Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad ginčo objektas - atsakovo pastatyta tvora valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Tvoros bendras ilgis valstybinėje žemėje - 38,9 m, užimtos valstybinės žemės plotas - 128 m2. Tvoros betoninio pamato aukštis nuo žemės paviršiaus - 0,10 m, atraminės skaldytų silikatinių plytų sienutės aukštis - 0,30 m, skaldytų silikatinių plytų stulpų aukštis - 1,76 m. Bendras tvoros aukštis nuo žemės paviršiaus - 1,96 m. Vartai ir varteliai metaliniai. Tvora medinių lentų, pritvirtintų horizontaliai, dviejų eilių su tarpu. Atstumas tarp stulpų - 2,35 m, metalinių vartų plotis - 4,75 m, vartelių plotis - 1,00 m. Statybos darbų baigtumas - 100 %.

Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 “Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 -713 (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 21 punktą (3 lentelės 3.1 eilutę) tvora priskirtina taip pat I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai.

Žemės kodekso 13 str. nustatė, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu. Žemės kodekso 20 str. 1 d. nustatė, kad nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus nurodoma: tikslas, kuriam jie skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos. Taigi, nesant duomenų, kokiu pagrindu 1992 m. gegužės mėn. buvo patikslintas (duomenys neskelbtini) kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projektas, iki šiol nėra aiškūs 1992 m. gegužės mėn. papildomai prie SB „(duomenys neskelbtini)“ priskirto žemės ploto dydis, dislokacija ir ribos.

Sklypas dar iki 1992 m. gegužės mėn., kai buvo inžinierių patikslintas (duomenys neskelbtini) kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projektas, priklausė (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai. Sklypas pateko į šios mokyklos valdomą teritoriją ir buvo naudojamas kaip eksperimentinis ūkis, o jo ribos apėmė jo, atsakovo sklypą, šalia esantį SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekte nurodytą dalį (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri nesutampa su faktine kelio vieta ir ant kurio stovi ginčo tvora, ir faktinę dalį (duomenys neskelbtini) gatvės. Būtent mokyklai valdant Sklypą ir susiformavo faktinės jo ribos. Jos nepakito ir sklypą valdant ankstesnei jo savininkei R. K.. Jam, atsakovui 2006 metais įsigijus sklypą iš R. K., šios ribos buvo pažymėtos tvora, t.y. R. P. įsigijo sklypą, jau aptvertą tvora. Atsižvelgiant į tai, kad faktinė (duomenys neskelbtini) gatvės dalis yra susiformavusi už sklypo tvoros ribų, atsakovui nekilo įtarimų, kad ginčo tvora galėjo žymėti ne sklypo ribas. Todėl 2006 m. atsakovas tik atstatė tvorą pagal buvusios tvoros pamatus.

Nurodo, kad jis sąžiningai įgijo ir valdė būtent dabartine tvora aptvertą sklypo plotą, į kurį patenka SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekte nurodyta dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, nors kaip minėta į šį plotą faktinė (duomenys neskelbtini) gatvės dalis nepatenka ir niekada nepateko. Jis savavališkai nekeitė nei sklypo ribų, nei tariamo kelio ribos. Jo manymu, jis teisėtai valdo įsiterpusį žemės sklypų ir tvoros statyba negali būti laikoma savavališka. Tarp jo, atsakovo sklypo ir faktinės (duomenys neskelbtini) g. yra įsiterpęs apie 0,0145 ha žemės plotas, ant kurios atsakovas yra atstatęs ginčo tvorą. Siekdamas įsigyti šį įsiterpusį žemės plotą jis kreipėsi į NŽT.

NŽT (centrinė institucija) 2013 m. rugsėjo 6 d. rašte, nagrinėdama klausimą dėl šio įsiterpusio sklypo pirkimo, konstatavo, kad šiuo metu privažiuojamas kelias (t.y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis) naudojamas kitoje vietoje ir neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekto, vadovaudamasi Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p., jog bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, siūlė kreiptis į sodininku bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir siūlyti pagal kompetenciją organizuoti susirinkimą ir spręsti numatyti kelio, t.y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, naudojimo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-2294- 31/2014, kurios nagrinėjimo dalykas buvo NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr.lSS- (8.5)-1901, kuriuo buvo atsisakyta leisti Taisyklių 3.1.2 punkto pagrindu išsipirkti įsiterpusį ginčo žemės sklypą nesant SB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu aiškiai nurodė, kad vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p., bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo ir pardavimo klausimus, bei konstatavo, kad ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypas.

2013-04-25 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje buvo gautas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. Š. prašymas padėti atstatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklypų Nr. 123 ir Nr. 122 ribas, kadangi yra savavališkai užimta (duomenys neskelbtini) gatvės dalis. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius, vykdydamas valstybinę žemės naudojimo kontrolę, nuvyko į ginčo vietą ir patikrino, kaip laikomasi žemės naudojimo tvarkos atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad medinė tvora su betoniniais stulpais ir pamatais yra valstybinėje žemėje už atsakovui priklausančio 0,0663 ha žemės sklypo geodeziškai nustatytų ribų. Tai užfiksuota Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2013-05-15 surašytame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 3ŽN-15. Apie nustatytą galimai neteisėtų statybų faktą buvo informuotas Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Atsakovas, žinodamas jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, neturėjo teisės nei statyti, nei atstatyti ginčo tvoros už jam priklausančio žemės sklypo ribos ir taip pasididinti faktiškai naudojamą žemės plotą valstybinės žemės sąskaita. Šiais savo veiksmais Atsakovas pažeidė minėtoje teisės normoje nustatytą imperatyvą. Tai patvirtina Inspekcijos 2013- 05-31 surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-130531-00022-(14.12).

Pažymėtina ir tai, kad žemės plotas, besiribojantis su Atsakovo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį Atsakovas užsitvėrė ginčo tvora, nėra laikytinas laisva valstybine žeme ar įsiterpusiu žemės sklypu Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau - Taisyklės) prasme, kadangi šioje teritorijoje yra numatytas privažiavimo kelias, t. y. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvės dalis. Atsižvelgiant į tai, šioje valstybinėje žemėje negalėtų būti projektuojami žemės sklypai pardavimui ar nuomai. Kaip pažymima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1623- 552/2015, ateityje atlikus sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, gali paaiškėti, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir R. P. nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas. Tik tokiu atveju R. P., gavęs sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, galėtų Taisyklių nustatyta tvarka jį įsigyti. Taigi darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo pagal galiojančius teisės aktus ir esamą faktinę situaciją leisti Atsakovui įteisinti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje žemėje.

Statybos įstatymo 23 str. l d. 5 p . numatyta, kad tais atvejais, kai naujo nesudėtingo statinio statybą leidžiantys dokumentai - rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui, privalomam parengti Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, - yra neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės skypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Nacionalinė žemės tarnyba nėra davusi R. P. sutikimo statyti tvorą valstybinėje žemėje sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Teismai R. P. su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos baigėsi. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas P. apeliacinį skundą atmaetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovo procesiniai veiksmai (tai, kad advokatė E. B., veikdama pagal atsakovo įgaliojimą, kreipėsi į Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau - Alytaus skyrius), o vėliau į Kauno apygardos administracinį teismą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, o ne jį ginčijo) patvirtina faktą, kad atsakovas pripažino surašyto nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą, o tuo pačiu pripažino savavališkos statybos faktą.

Atsakovo prie atsiliepimo pridėti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių balsavimo raštu biuleteniai ir argumentai, kad „visų SB „(duomenys neskelbtini)“ narių balsų dauguma buvo nutarta pritarti, kad R. P. ( sklypo Nr. 123) dabartinė tvora (plane pažymėtoje vietoje) būtų ant 0,0145 ha ploto SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo žemės <...> ir leisti R. P. iš valstybės išsipirkti 0,0145 ha ploto SB „(duomenys neskelbtini)“ bendram naudojimui priskirtos žemės dalį, t. y. tą dalį, kuri šiai dienai yra atskirta, neturi jokios teisinės galios.

