- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-23
- Bylos Nr.
- e2A-1749-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrija „Atžalynas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-445/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. P., tretieji asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrija „Atžalynas“, dėl neteisėtos statybos padarinių likvidavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti pastatytą tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant turėtas išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2006, sausio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo SB „Atžalynas" esantį sklypą kartu su sodo nameliu. Sklypo ribos buvo pažymėtos tvora, t. y. įsigijo sklypą, jau aptvertą tvora. Kadangi faktinė Klevų gatvės dalis yra susiformavusi už sklypo tvoros ribų, atsakovui nekilo įtarimų, kad ginčo tvora galėjo žymėti ne sklypo ribas, todėl 2006 m. atsakovas tik atstatė tvorą pagal buvusios tvoros pamatus. Tarp atsakovo sklypo ir faktinės K. gatvės yra įsiterpęs apie 0,0145 ha žemės plotas ant kurio atsakovas yra atstatęs ginčo tvorą. Siekdamas įsigyti šį įsiterpusį žemės plotą, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Net ir nustačius savavališkos statybos faktą, nėra pagrindo griauti ginčo tvoros, o jos nugriovimas būtų skubotas, neproporcingas sukeltoms pasekmėms bei prieštarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams. Be to, atsakovas turi valstybinės žemės valdytojo – SB „Atžalynas“ narių 2016 m. gegužės 27 d. visuotinio susirinkimo sutikimą ginčo tvoros statybai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą R. P. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, šiuo metu esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, o nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir neįteisinus savavališkos statybos, pasibaigus nustatytam terminui, įpareigojo atsakovą savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo atsakovui teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. papildomu sprendimu papildė 2017 m. kovo 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį – atsakovui per teismo nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir neįteisinus savavališkos statybos, pasibaigus nustatytam terminui, įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti tvorą.
Teismas atmetė atsakovo argumentą kaip neįrodytą, kad jis, turėdamas valstybinės žemės valdytojo – SB „Atžalynas“ narių 2016 05 27 visuotinio susirinkimo sutikimą ginčo tvoros statybai, teisėtai valdo žemės sklypą, ant kurio stovi jo tvora. Teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad ginčo tvora yra ne atsakovo žemės sklypo ribose, t. y. pastatyta žemės plote, kuris atsakovui naudotis nepriskirtas. Byloje nepateikta rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad SB „Atžalynas“ yra suteikta teisė valdyti ir naudoti žemės plotą, ant kurio stovi ginčo tvora, todėl vertino, kad SB „Atžalynas“ narių 2016 05 27 visuotinio susirinkimo priimtas sprendimas neturi teisinio pagrindo ir negali pagrįsti atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis teisėtai valdo žemės sklypą ant kurio yra ginčo tvora. Teismas konstatavo, kad atsakovo tvora pastatyta neteisėtai, kadangi neatitinka teisės aktų reikalavimų nei pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 “Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (redakcija, galiojusi nuo 2012 03 01 iki 2016 12 31), nei pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 “Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 -713 (redakciją, galiojančią nuo 2017 01 01). Teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo, atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi galimybę sutvarkyti teisinę dokumentaciją, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog neteisėtai pastatyta tvora daro konkrečią žymią žalą visuomenės saugomiems gėriams, į tai, kad faktinė kelio (Klevų gatvės) vieta istoriškai (pagal seniausius turimus duomenis nuo 1995 m.) yra likusi toje pačioje vietoje (nors tvorą atsakovas yra pastatęs ne savo sklype, tačiau tokiu būdu nėra užėmęs kelio), ginčo tvora netrukdo privažiavimui prie kitų asmenų pastatų, sklypų ar viešajam transportui, yra išlaikytas 3 metrų kelio (K. gatvės) plotis. Todėl teismas sprendė, kad pažeidimas, nors ir padarytas, tačiau nėra esminis, sudarantis pagrindą visiškai tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigojant atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius, t. y. vertino, kad nėra pagrindo taikyti kraštutinę ir neproporcingą neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą – nugriovimą.
Teismas byloje nenustatęs duomenų, kad žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra negalima, kad atsakovo tvoros statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktu, savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendė atsakovui leidžiant teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją jo tvoros statybai. Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, kurioje nurodyta, kad ateityje atlikus SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus K. gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, ir paaiškėjus, kad tarp K. gatvės ir R. P. sklypo lieka laisvas žemės plotas, R. P. galėtų jį įsigyti. Teismas nurodė, kad atsakovas turėtų inicijuoti šiuos administracinio teismo nutartyje nurodytus arba kitus ginčo tvoros įteisinimo veiksmus. Atsakovui per nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos, būtų taikomi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodyti reikalavimai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o to atsakovui neatlikus, Inspekcijai būtų suteikiama teisė nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti visiškai. Apelianto vertinimu, sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, neteisingai konstatavus savavališkos statybos faktą, nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos, nepagrįstai kaip alternatyvą nurodant ginčo tvoros nugriovimą, tuo pažeidžiant nuosavybės teisę, įrodymų vertinimo taisykles; todėl naikintinas dėl šių argumentų:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių SB „Atžalynas“ teisę valdyti ir naudoti žemės plotą, ant kurio stovi ginčo tvora, nepagrįsta. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr.I-2294-331/2014 aiškiai nurodyta, kad, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p., bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo ir pardavimo klausimus, bei konstatavo, kad ginčo žemės sklypas, ant kurios stovi ginčo tvora, yra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-1623-552/2015, kurioje buvo nagrinėjami tie patys santykiai, taip pat konstatavo, kad ginčo 0,0145 ha žemės plotas laikytinas mėgėjų sodo teritorijoje esančia sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme, o ateityje, atlikus SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus K. gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, ir paaiškėjus, kad tarp K. gatvės ir R. P. sklypo lieka laisvas žemės plotas, gavus sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, R. P. galėtų jį įsigyti Taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad ginčo žemės plotas, ant kurio stovi ginčo tvora, laikytinas SB „Atžalynas“ bendrojo naudojimo žeme.
