas jų įteisinimo procedūra dar šiuo metu nebaigta ne dėl atsakovo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių, o dėl užsitęsusių valstybinių institucijų veiksmų. Paaiškino, kad teismui 2015-11-02 priėmus sprendimą ir nustačius pareiškėjui vienerių metų terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius juos įteisinant, atsižvelgiant į ieškovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos suteiktą informaciją, atsakovas kartu su kitais poilsio pastatų savininkais, t.y. A. P. ir V. K. kreipėsi dėl supaprastintų poilsio pastatų projektų parengimo į projektavimo darbus atliekančius subjektus. Parengus savavališkai rekonstruoto poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 9Klž), esančio (duomenys neskelbtini), supaprastintą projektą 2016-03-16 buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių dėl pritarimo įteisinti minėtą savavališką statybą, kadangi statinys yra nesuformuotoje, laisvoje valstybinėje žemėje. 2015-04-14 raštais Nr. 16SD-468-(14.16.104.), Nr. 16SD-469-(14.16.104.) ir Nr. 16SD-470-(14.16.104.) pareiškėjai buvo informuoti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-18 įsakymu Nr. Al-355, Palangos miesto savivaldybės administracija yra pradėjusi rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą valstybinės žemės teritorijoje esantiems statiniams, taip pat ir V. K., A. P. ir D. V. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pateiktų prašymų nagrinėjimas bus tęsiamas pasibaigus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto procedūroms vertinant, ar teisėtai pastatytiems ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti suformuotame žemės sklype V. K. A. P. ir D. V. galėjo atlikti esamų statinių rekonstrukciją, kurią ir siekiama įteisinti, nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir imperatyvių teisės aktų nuostatų. Pažymėjo, jog 2016-07-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui pateikė pakartotinį prašymą, kuriame nuosekliai ir motyvuotai išdėstėme prašomo išduoti pritarimo argumentus, tačiau 2016-08-02 raštu Nr. 16SD-1149-(14.16.104.) buvo informuoti, kad Palangos skyrius neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimo rekonstruoti pastatus valstybinėje žemėje ir jų teisė gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jei statytojas (D. V.) žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat nurodant, kad nėra suformuotas žemės sklypas. Pareiškėjas nurodo, jog teismui atsisakius pratęsti sprendimo vykdymo terminą būtų grubiai pažeistos pareiškėjo teisės nesuteikiant galimybės pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybėmis įteisinti savavališką statybą.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašė netenkinti pareiškėjo prašymo. Nurodė, jog pareiškėjas iš esmės nepagrindžia savo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymo, nenurodo, kokių konkrečių veiksmų yra ėmęsis savavališkos statybos padariniams pašalinti. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo pakankamai ilgą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, todėl atsakovo prašymas neturėtų būti tenkinamas.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo prašymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2017-06-30 nutartimi pareiškėjo D. V. prašymą tenkino. Atidėjo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principais, sprendė, kad teismo 2015-11-02 sprendime nurodytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius turėtų būti vykdomas tik tada, kai faktiškai nėra jokių galimybių įteisinti savavališkos statybos padarinių. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė gauti savavališką statybą įteisinančius dokumentus, tačiau tik tada, kai bus pabaigtos žemės sklypo, esančio Kuršių takas 3, Palangoje, kuriame yra pareiškėjo savavališkai perstatytas poilsio pastatas, formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros. Teismas pažymėjo, kad sprendimo įvykdymo termino pratęsimas negarantuoja savavališkos statybos įteisinimo fakto, o tik suteikia teisę pareiškėjui pateikti dokumentus įgaliotai institucijai, sprendžiančiai dėl savavališkų statybų įteisinimo. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas atlieka aktyvius veiksmus, siekdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius, todėl jo prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-324-588/2017 – netenkinti D. V. 2017-01-18 prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Nurodo, kad teismo motyvai nepakankami patenkinti pareiškėjo prašymą, nes pareiškėjo nurodomi argumentai įrodo tik pasyvų jo elgesį, siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius. Pažymi, kad savavališka statyba yra pažeidžiamas viešasis interesas, todėl statybos padarinių šalinimas nėra pažeidėjo interesų gynimas, dėl ko savavališki statybos padariniai turi būti šalinami per kuo optimalesnį terminą. Tuo atveju, kai savavališkos statybos padariniai nėra šalinami, įsiteisėjęs teismo sprendimo vykdymas vis atidedamas, iš esmės paneigiamas pats teismo sprendimas, taip pat pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, taip suteikiant galimybę atsakovui ir toliau nepagrįstai ilgą laiką nešalinti savavališkos statybos padarinių.