- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-204-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02021-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto fondas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,VAATC“
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3154-619/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto fondas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VAATC“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto fondas“ (toliau – UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ (toliau – UAB ,,VAACT”) 72 405 Eur žalą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad valstybinės žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „H1“, apribotoje taškais 1000-133-132-131-130-129-60-1001-1000 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, Vilnius, buvo jos teisėtai valdomi ožinio krano pokraniniai bėgiai; kad iki ieškinio pateikimo dienos likę apie 520 metrų neišardytų bėgių; kad juos valdyti ji pradėjo 2008 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; kad valdymo teisę įgijo iš UAB „Termesta“, kuri juos pradėjo teisėtai valdyti, kai reorganizuojant Valstybinės Vilniaus TEC-3 įmonės įsipareigojimus ir teises perėmė Energetinės statybos tresto Vilniaus TEC-3 statybos montavimo valdyba, kuri reorganizuota į UAB „Termesta“. Pasak ieškovės, statybų bazės objektų perdavimo–priėmimo aktas, 1984 m. kovo 2 d. TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos nurodymas Nr. 46, patvirtina, jog Vilniaus TEC-3 valdybai perduoti laikinieji pastatai ir statiniai, pastatyti pagal Vilniaus TEC-3 sąmatą, į kurią įeina ir stambinamojo surinkimo aikštelė (įmonės darbuotojų vadinama montažine aikštele), kurioje buvo minėtas ožinio krano Nr. KSK 30-42B pokraninis bėgių kelias. Nurodė, kad to laikotarpio dokumentacijoje turtas nebuvo identifikuojamas numeriais, todėl Vilniaus TEC-3 perėmė visą dokumentacijoje nurodytą, nors tiksliai neidentifikuotą turtą. Taip pat nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. pastebėjo, jog valstybinės žemės sklypo dalyje atsakovė neteisėtai ardo ir demontuoja jos valdomus ožinio krano pokraninius bėgius. Teigia, kad informavo atsakovę, jog valdo ir ožinį kraną bei po juo esančius bėgius, tačiau atsakovė savo veiksmų nesustabdė. Ieškovės vertinimu, atsakovės veiksmai atitinka visas CK 6.245 straipsnyje numatytas sąlygas jos deliktinei atsakomybei kilti. Todėl prašo priteisti iš atsakovės 72 405 Eur žalos atlyginimą.
Atsakovė UAB „VAATC“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nėra nuosavybės teisę į bėgius ir ožinį kraną patvirtinantys dokumentai; kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-653-565/2014, atmetė ieškovės pareiškimą dėl nuosavybės teisės į ožinio krano pokraninius bėgius pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir nurodė, jog reikiami dokumentai patvirtinantys nuosavybės teisę į turtą nepateikti. Be to, byloje esantys įrodymai leidžia manyti, kad angaras ir bėgiai yra valstybei priklausantis turtas, kuris buvo perduotas reorganizuotai UAB „Termesta“, tačiau pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybė teisė į valstybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti. Atsakovo tvirtinimu, minėti bėgiai pagal savo prigimtį yra laikomi nekilnojamuoju daiktu – inžineriniu statiniu, o remiantis CK 4.253 straipsnio 2 dalimi toks objektas turi būti registruotas viešame registre. Teigia, kad ieškovės pateikta pažyma apie šio įrenginio registravimą Potencialiai pavojingų įrenginių registre nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Taip pat teigia, kad jai negali kilti deliktinė atsakomybė, nes nėra CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytų sąlygų, t. y. atsakovė teisėtai vykdo statybos rangos darbus išsinuomotame žemės sklypo dalyje ir vykdydama šias statybas nenaikina kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančio turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovė iš UAB „Termesta“ 2008 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo montažinę aikštelę, bėgius, esančius sutarties Priede Nr. 1 teritorijoje pažymėtoje „H1“, apribotoje taškais 1000-133-132-131-130-129-60-1001-1000, adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, Vilniuje, (bendras plotas 41 784 m²); kad pardavėjas taip pat perleido pirkėjai visas savo teises pagal 2008 m. vasario 6 d. taikos sutartį į Sutarties Priede Nr. 1 pažymėtą raide „H1“ apribotą taškais 1000-133-132-131-130-129-60-1001-1000, raudonai apibrėžtą žemės sklypo dalį, įgijo visas su turtu susijusias teises į žemės sklypą; kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimas atmesti pareiškėjos UAB „Nekilnojamo turto fonas“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo į 674,17 m². bendro ploto angarą ir į ožinių kranų pokraninius bėgius, kadastro duomenyse pažymėtus 1-2 (ilgis – 533,52 m) ir 13-14 (ilgis 496,61 m); kad remiantis Nekilnojamo turto registro 2014 m. rugpjūčio 22 d. pažyma dėl žemės sklypo unikalus Nr. 0101-0067-0021, (duomenys neskelbtini) g. 13, Vilnius, juridiniai faktai 7.5 „įsiteisėjęs teismo sprendimas turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui – Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-50-492/2008 patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo UAB „Termesta“ ir atsakovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, pagal kurią ieškovas ir atsakovas susitaria, kad nuo šios sutarties patvirtinimo momento ieškovas turi teisę (atsakovas neprieštarauja) bet kuriuo paros metu naudotis 75 903 m² ploto žemės sklypo dalimi, statinių ir ar / įrengimų priklausančių ieškovui nuosavybės teise aptarnavimui, jų tinkamam eksploatavimui; kad su atsakove UAB „VAATC“ 2014 m. birželio 4 d. pasirašyta minėto žemės sklypo Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57) – 165.
Teismas konstatavo, kad ginčo objektas – ožinio krano pokraniniai bėgiai, pagal savo prigimtį laikytini nekilnojamuoju daiktu – inžineriniu statiniu (CK 4.2. straipsnio 2 dalis) ir, kad nesant notariškai patvirtintai ieškovės ir UAB ,,Termesta“ 2008 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai, ieškovė negali naudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas nustatė, kad kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė yra turto valdytoja, teismui nepateikta. Pažymėjo, kad 2014 m. birželio 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje, kurios pagrindu atsakovei išnuomota valstybinė žemė, nėra nurodyta jokie šios žemė sklypo dalies apribojimai ir / arba servitutai, duomenys apie kitiems asmenims nuosavybės / valdymo teise priklausančius įrenginius.
Teismas konstatavo, kad ieškovei neįrodžius fakto, jog ginčo objektas jai priklauso nuosavybės / valdymo teise, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje esantys įrodymai aptvirtina, jog ieškovė nuosavybės tiese valdo ožinį kraną, o atsakovės neteisėtai sunaikinti bėgiai buvo skirti šio krano eksploatavimui. Kranas negali būti naudojamas be jam skirtų bėgių, kurie laikytini krano priklausiniu. Ieškovei perėmus nuosavybės teisę į ožinį kraną kartu perimtas ir jam eksploatuoti skirtas priklausinys – bėgiai (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Teismas nevertino aplinkybės, kad žala atsirado ir dėl to, kad ieškovė neteko teisės pagal paskirtį naudotis jai priklausančiu turtu – ožiniu kranu. Šie nuostoliai atitinka išlaidas, skirtas naujiems ožinio krano bėgiams įrengti.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB ,,VAATC“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, jog pokraniniai bėgiai yra ožinio krano priklausinys ir jie jai priklauso nuosavybės teise. Ginčo bėgiai yra savarankiškas nekilnojamasis daiktas, ši aplinkybė konstatuota ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-653-565/2014).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
Apeliantė UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ji neįrodė ožinio krano pokraninių bėgių valdymo teisės ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo bėgiai yra jai nuosavybės tiese priklausančio ožinio krano KCK 30-42B priklausinys (CK 4.14 straipsnis). Todėl mano, kad valdymo teisė yra įrodyta ir atsakovė UAB ,,VAATC“ privalo atlyginti žalą, atsiradusią neteisėtai išardžius 510 m šių bėgių atkarpą (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi šioje byloje aktualias įstatymo normas bei aktualius kasacinės instancijos teismo suformuluotus nurodymus dėl jų aiškinimo, taikymo.
Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas (įrodomosios reikšmės nustatymas) (CPK 185 straipsnis), kuomet teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat įvertina kiekvieną įrodymą ir jų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Jei tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie neatspindi faktinės būklės, yra apibendrinti duomenys, tai jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamos kategorijos bylose taip pat ne kartą yra nurodęs, kad reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013; 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
Taigi apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas vertinamas remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu, o taip pat vadovaujantis pirmiau paminėtomis įstatymų nuostatomis bei aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais.
Kaip minėta, apeliantė savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie, pasak jos, patvirtina, jog bėgiai, esantys pagrindinio daikto – ožinio krano KCK 30-42B priklausiniu, jai priklauso valdymo teise.
Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip teisingai nustatė teismas, pokraniniai bėgiai priskiriami prie inžinerinių statinių, kurie yra nekilnojamieji daiktai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, CK 4.2 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamieji daiktai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai, todėl jie laikomi pagrindiniais daiktais (CK 4.12 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių bėgiai laikytini su žeme tiesiogiai susijusiu nekilnojamuoju pagal prigimtį ir savo savybes daiktu, galinčiu būti savarankišku teisinių santykių objektu, todėl jiems negali būti taikomas CK 4.13 straipsnyje nurodytų daiktų (tiek nekilnojamųjų, tiek kilnojamųjų) teisinis režimas. Tuo tarpu apeliantė, teigdama priešingai, t. y., kad ginčo bėgiai yra kilnojamasis daiktas, ožinio krano priklausinys, – nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris yra fakto teismas, nepateikė savo poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų, įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Antra, apeliantė teigdama, kad ji yra teisėta ginčo turto valdytoja, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė tikslių duomenų, apibūdinančių nekilnojamojo daikto dislokaciją, geometrinius parametrus, naudojimo sąlygas. Iš kartu su ieškiniu pateikto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, 53, Vilniuje, matyti, kad bėgiai užima didelę sklypo dalį. Todėl ieškovei nepateikus tikslių duomenų, identifikuojančių ginčo bėgius, ir nesant pateiktų kitų įrodymų, lieka neįrodytas ieškovės teiginys, kad žala daroma būtent jai valdymo / nuosavybės tiese priklausantiems bėgiams.
Trečia, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės 2014 m. birželio 4 d. sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje, kuria ieškovei išnuomoto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 13, Vilniuje, nėra nurodyti jokie šios žemės sklypo dalies apribojimai ir / arba servitutai; duomenys apie kitiems asmenims nuosavybės / valdymo teise priklausančius įrenginius, nepatvirtina apeliantės pozicijos, kad jai valdymo teise priklauso jame esantys inžineriniai įrenginiai.
Ketvirta, ieškovės šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2008 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 1984 m. kovo 3 d. statybų bazės objektų perdavimo–priėmimo aktas, 1992 m. rugpjūčio 21 d. privatizuojamos įmonės reorganizuojamos į akcinę bendrovę turto perdavimo–priėmimo aktas, laikinųjų pastatų ir statinių, perduotų Vilniaus TEC-3 SMV, objektų balansinės vertės formavimo žiniaraštis, b. l. 10-14, 17-34), kuriais ji įrodinėja savo valdymo teisę į pokraninius bėgius, buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti civilinėje byloje pagal jos pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2555-592/2013). Apeliacinės instancijos tesimas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ (šioje byloje – ieškovė) apeliacinį skundą, konstatavo, kad iš minėtų dokumentų galima daryti išvadą, jog angaras ir bėgiai yra valstybei priklausantis turtas (b. l. 49-53). Apeliantė, teikdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pritiesimo, teismams nepateikė jokių kitų (naujų) leistinų jos valdymo teisę patvirtinančių įrodymų (CPK 178, 185 straipsnis).
Penkta, iš viešai prieinamų duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė nuo 1999 m. teikia nekilnojamojo turto nuomos, pirkimo / pardavimo paslaugas (http://www.ntf.lt/lt/?pid=25), todėl laikytina, kad ji turi patirties tiek įsigydama, tiek valdydama turtą, t. y. supranta pasirašomų sutarčių, jų sąlygų bei kitų teisinę reikšmę turinčių dokumentų esmę, teisines pasekmes, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo teisinius pagrindus (CPK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis) etc. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė, kuri yra juridinis asmuo, turintis bylinėjimosi patirties – pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nuo 2012 m. teismuose jam dalyvaujant yra nagrinėjama / buvo nagrinėta 50 civilinių bylų – nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo valdymo teisę į ožinio krano pokraninius bėgius (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis).
Šešta, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, nepateikė teismui įrodymų, pažymėtina, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą, išardydama nuomos pagrindu valdomame žemės sklype esančius bėgius, pažeidė atsakovė (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis).
Kaip žinia, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Priešingai, sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo būti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013 kt.).
Kaip jau minėta, teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje teismas nustatė ir teisingai įvertino visas esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui išspręsti turinčias aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaikė aktualias normas ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, o apeliantės pateikti argumentai nepaneigia šių išvadų pagrįstumo. Dėl to pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, dėl kitų apeliacinio skundo, o taip pat atsiliepimo į jį argumentų, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl nurodytų pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ ieškinį, dėl ko skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo
Pagal CK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atmetus ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Taip pat netenkinamas atsakovės UAB ,,VAAT“ prašymas priteisti tokias išlaidas, nes iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jas įrodantys dokumentai (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.