- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-737-777/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00977-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-737-777/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. balandžio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei G. J., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos pasekmes,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-10 sprendimu įpareigojo atsakovę G. J. per 7 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, numatytas 2011-03-10 savavališkos statybos akte Nr. SSA-98, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą savo lėšomis per vieną mėnesį pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą statinį (jo dalį) ūkinį pastatą – sandėlį ir ūkinį pastatą – sandėlį ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini).
Atsakovė pateikė teismui prašymą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimo vykdymą dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog sprendimas negali būti įvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios, t. y. dėl ilgų ir sudėtingų savavališkos statybos įteisinimo procedūrų. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso keliems savininkams, teismai jiems nustatė skirtingus savavališkos statybos pasekmių pašalinimo terminus. Skirtingiems savininkams priklausančios patalpos tarpusavyje sujungtos bendromis sienomis, stogu, statybinėmis konstrukcijomis, todėl įvykdyti sprendimą nepažeidžiant greta esančios patalpos konstrukcijos neįmanoma. Teismo sprendimo įvykdymą apsunkina ir tai, jog pastatas yra Klaipėdos senamiesčio teritorijoje, todėl yra privalomi archeologiniai tyrimai, kurie užima daug laiko.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-04 nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Nurodė, jog savo prašymu atsakovė iš esmės prašo pakeisti 2012-10-10 teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nes 2012-10-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo esmė ir materialiojo reikalavimo turinys buvo termino nustatymas savavališkos statybos pasekmėms pašalinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013 yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką šiam įsigaliojus, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Atsakovė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki termino sprendimui įvykdyti pabaigos, siekdama įteisinti savavališką statybą, atliko tik vieną aktyvų veiksmą – 2013-04-02 pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, nagrinėjant bylą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos pasekmes, atsakovė teismui parodė, kad statybą leidžiantiems dokumentams gauti jai reikalingas ne ilgesnis nei vienerių metų laikotarpis.
Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: prašymą tenkinti. Nurodė, jog teismas neįvertino, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimas galimas tik atlikus daug ilgai trunkančių procedūrų. Detalųjį planavimą ir statinių projektavimą reglamentuoja teisės aktai, kurie apibrėžia konkrečius terminus, tačiau dėl objektyvių bei subjektyvių priežasčių statybą leidžiančių dokumentų išdavimas dažnai užtrunka ilgiau, nei nurodyta teisės aktuose. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą faktą, jog atsakovė kartu su bendraturčiais yra atlikusi ginčo žemės sklypo planavimą, kuris valstybinių institucijų nurodymu ir aiškinimu buvo prilyginimas detaliajam planavimui. Tik baigus žemės sklypo planavimo procedūras ir derinimą su valstybinėmis institucijomis, Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros skyriuje buvo nurodyta, kad reikia atlikti detalųjį planavimą. Šios aplinkybės liudija, jog statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas ne dėl atsakovės neveikimo. Atsakovės nuomone, termino įpareigojimui pašalinti savavališkos statybos pasekmes nustatymas yra tik šalutinis, su pagrindiniu reikalavimu susijęs reikalavimas. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė atliko tik vieną aktyvų veiksmą, nes veiksmus, siekiant parengti projektinę dokumentaciją ir gauti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą, visi savininkai atlieka kartu. Atsakovė pažymi, kad teismas buvo suteikęs šalims galimybę sudaryti taikos sutartį, dėl to vyko šalių susirašinėjimas ir atsakovė net du kartus buvo pateikusi taikos sutarties projektus, tačiau taikos sutarties sudaryti nepavyko. Taigi teismas galėjo atsakovės prašymą tenkinti bent iš dalies. Be to, kitoje civilinėje byloje buvo tenkintas analogiškas S. B. prašymas atidėti sprendimo vykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi, siekdama įvykdyti 2012-10-10 teismo sprendimą, o detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengimas pradėtas tik pasibaigus sprendime nurodytiems terminams pašalinti savavališkos statybos pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-10 sprendimu įpareigojo atsakovę G. J. per 7 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti savavališkos statybos pasekmes, numatytas 2011-03-10 savavališkos statybos akte Nr. SSA-98, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per vieną mėnesį pašalinti savavališkos statybos pasekmes – nugriauti ūkinį pastatą – sandėlį ir ūkinį pastatą – sandėlį ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjo 2012-11-10. Atsakovė 2013-10-03 pateikė teismui patikslintą prašymą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimo vykdymą dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nutarties, kuria bus išspręstas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-04 nutartimi atsakovės prašymą atmetė.
Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo privalu įvertinti šalių lygiateisiškumo principą: būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai. Ieškovo teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu svarbiausių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė po teismo sprendimo įsiteisėjimo, siekdama gauti statybą leidžiančius dokumentus, 2013-04-02 pasirašė su valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0163 ha, nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį netenkinti atsakovės prašymo atidėti sprendimo vykdymą, nurodė, jog atsakovė daugiau neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog parengti to paties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinių pastatų – sandėlių projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus skirtingose civilinėse bylose buvo įpareigota ne tik atsakovė, bet ir S. B. bei R. U.. Kadangi šiems savininkams priklausantys pastatai sujungti bendromis konstrukcijomis, visi savininkai, siekdami įvykdyti teismo sprendimus, veikė kartu: buvo užsakyti ūkinių pastatų kadastriniai matavimai, parengtas, suderintas ir patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, suformuotas naujas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasirašytos sklypo dalių nuomos sutartys. Be to, atsakovė, nors ir pasibaigus sprendimo įvykdymo terminui, tačiau toliau veikė, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. 2013-12-31 Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir planavimo skyriui pateikė prašymą planavimo sąlygų sąvadui detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti (tomas II, b. l. 60). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog, nors nustatytu terminu ir neįvykdė teismo sprendimo, tačiau atsakovė imasi aktyvių veiksmų sprendimui įvykdyti, o būtent parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismui atsisakius tenkinti atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą, kai pradėtos ir tęsiamos sprendimo vykdymo procedūros, būtų nepagrįstai apribota atsakovės teisė įvykdyti sprendimą gera valia. Be to, įvertintinas ir tas faktas, jog ieškovė šioje byloje yra valstybinė institucija, jos reikalavimas byloje ir interesas dėl sprendimo įvykdymo yra viešo pobūdžio, dėl šios priežasties teismas mano, jog atidėjus sprendimo vykdymą ieškovė nepatirs neproporcingų pasekmių ir nebus pažeisti teisėti ieškovės lūkesčiai, susiję su sprendimo įvykdymu.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga ir ta aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. 2S-198-265/2014 teismas iš dalies tenkino atsakovo S. B. prašymą ir atidėjo 2012-06-18 sprendimo vykdymą 1 metams ir 7 mėnesiams, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai – S. B., G. J. ir R. U. teisių perėmėja R. U. – siekdami parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą veikia kartu, būtų neteisinga ir neproporcinga vienam iš savininkų labiau apriboti teisę įvykdyti sprendimą negu kitam, tuo labiau ūkiniams pastatams, kuriuos siekiama įteisinti, esant sujungtiems bendromis konstrukcijomis.
Teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atidėjus sprendimo vykdymą būtų pakeistas rezoliucinėje dalyje išdėstyto materialiojo reikalavimo turinys. Atidėjus sprendimo vykdymą, jo rezoliucinės dalies turinys nebūtų pakeistas iš esmės, nes sprendimu nustatytų įpareigojimų atsakovei turinys liktų tas pats, tik būtų pratęstas įpareigojimų įvykdymo terminas, o tai ir sudaro sprendimo vykdymo atidėjimo instituto esmę.
Teismas atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nutarties atidėti sprendimo vykdymą įsiteisėjimo momento, tenkina iš dalies. Nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo terminas baigėsi 2013-06-10. Atsakovė patikslintą prašymą atidėti sprendimo vykdymą teismui pateikė tik 2013-10-03, t. y. jau pasibaigus sprendimo įvykdymo terminui. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir tinkamai bei laiku nesiėmė visų įmanomų veiksmų operatyviam sprendimo įvykdymui nustatytu terminu arba terminui pratęsti, todėl atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies ir 2012-10-10 sprendimo vykdymas atidėtinas dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo momento, kai baigėsi terminas sprendimui įvykdyti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimo vykdymas atidėtinas dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2013-06-11 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimo vykdymą atidėti dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2013-06-11.