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas ginčijama 2017-06-30 nutartimi tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).Bylos medžiaga patvirtina, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimu D. V. buvo įpareigotas savo lėšomis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014-04-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140417-00012, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas D. V. įpareigotas savo lėšomis per vienerius mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatyto poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 9Klž), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius matmenis pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis, ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat sprendimu nustatyta, kad jei D. V. per teismo nustatytą terminą neįvykdys aukščiau nustatytų reikalavimų, D. V. įpareigotas sumokėti 25,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytų statinių dalys, pasibaigimo, į ieškovės sąskaitą. Pareiškėjas 2016-03-16 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu išduoti sutikimą dėl savavališkai perstatyto poilsio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 9Klž), esančio (duomenys neskelbtini), įteisinimo. 2015-04-14 raštu Nr. 16SD-469-(14.16.104.) pareiškėjas buvo informuotas, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-18 įsakymu Nr. Al-355, Palangos miesto savivaldybės administracija yra pradėjusi rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą valstybinės žemės teritorijoje esantiems statiniams, taip pat ir pareiškėjo D. V. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pateikto prašymo nagrinėjimas bus tęsiamas pasibaigus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto procedūroms. Pareiškėjas 2016-07-05 pakartotinai kreipėsi į minėtą instituciją su analogišku prašymu, tačiau 2016-08-02 raštu Nr. 16SD-1149-(14.16.104.) buvo informuotas, kad Palangos skyrius neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimo rekonstruoti pastatus valstybinėje žemėje, pareiškėjo teisė gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jei statytojas (D. V.) žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat nurodant, kad nėra suformuotas žemės sklypas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016-10-13 rašte Nr. (12.44.-K1)-2K1-1754 nurodoma, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas yra derinamas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-29 įsakymu Nr. A1-199 patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini) projekto, rengimo reikalavimai.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą, konstatavo, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia įvykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl jam susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, objektyvių priežasčių, per nustatytą terminą to padaryti nespėjo, todėl yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą 1 metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir iš esmės atmeta apeliantės argumentus dėl pareiškėjo pasyvumo.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esminė aplinkybė vertinant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, yra ta, jog pareiškėjo veiksmus vykdant teismo sprendimą ir įteisinant savavališką statybą laiko kontekste sąlygoja nuo jo nepriklausančios objektyvios kliūtys. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu išduoti sutikimą dėl savavališkai perstatyto poilsio statinio įteisinimo, tačiau minėto prašymo nagrinėjimas atidėtas iki pasibaigs žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros. Byloje nustatytos aplinkybės (nutarties 14 p.) patvirtina, kad minėtos procedūros nėra baigtos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad savavališkos statybos padarinių įteisinimo procesas priklauso ne vien nuo pareiškėjo veiksmų ir valios. Dėl to, apeliantės argumentai dėl pareiškėjo pasyvumo laikytini nepagrįstais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimo įvykdymo termino pratęsimas negarantuoja savavališkos statybos įteisinimo fakto, o tik suteikia teisę pareiškėjui tokią statybą įteisinti. Įvertinęs tai, jog savavališkos statybos padarinių klausimas yra sprendžiamas ir nenustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai būtų vilkinęs sprendimo įvykdymo procesą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neatidėjus sprendimo įvykdymo pareiškėjo prašomam terminui, įpareigojimas išardyti savavališkai perstatyto poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 9Klž), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, būtų neproporcinga priemonė. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į procedūrų statybai įteisinti specifiškumą ir sunkiai prognozuojamą jų trukmę, teismas negali nustatyti, per kokį konkrečiai terminą įmanoma įteisinti savavališką statybą, tačiau, atsižvelgiant į savavališkos statybos įteisinimo proceso stadiją nagrinėjamu atveju, darytina išvada, jog pareiškėjo prašomas nustatyti terminas nėra neprotingai ilgas ir nepaneigs teismo sprendimo privalomumo principo.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.