8.2. Tvora patenka į SB „Atžalynas“ bendrojo naudojimo teritoriją, bendrijos visuotiniam narių susirinkimui leidus naudoti bendrojo naudojimo žemės plotą, esantį po ginčo tvora, leidus šį plotą išsipirkti iš valstybės, teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad tvora neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kad jos statyba yra savavališka.
8.3. Teismo sprendimas, kuriuo kaip alternatyva nurodytas ginčo tvoros griovimas, yra nepagrįstas, prieštarauja šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principams, bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, teismų praktikai, kurioje išaiškinta, kad savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant tik esminiam pažeidimui, kai nėra teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas turėjo net pažeidimo atveju spręsti, kad nėra pagrindo taikyti neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą – nugriovimą.
8.4. Teismas, nustatydamas 6 mėnesių terminą tvoros statybos projektinei dokumentacijai parengti, neįvertino, kad atlikti SB „Atžalynas“ naudojamos žemės kadastrinius matavimus arba įregistruoti K. gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, yra ne nuo atsakavo priklausantys veiksmai. Tai gali atlikti tik bendrojo naudojimo žemės valdytoja SB „Atžalynas“, todėl atsakovo savarankiškai atlikti šie veiksmai neturės jokios teisinės galios.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovas ginčo tvorą šalia jam priklausančio sodo sklypo pasistatė neturėdamas tam statybą leidžiančio dokumento – valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimo, ir kad SB „Atžalynas“ narių 2016 m. gegužės 27 d. visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas negali būti laikomas tokiu sutikimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai konstatavo savavališkos statybos faktą, nepagrįstai kaip alternatyvą nurodė ginčo tvoros nugriovimą, tuo pažeidė nuosavybės teisę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos faktines aplinkybes, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, nurodytus apelianto argumentus vertina nepagrįstais.
Nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0663 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir nuo 2013 m. kovo 5 d. žemės sklypo ribos yra pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atsakovo pastatyta medinė tvora su betoniniais stulpais ir pamatais yra valstybinėje žemėje už atsakovui priklausančio žemės sklypo geodeziškai nustatytų ribų. Tvora pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (redakcija, galiojusi nuo 2012 03 01 iki 2016 12 31), priedo 2 lentelės 3.1 papunktį priskirtina I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai. Tvoros kaip I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio statybai buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas (Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 04 01 iki 2016 12 31) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas; statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi nuo 2016 06 17 iki 2016 12 31), 33.3 papunktis). Byloje nėra pateikta duomenų iš viešojo registro, patvirtinančių, kad SB „Atžalynas“ valdo žemės sklypą kaip nekilnojamojo turto objektą. Bendrijos bendrojo naudojimo teritorija patenka į laisvos valstybinės žemės fondą. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tarnyba nėra davusi atsakovui sutikimo statyti tvorą valstybinėje žemėje.
Apeliantas skunde teigia, kad tvora patenka į SB „Atžalynas“ bendrojo naudojimo teritoriją, bendrijos visuotinimas narių susirinkimui leidus naudoti bendrojo naudojimo žemės plotą, esantį po ginčo tvora, leidus šį plotą išsipirkti iš valstybės, teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad tvora neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kad jos statyba yra savavališka. Tačiau apelianto nurodytose administracinėje byloje priimtuose sprendimuose, turinčiuose prejudicinę galią šiai bylai, konstatuota, kad SB „Atžalynas“ valdo ginčo žemės plotą, ginčo žemės teritorijoje yra pažymėtas privažiavimo kelias, t. y. K. gatvės dalis, kuri laikytina sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo keliu ir, remiantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktu, negali būti privatizuojama. Administracinio teismo konstatuota, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė pradėti įsiterpusios valstybinės žemės plotų įsigijimo procedūrą, kadangi ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, pažymėjo, kad ateityje atlikus SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus K. gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, gali paaiškėti, kad tarp K. gatvės ir R. P. nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas. Tik tokiu atveju R. P., gavęs sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, galėtų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, jį įsigyti. Taigi, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, vien tik sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimo nepakanka, kad atsakovas galėtų įsigyti valstybinę žemę, aptvertą ginčo tvora. Prieš tai turi būti atlikti SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tikslieji kadastriniai matavimai arba įregistruoti K. gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenys viešame registre, ir tik paaiškėjus, jog tarp K. gatvės ir atsakovo nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas, gavus sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šios žemės pardavimo atsakovui. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad SB „Atžalynas“ narių 2016 m. gegužės 27 d. visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas neturi teisinio pagrindo ir todėl negali sukelti teisinių pasekmių bei pagrįsti atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis teisėtai valdo žemės sklypą ant kurio yra ginčo tvora.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neturėjo teisės kaip alternatyvos nurodyti ginčo tvoros griovimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad neleistina tokia situacija, kai neteisėtos statybos padariniai valstybėje žemėje liktų nepašalinti neribotą laiką. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tvoros statyba laikytina nebe savavališka, o pažeidžianti teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 01 01) 3 straipsnio 5 dalis, STR 1.05.01:2017 50 punktas), t. y. neteisėta, ir pirmosios instancijos teismas numatė atsakovui netgi švelnesnes statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo pasekmes nei numato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimas ir 2017 m. balandžio 19 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą ir 2017 m. balandžio 19d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.