Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1623-552/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-12-08
Bylos Nr.: A-1623-552/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04939-2013-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
Pareiškėjas: R. P.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, E. C.

Administracinė byla Nr. A-1623-552/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04939-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, E. C. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1901; įpareigoti Tarnybą imtis teisės aktuose nurodytų veiksmų įgyvendinti pareiškėjo teisę įsigyti besiribojantį laisvos valstybinės žemės plotą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba 2013 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. lSS-(8.5)-1901 „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, jog pagal sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) išplanavimo projektą greta pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav. (toliau – ir Sklypas), nėra įsiterpusio žemės sklypo, o numatytas privažiavimo kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, ir pareiškėjo prašymo dėl šio sklypo pirkimo netenkino. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo teiginys, jog skundžiamame akte nurodyta, kad greta pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra įsiterpusio žemės sklypo, o pagal Bendrijos išplanavimo projektą numatytas privažiavimo kelias, neatitinka faktinės tikrovės ir yra visiškai nepagrįstas. Tik rytinė pareiškėjo Sklypo dalis ribojasi su privažiavimo keliu, o Sklypo šiaurinė dalis ribojasi su 0,0128 ha ploto laisvu valstybinės žemės plotu, kurį pareiškėjas ir siekia įsigyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė patvirtina, jog greta pareiškėjo Sklypo einantis tariamas kelias bendroms sodininkų bendrijos reikmėms, t. y. privažiavimui, nei šiuo metu, nei kada nors anksčiau nebuvo naudojamas, toks kelias neegzistuoja. Pareiškėjas nurodė, kad, 2006 m. sausio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 519 V pagrindu įsigijęs Sklypą kartu su pastatu – sodo nameliu, savavališkai nekeitė nei Sklypo ribų, nei tariamo kelio ribos. Pareiškėjas įsigijo Sklypą, jau aptvertą tvora, kurią jis tik atstatė pagal buvusius tvoros pamatus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo sklypas dar iki Bendrijos įkūrimo 1992 m. balandžio 17 d. priklausė (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai. Būtent mokyklai valdant Sklypą ir susiformavo faktinės jo ribos. Pareiškėjas pabrėžė, kad laisvas valstybinės žemės plotas, kurį atsakovas laiko keliu, niekada nebuvo naudojamas Bendrijos reikmėms. Tokiu atveju, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, šis laisvas valstybinės žemės plotas nepriskirtinas Bendrijos bendrojo naudojimo žemei. Įvertinęs tai, kad minėtas laisvos valstybinės žemės plotas nepriskirtinas prie sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės, pareiškėjas darė išvadą, kad jam negali būti taikomas Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatytas teisinis režimas. Bendrija minėto besiribojančio valstybinės žemės ploto nėra išsipirkusi iš valstybės, šis plotas netgi nėra Bendrijos bendrojo naudojimo žemė. Pareiškėjas darė išvadą, kad teisės aktai Bendrijai nesuteikia teisės parduoti šio valstybinės žemės ploto tretiesiems asmenims. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamame akte klaidingai nurodyta, jog besiribojančio sklypo plotas – 0,0663 ha, nes minėtas laisvos valstybinės žemės plotas iš tikrųjų yra 0,0128 ha ploto ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1854 patvirtintose Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyto 0,04 ha ploto, be to, užimamas plotas yra per mažas suformuoti atskirą individualų mėgėjų sodų sklypą. Pareiškėjo manymu, tokiu atveju jo 2013 m. balandžio 30 d. prašymo pagrindu turėjo būti pradėta valstybinių žemės plotų įsigijimo procedūra.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. balandžio 25 d. Tarnybos Varėnos skyriuje buvo gautas Bendrijos pirmininko A. Š. prašymas padėti atstatyti Bendrijos sklypų Nr. 123 ir Nr. 122 ribas, kadangi yra savavališkai užimta (duomenys neskelbtini) gatvės dalis. Tarnybos Varėnos skyrius patikrinimo metu nustatė, jog medinė tvora su betoniniais stulpais ir pamatais yra valstybinėje žemėje už pareiškėjui priklausančio 0,0663 ha žemės sklypo geodeziškai nustatytų ribų. Tai užfiksuota Tarnybos Varėnos skyriaus 2013 m. gegužės 15 d. surašytame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 3ŽN-15. Apie nustatytą galimai neteisėtų statybų faktą buvo informuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendime nėra teigiama, jog pareiškėjas pažeidė Bendrijos vidaus tvarkos taisykles ir pakeitė tariamo privažiavimo kelio ribas. Be to, skunde nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas savavališkai nekeitė jam priklausančio žemės sklypo ribų. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 28 d. atliko jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos nustatytos teisingai, jos atitinka Bendrijos išplanavimo projektą ir žemės sklypo Nr. 123 schemą, parengtą 1992 m. birželio 3 d. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos yra žinomos. Pareiškėjas, žinodamas jam priklausančio žemės sklypo ribas, neturėjo teisės nei statyti, nei atstatyti tvoros už jam priklausančio žemės sklypo ribos ir taip pasididinti faktiškai naudojamą žemės plotą. Tai patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 31 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-130531-00022-(14.12). Atsakovas nurodė, kad, remiantis Bendrijos išplanavimo projektu ginčo žemės teritorijoje yra pažymėtas privažiavimo kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, taigi ši teritorija laikytina sodų bendrijos bendrojo naudojimo objektu. Atsakovas darė išvadą, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą spręsti dėl šios teritorijos, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, naudojimo ir tvarkymo yra išimtinė bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Bendriją ir siūlyti pagal kompetenciją organizuoti susirinkimą ir spręsti numatyto kelio, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, naudojimo klausimą. Atsakovas darė išvadą, kad skundo dalis, kurioje aprašoma įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo privačios nuosavybės teise tvarka, yra nereikšminga šios administracinės bylos kontekste. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo, kadangi ši ginčo žemė yra pažymėta kaip (duomenys neskelbtini) gatvė ir joje apskritai negalėtų būti projektuojami ir parduodami žemės sklypai privatiems asmenims. Be to, Bendrijos teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, patenka į (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės bloką. Pareiškėjui priklausančio 0,0663 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, kadastrinių matavimų plane pažymėta riboženkliais 1-2 ir nustatytos koordinatės taškuose 1 ir 2, sutampa su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta (duomenys neskelbtini) bloko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje riba. Tai, atsakovo vertinimu, reiškia, kad pareiškėjo žemės sklypo padidinimas ginčo žemės ploto sąskaita nebūtų galimas ir dėl to, kad naujai suformuoto žemės sklypo riba kirstų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) bloko ribą, dėl ko tokio žemės sklypo ribų nebūtų galima pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. C. atsiliepimu į skundą prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ginčo žemė nebuvo ir nėra naudojama kaip kelias pravažiavimui, kad Bendrijos nariai galėtų patekti prie savo valdų. Jokio objektyvaus ir pagrįsto poreikio įrengti valstybinėje žemėje pravažiavimą Bendrijos nariams nėra, nes kiekvienas iš sodininkų narių prie jiems priklausančių žemės sklypų turi privažiavimą ne per aptariamą valstybės žemę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas negalėjo sutikti su pareiškėjo teiginiais ir palaikė atsakovo argumentus, nes į bylą yra pateikti: Bendrijos išplanavimo projektas; ištrauka iš Nekilnojamojo turto ir kadastro žemėlapio; Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2013 metais parengtas laisvos valstybinės žemės planas, iš kurių matyti, kad Bendrija valdo šį žemės sklypą, ginčo žemės teritorijoje yra pažymėtas privažiavimo kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis laikytina sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo keliu. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino Bendrijos pirmininkas, paaiškindamas, kad pareiškėjas, žinodamas jam priklausančio žemės sklypo ribas, neturėjo teisės statyti tvoros už jam priklausančio žemės sklypo ribos, tokiu būdu pasididinti faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą. Pastatęs tvorą susiaurino Bendrijai priklausantį kelią, reikalingą kitiems sodininkų bendrijos nariams privažiuoti prie savo sklypų. Iš byloje pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 metais pagal žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą, kurio plotas 0,0648 kv. m. 2012 metais atlikęs kadastrinius matavimus jo žemės sklypo plotas padidėjo nuo 0,0648 kv. m. iki 0,0663 kv. m. Dėl pareiškėjo pastatytos tvoros Tarnybos Varėnos skyrius 2013 m. gegužės 15 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 3ŽN-15, kuriame konstatavo, kad pagal geodezinius matavimus nustatytas ribas medinė tvora su betoniniais stulpais ir pamatais yra valstybinėje žemėje, už 0,0663 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. gegužės 31 d. surašė Savavališkos statybos aktą.