Atkreipia dėmesį, kad ieškovės vienašališkai surašyti dokumentai savaime neįrodo savavališkos statybos fakto ar jo pagrįstumo, kaip ir atsakovo 2013 m. gruodžio 11 d. prašymas pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, kuriuo buvo keliamas tik termino įvykdyti nurodymą pratęsimo klausimas.

Ieškovės nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015 turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, tačiau ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas išnaudojo visas teisines galimybes įsigyti valstybinę žemę, ant kurios stovi ginčo objektas.

Iš esmės sutiktina su ieškovės teiginiu, kad Nutartyje nurodytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p.). Tačiau ieškovė akivaizdžiai neteisingai ir tendencingai aiškina Nutartimi nustatytus prejudicinius faktus ir jų reikšmę šioje byloje.

Varėnos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr.PSD-3464- (24.4.) „Dėl informacijos“ dar kartą patvirtino, kad Varėnos rajono savivaldybė nevaldo gatvių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) šen., Varėnos r. sav. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, gatves SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje valdo pati sodininkų bendrija.

Ieškovės argumentai, neva viešame registre nėra duomenų apie SB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą žemės sklypą (su žemės sklypo kadastriniais matavimais) kaip nekilnojamojo turto objektą, yra nepagrįsti ir prieštarauja aukščiau išdėstytiems teismų sprendimams ir valstybės ir savivaldybių institucijų pozicijai. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad viešojo registro duomenys atlieka ne teises nustatančių, o tik išviešinimo funkciją. Be to, NŽT Varėnos skyrius 2014 m. sausio 21 d. rašte Nr. 3SD-(14.37)-250 „Dėl prašymų“ yra aiškiai pasisakęs, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 15 punkte yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada būtina atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, todėl sodo bendrijos teritorijos kadastriniai matavimai nėra būtini.

Byloje nėra ginčo, kad dabartinės išvaizdos ginčo tvora vietoje senosios perstatyta 2006 m. Todėl vertinant ginčo tvoros statybos teisėtumą turi būti atsižvelgta į tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.

Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įsiterpęs sklypas yra atsiradęs ne tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai priskirto žemės sklypo, o tarp atsakovo žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Valstybės valdžios institucijų klaidų ištaisymo klausimai (šiuo atveju netikslumai SB „(duomenys neskelbtini)“ 1992 m. išplanavimo projekte, 1992 m. priskirtos teritorijos ribų duomenų nebuvimas) sprendžiami nuo jų nukentėjusių asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai tai neprieštarauja kitų individualių asmenų interesams. Nustatytos naujos aplinkybės ir SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sutikimas dėl tvora atskirto sklypo išsipirkimo sudarė pagrindą atsakovui 2017 m. sausio 12 d. prašymu, ir 2017 m. sausio 26 d. patikslintu prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreiptis į NŽT dėl ginčo sklypo suformavimo ir išsipirkimo. Pažymėtina, kad savavališkos statybos pašalinimo padariniai negalėtų būti taikomi tuo atveju, jei NŽT (centrinės institucijos) sprendimo ar teisminio proceso rezultato pagrindu visgi būtų priimtas sprendimas organizuoti ginčo tvora atskirto 0,0145 ha ploto SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo žemės dalies suformavimą ir prijungimą prie atsakovo sklypo. Nes tokiu atveju ginčo tvora bus ant atsakovui priklausančio sklypo ir savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas (Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 23 str. 1 d. 5 punktas, STR 1.07.01:2010 33.3 punktas) ar patikėtinio sutikimas (STR 1.05.01:2017 50 punktas), kurio nebuvimu VTPSI grindžia savo patikslintą ieškinį, šiuo atveju net nebūtų reikalingas, o skubotas ginčo tvoros nugriovimas gali sąlygoti valstybės atsakomybės dėl atsakovo patirtų nuostolių klausimą.

Atsakovas nesutinka, jog jo tvoros statyba yra savavališka, savo nesutikimą motyvuodamas, kad jis, turėdamas valstybinės žemės valdytojo – SB „(duomenys neskelbtini)“ narių 2016-05-27 visuotinio susirinkimo sutikimą ginčo tvoros statybai teisėtai valdo žemės sklypą ant kurio stovi jo tvora, tačiau ši aplinkybė nėra įrodyta. Atsakovas teismui nėra pateikęs rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ yra suteikta teisė valdyti ir naudoti žemės plotą, ant kurio stovi ginčo tvora, priešingai, - valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2016-12-15 rašte nurodoma, kad Valstybės žemės fondo archyve nėra informacijos kokiu pagrindu SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta/suteikta naudotis/išnuomota SB „(duomenys neskelbtini)“ 1992 m. gegužės mėn. generaliniame plane papildomai prijungta teritorija, be to viešame registre nėra duomenų, apie sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdomą žemės sklypą (su žemės sklypo kadastriniais matavimais) kaip nekilnojamojo turto objektą, nėra duomenų kaip sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo teritorija patenka į laisvos valstybinės žemės fondą. Žemės tarnyba yra patvirtinusi, kad nėra davusi atsakovui sutikimo statyti tvorą valstybinėje žemėje sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Byloje surinktais duomenimis (2013-05-28 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktu, su priedu situacijos schema, UAB „Dextrus“ 2012-11-28 parengtu atsakovo žemės sklypo kadastrinių (tiksliųjų) matvimų planu, kuriame matyti, kad už plane pažymėtų taškų 1 ir 2, kuri yra atsakovo sklypo riba yra tvora, taip pat kitais byloje pateiktais planais ir schemomis) yra patvirtinama, kad ginčo tvora yra ne atsakovo žemės sklypo ribose, t. y. pastatyta žemės plote, kuris atsakovui naudotis nepriskirtas. Be to, ir pats atsakovas neginčija šio fakto, o savo atsikirtimą ieškovės reikalavimui grindžia aplinkybe, kad turi reikalingus sutikimus ir leidimus jo stovinčiai tvorai, tačiau kaip jau minėta, byloje nėra jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ yra suteikta teisė valdyti ir naudoti žemės plotą, ant kurio stovi ginčo tvora, atitinkamai SB „(duomenys neskelbtini)“ narių 2016-05-27 visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas neturi teisinio pagrindo ir todėl negali sukelti teisinių pasekmių bei pagrįsti atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis teisėtai valdo žemės sklypą ant kurio yra ginčo tvora. Kontstatuotina, kad atsakovo pastatyta tvora neatitinka teisės aktų reikalavimų nei pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 “Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (redakcija, galiojusi nuo 2012-03-01 iki 2016-12-31), nei pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 “Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 -713 (redakciją, galiojančią nuo 2017-01-01), todėl laikytina pastatyta neteisėtai.

Tvoros kaip I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio statybai buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas - žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas (Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas; statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 (redakcija, galiojusi nuo 2016-06-17 iki 2016-12-31), 33.3 papunktis).

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31) 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, jog savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 3 straipsnio 2 dalis).

Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 3 straipsnio 5 dalis).

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.) expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalis). Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Statybos įstatymas (1 straipsnio 1 dalis), o konkrečiai savavališkos statybos padarinių šalinimą – šio įstatymo 28 straipsnis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R. , bylos Nr. 3K-3-148/2013).

Lex retro non agit principas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Šios nuostatos svarba ne kartą akcentuota konstitucinėje doktrinoje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, ne kartą yra nurodęs, jog joje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit); taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai).