Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „4finance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė J. Ž. 2017-01-26 patvarkymu netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolė nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais. Nurodė, kad teisės aktai numato, kad išieškoti negalima tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA, o išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje, įstatymas nedraudžia (CPK 668 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p.). Skolininkas, teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra ar bus CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji gauna maistą, tuo tarpu skolininkas, teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinami valstybės lėšomis. Teigė, jog, atsižvelgiant į aplinkybę, kad skolininko skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, nėra pagrindo grąžinti skolininkui 50 Eur sumos, kuri, vykdant skundžiamą patvarkymą, 2017-01-20 buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 6-7).

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017 m. vasario 17 d. (b. l. 23, 24, CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolio pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Byloje nagrinėjamas klausimas ar antstolė J. Ž. teisėtai ir pagrįstai 2017-01-11 priėmė patvarkymą Nr. S17-1909 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė areštavo visas lėšas, pervestas artimųjų į pareiškėjo sąskaitą, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl pareiškėjas neturi lėšų asmeninio pobūdžio daiktų ir maisto produktų įsigijimui, be to, teigė, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė J. Ž. 2016-12-01 patvarkymu Nr. S-16-161-4498 priėmė vykdyti 2016-11-04 Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 41,15 Eur skolos, 2,60 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir 15 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos UAB „4finance“ naudai (v. b. l. 5, 9). Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus antstolė 2017-01-11 priėmė patvarkymą Nr. S17-1909 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuotos 105,55 Eur lėšos, esančios įkalinimo įstaigos, kurioje A. J. atlieka bausmę, sąskaitoje ir priklausančios A. D. bei areštuotas lėšas įpareigojant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 39). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas (pareiškėjas) prievolę išieškotojui būtų vykdęs ar ketinęs vykdyti gera valia.

Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1, 2 d.). CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1–93.6 p.).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nurodyta, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas paskirsto ir išmoka išieškotojams. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad iš įkalinimo įstaigoje esančių lėšų, remiantis pirmiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, negalima išieškoti.

Pareiškėjas nurodo, kad išieškojimas buvo nukreiptas į lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas remiantis CPK 668 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016). Teismas pažymi, kad šioje nutartyje nurodyta, kad teismai nepagrįstai rėmėsi CPK 688 straipsniu ir išaiškino, kad minėto straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pareiškėjas taip pat nurodo, apie CPK LI skyriaus 733-743 straipsniuose reglamentuojamą išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, be to skundžiamas antstolio veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.

Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas; perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Taigi piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kuria nuteistasis gali naudotis Bausmių vykdymo kodekse ir kituose bausmės vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Teismas, įvertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad areštuotos lėšos reikalingos būtiniausiems poreikiams tenkinti, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (Bausmių vykdymo kodekso 174 str. 4 d.). Teismas pažymi, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, patenkinimas. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis pareiškėjas yra aprūpinamas apranga ir maistu, nėra pateisinanti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nenustatyta išieškojimo apribojimų pažeidimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolės veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti.

Teismas pažymi, kad išvadą, jog antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą, analogiško pobūdžio bylose padarė ir kiti apygardos teismai (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1078-390/2016, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2699-324/2014; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015).

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo, areštavus skolininko, įkalinimo įstaigoje esančias pinigines lėšas ir nukreipus į jas išieškojimą, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Antstolis, atlikęs priverstinio vykdymo veiksmus – piniginių lėšų areštą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais antstolio veiksmų pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str. 1 d., 513 str.). Netenkinus skundo, nėra pagrindo grąžinti sumų, kurios vykdant skundžiamą patvarkymą, buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, jai 2017-01-11 patvarkymu areštavus skolininko piniginės lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.