Teismas rėmėsi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, pažymėjo, kad iš Sodininkų bendrijų įstatymo bei Taisyklių nuostatų matyti, jog sodininkų bendrijos gali pasirinkti, ar bendro naudojimo žemę nuomoti, ar išsipirkti iš valstybės. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodoma apie 0,0145 ha ploto teritorija nelaikytina įsiterpusiu žemės sklypu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia įsigyti ginčo žemės sklypą (plotas 0,0145 ha), kuris pagal Bendrijos išplanavimo projektą yra pažymėtas pravažiavimo kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, ji laikytina sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo keliu. Todėl pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas, sodininkų bendrijos narių susirinkimui išimtinai suteikta teisė spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

Teismas vadovavosi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktu, iš Bendrijos išplanavimo projekto nustatė, kad ginčo sklypas (kelias), kurį pareiškėjas siekia įsigyti, yra išsidėstęs palei jam priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 123, (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra įvardijamas keliu. Teismas rėmėsi Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir darė išvadą, kad keliu laikytini ir pėsčiųjų bei dviračių takai, želdynai, esantys kelio juostoje ir kita. Kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir atsižvelgiant į kelio reikšmę jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pažymėjo, kad aplinkybės, jog ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia, bei pažymėjo, kad pagal teismų praktiką leistina kelio buvimo faktą pripažinti remiantis įvairių įrodymų visuma.

Teismas darė išvadą, kad Bendrijos vidaus kelio neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinio statinio nepaneigia aplinkybės, jog kelias yra, o ginčo sklypas (0,0145 ha), kurį planavo privatizuoti pareiškėjas, yra Bendrijos reikmėms naudojama teritorija – kelio dalis, taigi ginčijamas valstybinės žemės plotas laikytinas keliu. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtina Bendrijos išplanavimo projektas, Tarnybos Varėnos skyriaus 2013 m. gegužės 15 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 3ŽN-15, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013 m. gegužės 31 d. surašytas Savavališkos statybos aktas, Bendrijos pirmininko paaiškinimai, kad kelias yra, jis naudojamas ir prižiūrimas, pareiškėjui nebuvo leista atitverti Bendrijos keliuko dalį, esančią ties jam priklausančiu sklypu Nr. 123, be to, E. C., kurios sklypas Nr. 122 ribojasi su pareiškėju sklypu, savo tvorą išardė ir patraukė prie savo sklypo ribos, taip atlaisvindama pravažiavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Teismas rėmėsi Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad sodininkų bendrijų bendrose žemėse esantys keliai skirti ne tik tiesioginei paskirčiai – pravažiavimui ar praėjimui, vietai komunikacijoms tiesti, bet ir rekreacijai, aktyviam poilsiui, todėl pareiškėjo argumentus, kad dėl jo aptverto valstybinės žemės sklypo nėra niekam daroma žala bei nėra suvaržomos kokios nors realios kitų bendrijos narių teisės naudotis savo turima nuosavybe teismas laikė nepagrįstais, nes pareiškėjas negali įvertinti, kokiems konkretiems poreikiams tenkinti kiti sodininkų bendrijos nariai naudotųsi keliu, jeigu jis pareiškėjo nebūtų buvęs užtvertas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negali prognozuoti komunikacijų tiesimo poreikio ateityje. Tai, kad Bendrija ginčijamą plotą naudotų Bendrijos reikmėms nurodė ir Bendrijos pirmininkas.

Teismas rėmėsi Taisyklių 9 punktu ir nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jo prašymo pagrindu atsakovas turėjo pradėti valstybinių žemės plotų įsigijimo procedūrą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo, nes ši ginčo žemė yra pažymėta kaip kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvė, joje apskritai negalėtų būti projektuojami ir parduodami žemės sklypai privatiems asmenims, Bendrijos sprendimo dėl ginčo žemės išsipirkimo nėra, atvirkščiai Bendrijos pirmininkas teigia, kad pagal Bendrijos išplanavimo projektą ginčo žemės teritorijoje yra pažymėtas privažiavimo kelias, jis būtinas Bendrijos nariams privažiuoti prie savo sklypų.

Teismas konstatavo, kad Tarnybos išvada, jog žemės plotas, besiribojantis su pareiškėjo sklypu, yra kelias, todėl laikantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto nuostatų negali būti privatizuojamas, yra pagrįsta ir teisėta. Tarnybos 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, motyvuotas, nurodomos nustatytos aplinkybės, pateikiami argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai, pakankamai išsamus, pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Konstatavęs, kad atsisakymas leisti įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, besiribojantį su pareiškėjo valdomu žemės sklypu yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti Tarnybą imtis teisės aktuose nurodytų veiksmų įgyvendinti pareiškėjo teisę įsigyti besiribojantį laisvos valstybinės žemės plotą 0,0145 ha, nes ginčo žemės sklypas pagal Bendrijos išplanavimo projektą yra pažymėtas kaip pravažiavimo kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, ji laikytina sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo keliu, teisė spręsti šios teritorijos, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, naudojimą ir tvarkymą yra išimtinė bendrijos narių susirinkimo kompetencija.

Nepatenkinęs pareiškėjo skundo, teismas netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas R. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo žemės plote yra kelias, reikalingas kitiems asmenims patekti į jų sklypus, esančius sodų bendrijoje. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje nėra ginčo, jog faktiškai Bendrijos išplanavimo projekte nupieštas kelias neegzistuoja ir niekada neegzistavo, Bendrija jo savo reikmėms niekada nenaudojo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas užtvėrė neegzistuojantį kelią. Pareiškėjas akcentuoja, kad siekia įsigyti ne visą teritoriją, esančią ir besiribojančią su jo ir kitų žemės sklypų savininkų ribomis, o tik 0,0145 ha žemės sklypo plotą. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo žemės, aptvertos tvora, yra daugiau nei 3,87 m pločio laisvas plotas iki šalia esančio žemės sklypo tiksliais matavimais suformuotos ribos. Šiuo pareiškėjo nuolat tvarkomu laisvu, neužstatytu žemės plotu be jokių ribojimų būdų galimybė privažiuoti prie kitų sklypų ir šiame plote įrengti kelią, jei toks objektyvus poreikis kada nors iškiltų. Pareiškėjo teigimu, šiais aplinkybes patvirtina 2014 m. lapkričio 27 d. į bylą pateiktas 2014 m. lapkričio 24 d. UAB „Dextrus“ žemės sklypo planas su gretimybėmis, 2012 m. lapkričio 28 d. su atsakovu pasirašytinai suderintas Žemės sklypo planas, byloje esančios fotonuotraukos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad visuose atsakovo ir statybų inspekcijos pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nėra jokių nuorodų į kelią, tik konstatuojama, kad tvora yra valstybinėje žemėje. Pareiškėjas pažymi, jog teismas nevertino šių rašytinių įrodymų, todėl neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka perleidus ginčo žemę bus panaikintas kelias ir kiti asmenys negalės patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Pareiškėjas daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokias neteisingas išvadas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iki šiol nėra atlikti Bendrijos teritorijos tikslieji matavimai, nėra atlikti Bendrijos išplanavimo projekte pažymėtų kelių tikslieji matavimai. Pareiškėjas daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent konkrečiai ginčo žemėje yra kelias. Priešingai, 2012 m. lapkričio 28 d. su atsakovu pasirašytinai suderintas žemės sklypo planas patvirtina, jog projektuojamas kelias yra tarp mokyklos teritorijos ribos ir ginčo žemės. Pareiškėjas pažymi, kad jei bus derinamos Bendrijos teritorijos išorinės ribos, jos ribosis su šalia jau suformuotu žemės sklypu – mokyklos teritorija. Pareiškėjas daro išvadą, kad ginčo žemės išpirkimas neapriboja ir neriboja valstybei ar Bendrijai už ginčo žemės ribų įrengti pravažiavimo kelią. Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra jokių objektyvių kliūčių iškilus poreikiui įrengti 3 m kelią tarp ginčo žemės ir kito žemės sklypo ribos (mokyklos teritorijos), todėl daro išvadą, kad teismas neįsigilino į byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog ginčo žemėje yra kelias, todėl jo negalima išpirkti. Pareiškėjas pažymi, kad jo pateikta su kompetentingomis valstybės ir savivaldybės institucijomis suderinta projektinė dokumentacija patvirtina, jog ginčo žemėje yra įrengta elektros skydinė ir kanalizacija, kurios negalėtų būti įrengtos teritorijoje, skirtoje įrengti kelią. Pareiškėjo manymu, jo siūlomas žemės naudojimas būtų racionalus ir protingas, būtų maksimaliai išnaudota visa žemė, neliktų nenaudojamos, neprižiūrimos žemės plotų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Bendrijos išplanavimo projekte aiškiai nurodoma, kad projektuojamų kelių plotis yra 3 m. 2014 m. lapkričio 27 d. UAB „Dextrus“ žemės sklypo plane nurodoma, kad tarp ginčo žemės ir kito suformuoto žemės sklypo (mokyklos teritorijos) yra galimybė įrengti iki 3,87 m ploto kelią. Todėl pareiškėjui išpirkus ginčo žemę, iškilus poreikiui Bendrija galėtų įrengti beveik 1 m platesnį kelią nei numatyta Bendrijos išplanavimo projekte. Be to, į kaimyninius žemės sklypus patenkama pro faktiškai egzistuojantį kelią, kurio plotas 3,16 m ir 3,44 m. Pareiškėjas daro išvadą, kad už ginčo žemės iki mokyklos teritorijos likęs 3,87 m pločio laisvos žemės plotas yra dar didesnis nei numatyta Bendrijos generaliniame plane. Pareiškėjo manymu, bylos medžiaga nepatvirtina Bendrijos daiktinių teisių į ginčo žemę. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrijų išplanavimo projektas, kuriame nėra jokių suderinimo su institucijomis žymų, yra tik teritorijų planavimo dokumentas, numatantis galimus sprendimus ateityje, tačiau nesuteikiantis daiktinių teisių į žemę. Pareiškėjas pažymi, kad tikslieji Bendrijos teritorijos matavimai iki šiol nėra atlikti. Neesant tiksliųjų bendrijos teritorijų matavimų, pareiškėjo manymu, jokia bendrojo naudojimo žemė negalėtų būti perduota teisėtam Bendrijos valdymui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto ir kadastro žemėlapis taip pat nepatvirtina Bendrijos daiktinių teisių į jame nupieštą kelio liniją. Pareiškėjas daro išvadą, kad byloje nėra jokių rašytinių, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčo žemė priklauso Bendrijai, o ne atsakovui. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nepateikta nei valstybinės žemės nuomos sutartis, nei valstybinės žemės išpirkimo sutartis. Pareiškėjas daro išvadą, kad Bendrija neturi teisėtų pagrindų valdyti ginčo žemę ir jame esančią 3 m pločio laisvą žemę. Ši žemė yra valstybinė žemė, patikėjimo teise valdoma atsakovo. Pareiškėjas remiasi Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi ir daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad ginčo teritorija priklausytų savivaldybei, ginčo žemė ir už jos esantis daugiau nei 3 m pločio laisvos žemės plotas nėra gatvė ir priklauso tik atsakovui. Pareiškėjas remiasi Taisyklių 2 punktu, pažymi, kad ginčo žemės plotas neviršija 0,04 ha, ir daro išvadą, kad siekiamas įsigyti žemės plotas yra ženkliai per mažas, kad būtų galima suformuoti atskirą individualų mėgėjų sodų sklypą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingą ir klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis tik Bendrijos pirmininko, kuris konfliktuoja su pareiškėju, subjektyviais, jokiais rašytiniais duomenimis nepatvirtintais, įrodymams keliamo patikimumo kriterijaus neatitinkančiais, emociniais, pareiškėją žeminančiais paaiškinimais, kad galimai ateityje gali prireikti kelio.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Bendrija remiasi statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 3 punktu, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 23 straipsnio 28 dalimi, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punktu ir pažymi, kad pareiškėjas pirmiausiai apsitvėrė tvorą, o dabar bando teisminiu būdu savo savivaliavimą įteisinti. Bendrija sutinka, kad nėra atlikti Bendrijos teritorijos ir kelių tikslieji matavimai, nes jiems padaryti reikia nemažos pinigų sumos, tačiau aplinkui Bendrijos teritorijos (Blokas Nr. 1) sklypai yra su tiksliais matavimais. Bendrija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gatve naudojasi ne tik (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų savininkai, bet ir iš tolimesnių sklypų bendrijos nariai, nes jiems patogiau, taip jie įpratę ir tokią turi teisę. Bendrija paaiškina, kad pareiškėjui neteisėtai pasisavinus ir pasistačius tvorą ant kelio dalies, gaisro atveju prie toliau (duomenys neskelbtini) g. esančių namų neprivažiuotų Priešgaisrinės tarnybos transportas (dėl to anksčiau ši (duomenys neskelbtini) g. dalis buvo palikta platesnė). Bendrija atkreipia dėmesį, kad statant elektros skydinę pareiškėjas ir E. C. tėvas sąmoningai suklaidino „Lesto“ darbuotojus, o UAB „Varėnos vandenys“ informavo, kad Bendrijos teritorijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra įrengtų kanalizacijos tinklų.