Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui, jo atstovėms advokatėms Evelinai Bakienei ir Irmai Janonytei, atsakovės atstovei Gintarei Baziliukaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, E. C. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013-09-06 rašte Nr. lSS-(8.5)-1901 „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, kad pagal sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektą greta pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) nėra įsiterpusio žemės sklypo, o numatytas privažiavimo kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, ir pareiškėjo prašymo dėl šio sklypo pirkimo netenkino (b. l. 10-11).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje kilęs ginčas dėl atsakovo atsisakymo leisti įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą (įsiterpusį žemės sklypą), besiribojantį su pareiškėjo valdomu žemės sklypu teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas su pareiškėjo teiginiais sutikti negali, palaiko atsakovės argumentus, nes į bylą yra pateikti: sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas; ištrauka iš Nekilnojamojo turto ir kadastro žemėlapio; Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2013 metais parengtas laisvos valstybinės žemės planas (b. l. 60-62), iš kurių aiškiai matyti, kad SB (duomenys neskelbtini) valdo šį žemės sklypą, ginčo žemės teritorijoje yra pažymėtas privažiavimo kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis laikytina sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo keliu. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, paaiškindamas, kad pareiškėjas, žinodamas jam priklausančio žemės sklypo ribas, neturėjo teisės statyti tvoros už jam priklausančio žemės sklypo ribos, tokiu būdu pasididinti faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą. Pastatęs tvorą susiaurino bendrijai priklausantį kelią reikalingą kitiems sodininkų bendrijos nariams privažiuoti prie savo sklypų. Iš byloje pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad pareiškėjas 2006 metais pagal žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą, kurio plotas 0,0648 kv. m. (b. l. 14-17). 2012 metais atlikęs kadastrinius matavimus jo žemės sklypo plotas padidėjo nuo 0,0648 kv. m. iki 0, 0663 kv. m. (b. l. 13, 66-67). Dėl pareiškėjo pastatytos tvoros NŽT Varėnos skyrius 2013-05-15 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 3ŽN-15, kuriame konstatavo, kad pagal geodezinius matavimus nustatytas ribas medinė tvora su betoniniais stulpais ir pamatais yra valstybinėje žemėje, už 0,0663 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų (b. l. 76-77), o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013-05-31 surašė Savavališkos statybos aktą (b. l. 19-22), kuriame nustatė, kad šiaurinėje žemės sklypo pusėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 3, SB (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje pastatyta medinė tvora su skaldytų silikatinių plytų stulpais ir pareikalavo pareiškėjo nevykdyti tvoros, (duomenys neskelbtini) g. 3, SB (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbų.

Pareiškėjas siekia įsigyti ginčo žemės sklypą (plotas 0, 0145 ha), kuris pagal sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektą yra pažymėtas pravažiavimo kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, ji laikytina sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo keliu. Todėl pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis 15 punkto nuostatas, sodininkų bendrijos narių susirinkimui išimtinai suteikta teisė spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą, žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Iš SB (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto (b. l. 60-61) matyti, kad ginčo sklypas (kelias), kurį pareiškėjas siekia įsigyti, yra išsidėstęs palei pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 123, (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra įvardijamas keliu. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį keliu laikomas inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą vidaus keliai – tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Todėl keliu laikytini ir pėsčiųjų bei dviračių takai, želdynai, esantys kelio juostoje ir kita. Kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir atsižvelgiant į kelio reikšmę jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti.

Pareiškėjas prieštarauja tokiai išvadai teigdamas, kad atsakovė rėmėsi sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektu, kuris šiuo metu nebeatitinka dabar galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų, be to, į jame nurodytą bendrą SB (duomenys neskelbtini) nuomojamų kelių plotą nėra įtrauktas ginčijamo žemės sklypo plotas. Teigia, kad greta pareiškėjo žemės sklypo einantis tariamas kelias bendroms sodininkų bendrijos reikmėms, t. y. pravažiavimui, nei šiuo metu, nei kada nors anksčiau nebuvo naudojamas, toks kelias neegzistuoja. Teismas, atmeta minėtus pareiškėjo argumentus, nes kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), aplinkybės, kad ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia (LAT Civilinių bylų skyriaus 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2012). Be to, LAT yra pasisakęs, kad pagal Kelių įstatymo nuostatas (2 straipsnio 3 dalis) kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir, priklausomai nuo kelio reikšmės, jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2008). Taigi, pagal teismų praktiką leistina kelio buvimo faktą pripažinti remiantis įvairių įrodymų visuma (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011).

Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) vidaus kelio neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinio statinio nepaneigia aplinkybės, kad kelias yra, ginčo sklypas (0,0145 ha) , kurį planavo privatizuoti pareiškėjas, yra bendrijos reikmėms naudojama teritorija – kelio dalis, ginčijamas valstybinės žemės plotas laikytinas keliu. Šias aplinkybes patvirtina sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas, NŽT Varėnos skyriaus 2013-05-15 surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 3ŽN-15, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013-05-31 surašytas Savavališkos statybos aktas, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko paaiškinimai, kad kelias yra, jis naudojamas ir prižiūrimas, pareiškėjui nebuvo leista atitverti bendrijos keliuko dalį, esančią ties jam priklausančiu sklypu Nr. 123, E. C., kurios sklypas Nr. 122 ribojasi su pareiškėju sklypu savo tvorą išardė ir patraukė prie savo sklypo ribos, taip atlaisvindama pravažiavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Pagal 2 straipsnio 1 dalį mėgėjiška sodininkystė – veikla turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. Pažymėtina, kad sodų bendrijų bendro naudojimo infrastruktūra taip pat skirta šiems tikslams pasiekti. Taigi, sodininkų bendrijų bendrose žemėse esantys keliai skirti ne tik tiesioginei paskirčiai – pravažiavimui ar praėjimui, vietai komunikacijoms tiesti, bet ir rekreacijai, aktyviam poilsiui, todėl pareiškėjo argumentas, kad dėl jo aptverto valstybinės žemės sklypo nėra niekam daroma žala bei nėra suvaržomos kokios nors realios kitų bendrijos narių teisės naudotis savo turima nuosavybe yra nepagrįsti, nes pareiškėjas negali įvertinti, kokiems konkretiems poreikiams tenkinti kiti sodininkų bendrijos nariai naudotųsi keliu, jeigu jis pareiškėjo nebūtų buvęs užtvertas. Be to, pareiškėjas negali prognozuoti komunikacijų tiesimo poreikio ateityje. Tai, kad SB (duomenys neskelbtini) ginčijamą plotą naudotų bendrijos reikmėms nurodė ir SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas teismo posėdyje.

Pareiškėjas teigia, kad jo prašymo pagrindu atsakovė turėjo pradėti valstybinių žemės plotų įsigijimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-12-22 nutarimo Nr. 1854 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 2.2 punkto ir Taisyklių II skyriaus nuostatas. Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes pagal Taisyklių 9 punktą, teritorinis padalinys, gavęs asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatęs, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir kad žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šis įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikti šių taisyklių 27.4 punkte nurodytą dokumentą, t. y. sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn. Šiuo atveju ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo, nes ši ginčo žemė yra pažymėta kaip kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvė, joje apskritai negalėtų būti projektuojami ir parduodami žemės sklypai privatiems asmenims, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl ginčo žemės išsipirkimo nėra, atvirkščiai bendrijos pirmininkas teigia, kad pagal sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektą ginčo žemės teritorijoje yra pažymėtas privažiavimo kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė), jis būtinas sodininkų bendrijos nariams privažiuoti prie savo sklypų.

Esant šioms aplinkybėms ir tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad NŽT išvada, kad žemės plotas, besiribojantis su pareiškėjo sklypu, yra kelias, todėl laikantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto nuostatų negali būti privatizuojamas, yra pagrįsta ir teisėta. NŽT 2013-09-06 sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, motyvuotas, nurodomos nustatytos aplinkybės, pateikiami argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai, pakankamai išsamus, pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Konstatavus, kad atsisakymas leisti įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, besiribojantį su pareiškėjo valdomu žemės sklypu yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas ir pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovę NŽT imtis teisės aktuose nurodytų veiksmų įgyvendinti pareiškėjo teisę įsigyti besiribojantį laisvos valstybinės žemės plotą 0,0145 ha, nes ginčo žemės sklypas pagal sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektą yra pažymėtas kaip pravažiavimo kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, ji laikytina sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo keliu, teisė spręsti šios teritorijos, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, naudojimą ir tvarkymą yra išimtinė bendrijos narių susirinkimo kompetencija.

Nepatenkinus pareiškėjo skundo, nėra tenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.