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas remiasi Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, Bendrijos išplanavimo projektu ir daro išvadą, kad ginčo žemės teritorijoje yra pažymėtas privažiavimo kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, todėl ši teritorija laikytina Bendrijos bendrojo naudojimo objektu. Atsakovas pabrėžia, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą, spręsti dėl šios teritorijos, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, naudojimo ir tvarkymo yra išimtinė Bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas nėra žemės valdos projektas ar teritorijų planavimo dokumentas, kurių pagrindu pareiškėjas galėtų įsigyti ginčo žemės plotą iš valstybės. Vien minėtame plane ginčo žemės nurodymas gretimybėje kaip laisvos valstybinės žemės negali sukurti pareiškėjui jokių teisėtų lūkesčių, kad ginčo žemę jis galės privatizuoti kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Atsakovas remiasi Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 punktu ir daro išvadą, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo, nes ši ginčo žemė yra pažymėta kaip (duomenys neskelbtini) gatvė ir joje negalėtų būti projektuojami ir parduodami žemės sklypai privatiems asmenims.

Pareiškėjas R. P. pateikė nuomonę dėl Bendrijos atsiliepimo į apeliacinį skundą, kurioje nurodė, kad Bendrija pateikė naujus byloje nesančius įrodymus ir jų neprašė prijungti prie bylos, Pareiškėjo manymu, Bendrijos pateikti rašytiniai įrodymai nėra susiję su pareiškėjo apeliaciniu skundu, be to, atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodoma, kokias konkrečiai aplinkybes vienas ar kitas pridedamas dokumentas galėtų patvirtinti. Pareiškėjo teigimu, Bendrijos atsiliepime nurodomos aplinkybės nepagrįstos jokia bylos medžiaga, yra tik deklaratyvūs ir teismui klaidinti skirti pareiškimai. Pareiškėjas remiasi Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsniu, atkreipia dėmesį, kad byloje yra tik 2008 m. gegužės 30 d. Bendrijos susirinkimo protokolas Nr. 1, patvirtinantis, jog Bendrijos valdybos primininku išrinktas A. Š., ir daro išvadą, kad byloje nesant duomenų apie Bendrijos valdybos perrinkimą Bendrijos vardu pateiktas atsiliepimas neturėtų būti priimamas ir turėtų būti grąžintas atsiliepimą pateikusiam Bendrijai atstovauti neįgaliotam asmeniui, o prie atsiliepimo pateikti dokumentai neturėtų būti vertinami kaip visiškai nesusiję su nagrinėjamoje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis. Pareiškėjo manymu, paaiškėjus aplinkybei, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Bendrijai atstovavo neįgaliotas vesti bylą asmuo, tai sudaro pagrindą bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84 straipsnio 2 dalimi, prašo skirti A. Š. 289 Eur baudą už kiekvieną piktnaudžiavimo administraciniu procesu atvejį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir pradėti procedūras, reikalingas įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypas, todėl be Bendrijos sutikimo parduodamas būti negali.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas neaptarė visų pateiktų į bylą įrodymų ir neteisingai juos įvertino.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas prašymą dėl jo apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka motyvavo būtinybe papildomai tirti rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys savo poziciją dėl ginčo esmės, o vėliau ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Byloje surinktas pakankamas įrodymų kiekis, kuriuos įvertinti apeliacinėje instancijoje rašytinio teismo proceso tvarka netrukdo. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir apelianto prašymo motyvus, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Bylos šalys – trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) su 2015 m. sausio 19 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą, o pareiškėjas – su 2015 m. liepos 13 d. ir lapkričio 30 d. prašymais yra pateikę papildomus rašytinius įrodymus ir fotonuotraukas. Bendrija nėra pareiškusi prašymo nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje prie bylos prijungti jos papildomai pateiktus dokumentus, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių šie jos teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu pareiškėjas teikia papildomus įrodymus iš esmės tik kaip atsvarą Bendrijos su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktiems naujiems dokumentams. Teisėjų kolegija nutaria šalių papildomai pateiktų įrodymų neprijungti prie nagrinėjamos administracinės bylos, nes apeliacinėje instancijoje tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne atliekamas naujas, tame tarpe ir papildomai pateiktų įrodymų tyrimas.

Atsakydama į apelianto argumentus, susijusius su netinkamu sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2008 m. birželio 30 d. iki dabar Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku yra A. Š.. Šio asmens išrinkimą patvirtinantis Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolas yra pateiktas ir byloje (t.1 b.l.121) Šie viešojo registro duomenys yra galiojantys, nėra nuginčyti, todėl darytina išvada, kad Bendrija buvo tinkamai atstovaujama teismo procese, o jos valdybos pirmininkas turėjo teisę išreikšti Bendrijos poziciją dėl ginčo esmės. Tokia išvada daroma ir todėl, kad sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) šioje byloje dalyvauja trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir nereiškia savarankiškų reikalavimų, susijusių su Bendrijos turtu ar turtinėmis prievolėmis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra 0,0663 ha sodo žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. savininkas. Jis pageidauja įsigyti šalia šio sklypo esantį 0,0145 ha valstybinės žemės plotą, kuris, pareiškėjo manymu, yra laisvos valstybinės žemės sklypas, įsiterpęs tarp jo sodo žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) manymu, minėtas 0,0145 ha žemės sklypas yra Bendrijos bendrojo naudojimo žemė, skirta (duomenys neskelbtini) gatvei. Pareiškėjas nuo 2006 metų šį valstybinės žemės plotą yra aptvėręs tvora kartu su savo sodo žemės sklypu.

Žemės savininko ar nuomotojo teisė įsigyti su jam priklausančiu ar nuomojamu žemės sklypu besiribojančios laisvos valstybinės žemės plotą įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Žemės savininkas, siekdamas pasinaudoti šia teise, privalo atlikti šią įstatymo nuostatą detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai žemės sklypą turi teisę įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkas, t. y. kai egzistuoja visuma sąlygų: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai, 2) juose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir 3) šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinės žemės, esančios mėgėjiškų sodų teritorijoje pardavimo tvarką detaliai reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, kurių 4 punkte nustatyta, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnis apibrėžia mėgėjų sodo teritoriją kaip sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojamą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemę, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes bei visus byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ginčo 0,0145 ha žemės plotas laikytinas mėgėjų sodo teritorijoje esančia sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme. Byloje nustatyta, kad pagal 1992 m. gegužės mėnesio (duomenys neskelbtini) VSMG bendrijos kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektą, Bendrijos teritorija apima sodininkų bendrijos narių sklypus bei bendrojo naudojimo privažiavimo kelius, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvę. Tokia pati Bendrijos teritorija yra pažymėta Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, pareiškėjo valdomas žemės sklypas ribojasi su Bendrijos (duomenys neskelbtini) gatve. Tokios išvados negali paneigti ir tie faktai, kad sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) naudojamai žemei iki šiol nėra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, kad (duomenys neskelbtini) gatvė kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas nėra suformuota ir įregistruota viešame registre ir kad jos faktinė padėtis skiriasi nuo padėties teritorijų planavimo dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl atsakovui nekilo pareiga atlikti veiksmus, numatytus Žemės reformos įstatyme.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 ir 7 straipsnius sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose. Taigi, sodininkų bendrijų bendrose teritorijose žemė skirta ne tik tiesioginei paskirčiai – pravažiavimui ar praėjimui, vietai komunikacijoms tiesti, bet ir rekreacijai, aktyviam poilsiui. Nėra pagrindo teigti, jog dėl pareiškėjo savavališkai aptverto valstybinės žemės sklypo nėra suvaržomos kokios nors realios kitų bendrijos narių teisės naudotis bendra teritorija, nes pareiškėjas negali visapusiškai įvertinti visų kitų sodininkų bendrijos narių poreikių naudotis (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi, jeigu ji pareiškėjo nebūtų buvusi užtverta ir susiaurinta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ateityje atlikus sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, gali paaiškėti, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas. Tik tokiu atveju pareiškėjas, gavęs sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, galėtų Valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka jį įsigyti.

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nebuvo nuoseklus, savo atsakymuose nurodydamas atsisakymo leisti įsigyti žemės sklypą pagrindus, nesuteikia pagrindo nesilaikyti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų pardavimą mėgėjiškų sodų teritorijose, reikalavimų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius