- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2-199-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00590-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- BUAB "Architelio statyba"
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės BUAB "Architelio statyba" atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, atsakovui A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB "Architelio statyba", atstovaujamos nemokumo administratorės UAB "Draugo petys", ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BUAB "Architelio statyba", atstovaujama nemokumo administratorės UAB "Draugo petys", kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V., prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 847 850,22 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, jeigu atsakovė prašytų taikyti ieškinio senatį ir teismas manytų, kad toks prašymas pagrįstas.
1.1. Nurodė, kad iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo Vilniaus apygardos teismo 2016-12-14 nutartimi, ieškovė buvo statybos ir remonto darbus organizuojanti bei atliekanti įmonė, kuri už atliktus rangos darbus kai kuriuose statybos objektuose gaudavo atsiskaitymą ne piniginėmis lėšomis, o nekilnojamuoju turtu - butais ir/ar sandėliukais, parkavimo aikštelės dalimis ir pan., kas buvo įforminama pirkimo - pardavimo sutartimis, įsigyjant butus tiesiogiai iš statomo objekto užsakovo ar asmenų, susijusių su užsakovu (jo vadovų ir/ar akcininkų) bei atsiskaitant už juos įvairiomis formomis: pinigais, užskaitomis už atliktus darbus, debitorinėmis skolomis. Įsigytus butus ieškovė perleisdavo tretiesiems asmenims, kartais net mažesnėmis kainomis, nei juos įsigydavo pati. Tokie buvusio ieškovės vadovo A. V. sandoriai, sudaryti jo vadovavimo įmonei metu, buvo nuostolingi ieškovei, kadangi pagal 40 iš 62 sudarytų nekilnojamojo turto sandorių per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo turtas perleistas už mažesnę kainą, nei įsigytas, ir tai buvo sistemingai vykdoma veikla, kuri darė žalą įmonei ir tikėtina, lėmė jos bankrotą. Vien sulyginus ieškovės įsigytų ir perleistų butų sandorių kainas, nustatytas 152 993,23 Eur skirtumas.
1.2. Be to, su kiekvienu sandoriu buvo patiriamos ir papildomos sąnaudos, į turto kainas buvo įtraukiamas PVM, nors šis mokestis įmonei nepriskiriamas turto įsigijimo kainai (apskaitos prasme), o pardavimo metu nėra įmonės pardavimo pajamos. Kaip nustatė teismo ekonominę ekspertizę atlikęs ekspertas K. A., ieškovės sąnaudas sudarė pardavimo, notarų ir VĮ "Registrų centras", eksploatavimo ir finansinės sąnaudos, ir įvertinus laikotarpiu nuo 2013-11-28 iki 2017-02-13 vykdytas ūkines operacijas su butais, nustatyta, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu dėl jo pasirinkto verslo modelio ir priimtų su nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo operacijomis susijusių sprendimų įmonė patyrė viso 252 006 Eur nuostolį. Butų pardavimo, tarpininkavimo ir vertinimo bei kitos su pardavimo procesu susijusios sąnaudos sudarė 46 737,21 Eur be PVM, ir tais atvejais, kai buvo galima nustatyti, kuriam konkrečiai butui taikytas pardavimo mokestis, jis ir buvo teismo eksperto priskirtas konkrečiam butui. Ekspertas detalizavo, kaip apskaičiavo vienokias ar kitokias sąnaudas.
1.3. Tokiu būdu atsakovas, sudarydamas minėtus sandorius dėl butų pardavimo, pažeidė savo, kaip vadovo pareigas ir atliko neteisėtus veiksmus, prisiėmė labai didelę, nebūdingą ne tik statybos rangovui, bet apskritai bet kokių paslaugų ar prekių pardavimui ūkinę komercinę ir atsiskaitymo riziką.
1.4. Be to, specialių žinių turintis teismo ekspertas nustatė, kad įmonėje pajamų ir sąnaudų apskaita pagal objektus buvo tvarkoma tik iš dalies, t. y. buvo tvarkoma tik medžiagų sąnaudų apskaita, tuo tarpu įvairių paslaugų bei darbo užmokesčio sąnaudų pagal statybos objektus apskaita nebuvo tvarkoma, įmonei trūko apyvartinių lėšų, tą nulėmė atsakovo nekompetencija ir aplaidumas elementariausiais finansinių srautų valdymo klausimais, nekompetentingas veiklos vykdymas, kai įmonės pajamos gaunamos realizavus nekilnojamąjį turtą, kuris buvo gautas pagal statybos rangos sutartis už atliktus statybos darbus, ir toks trūkumas galiausiai privedė įmonę prie nemokumo ir bankroto. Atsakovas tokią veiklą vykdė trejus metus ir jos nenutraukė net tada, kai žinojo (turėjo žinoti), dėl ko trūksta įmonei apyvartinių lėšų.
1.5. Ieškovė parduotuose butuose atlikdavo jų apdailą bei įrengimą, tačiau gaunamas lėšas iš butų savininkų pasisavindavo atsakovas. Teismo ekspertas nustatė, kad labai tikėtina, jog atsakovas pasisavino įmonės pinigus, gautus iš gyventojų už gautą visą apdailą, nes ieškovės apskaitoje buvo įtraukiamos tik išlaidos įsigyti medžiagas butų apdailai ir įrengimui, tačiau nebuvo įtraukiamos pajamos už butų apdailą ir įrengimą. Patikrinus visas pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, nenustatyta jokių požymių, kad šiais dokumentais būtų užfiksuota atlikta apdaila ir pinigų sumokėjimas. Tokie veiksmai buvo naudingi atsakovui, nes gautus pinigus jis naudojo, kaip savo asmeninius. Pagal eksperto skaičiavimą, net ir imant patį mažiausią apdailos įkainį, nustatyta, kad neapskaitant pajamų ieškovei padaryta ne mažesnė kaip 218 287 Eur žala. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad butai buvo nuomojami net 2 metus, dėl ko reikėjo atlikti jų remontą prieš pardavimą, didžioji dalis butų buvo perleista kitiems asmenims per pakankamai trumpą, kelių mėnesių terminą, ir tik 1 butas po 2 metų perleistas S. V. (atsakovo sūnui).
1.6. Nurodė, kad atsakovas, turėdamas statybų rangovo patirtį, neturėdamas tvarių įmonės finansų ir pats būdamas nekvalifikuotas tvarkant finansus, pradėjo įgyvendinti didelės apimties projektą, neturėdamas finansinio užtikrinimo, kas viršijo normalią ūkinę komercinę riziką, dėl ko įmonė patyrė 257 130 Eur sąnaudų, turėjusių tiesioginės įtakos ieškovės nuostolių atsiradimui, o būtent:
a) investicinio tarpininkavimo sutarties su UAB "Algmeina Euro" pagrindu sumokėta 23 377,20 Eur;
b) už biznio klasės lėktuvo bilietus maršrutu Londonas - Palanga - Budapeštas sumokėta firmai "Holmes" 4 154,90 Eur;
c) D. G. už "Bangų" projekto grafinę prezentaciją sumokėta 4 887 Eur;
d) E. M. už trijų investicinių projektų parengimą sumokėta 4 879,24 Eur
e) JAV doleriais firmai Capital Corp. Merchant Banking Inc. sumokėta 11 216,86 Eur;
f) architektui P.G. L. sumokėta 4 199,33 Eur;
g) už architekto projektinių pasiūlymų parengimą UAB "Mazuro AS" dėl nekilnojamojo turto Vaivorykštės g., Palangoje ieškovė patyrė 35 044,02 Eur sąnaudų;
h) už architekto projektinių pasiūlymų parengimą UAB "Mazuro AS" dėl nekilnojamojo turto Bangų g., Klaipėdoje, ieškovė patyrė 168 405 Eur sąnaudų;
i) UAB "Šventaragio slėnis" restoranui už vaišes su svečiais iš užsienio sumokėta 780,87 Eur.
1.6. Nurodė, kad dėl projektavimo darbų Klaipėdoje įmonė jokių pajamų ir ekonominės naudos, jokio turto negavo, nėra jokios informacijos, kad būtų gauta kokių nors pajamų iš projekto. su UAB „Mazuro AD“ 2015-06-20 buvo pasirašyta projektavimo sutartis dėl 3 210 430 Eur vertės projektavimo darbų, t. y. darbų, kurių vertė sudarė visą ieškovės vienerių metų apyvartą, todėl akivaizdu, kad atsakovas veikė itin nekvalifikuotai valdant finansus, ėmėsi didelės apimties projekto, neturėdamas finansinio užtikrinimo, o tai viršijo normalią ūkinę komercinę riziką.
1.7. Pažymėjo, kad ne visos įformintos kasos įplaukos ir išlaidos realiai atitiko įmokėtas ir išmokėtas sumas, ir teismo eksperto yra nustatytas dokumentinis kasos likučio skirtumas 2017-02-13 datai, nes pagal 2017-02-14 atsakovo ir nemokumo administratorės pasirašytą Priėmimo - perdavimo aktą kasoje buvo 0 Eur, tuo tarpu ekspertas nustatė, jog kasoje trūksta 122 612,80 Eur: 2013-02-28 – 43 443 Eur (A. V.); 2014-09-25 - 5 792,40 Eur (G. P.); 2014-10-30 - 7 792,40 Eur (A. V.); 2014-10-30 - 5 792,40 Eur (G. P.); 2014-12-23 - 5 792,40 Eur (G. P.); 2015-09-18 - 15 000 Eur (A. V.); 2015-12-22 - 39 000 Eur (N. V.). Nors įmonės metinė apyvarta siekdavo 3 mlj. Eur, o darbuotojų buvo virš 40, tačiau įmonės kasininku nuo 2010-03-01 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas vien dėl to, kad galėtų netrukdomai neapskaityti visų sumų, kurias gaudavo į rankas ir/ar perdaryti jau įvykusias operacijas. Pagal LR Vyriausybės nutarimu "Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 19 punktą jeigu kasos išlaidų orderyje ar mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti, ir nagrinėjamu atveju eksperto nustatytas 122 612,80 Eur lėšų trūkumas kasoje, kas reiškia, kad tokie pinigai nebuvo išmokėti iš kasos. Kadangi po bankroto bylos iškėlimo administratoriui buvo perduota įmonės kasa, kurioje nebuvo pinigų likučio, visos šios lėšos laikytinos neišmokėtomis iš kasos, tad turėjo būti perduotos nemokumo administratorei, o to nepadarius, priteistinos iš atsakovo, kaip nuostoliai.
1.8. Be to, vadovaudamas UAB "Architelio statyba", atsakovas įmonės turtą perkėlinėjo į D. ir R. P. verslą, įskaitant ir jų vadovaujamas UAB "Anreka" ir UAB "Daivena", sudarant ieškovei itin nenaudingas sutartis, o tai turėjo tiesioginės įtakos ieškovės bankrotui.
1.9. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos, susijusios su butų pirkimais ir pardavimais, buvo pareikštas nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino. Atlikus byloje teismo ekonominę ekspertizę ieškovei tapo žinomi ir kiti atsakovo netinkamo vadovavimo įmonei veiksmai, kuriais jai buvo padaryta žala, ir nors žalos atsiradimo aplinkybės yra senesnės nei 3 metai, tačiau apie jų neigiamą poveikį bei žalą įmonei ieškovė sužinojo tik gavusi teismo ekspertizės aktą, todėl ir šioje ieškinio dalyje senaties terminas nepraleistas. Jeigu atsakovas prašytų taikyti ieškinio senatį ir teismas manytų, kad tam yra pagrindas, ieškovė prašė atnaujinti terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių: ieškovės apskaita buvo tvarkoma itin aplaidžiai ir su reikšmingais trūkumais, finansinės ataskaitos reikšmingai iškraipytos, tad nemokumo administratorė negalėjo viso to nustatyti dėl specialių žinių trūkumo ir iškraipymų.
1.10. Dublike pažymėjo, kad trūkti įmonėje apyvartinių lėšų pradėjo dar 2014 m., ir dėl esminių iškraipymų bei finansinių duomenų nepatikimumo išsamiai pasisakyta teismo ekspertizės akte, faktinis nemokumas bendrovėje buvo ne vėliau kaip 2016-05-31. Nors įmonė 2014-2015 m. buvo prisiėmusi didelę riziką sandoriais, sudarytais su UAB "Anreka" ir UAB „Romantalis", ir patyrusi tokios rizikos padarinius 2014 m. įšaldydama daugiau kaip 2 mlj. Lt, o 2015 m. - 772 tūkst. Eur sumas, atsakovas ir toliau priiminėjo tokius pačius verslo sprendimus kaip ankščiau, dėl to 2016 m. įmonės veikla tapo paralyžiuota, ji tapo nemoki, atsakovas rugpjūtį pradėjo ruoštis bankrotui.
1.11. Atsakovas nepateikė įrodymų apie įprastinę praktiką atsiskaityti už rangos darbus turtu, taip pat apie sąmatų didinimą 5-8 procentais, kurie turėjo neva dengti butų pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, juo labiau, kad atsakovas dažniausiai sudarydavo fiksuotų kainų sutartis, atsakovo vadovaujama įmonė neskaičiuodavo, kiek konkrečiai nukrypdavo nuo sąmatos, nes apskaita buvo organizuota netinkamai, nukrypimai buvo reikšmingi. Net jei ir buvo padidintos sąmatos, tai neamortizavo / nekompensavo prisiimtos padidintos ūkinės komercinės rizikos. Atsakovas šias aplinkybes galėjo suprasti ir akivaizdžiai suprato, nes desperatiškai ėmė paskolas iš finansinių įstaigų, verslo bendrovių ir privačių asmenų. Būtent dėl pasirinkto verslo modelio įmonė buvo įšaldžiusi lėšas už butus: 2015-03-26 - 772 tūkst. Eur, 2015-10-28 - 713 tūkst. Eur, 2016-01-26 - 598 tūkst. Eur, 2016-08-31 - 740 tūkst. Eur, o kadangi apyvartinių lėšų trūkumas ir privedė įmonę prie bankroto, vadovas tampa atsakingas už nepagrįstus ir netinkamus sprendimus bei jų įgyvendinimą. VMI pateikti paaiškinimai dėl bendrovės 2014-2016 m. perleistų butų kainų nepatvirtina atsakovo teiginių, kad sandoriais nepadaryta žala, kadangi VMI atliko mokestinį patikrinimą išimtinai PVM, o ne pelno mokesčio klausimu, kiek tai susiję su PVM deklaracijų koregavimu ir neteikimu, ir nenustatė, kad sandoriai nebuvo nuostolingi.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, kad ieškovė, kuri pirminį ieškinį pateikė teismui 2019-04-17, patikslintą ieškinį 2021-07-22, kuriame nurodyti visiškai nauji pagrindai ir dalykas, pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Nemokumo administratorei įmonės dokumentai buvo perduoti dar 2017-02-14, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas suėjo 2020-02-14, o patikslintas ieškinys pareikštas po 1,5 metų. Pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes nemokumo administratorė turi pareigą darbus organizuoti tinkamai, ir ji nepaaiškino, kodėl suteikė prioritetą kitiems ieškiniams atsakovui, jo sutuoktinei, sūnui, o ne reikalavimui dėl žalos įmonei atlyginimo, nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės jai trukdė ieškinį pareikšti ankščiau. Nemokumo administratorė bendrovės veiklos patikrinimui papildomai užsakė auditą, ir remiantis advokatų kontoros "Cobalt" 2018-11-30 atlikto įmonės dokumentų ir veiklos teisinio įvertinimo ataskaita administratorė pateikė visą eilę ieškinių dėl sandorių ginčijimo, žalos atlyginimo ir kt., taigi turėjo visas galimybes įmonės auditą specialių žinių reikalaujančiais klausimais užsakyti laiku, o pavėluotas teismo ekspertizės atlikimas negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, pateisinančia ieškinio senaties termino praleidimą. Atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo, teisinių lūkesčių principus, nėra pagrindo teikti pirmenybės viešajam interesui, kai nemokumo administratorė nebuvo pakankamai atidi ir sąžininga. Bankroto byla buvo iškelta prieš 5 metus, 2016-12-14, visą įmonės turtą administratorė seniai yra pardavusi, iš esmės visos bankroto procedūros baigtos, išskyrus teismuose nagrinėjamas administratorės inicijuotas bylas, todėl nepateisinamai ilgos bankroto procedūros, teikiant vis naujus ieškinius, reiškia bendrovės kreditorių teisių pažeidimą gauti savo reikalavimų patenkinimą per pagrįstai trumpiausią laiką.
2.2. Nurodė, kad teismo ekspertizė atlikta tendencingai, išimtinai ieškovės naudai, remiasi klaidingomis prielaidomis, naudojant metodologiškai klaidingus būdus, netinkamai formuluojant išvadas, peržengiant savo kompetenciją, ekspertui sumokėta už ją net 28 072 Eur suma.
2.3. Nors ieškovė analizuoja bendrovės finansinius rezultatus už 2011-2012 metus, tačiau 2013 metais įmonės pelningumas ženkliai išaugo - iki 915 645 Lt, nuosavas kapitalas sudarė 439 645 Lt, 2014 metais įmonės pelnas siekė 318 420 Eur, o nuosavas kapitalas išaugo iki 757 885 Lt, 2015 m. bendrovės veikla taip pat buvo pelninga (199 166 Eur grynojo pelno) ir tik 2016 m. antrajame pusmetyje bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nors iki rugsėjo dirbo pelningai. Ilgai užsitęsė VMI mokestinės nepriemokos tyrimas dėl 139 419,99 Eur permokos grąžinimo, didžiausias skolininkas UAB "Saturijus" nekilnojamasis turtas, turintis 153 079,06 Eur skolą, laiku neįvykdė įsipareigojimų (skola padengta jau iškėlus bankroto bylą), vyko derybos ir teisminiai ginčai su debitoriais. 2016-09-27 kreditoriui UAB "Skoleksa" pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė dar buvo moki, vertinant turto ir įsipareigojimų santykį, 2016-10-21 bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas A. V. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Keldamas ne restruktūrizavimo, o bankroto bylą teismas vertino ne tik formalius rodiklius finansinėse ataskaitose, bet ir įmonės galimybes toliau vykdyti veiklą, generuoti pajamas ir pelną, atsiskaityti su kreditoriais, tai, kad stambūs kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma viršija 400 000 Eur, nebuvo linkę suteikti nuolaidų bendrovei. Nuo bendrovės veiklos pradžios 2010 m. iki pat 2016 m. antrojo pusmečio nei kreditoriai, nei darbuotojai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, veikla buvo vykdoma nepažeidžiant bendrovės tikslų ir sąžiningumo reikalavimų, neviršijant normalios verslo rizikos, o atsakovas neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, dėl kurių įmonė būtų praradusi turtą ar jis būtų sumažėjęs ir dėl to nebūtų galima atsiskaityti su kreditoriais.
2.4. Ieškovės nurodomų sandorių sudarymo metu atsakovo vadovaujama bendrovė veikė pelningai, o praktika, kai už statybos darbus buvo atsiskaitoma turtu, buvo įprasta, gautų butų panaudojimas įmonės veikloje ir pasireiškė juos parduodant, nes tuo tikslu jie ir buvo įsigyti, įmonei buvo svarbu kuo skubiau realizuoti gautą turtą ir gauti lėšų veiklos vykdymui, kadangi laiku neįvykdžius atsiskaitymų su tiekėjais, būtų skaičiuojami delspinigiai, baudos ar nutraukiamos sutartys, todėl jei atsakovas nebūtų pardavęs butų ir gavęs apyvartinių lėšų, bendrovės veikla būtų paralyžiuota, kadangi papildomai pasiskolinti lėšų bendrovė negalėjo. Sudarydama darbų sąmatą ir pasirašydama sutartį su užsakovu UAB "Romantalis" bendrovė buvo įvertinusi, kad butus reikės parduoti greitai ir pigesne kaina, todėl darbų sąmatoje 5-8 procentais būdavo įvertinamos papildomos išlaidos dėl butų įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo. 22 butai buvo parduoti didesne, nei jų įsigijimo kaina, absoliuti dauguma butų parduoda su bendrove nesusijusiems asmenims, bendrovė siekė parduoti butus kuo didesne kaina, pati aktyviai ieškojo pirkėjų (talpino skelbimus www.aruodas.lt portale), didžioji dalis sandorių buvo sudaryti 2013-2015 m., kuomet įmonė dirbo pelningai, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp turto pardavimų ir įmonės bankroto.
2.5. Pažymėjo, kad 2016 m. atlikto mokestinio tyrimo metu Vilniaus apskrities VMI patikrino visus pirminius apskaitos dokumentus ir registrus už 2014-2016 m., neapskaitytų dokumentų nenustatė, įmonė teikė jai paaiškinimus ir duomenis dėl butų kainos atitikimo rinkos kainoms, su kuo VMI sutiko ir PVM permoka buvo grąžinta dalimis, tačiau pavėluotai - dalis prieš pat bankroto bylos iškėlimą, dalis - jau iškėlus bankroto bylą.
2.6. Vilniaus apygardos teismas 2019-07-03 nutartyje nurodė, kad įrodymų, kuriais remiantis būtų nustatyta tam tikrų veiksmų nuosekli eiga, sistema, nepakanka ir konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio su įmonės nemokumu, sąmoningai blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
2.7. Pabrėžė, kad eksperto nustatytos pardavimo sąnaudos – 47 000 Eur, po 637,26 Eur visiems butams, nepagrįstos, kadangi mažiausiai 14 butų buvo parduodama be jokių tarpininkų ir pardavimo sąnaudų, notarų sąnaudos turėjo būti mažinamos per pusę, nes paprastai dengiamos lygiomis dalimis pirkėjų ir pardavėjų, nepagrįstai vienam butui priskirta 557,78 Eur sąnaudų notarams suma, nes notaro išlaidos priklauso nuo buto pardavimo kainos, kaip ir išlaidos, susijusios su registracija registre. Realios butų eksploatavimo sąnaudos buvo mažesnės beveik 3 kartus, nei ekspertas pateikė skaičiavimuose. Paskolas bendrovė ėmė savo pagrindinei statybų veiklai, pajamų už butų pardavimas sudarė tik mažiau nei trečdalį bendrovės pajamų, todėl eksperto nurodyta 42 631 Eur finansinių sąnaudų suma nepagrįsta. Visi bendrovės vadovo sudaryti sandoriai buvo logiški, jam veikiant sąžiningai ir bendrovės interesais pagal rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartus, neperžengiant protingos ūkinės komercinės rizikos ribų.
2.8. Bendrovė butus parduodavo su daline ar pilna apdaila, visais atvejais pardavus butus buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Nors ekspertas pateikė 15 butų apdailos vertę, skaičiuodamas mažiausią 1 kv.m. apdailos kainą - 277 Eur, tačiau 3 butuose, kurie už atliktus darbus buvo įsigyti su daline apdaila, bendrovė pati savo jėgomis atliko pilnos apdailos darbus, todėl butai buvo parduoti su pilna apdaila, likusieji 12 butų buvo įsigyti su pilna apdaila, tačiau tuos butus pardavusi bendrovė prieš tai 2 metus juos nuomojo tretiesiems asmenims, todėl juose reikėjo kosmetinio remonto. Tokiu būdu savo jėgomis ir lėšomis atlikusi darbus butuose įmonė neturėjo pagrindo kažkam išrašinėti sąskaitų - faktūrų. Eksperto nurodyta apdailos kaina yra nepagrįsta, ir pridedamos bendrovės sudarytos sutartys, sąmatos ir darbų atlikimo aktai rodo, kad bendrovės apdailos darbų kaina buvo kelis kartus mažesnė - 116 Eur už 1 kv.m., bendrovė pilnai atliko apdailos darbus 3 butuose už 19 131 Eur, tad skirtumas nuo eksperto nurodytos 218 287 Eur sumos sudaro net 199 154 Eur.
2.9. Ieškovės nurodytos 256 944,42 Eur veiklos sąnaudos, susijusios su projektavimo darbais, verslo planų parengimu, jų patikra, dokumentų paruošimu, užsienio investuotojų pritraukimu objektams Vaivorykštės g. 61, Palanga ir Bangų g., bei Kooperacijos g., Klaipėda: UAB "Mazuro AD" atliko projektavimo darbus dėl objekto Vaivorykštės g. 61, Palanga (atlikti projektiniai pasiūlymai, gautos projektavimo sąlygos, atlikti kiti parengiamieji darbai, ne kurių nebūtų galima užbaigti projektavimo darbų, parengti verslo plano ir pritraukti investuotojų), o statybos leidimas dar nebuvo gautas, kadangi bendrovė su bendrasavininku siekė išvystyti 2,3 ha ploto žemės sklypą, tačiau kilus ginčui dėl pagal 2009-01-29 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-14 patvirtintą detalųjį planą galimo statinių aukštingumo su savivaldybe neplanuotai užsitęsė teisminiai procesai, sklypo vertė gavus statybos leidimą daugiabučių namų statybai būtų padidėjusi kelis kartus, mažiausiai iki 2 mlj. Eur; UAB "Mazuro AD" atliko ir dalį projektavimo darbų dėl daugiabučių namų ir verslo centro statybos Bangų g. ir Kooperacijos g., Klaipėdoje (parengė projektinius pasiūlymus, išėmė projektavimo sąlygas, atliko kitus darbus), statybos leidimas dar nebuvo gautas, tačiau buvo pasirašyta sutartis su kreditoriumi AB Danske banku dėl projekto dalinio finansavimo, banko sutikimo, kad žemės sklypas būtų įkeistas būsimam investuotojui, projektas nebaigtas dėl susidariusios sudėtingos bendrovės finansinės situacijos ir po to sekusio bankroto. UAB "Mazuro AS" buvo sumokėta ne 168 405 Eur, o tik nedidelis avansas, tuo tarpu likusi 144 000 Eur suma turėjo būti sumokėta pasirašius sutartį su investuotoju. Visos kitos išlaidos buvo būtinos, siekiant vystyti verslo projektus, kurie nebuvo pabaigti dėl bankroto.
2.10. Kasos išlaidų orderiuose, kuriuose atsakovas pasirašė ne toje grafoje, nurodytos sumos buvo susidariusios dėl bendrovės skolos atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui už pirktas įvairias statybines medžiagas, šios skolos atsispindėjo avansinėse apyskaitose, išmokėjusi šias sumas bendrovė padengė savo skolas atskaitingam asmeniui. Dokumentų formos trūkumai (pasirašyta ne toje grafoje ar vietoje 3 parašų yra 2 parašai) nereiškia, kad pinigai nebuvo išmokėti. Jei G. P. kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų nebūtų gavęs, jis bendrovei šiuo pagrindu seniai būtų pareiškęs pretenzijas.
2.11. Triplike pabrėžė, kad ieškovės nurodytas faktines aplinkybes teismai jau nagrinėjo nepripažindami bendrovės bankroto tyčiniu.
2.12. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-10-24 nutartyje c.b. Nr. e2-1269-450/2019 dėl tyčinio bankroto konstatavo, kad BUAB ‚Architelio statyba“ nemokumas konstatuotinas ne ankščiau nei 2016-10-30, iki rugsėjo įmonė generavo pelną ir su finansiniais sunkumais susidūrė 2016 m. antrame pusmetyje. Tuo tarpu teismo ekspertas, savo išvadoje konstatuodamas, kad įmonė buvo nemoki 2011-12-31, 2012-12-31 ir 2016-05-31, visiškai nenagrinėjo detalių, kodėl bendrovės 2011-2012 finansinėje atskaitomybėje buvo atvaizduotas nuostolis bei neigiamas nuosavas kapitalas – nes metų gale objekto užsakovas nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktų, todėl už darbus gautinos sumos persikėlė į kitus metus, tuo tarpu atsakovo pateikti duomenys iš buhalterinės apskaitos bei UAB „Finansų logika“ pateikta 2021-08-05 ataskaita rodo, kad bendrovės finansinė situacija 2012 m. pradžioje ir 2013 m. pradžioje buvo gera, įmonė dirbo pelningai, nuosavas kapitalas buvo visiškai atkurtas. Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00403-17, atlikto atsakovo atžvilgiu, metu BUAB „Architelio statyba“ veiklos ir apskaitos dokumentų tyrimo 2018-12-14 specialisto išvadoje padaryta analogiška išvada, kad įmonė tapo nemoki nuo 2016-11-30. Tokiu būdu teismo eksperto išvados dėl bendrovės nemokumo aplinkybių ir datos yra neteisingos.
2.13. Pabrėžė, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d ir 208 str. 1 d., be kita ko, ir dėl to, jog tvarkant buhalterinę apskaitą ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais, tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas 2019-10-28 prokuroro nutarimu nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat ir tyrimas pagal BK 182 str. 2 d. buvo nutrauktas, nenustačius jokios nusikalstamos veiklos, t. y. nenustačius nei aplaidaus apskaitos tvarkymo, nei sukčiavimo, o tai papildomai paneigia ieškovės aplinkybes, kad tvarkant įmonės finansus grynais pinigais ir pildant kasos dokumentus buvo atlikti teisės aktų pažeidimai ir buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškinio senaties
3. Ieškinio senaties samprata yra pateikta CK 1.124 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
4. Nagrinėjamoje byloje spendžiamas nemokumo administratorės pareikštas ieškinys dėl bankrutuojančiai įmonei padarytos žalos atlyginimo, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
6. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog nemokumo administratorė, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų (vadovo) veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis c.b. Nr. e2A-336-450/2021 ir kt.).
7. Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „Architelio statyba“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016-12-14 nutartimi, kuri, ją apskundus atskiruoju skundu, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-13 nutartimi c.b. Nr. e2-503-241/2017 buvo palikta nepakeista. Kaip nurodė nemokumo administratorė ir kaip matyti iš byloje esančių Perdavimo - priėmimo aktų Nr. 1 - 6, visi bankrutuojančios įmonės dokumentai, spaudas, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, banko sąskaitos ir kasa nemokumo administratorei UAB "Draugo petys" iš buvusio įmonės vadovo - atsakovo A. V. buvo perduoti 2017-02-14, t. y. iš karto įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškinio senaties termino pradžia ir teisė į ieškinį dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo bankrutuojančią įmonę atstovaujančiai nemokumo administratorei UAB "Draugo petys" atsirado būtent nuo 2017-02-14, kai jai buvo perduotas visas įmonės turtas ir dokumentai, ir ji įgavo objektyvią galimybę juos vertinti bei vykdyti įstatymo priskirtas funkcijas, bei atitinkamai pasibaigė 2020-02-14.
8. Nagrinėjamoje byloje pirminis ieškinys teismui dėl žalos iš buvusio įmonės vadovo - atsakovo A. V. priteisimo nemokumo administratorės buvo pareikštas 2019-04-17 tuo faktiniu pagrindu, jog įmonės vadovas sudarė atitinkamus nuostolingus įmonei sandorius dėl butų, įsigytų už įmonės atliktus statybos rangos darbus, pardavimo už mažesnę, negu jie buvo įsigyti bei negu buvo vidutinė rinkos vertė, kainą, tuo padarydamas 152 993,23 Eur žalą; sandoriai, kurių sudarymu grindžiamas ieškinio reikalavimas šioje dalyje, kaip matyti iš pirminiame ieškinyje pateiktos suvestinės lentelės, buvo sudaryti laikotarpiu nuo 2014 m. vasario iki 2016 m. rugsėjo mėnesio. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškinys dalyje dėl žalos, susijusios su BUAB "Architelio statyba" už atliktus rangos darbus gautų/įsigytų butų nuostolingu pardavimu, atlyginimo, priešingai nei teigė atsakovas, buvo nemokumo administratorės pareikštas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino, o tai savo ruožtu daro negalimu teismui atmesti ieškinį dėl neva praleisto ieškinio senaties terminą, kaip prašo atsakovas.
9. Kita vertus, likusioje ieškinio dalyje, t. y. kiek tai susiję su reikalavimu dėl: a) žalos, padarytos netinkamai apskaičius /neapskaičius ginčo butuose atliktus apdailos darbus ir dėl jų atlikimo patyrus nuostolių; b) taip pat atsakovui įmonės vardu sudarius ir įvykdžius tam tikrus su įvairių investicinių projektų Klaipėdoje ir Palangoje įgyvendinimu susijusius sandorius (pvz., su UAB "Mazuro AS" dėl projektinių pasiūlymo parengimo nekilnojamojo turto kompleksui Vaivorykšės g. Palangoje ir Bangų g. Klaipėdoje), bei c) atsakovui netinkamai tvarkius įmonės kasos dokumentus ir nustačius kasos trūkumą (pagal tam tikrus 2013-2015 m. kasos išlaidų orderius), teismo nuomone, buvo pareikštas praleidus minėtą ieškinio senaties terminą, kas, atsakovui A. V. paprašius taikyti ieškinio senatį, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 1.126 straipsniu, 1.131 straipsnio 1 dalimi, sudaro teismui pagrindą atmesti ieškinį šioje dalyje.
10. Patikslintas ieškinys, kuriuo buvo praplėstas ir papildytas ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindas, nurodant šias naujas faktines aplinkybes bei įvardijant šiuos naujus atsakovo veiksmus, kurie nebuvo nurodyti pirminiame 2019-04-17 pateiktame ieškinyje ir kurie, ieškovės nuomone, vertintini, kaip neteisėti bei sudarantys pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei kilti, buvo pateiktas teismui 2021-07-22, t. y. ženkliai, beveik 1,5 metais praleidus ieškinio senaties terminą, tuo tarpu jokių pagrįstų aplinkybių, kodėl tokie reikalavimai ir atitinkami jų faktiniai pagrindai negalėjo būti nemokumo administratorės pareikšti teismui ankščiau, ir kurios sudarytų teismui pagrindą jas laikyti pateisinančiomis termino praleidimą svarbiomis priežastimis bei atnaujinti praleistą šioje ieškinio dalyje ieškinio senaties terminą, nemokumo administratorė nenurodė ir nepagrindė įrodymais.
11. Kaip jau buvo minėta, iš esmės visi BUAB "Architelio statyba" dokumentai, spaudas, turtas, kasa ir pan., kurių pagrindu nurodomas ir naujas ieškinio pagrindas bei patikslinamas ieškinio dalykas, nemokumo administratorei UAB "Draugo petys" buvo perduoti iš karto po bankroto bylos įmonei iškėlimo, o konkrečiai - jau 2017-02-14. Duomenų ir įrodymų, kad vėliau nemokumo administratorei buvo dar papildomai teikiami kokie nors dokumentai, byloje nėra, teismo posėdžio metu atsakovas A. V. paaiškino, kad vėliau jokių papildomų dokumentų nemokumo administratorei neteikė, nes viskas buvo perduota 2017-02-14 aktais. Taigi, per visą bankroto procesą nemokumo administratorė ne tik turėjo realią galimybę tuos dokumentus vertinti bei spręsti dėl atitinkamų teismo procesų iniciavimo tikslingumo, atitinkamų turtinių ir neturtinių reikalavimų įmonės naudai pareiškimo teismuose, bet ir faktiškai intensyviai ir aktyviai tą darė, t. y. tiek pati nemokumo administratorė savarankiškai, tiek BUAB "Architelio statyba" kreditorių susirinkimuose, tiek pasitelkdama įvairių sričių specialistus - profesionalus nagrinėjo ir vertino buvusią įmonės ir jos valdymo organų veiklą, sprendė dėl tam tikrų teismo procesų iniciavimo būtinumo ir tikslingumo, kreipėsi į teismus su atitinkamais reikalavimais.
12. Visi dar 2017 m. vasarį nemokumo administratorei perduoti įmonės dokumentai (įskaitant įvairias sutartis, kasos knygas, pirkimų ir pardavimų duomenis ir t.t.) buvo pačios ieškovės nurodyti ir pateikti teismui ir nagrinėjamoje byloje, reiškiant prašymą skirti teismo ekspertizę pagal pirminį ieškinio pagrindą, bei atitinkamai teikti teismo ekspertui, ir jų pagrindu buvo atliekama teismo ekspertizė.
13. BUAB "Architelio statyba" bankroto byloje (dabartinis bylos Nr. eB2-252-866/2022) priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2019-07-03 nutartyje, kuria atsisakyta pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, be kita ko, bankroto bylą nagrinėjančio teismo taip pat konstatuota, kad nemokumo administratorė perėmė iš buvusių valdymo organų visus privalomus perduoti apskaitos bei veiklos dokumentus, duomenis bei likusį turtą, ir administratorė atliko BUAB „Architelio statyba“ veiklos analizę, sudarė tarpinius balansus ir pan.
14. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos taip pat matyti, kad įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudaryti sandoriai buvo nemokumo administratorės apibendrinti ir, pavyzdžiui, bendrovės kreditorių susirinkime patvirtintoje administratorės 2017-06-30 ataskaitoje. Iš BUAB „Architelio statyba“ nemokumo administratorės UAB „Draugo petys“ 2017-10-30 Pranešimo teismui apie bankroto procese atliktus veiksmus matyti, kad nemokumo administratorė po to, kai 2017-08-11 įvykusiame kreditorių susirinkime ji buvo įpareigota atlikti įmonės 2016 m. finansinių dokumentų analizę, ją ir atliko, analizavo įmonės 2016 m. veiklą, sudarė tarpinius įmonės 2016 m. balansus ir susistemino jų duomenis, vertino visus, įskaitant ir papildomai gautus finansinius įmonės dokumentus. Iš šio Pranešimo matyti, kad tuo metu nemokumo administratorė disponavo dokumentais ir vertino, pavyzdžiui, sandorius, susijusius su žemės sklypo Vaivorykštės g. 61, Palangoje pirkimu – pardavimu 2016-09-06 sutartimi; su buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimu – pardavimu 2016-09-07 sutartimi, sprendė klausimą dėl tokių sandorių ginčijimo (ne)tikslingumo.
15. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nemokumo administratorė 2018-11-30 gavo advokato I. N. ir partnerių kontoros "Cobalt" Išvadą "Dėl BUAB "Architelio statyba" dokumentų ir veiklos teisinio vertinimo", kurioje būtent nemokumo administratorės užsakymu buvo tirti bei vertinti įvairūs įmonės sudaryti sandoriai (įskaitant ir projektų Vaivorykštės g. 61, Palangoje, butų pirkimo - pardavimo sutarčių, mokestinių nepriemokų perėmimo sutarčių ir kt.), atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais teisėtumas, atsiskaitymų eiliškumas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, šios kontoros advokatų pateiktos atitinkamos išvados, kurių pagrindu nemokumo administratorė sprendė dėl atitinkamų teismo procesų iniciavimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019-07-03 nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, turinio matyti, kad pareiškimas buvo grindžiamas ir tuo, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nesilaikant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, kadangi ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais, nesilaikyta reikalavimų dėl kasos išlaidų orderių pridėjimo prie kasos dokumentų, o buhalterinėje apskaitoje esantys likučiai neatitiko faktinės situacijos, kas turėjo įtakos nustatant tikrąją įmonės ūkinę padėtį. Šioje teismo nutartyje, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėja nenurodė aplinkybių dėl dokumentų ar jų dalies jai neperdavimo (priėmimo – perdavimo aktai pateikti į bylą), faktų dėl duomenų neatvaizdavimo apskaitoje. Tai rodo, kad jau teikdama pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nemokumo administratorė analizavo turimus įmonės finansinės atskaitomybės ir buhalterinius dokumentus, be kita ko, ir kasos dokumentus (kasos išlaidų / pajamų orderius ir pan.), o tai reiškia, jai jau tuo metu buvo ir objektyviai galėjo būti žinomos faktinės aplinkybės dėl galimo kasos trūkumo, nurodomos nagrinėjamoje byloje pareikštame patikslintame ieškinyje.
17. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie kitus nagrinėjamoje byloje pareikštame patikslintame ieškinyje nurodytus sandorius, kadangi jau prieš kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl BUAB "Architelio statyba" bankroto pripažinimo tyčiniu ir šio teismo proceso metu nemokumo administratorė buvo tyrusi ir nagrinėjusi įvairius iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius, atliktus verslo veiksmus ir pan., ir atlikusi jų analizę, atrinko tuos, kurie, nemokumo administratorės nuomone, buvo įmonei nuostolingi, žalingi, ydingi, viršijantys protingos ūkinės komercinės rizikos ribas bei galiausiai lėmę įmonės nemokumą ir bankrotą. Pavyzdžiui, teismo proceso dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu metu buvo nurodomi tokie sandoriai, kaip 2016-06-08 paskolos sutarties su UAB "Kreedex" dėl 120 000 Eur sumos suteikimo apyvartinėms lėšoms, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, sudarymas; 2016-08-05 Paskolos sutarties su KB "Vilniaus regiono kredito unija" dėl 150 300 Eur paskolos keturių nekilnojamojo turto objektų Maironio g. 25, Palangoje, įsigijimui, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, sudarymas; jau minėti butų pirkimo - pardavimo sandoriai, sudaryti 2015-2016 metais su A. V., N. V., S. V., V. K. ir kitais nesusijusiais fiziniais asmenimis; 2016 m. sudaryti tarpusavio prievolių užskaitymo bei kiti sandoriai, sudaryti su UAB "Arkstata", UAB "Orkanas", su kuriais BUAB "Architelio statyba" siejo rangos sutartys, be kita ko, susiję su gautų lėšų panaudojimu ir pan. Kaip minėta, įvairūs sandoriai buvo nemokumo administratorės užsakymu tirti ir 2018-11-30 advokatų kontoros "Cobalt" Išvadoje "Dėl BUAB "Architelio statyba" dokumentų ir veiklos teisinio vertinimo".
18. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir kaip neneigė nemokumo administratorė, gavusi iš buvusio įmonės vadovo A. V. įmonės dokumentus, tiek savo iniciatyva, tiek BUAB "Architelio statyba" kreditorių susirinkimo pavedimu ir sprendimais būdama įgaliota, iniciavo įvairius teismo procesus, tiek ginčydama įmonės sudarytus sandorius (įskaitant ir su kasa susijusias finansines operacijas), tiek reikšdama reikalavimus dėl žalos atlyginimo, be pagrindo gautų lėšų įmonei priteisimo ir pan., pavyzdžiui:
- 2019-04-24 buvo pareikštas ieškinys atsakovei UAB "Orkanas" dėl atsiskaitymų grynais pinigais pagal atitinkamus 2016 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesio kasos išlaidų orderius pripažinimo negaliojančiais ir 34 716 Eur priteisimo (Vilniaus regiono apylinkės teismo c.b. Nr. e2-494-1141/2022, 2022-03-02 byloje priimtas sprendimas, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs);
- 2019-04-15 buvo pareikštas ieškinys atsakovui S. V. dėl atsiskaitymo grynais pinigais pagal 2016-07-09 kasos išlaidų orderį pripažinimo negaliojančiu ir 10 000 Eur priteisimo įmonei (galutinai išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2021-10-19 sprendimu c.b. Nr. e2A-2106-565/2021);
- 2019-10-24 buvo pareikštas ieškinys atsakovei N. V. dėl atsiskaitymo grynais pinigais pagal 2016-05-30 kasos išlaidų orderį pripažinimo negaliojančiu ir 13 962 Eur priteisimo įmonei (galutinai išnagrinėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-02 sprendimu c.b. Nr. e2-391-892/2021);
- 2019-04-12 buvo pareikštas ieškinys atsakovui A. Z. dėl atsiskaitymo grynais pinigais pagal 2016-09-11 kasos išlaidų orderį pripažinimo negaliojančiu ir 16 800 Eur priteisimo įmonei (galutinai išnagrinėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-24 sprendimu c.b. Nr. e2-683-341/2020);
- 2019-10-31 buvo pareikštas ieškinys atsakovei UAB "Ad Limina" dėl 2016-09-13 mokestinės nepriemokos perleidimo sutarties ir kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais (Vilniaus regiono apylinkės teismo c.b. Nr. e2-4025-1411/2021, 2021-12-21 byloje priimtas sprendimas, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs dėl paduoto apeliacinio skundo);
- 2020-07-03 pareikštas ieškinys atsakovei N. V. dėl be pagrindo įgyto 28 962,00 Eur turto grąžinimo (Vilniaus regiono apylinkės teismo c.b. Nr. e2-250-1124/2021, 2021- 12-20 byloje priimtas sprendimas, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs dėl paduoto apeliacinio skundo);
Žemesnės instancijos teismas
- 2020-06-12 pareikštas ieškinys atsakovei UAB "Pilaitės terasos" dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (galutinai išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2021-09-10 sprendimu c.b. Nr. e2-973-653/2021);
- 2017-08-21 pareikštas ieškinys atsakovei UAB "Igis prekyba" dėl nuostolių atlyginimo (galutinai išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2020-01-16 sprendimu c.b. Nr. e2A-38- 640/2020);
- 2018-10-03 pareikštas ieškinys UAB "Audriaus medžio studija" dėl skolos priteisimo (galutinai išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimu c.b. Nr. 2A-1008-855/2019)
- BUAB "Architelio statyba" bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2020-01-13 nutartimi spręstas klausimas dėl UAB "Mazuro AS" kreditorinio reikalavimo, patvirtinto dar 2017-05-22 teismo nutartimi, patikslinimo, kurioje nemokumo administratorė atsiliepimu teikė savo poziciją dėl UAB "Mazuro AS" kreditorinio reikalavimo ir atsiskaitymų pagal 2016 m. sudarytą Projektinių darbų sutartį (galutinai išspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-09 nutartimi c.b. Nr. e2-517-450/2020).
19. Ta nemokumo administratorės atstovo dublike bei teismo posėdyje akcentuota aplinkybė, jog minėti patikslinto ieškinio pagrindą sudarantys atsakovo veiksmai buvo nustatyti/atskleisti ir paaiškėjo tik nagrinėjamoje byloje atlikus teismo ekspertizę, dėl to tik po ekspertizės atlikimo atsirado galimybė pareikšti atitinkamu pagrindu atsakovui didesnės apimties turtinius reikalavimus, vertintina kritiškai. Kaip jau išsamiai teismo aprašyta ankščiau, dar iki teismo ekspertizės atlikimo, iš esmės nuo pat BUAB "Architelio statyba" bankroto proceso pradžios nemokumo administratorė turėjo objektyvią galimybę atitinkamai vertinti, įskaitant ir pasitelkiant specialių žinių turinčius subjektus, įvairius atsakovo vadovavimo metu įmonės sudarytus sandorius, atliktas finansines - ūkines operacijas, įmonės veiklą apskritai ir spręsti dėl teismo procesų, kurių metu buvo keliami būtent su įmonės finansine, buhalterine veikla ir jos sudarytais sandoriais susiję klausimai ir reikalavimai, iniciavimo tikslingumo, o jeigu pačiai nemokumo administratorei trūko kompetencijos ir žinių atitinkamiems sprendimams priimti - tam pasitelkti specialistus, konsultuotis ir t.t. (kaip tai jau buvo daroma).
20. Svarbu pažymėti ir tai, kad teismo ekspertizės akte pateikti eksperto vertinimai ir išvados, kiek tai susiję su kasos tvarkymu, įmonės vykdytais nekilnojamojo turto vystymo projektais Klaipėdoje ir Palangoje, butų apdailos darbais ir pan. - tai paties teismo eksperto iniciatyva suformuluoti klausimai ir atsakymai į klausimus, kurie nebuvo jam užduoti teismo 2020-03-17 nutartimi dėl ekspertizės skyrimo, atitinkamai net nebuvo ieškovės kelti ir užduodami (teismas uždavė ekspertui būtent visus tuos klausimus, kuriuos pasiūlė ieškovė), tačiau kurie buvo teismo eksperto iniciatyva iškelti, atsižvelgiant į atliekant teismo ekspertizę jo nustatytas papildomas aplinkybes.
21. Tokiu būdu teismas turi pakankamą pagrindą išvadai, jog patikslintas ieškinys, kuriame atsakovui pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo susieti su galimai netinkamai vesta įmonės kasa (kasos išlaidų/pajamų netinkamu įforminimu, dėl kurio susidarė kasos trūkumas), su neapskaitytomis butų apdailos pajamomis/išlaidomis, taip pat ir su įvairiais įmonės sudarytais, vystant nekilnojamojo turto projektus Palangoje ir Klaipėdoje, sandoriais (didžiąja dalimi dėl projektinių pasiūlymų ir projektų rengimo), buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir nesant objektyvių ir pateisinamų tokio termino atnaujinimo priežasčių, kas sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį šioje dalyje.
22. Kita vertus, atsižvelgiant į viešo intereso elementą bylose, susijusiose su juridinių asmenų bankrotu, teismas žemiau sprendime trumpai pasisakys ir dėl ieškovės pareikštų praleidus ieškinio senaties terminą, reikalavimų pagrįstumo ir vertinimo net ir tuo atveju, jeigu dėl jų nebūtų praleistas ieškinio senaties terminas.
Dėl butų pirkimo – pardavimo sandoriais padarytos žalos
23. LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (LAT 2013-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-234/2013). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
24. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad visą juridinio asmens veiklos laikotarpį juridinio asmens valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jam nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į tai, valdymo organai įpareigojami ne tik laikytis formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai (LAT 2013-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-234/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi, bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Rūpestingumo pareiga saisto bendrovės vadovą, valdybos ir stebėtojų tarybos narius (LAT 2006-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-266/2006; 2014-05-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-244/2014; 2016-06-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-298-701/2016; 2006-06-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-298/2006; 2014-01-09 nutartis c.b. Nr. 3K-7-124/2014).
25. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus, o jo subjektyvios savybės konkrečios bylos aplinkybėmis gali šį standartą padaryti tik aukštesnį (pavyzdžiui, jei vadovas turi specialiųjų žinių, rūpestingumo pareiga reikalauja, kad šios žinios būtų panaudotos priimant verslo sprendimą). Kasacinėje jurisprudencijoje nurodyta, kad ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią [rūpestingumo] pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT 2006-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-266/2006; 2011-03-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
26. Vertinant įmonės vadovo veiklą, taikytina verslo sprendimo taisyklė (business judgment rule), pagal kurią, siekiant išvengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis (a widened scope of business judgment), tai reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų (LAT 2013-12-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41).
27. Ieškovė pagal 2021-07-22 patikslintą ieškinį prašo priteisti iš atsakovo A. V. 252 006 Eur žalos, padarytos atsakovo pasirinktu netinkamu verslo modeliu ir atliktais su nekilnojamojo turto - butų, įmonės įgytų už jos atliktus statybos rangos darbus, pirkimu - pardavimu susijusiais sandoriais, kuomet butai buvo parduodami už mažesnę, negu įsigyti, kainą.
28. Byloje iš tikrųjų nėra ginčo dėl to, ir šalių / atstovų paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už atliktus įvairiems rangovams statybos rangos darbus ieškovė gaudavo atsiskaitymą ne piniginėmis lėšomis, o nekilnojamuoju turtu - butais (pvz., esančiais daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini)), kas buvo įforminama butų pirkimo - pardavimo sutartimis, juos įgyjant tiesiogiai iš statytų objektų užsakovų (pvz., UAB "Saturijaus nekilnojamasis turtas", UAB "Pilaitės terasos", UAB "Anreka", UAB "Romantais") arba iš susijusių su užsakovais fizinių asmenų - užsakovų įmonių vadovų ir/ar akcininkų (pvz., R. P. ir D. P.,), už butus UAB "Architelio statyba" atsiskaitant įvairiomis formomis: pinigais, įskaitymais už atliktus darbus, debitorinėmis skolomis. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad vėliau šiuos butus ieškovė UAB "Architelio statyba" perleisdavo (parduodavo) įvairiems fiziniams asmenims.
29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, per laikotarpį nuo 2013-11-28 iki 2017-02-13 (nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsigaliojimo) buvo sudaryti 66 nekilnojamojo turto sandoriai, iš kurių 4 turto vienetai nebuvo parduoti iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo.
30. Kaip matyti iš pirminiame 2019-04-12 teismui pateiktame ieškinyje ieškovės sudarytos suvestinės lentelės, taip pat iš ieškovės 2019-06-14 teismui pateiktos suvestinės lentelės (DOK-27416), byloje esančių atskirų butų pirkimo - pardavimo sutarčių ir kitų rašytinių įrodymų bei kaip konstatavo teismo ekonominę - finansinę ekspertizę atlikęs teismo ekspertas K. A. 2021-06-10 Teismo ekspertizės akte Nr. E011 (toliau - Ekspertizės aktas), lyginant vien tik butų pirkimo ir vėlesnio jų pardavimo kainas, matyti, jog įmonė dėl tokių sandorių patyrė 115 328 Eur nuostolį, tuo tarpu įvertinus dar ir visas kitas tokių butų realizavimo sąnaudas, t. y.: a) butų pardavimo sąnaudas (butų pardavimo, tarpininkavimo, vertinimo ir kitas su pardavimo procesu susijusias išlaidas); b) sandorių įforminimo ir registravimo sąnaudas (notarų, VĮ "Registrų centras" išlaidas); c) butų eksploatavimo / išlaikymo sąnaudas (butų šildymo, vandens ir kitas komunalines išlaidas, nekilnojamojo turto mokestį); d) finansines sąnaudas (dėl lėšų, kurias buvo galima gauti už butus, įšaldymo, apyvartinių lėšų trūkumą, dėl kurio įmonė buvo priversta skolintis lėšas ir mokėti palūkanas), anot teismo eksperto, ieškovė dėl tokių sandorių patyrė iš viso 252 006 Eur nuostolį. Kiekvieno sandorio rezultatai detalizuoti Ekspertizės akto priede Nr. 70, iš kurio kuriame nurodyta, jog vidutiniškai vienas butas, teismo eksperto atliktais skaičiavimais, buvo parduotas su 4 065 Eur nuostoliu (Ekspertizės akto p. 46-49).
31. Iš šių įrodymų taip pat matyti, kad nors tam tikra dalis ieškovės UAB "Architelio statyba" už atliktus rangos darbus nuosavybėn įsigytų butų formaliai vėliau buvo parduota už didesnę, negu jie buvo įsigyti, arba tokią pat, kaip ir įsigyti, kainą, tačiau įvertinus tokius sandorius kompleksiškai su kitais tuo pat metu įvykusiais butų pirkimo - pardavimo sandoriais, kuriais butai buvo parduoti už mažesnę nei įsigyti, kainą, taip pat įvertinus, jog kiekvieno buto (net ir parduoto brangiau, nei buvo ieškovės įsigytas) pardavimo sandorio sudarymas buvo susijęs su papildomomis įmonės patiriamomis išlaidomis (tarpininkavimui parduodant, vertinimui, notariniam patvirtinimui, teisinei registracijai, buto išlaikymui ir t.t.), matyti, kad apskritai dėl visų nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorių gaunamas neigiamas rezultatas: bendras tokių pirkimo - pardavimo sandorių nuostolingumas įmonei, kuris pasireiškia mažiausiai 107 196,88 Eur nuostoliu, gautu apskaičiavus vien tik visų 62 nekilnojamojo turto objektų (butų) įsigijimo ir jų vėlesnio pardavimo bendrą kainų skirtumą ir atsispindinčiu ieškovo 2019-06-14 teismui pateiktoje suvestinėje lentelėje (prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo priedas, DOK-27416), net neįvertinus kitų su tokių sandorių sudarymu susijusių sąnaudų (butų pardavimo įforminimo, eksploatavimo, finansinių ir kt. sąnaudų).
32. Taigi, teismas nagrinėjamu atveju turi pakankamą pagrindą išvadai, jog aukščiau nurodyti UAB "Architelio statyba" sudaryti sandoriai, kaip ir apskritai pasirinktas verslo modelis, atsiskaitymą / atlyginimą už vykdant įprastinę įmonės veiklą atliktus statybos rangos darbus gaunant iš užsakovų ne pinigais, o nekilnojamuoju turtu ir vėliau šį turtą perleidžiant / parduodant kitiems asmenims, bei būtent tokiu būdu/keliu gaunant įmonės veiklai reikalingas pinigines lėšas, buvo įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi, turėjo ne teigiamą, o neigiamą ekonominį rezultatą.
33. Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Tai paaiškinama tuo, jog dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
34. Vertinant, ar sandoris sudarytas bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką, bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.), taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
35. Nagrinėjamu atveju iš Teismo ekspertizės akte teismo eksperto atlikto tyrimo (Ekspertizės akto p. 61-88, 173-179, 195-198, 202-209) matyti, jog aukščiau nurodytais nekilnojamojo turto įsigijimo iš užsakovų sandoriais UAB "Architelio statyba" prisiimdavo ypač didelę, rangos darbus atliekančiai įmonei nebūdingą ekonominę bei ūkinę - komercinę riziką, tokie sandoriai buvo įmonei ekonomiškai nenaudingi, ir nepaisant dėl tokių sandorių patiriamų neigiamų prisiimtos rizikos padarinių tiek 2014 metais, kai buvo įšaldyta daugiau kaip 2 milijonai litų, tiek 2015 metais - kai buvo įšaldyta iki 772 000 Eur, toks verslo modelis ir verslo sprendimai - teikti statybos rangos paslaugas ir už jas gauti atlyginimą ne likvidžiu turtu ir visuotinai pripažinta atsiskaitymo priemone - pinigais, o nekilnojamuoju turtu - butais, kurių pardavimas yra susijęs su reikšmingomis papildomomis sąnaudomis, tad yra nuostolingas, ir toliau buvo sistemingai priiminėjami, kaip ir ankščiau, priimant pilną ar dalinį atsiskaitymą už rangos darbus ne pinigais, o nekilnojamuoju turtu, dėl ko galiausiai 2016 m. gegužės mėnesio pabaigoje įmonės veikla, esant dideliam apyvartinių lėšų trūkumui, nesugebėjimui dėl to vykdyti mokestines prievoles, atsiskaityti su kreditoriais ir pan., tapo paralyžiuota, įmonė tapo ekonomine prasme nemoki, o 2016 m. rugsėjį inicijuotas įmonės bankroto procesas, nors (kaip patvirtino teismo posėdžio metu ir pats atsakovas A. V.):
a) iki tol (pvz., 2012-2014 metais) įmonė didžiąją dalį (77 procentus) rangos paslaugas teikė užsakovams, kurie atsiskaitinėjo ne butais, o įprastiniu būdu - pinigais, tokiu būdu ieškovė prisiimdavo įprastinę riziką, apyvartinės lėšos nebuvo įšaldomos ir įmonė turėjo perspektyvą išsaugoti verslą, darbo vietas, atitinkamus metus baigdavo dideliu grynuoju pelnu ir pan.;
b) net ir po 2014 metų įmonė turėjo ir kitų užsakovų, kurie nereikalavo, kaip atlyginimą už ieškovės atliktus darbus perimti nekilnojamąjį turtą (įsigyti butus) ir tokiu būdu įšaldyti įmonės apyvartines lėšas, t. y. egzistavo alternatyva išsaugoti verslą, darbo vietas ir nutraukti bendradarbiavimą su užsakovais, kurie atsiskaitinėjo nekilnojamuoju turtu, o ne pinigais (UAB "Romantalis", UAB "Anreka").
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismo eksperto nustatyta, kad nepaisant to, kad: įmonė 2014 m. įsigijo 19 butų iš viso už 3 553 304 Lt be PVM (1 029 108 Eur) ir tai sudarė net 42 procentus visų 2014 m. pardavimo pajamų, ji pardavė dalį šių butų su 224 000 Lt (65 tūkst. Eur) nuostoliu ir susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu / įšaldymu; įmonė 2015 m. įsigijo 33 butus iš viso už 1 670 949 Eur be PVM, ir tai sudarė net 47 procentus visų 2015 m. pardavimo pajamų, ji pardavė dalį šių butų su 91 tūkstančių Eur nuostoliu; įmonė ir 2016 metais įsigijo dar 13 įvairaus nekilnojamojo turto vienetų už 914 tūkst. Eur, pardavė butus su 96 tūkst. Eur nuostoliu ir susidūrė su dideliu apyvartinių lėšų trūkumu, galiausiai lėmusio jos nesugebėjimą vykdyti prievoles bei nemokumą.
37. Atlikęs ekonominį vertinimą teismo ekspertas priėjo prie išvados, kad tokiu būdu UAB "Architelio statyba" prisiėmė per didelę, rangovui nebūdingą ūkinę komercinę riziką, t. y. tokią riziką, kurią turėjo prisiimti nekilnojamojo turto vystytojai - užsakovai, užsiimantys nekilnojamojo turto statybos ir pardavimo veikla, tačiau ją perkėlė rangovei - UAB "Architelio statyba". Toks verslo modelis negali būti taikomas todėl, kad bet kuri įmonė, vietoj visuotinai priimtinos atsiskaitymo priemonės - pinigų, gavusi apie 38 proc. pajamų kitomis prekėmis ir dėl to priversta užsiimti kita veikla (nekilnojamojo turto pardavimu, išlaikymu iki pardavimo ir t.t.), susidurtų su apyvartinių lėšų trūkumu, o šiuo atveju ne mažiau negu trejus metus iš eilės (2014 - 2016 m.) taikytas verslo modelis UAB "Architelio statyba" buvo išskirtinai ekonomiškai nenaudingas ir nepelningas. Tokio netinkamo verslo modelio taikymas ir sistemingi verslo sprendimai prisiimant ypač didelę ūkinė komercinę riziką ir buvo įmonės bankroto priežastys.
38. Taigi, teismo ekspertizės akte daroma išvada, jog įmonė pastoviai, ne mažiau negu trejus metus iš eilės sudarinėjo ne tik ekonomiškai nenaudingus, bet ir nuostolingus sandorius, likviduojant prisiimtos per didelės verslo rizikos padarinius butai buvo pardavinėjami sistemingai nuostolingai.
39. Teismo ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad didelio skaičiaus butų įsigijimas ne iš užsakovų - juridinių asmenų, o iš fizinių asmenų (užsakovų vadovų/akcininkų, pvz. R ir D. P.) reiškė jų įsigijimą be PVM, dėl ko įmonė vien tik butų įsigijimo metu vien 2015 metais prarado apie 303 000 Eur, nes dėl butų, įsigytų be PVM, įmonė negalėjo susimažinti mokėtino į biudžetą PVM, o tai turėjo tiesioginės reikšmės apyvartinių lėšų trūkumui, įmonė buvo privesta apyvartinėms lėšoms skolintis pinigus su didelėmis palūkanomis (iš "Citadele" banko, UAB "Medicinos banko", UAB "Diversus", UAB "Kreedex"), buvo sutrikęs net įmonės mokestinių prievolių vykdymas.
40. Visos šios aplinkybės, nustatytos remiantis ieškovės atstovo, paties atsakovo ir jo atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismo ekspertizės aktu, sudaro teismui pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas, kaip tuometinis UAB "Architelio statyba" vadovas ir valdymo organas, įmonės vardu pasirinkdamas aukščiau nurodytą verslo modelį, prisiimdamas statybos rangos darbus ir paslaugas atliekančiai įmonei nebūdingą, akivaizdžiai per didelę ir neprotingą ūkinę komercinę riziką, sudarydamas jai nuostolingus bei ekonomiškai nenaudingus sandorius, net ir matydamas nuo pat pradžių kilusius neigiamus tokio verslo modelio rezultatus bei turėdamas pakankamai apsisprendimui dėl tolimesnės veiklos vykdymo tikslingumo informacijos ir patirties, pasirinkto verslo modelio, trukusio apie 3 metus, neatsisakydamas, nenutraukdamas ir nesumažindamas jo apimties iki protingo dydžio, bet taikydamas jį iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo, veikė priešingai įmonės interesams, tuo pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas bendrovės vadovo pareigas ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą jo civilinei atsakomybei kilti. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste bet kuris kitas protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis, ypač matydamas nepasiteisusius pasirinkto verslo modelio rezultatus, nebūtų vykdęs ir tęsęs vykdyti tokią veiklą ir nebūtų prisiėmęs tokią didelę ir neprotingą nuostolių įmonei padarymo riziką.
41. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas A. V., taip pat liudytoja apklausta buvusi UAB „Architelio statyba“ buhalterė R. R. nurodė, kad toks verslo modelis įmonei nebuvo nuostolingas, kadangi jeigu įmonė ir dėl konkrečių pirkimo – pardavimo sandorių patyrė nuostolį, tai tokį nuostolį „kompensavo“ bendras įmonės veiklos rezultatas, kuris tiek 2014 m., tiek 2015 m., tiek 2016 m. buvo teigiamas (įmonė gavo pelną, o ne nuostolį), be to, toks verslo modelis leido įmonei gauti atsiskaitymą už atliktus darbus greičiau, nei tai būtų buvę, jeigu su ja būtų atsiskaitoma grynais pinigais – net po 90 dienų pagal su užsakovais sudarytas rangos sutartis. Vis dėlto, šie paaiškinimai teismo vertintini kritiškai, kadangi tuo pačiu metu tiek atsakovas A. V., tiek liudytoja R. R. pripažino įmonę net ir nurodytais laikotarpiais susiduriant su apyvartinių lėšų trūkumu, dėl kurio ji buvo priversta skolintis iš kitų subjektų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad iš užsakovų įsigytų butų pardavimo procesas iš tikrųjų nebuvo labai operatyvus, ir kai kuriuos butus nebuvo pavykę parduoti per 90 dienų (3 mėnesius), jų pardavimas reikalavo papildomų išlaidų / sąnaudų ir finansinės naštos įmonei tiek tarpininkų pasitelkimo pavidalu, tiek įkeičiant butus / atlaisvinant nuo įkeitimo hipotekos kreditoriams, tiek patiriant butų išlaikymo išlaidas ir t.t.
42. Atsakovas teismo proceso metu akcentavo, kad praktika, kuomet su rangovais nekilnojamojo turto vystytojai ir užsakovai pasiūlydavo vietoj atsiskaitymo pinigais už darbus atsiskaityti statomu / pastatytu nekilnojamuoju turtu, buvo dažna ir įprasta, todėl sudarydamas būtent tokius sandorius ir pasirinkdamas tokią atsiskaitymo už rangos darbus formą atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas sutinka, kad jokiais teisės aktais nėra draudžiama šalims susitarti dėl atlyginimo už tam tikras prekes, darbus ar paslaugas ne visuotinai pripažinta atsiskaitymo priemone - pinigais, bet kitomis priemonėmis - prekėmis, daiktais, turtu, darbais ar paslaugomis, tačiau, kaip pagrįstai Ekspertizės akte pažymėjo ir teismo ekspertas, toks susitarimas ir verslo sprendimas turi būti protingas, priimtas įvertinus visas tuo metu reikšmingas ir aktualias aplinkybes, be kita ko, ir jo naudingumą, reikalingumą įmonei, galimas kilti dėl tokio sprendimo priėmimo įmonei neigiamas pasekmes, ankstesnę tokio sprendimo priėmimo patirtį ir pan.
43. Lietuvos teismų praktikoje taip pat šiame kontekste akcentuojama, kad verslo sprendimas ne tik turi būti teisėtas t. y. nedraudžiamas įstatymo, bet ir turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi bendros pozicijos, kad nuostolingas sprendimas dar nereiškia jo neteisėtumo: bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2015-05-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-331-695/2015).
44. Nagrinėjamu gi atveju teismo ekspertizės akte konstatuota, jog atsiskaitymas už atliktus statybos rangos darbus nekilnojamuoju turtu - butais 2014 metais sudarė net 42 procentus visų UAB "Architelio statyba" metinių paradimo pajamų, 2015 metais - net 47 procentus metinių pardavimo pajamų, o 2016 metais - 24 procentus metinių pardavimo pajamų, t. y. vidutiniškai apie 38 procentus metinių pardavimo pajamų. Teismo eksperto, turinčio specialių žinių būtent finansų ir ekonomikos srityse, vertinimu, tai reiškia nepagrįstai ir neprotingai didelės ūkinės ir ekonominės rizikos įmonėje prisiėmimą, nes toks verslo modelis galėtų būti taikomas ir būtų ekonomiškai priimtinas, jei atsiskaitymas už darbus nekilnojamuoju turtu sudarytų iki 5 procentų metinių pajamų ir iš anksto būtų žinoma, kas nupirks gautą turtą (Ekspertizės akto p. 176). Nagrinėjamu gi atveju, dėl pasirinkto verslo modelio atsiskaitymui už įmonės atliktus darbus butais siekiant net iki pusės visų pardavimo pajamų, matant, kad gauto nekilnojamojo turto realizavimas, siekiant gauti apyvartines lėšas, užtrunka ir reikalauja nemažai ekonominių sąnaudų, yra įmonei nuostolingas, tokio verslo modelio neatsisakant, toliau sistemingai tęsiant, o įmonės finansinę padėtį bandant gelbėti per paskolų iš bankų, kredito įstaigų, verslo bendrovių ir privačių asmenų ėmimą didelėmis palūkanomis, teismo nuomone, negalima kalbėti apie atsakovo, kaip UAB "Architelio statyba" vadovo tinkamą, rūpestingą ir protingą savo fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu įgyvendinimą. Juk matyti, kad nepaisant to, jog atsakovo, jam vadovaujant įmonei, pasirinktas verslo sprendimas jau nuo pat pradžių davė neigiamų rezultatų, t. y. jau nuo 2014 metų buvo įmonei nuostolingas, lėmė apyvartinių lėšų trūkumą ir kitas neigiamas pasekmes įmonei, jo nebuvo atsisakyta, jis ir toliau buvo vykdomas ir tęsiamas, toks verslo modelis trūko beveik 3 metus iš esmės iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo.
45. Atsakovas akcentavo ir tą aplinkybę, kad tam tikriems užsakovams statybos rangos darbų kainos/sąmatos buvo didinamos 5 - 8 procentais, tokiu būdu įvertinant ir siekiant padengti galimas susidaryti dėl butų vėlesnio pardavimo išlaidas, tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų, o kaip konstatuota Ekspertizės akte, net jeigu darbų sąmatos ir būtų padidintos, ši aplinkybė neamortizavo (nekompensavo) priimtos padidintos ūkinės komercinės rizikos (Ekspertizės akto p. 176).
46. Atsakovas akcentavo ir tą aplinkybę, jog visi ieškovo nurodyti sandoriai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje ieškinio dalyje, buvo sudaryti tuo metu, kuomet įmonė buvo moki. Kaip konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2016-12-14 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2019-07-03 nutartyje dėl bankroto nepripažinimo tyčiniu, kurios abi buvo paliktos nepakeistos atitinkamomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kaip matyti iš į UAB „Architelio statyba" teiktos ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00403-17 atlikto BUAB „Architelio statyba“ veiklos ir apskaitos dokumentų tyrimo 2018-12-14 specialisto išvados, įmonė iki 2016 metų dirbo pelningai, iki 2016 m. rugsėjo mėnesio buvo gautas pelnas, pagal įmonės finansinius rodiklius 2016-10-31 bendrovė dar nebuvo nemoki, ir atitinkantis tuo metu galiojusio LR Įmonių bankroto įstatymo sąvoką nemokumas atsirado 2016-11-30, tačiau kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir Ekspertizės akte daromų išvadų, ekonominis nemokumas įmonę ištiko ne vėliau kaip 2016-05-31, ir jis galiausiai atsirado būtent dėl tokio pasirinkto verslo modelio ir priimtų verslo sprendimų, įmonei prisiimant ypač didelę ūkinę komercinę riziką. Tai reiškia ir leidžia teismui spręsti, kad nors iš tikrųjų konkrečių butų pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo metu įmonė formaliai nebuvo nemoki, tačiau neigiamos tokių sandorių pasekmės, įskaitant ir nemokumą, paaiškėjo ir atsirado vėliau, ir tos pasekmės didžiąja dalimi ir buvo tų sandorių sudarymo rezultatas.
47. Nors Vilniaus apygardos teismo 2019-07-03 nutartimi BUAB "Architelio statyba" bankroto byloje (dabartinis c.b. Nr. eB2-252-866/2022) buvo atmestas nemokumo administratorės UAB „Draugo petys" pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo jo, kaip vadovo (valdymo organo) fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu vykdymo kontekste ir nepaneigia civilinės atsakomybės dėl konkrečiais veiksmais įmonei padarytos žalos taikymo galimybės pagal CK 2.87 straipsnį. Teismas pažymi, kad bankroto nepripažinimas tyčiniu neužkerta kelio ginti įmonės ir jos kreditorių teises taikant kitus teisės institutus (šiuo atveju - vadovo civilinės atsakomybės institutą). Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo ir tyčinio blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai nelemia konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia, tačiau gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones - neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis c.b. Nr. e3K-7-115-915/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019-09-05 nutartis c.b. Nr. 2-643-450/2019 ir kt.).
48. Teismui sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto, tuo tarpu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės valdymo organui (vadovui) taikymo vertinami konkretūs jo atlikti veiksmai, priimti sprendimai, sudaryti sandoriai atitikties konkrečių imperatyvių teisės normų prasme, valdymo organui keliamų fiduciarinių pareigų laikymosi prasme ir pan.
49. Vilniaus apygardos teismas 2019-07-03 nutartyje konstatavo nesant pagrindo išvadai, kad visuma sudarytų nekilnojamojo turto sandorių buvo ekonomiškai nenaudingi įmonei ir kad bendrovės interesų pažeidimo buvo sąmoningai ir tyčia siekiama, o palikdamas tokią pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą Lietuvos apeliacinis teismas savo 2019-10-24 nutartyje c.b. Nr. e2-1269-450/2019 taip pat pažymėjo, kad nesant nustatytiems sąmoningiems bei kryptingiems suinteresuoto asmens A. V. veiksmams bendrovės finansinės padėties pabloginimui, negalima teigti, kad tokiais sandoriais buvo kryptingai siekiama dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Taigi, tuo metu UAB "Architelio statyba" bankroto bylą nagrinėjančio teismo buvo sprendžiama tik dėl minėtų sandorių reikšmės ir teisėtumo tyčinio bankroto, t. y. tuo metu galiojusiame LR Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių ir pagrindų buvimo aspektu, tačiau ne dėl tokių sandorių teisėtumo Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintų įmonės valdymo organo pareigų juridinio asmens atžvilgiu tinkamo vykdymo aspektu.
50. Tokiu būdu esant byloje nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams CK 2.87 straipsnio ir jį aiškinančios teismų praktikos prasme, galiojant atsakovo kaltės prezumpcijai, esant akivaizdžiam priežastiniam ryšiui tarp atsakovo, kaip UAB "Architelio statyba" valdžiusio vadovo įmonės vardu priimtų verslo sprendimų ir modelio, sudarytų sandorių, ir dėl jų įmonei atsiradusios žalos, taip pat esant akivaizdžiai byloje nustatytam ir net atsakovo neginčijamam pačios žalos atsiradimo faktui bei teismo ekspertizės aktu apskaičiuotam tokios žalos dydžiui, atsiranda pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimą šioje dalyje tenkinti ir taikant atsakovui civilinę atsakomybę, priteisti iš jo ieškovei 252 006 Eur žalos, padarytos dėl sandorių ir veiksmų, lėmusių neprotingai didelės rizikos, ženkliai viršijusios įprastinę verslo riziką, įmonei prisiėmimą, atlyginimą, o taip pat ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
51. Nors atsakovas ir jo atstovas teismo proceso metu išsakė visą eilę argumentų, ginčydami teismo eksperto paskaičiuotą sąnaudų, susijusių su butų įsigijimu ir jų vėlesniu pardavimu, turinčių tiesioginę įtaką nustatytam žalos dydžiui, sumas, jų skaičiavimo metodiką, pagrįstumą ir patikimumą (pvz., teigė, kad ne visi butai buvo parduoti naudojantis tarpininkavimo paslaugomis, netinkamai nustatytas išlaidų notaro paslaugoms dydis ir t.t.), tačiau pritarti tokiems argumentams ir abejoti teismo eksperto atliktais ekonominio – finansinio pobūdžio skaičiavimais šiuo aspektu teismas neturi pakankamo pagrindo. Teismo ekspertizės akte detaliai paaiškinta: a) kokias būtent, t. y. kokio pobūdžio ir prigimties papildomas sąnaudas (be tų, kurios gautos betarpiškai atėmus ginčo butų pardavimo kainas nuo jų įsigijimo kainų) įmonė patyrė dėl būtinumo gautus už atliktus rangos darbus butus paruošti pardavimui bei juos parduoti galutiniams pirkėjams (pardavimo, tarpininkavimo, turto vertinimo sąnaudos; notarinių paslaugų ir teisinės registracijos sąnaudos; butų eksploatavimo ir išlaikymo sąnaudos; finansinės sąnaudos) ir kokie įmonės finansinės atskaitomybės bei kiti dokumentai tą patvirtina; b) kokiu būdu buvo apskaičiuota kiekvienai iš tų sąnaudų grupių priskirtų atitinkamo pobūdžio išlaidų suma ir kokie įmonės finansinės atskaitomybės bei kiti dokumentai pagrindžia tokius skaičiavimus (Ekspertizės akto p. 46-49). Pavyzdžiui, Ekspertizės akte nurodyta: kiek įmonė patyrė butų pardavimo, tarpininkavimo ir vertinimo sąnaudų (46 737,21 Eur be PVM), detalizuota, kokiems tarpininkavimo paslaugas teikusiems asmenims, už kokių butų [jeigu iš dokumentų buvo įmanoma konkrečiai identifikuoti] pardavimą ir kiek konkrečiai buvo iš viso ginčo laikotarpiu sumokėta; nurodyta, kiek teismo eksperto skaičiavimais pagal esamus įmonės dokumentus įmonė sumokėjo notarams, VĮ „Registrų centras“ už ginčo butų pardavimo sandorių patvirtinimą, jų teisinę registraciją, butų įvertinimą ir t.t. (33 902,63 Eur); nurodyta, kokios įsigytų butų eksploatavimo ir išlaikymo išlaidos (šildymas, vanduo, kitos komunalinės paslaugos, administravimas ir kt.) buvo patirtos per laikotarpį nuo jų įsigijimo iki pardavimo galutiniams vartotojams ir kaip tos išlaidos priskirtos/paskirstytos atitinkamiems objektams/butams; paaiškinta, kokios finansinės sąnaudos buvo įmonės patirtos dėl butų įsigijimo ir jų pardavimo ir kodėl (susijusios su tuometiniu apyvartinių lėšų trūkumu ir būtinumu jas skolintis už atlyginimą/palūkanas) bei detalizuotas tokių sąnaudų dydžio (42 631 Eur) ekonominio nustatymo mechanizmas ir t.t. Teismo ekspertas pačiame ekspertizės akte nurodė ir pabrėžė, jog atsakydamas į teismo klausimą dėl to, ar įmonės veikla, atliekant ūkines operacijas su minėtu nekilnojamuoju turtu (jo įsigijimas už rangos darbus, pardavimas, įkeitimas ir pan.) buvo nuostolinga ir kokio dydžio nuostoliai buvo patirti dėl tokios veiklos, rėmėsi ir naudojosi būtent atitinkamų notarų patvirtintomis butų pirkimo – pardavimo sutartimis, butų pirkimo – pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis, apskaitos registrais, tarpininkavimo paslaugas teikusių subjektų įmonei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, įmonės mokėjimų notarams ir VĮ „Registrų centras“ dokumentais, duomenimis dėl įmonės skolinimosi iš finansinių įstaigų, įmonių už atitinkamas palūkanas, aktualiu laikotarpiu, esant apyvartinių lėšų trūkumai ir pan. Netikėti ir pagrįstai abejoti šių duomenų ir dokumentų pagrindu teismo eksperto atliktais, specialių žinių ekonomikos srityje reikalaujančiais skaičiavimais, teismas neturi pakankamo pagrindo, todėl jais ir remiasi nustatydamas galutinę ieškovei dėl butų pirkimo – pardavimo sandorių atsakovo veiksmais padarytos žalos dydį.
Dėl su projektais Klaipėdoje ir Palangoje susijusiais sandoriais padarytos žalos
52. Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 257 130 Eur žalos atlyginimą, kaip sąnaudas, patirtas vykdant investicinius projektus Palangoje ir Klaipėdoje, tačiau šioje dalyje ieškovo ieškinys, net ir jeigu būtų pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, negalėtų būti tenkinamas, teismui nesant pakankamo pagrindo išvadai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo.
53. Ieškovė iš esmės tik išvardijo įvairias UAB "Architelio statyba" sudarytas sutartis (tarpininkavimo sutartis, investicinių projektų parengimo sutartis, projektinių pasiūlymų rengimo sutartys ir kt.), kurios buvo nukreiptos į Palangoje, Vaivorykštės g., bei Klaipėdoje, Bangų g. įmonės ketintų vykdytų nekilnojamojo turto kompleksų - projektų vystymą bei nurodė pagal kiekvieną iš šių sutarčių ieškovės sumokėtas kontrahentams už įvairių paslaugų suteikimą sumas (kai kurių jų netgi nepagrįsdama jokiais įrodymais), tačiau nenurodė jokių aplinkybių ir pagrindų, kodėl šių sandorių sudarymas, įmonei vadovaujant atsakovui, turėtų būti laikomas atsakovo atliktu neteisėtu veiksmu, kaip konkrečiai, kokiu būdu ir kodėl, ieškovės nuomone, sudarydamas įmonės vardu šiuos sandorius atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas įmonei, kodėl, ieškovės nuomone, jis laikytinas peržengusiu įprastos ir protingos verslo rizikos ribas ir pan., t. y. ieškovė visiškai nenurodė ir nepagrindė, nepaaiškino bei neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarant šiuos sandorius. Vien tik tam tikrų Teismo ekspertizės akte eksperto pateiktų vertinimų citavimas savaime neleidžia teismui spręsti ieškovei įgyvendinus įrodinėjimo pareigą šioje ieškinio reikalavimo dalyje (CPK 178 str.).
54. Byloje nėra jokių duomenų ir ieškovė neįrodinėjo, kad pagal jos nurodytas sutartis ir sudarytus sandorius įmonei nebuvo iš tikrųjų suteiktos pirktos paslaugos bei darbai (pvz., neparengti ir neperduoti ieškovei investiciniai projektai, projektiniai pasiūlymai), o vien tai, kad galiausiai nekilnojamojo turto vystymo projektai dėl įmonės bankroto ar kitų priežasčių liko iki galo neįgyvendinti ir nespėta iš jų gauti pajamų (tą sąlygojusias priežastis detaliai paaiškino teismo posėdžio metu atsakovas A. V.), savaime nesuponuoja neteisėtų atsakovo veiksmų, nusprendus tokius projektus vystyti.
55. Vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl galima tik esant jo kaltei. Tai reiškia, kad jei bendrovės vadovas, neatsižvelgiant į jo dalykinę reputaciją, pats neprisiėmė pareigos pasiekti konkretų komercinį, investicinį ar kitą ekonominį rezultatą, jo civilinė atsakomybė negali būti grindžiama vien tuo, kad jis nepasiekė konkretaus rezultato, pavyzdžiui, nespėjo laiku įgyvendinti statybos projekto, – kiekvienu atveju būtina nustatyti ir jo kaltę, t. y. nerūpestingumą arba tyčią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41). Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir neįrodė, kuo pasireiškė neprotingas atsakovo elgesys, nerūpestingumas ir aplaidumas sudarant šiuos sandorius. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovas A. V., iš projektų buvo tikėtasi didelės naudos įmonei, siekiant įgyvendinti projektus ir buvo parengti projektiniai pasiūlymai ir taip vadinamieji verslo planai, už kuriuos ir buvo atsiskaityta ir be kurių nebūtų įmanomas tolimesnis projektų įgyvendinimas (statybos leidimų gavimas, paskolų gavimas ir t.t.), tuo tarpu projektų įgyvendinti nepavyko dėl užsitęsusių administracinių teisminių ginčų su Palangos miesto savivaldybės administracija bei vėlesnio įmonės nemokumo.
56. Duomenų apie tai, kad prieš pradedant vykdyti projektus ar pradėjus šiuos projektus vystyti, atsakovas turėjo akivaizdžiai suvokti, jog projektai bus nuostolingi ir neprisiimti tolimesnės jų vykdymo rizikos, skirtingai nuo aukščiau teismo aptartų butų pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo, nėra. Teismo ekspertizės akte nepateiktas išsamus, ekonominėmis – finansinėmis žiniomis/teorijomis paremtas minėtų sandorių ekonominio naudingumo įmonei vertinimas, tik atkartojami sandoriai ir pateikiamas, teismo nuomone, subjektyvus ir paviršutiniškas (be detalaus ir išsamaus ekonominio, specialių žinių reikalaujančio tyrimo), tuo pačiu tik prielaidomis grindžiamas teismo eksperto vertinimas, padarytas atsižvelgiant į eksperto gautus atsakovo paaiškinimus apie tai, kad neturėdamas pakankamos kvalifikacijos darbuotojų ir tvarių finansų, t. y. neturėdamas finansinio užtikrinimo atsakovas pradėtais įgyvendinti projektas viršijo normalią ūkinę komercinę riziką.
Dėl kasos lėšų trūkumo
57. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 122 612,80 Eur žalos atlyginimą, kaip nustatytą piniginių lėšų kasoje trūkumą, o būtent nustačius, kad tam tikrose ieškovės nurodytuose kasos išlaidų orderiuose: 2013-02-28 - dėl 43 443 Eur, 2014-09-25 - dėl 5 792,40 Eur, 2014-10-30 - dėl 7 792,40 Eur, 2014-10-30 - dėl 5 792,40 Eur, 2015-09-18 - dėl 15 000 Eur, 2015-12-22 - dėl 39 000 Eur nėra pinigų gavėjo parašo ar kitų privalomų rekvizitų (pvz., buhalterio parašo), todėl šios sumos, anot ieškovės, laikytinos neišmokėtomis iš įmonės kasos, o kadangi iškėlus įmonei bankroto bylą nemokumo administratorei buvo perduota kasa su 0 Eur likučiu, visos lėšos priteistinos iš atsakovo.
58. Kaip jau buvo teismo minėta, šioje ieškinio dalyje ieškovė akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą, kadangi iš karto po bankroto bylos iškėlimo ir dokumentų bei kasos perdavimo nemokumo administratorei, pastarosios buvo aktyviai ir intensyviai tiriamos įvairios su įmonės kasa susijusios operacijos, be kita ko, tikrinami kasos pajamų ir išlaidų orderiai, nemokumo administratorė, kaip minėta sprendime aukščiau, pareiškė teismuose nemažai ieškinių, ginčydama būtent atsiskaitymus pagal atitinkamus kasos išlaidų orderius ir prašydama juos pripažinti negaliojančiais, priteisti įmonei atitinkamas orderiuose nurodytas pinigų sumas ir pan.
59. Vilniaus apygardos teismo 2019-07-03 nutartyje, kuria netenkintas nemokumo administratorės pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėja neįrodė, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, teiginiai apie BAĮ nesilaikymą deklaratyvūs.
60. Kaip matyti iš Ekspertizės akto turinio, teismo eksperto pateiktos išvados dėl kasos tvarkymo ir kasos operacijų atlikimo (Ekspertizės akto p. 163-173) yra padarytos vertinant išimtinai pačius kasos išlaidų orderius ir jų privalomus rekvizitus (pvz., tokių rekvizitų, kaip įmonės vadovo, vyr. buhalterio parašai, nebuvimą), tačiau nevertinant šių kasos orderių sistemiškai su kitais įmonės finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentais, įmonės sutartimis ir pan., kuriuose galėjo atsispindėti formalius trūkumus turinčiuose kasos išlaidų orderiuose esančios finansinės operacijos, todėl tokios eksperto išvados, kuriomis vienomis išimtinai ir remiasi ieškovė šioje ieškinio reikalavimo dalyje, teismo negali būti vertinamos kaip pagrįstos, išsamios ir patikimos. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje paaiškino, o liudytoja R. R. – buvusi UAB „Architelio statyba“ vyr. buhalterė parodė, kad visos minėtose kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos buvo faktiškai išmokėtos juose nurodytiems asmenims, kad operacijos ir sandoriai, kurių pagrindu pagal nurodytus kasos išlaidos orderius, buvo išmokėtos atitinkamos pinigų sumos, atspindėtos avansinėse apyskaitose, didžiojoje knygose, šiomis sumomis buvo dengiamos pačios bendrovės skolos atsakingam asmeniui už pirktas statybines medžiagas ir pan., visų atskaitingiems asmenims išduotų grynųjų piniginių lėšų panaudojimo faktas buvo pagrįstas jų teiktais įmonei dokumentais, patvirtinančiais, pvz., statybinių medžiagų įsigijimą, o vien parašo, juo labiau, papildomo to paties asmens A. V., kuris tuo pačiu buvo ir įmonės kasininkas (pinigus išmokėjęs asmuo) ir pinigus gavęs asmuo, orderiuose nebuvimas savaime nereiškia, kad realiai šios pinigų sumos nebuvo iš įmonės kasos išmokėtos. Šiuo aspektu Ekspertizės akte nieko nepasisakoma. Liudytoja R. R. taip pat pažymėjo, kad įmonėje 2015 m. rugpjūčio – 2016 m. rugpjūčio laikotarpiu Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo atliekami mokestiniai patikrinimai, tikrinant visus įmonės pirminius buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus (PVM dokumentai, pirkimo – pardavimo registrai, sutartys ir kt.) bei jų atvaizdavimą buhalterinėje apskaitoje (ar teisingai deklaruotos pajamos, apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai ir t.t.) ir nustatyti tik nežymūs trūkumai, po kurių buvo patikslintos deklaracijos ir įmonei grąžintinų mokesčių suma.
61. Tokiu būdu nesant byloje pakankamai įrodymų, aplinkybės dėl realaus pinigų pagal kasos orderius (ne) išmokėjimo ir (ne)likimo įmonės kasoje, negali būti teismo nustatytos. Atitinkamai teismas šioje ieškinio dalyje neturi pakankamo pagrindo spręsti apie kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus.
Dėl apdailos darbų
62. Ieškovė patikslintu ieškiniu, praleidusi ieškinio senaties terminą, prašė taip pat priteisti iš atsakovo 218 287 Eur žalos atlyginimą, kaip nepaskaitytas ir į įmonės turtą neįtrauktas pinigines lėšas, atsakovo gautas už iš statybos užsakovų įsigytuose bei vėliau tretiesiems asmenims parduotuose nekilnojamojo turto objektuose (butuose) atliktus apdailos, įrengimo darbus iš butų įgijėjų (naujų savininkų). Ieškovės teigimu, įmonė parduotuose fiziniams asmenims butuose atlikdavo jų apdailą bei įrengimą, tačiau gaunamas už tai lėšas iš naujų butų savininkų pasisavindavo atsakovas, kadangi UAB „Architelio statyba“ apskaitoje buvo įtraukiamos tik išlaidos įsigyti medžiagas butų apdailai ir įrengimui, tačiau nebuvo įtraukiamos pajamos už butų apdailą ir įrengimą.
63. Kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, vadovaudamasis civiliniame procese taikytinais įrodinėjimo standartais, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais, neturi pagrindo spręsti buvus ieškovės nurodomas aplinkybes.
64. Nors iš byloje esančių rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos orderių, čekių, Sunaudotų medžiagų nurašymo aktų, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir pan.), taip pat paties atsakovo A. V. paaiškinimų, Ekspertizės akto (p. 88-102) iš tikrųjų matyti, kad iš statybos užsakovų įsigytuose butuose (pvz., (duomenys neskelbtini)ir kt.) ieškovė UAB „Architelio statyba“ atlikdavo įvairius apdailos ir įrengimo darbus, tam tikslui buvo perkamos įvairios statybinės medžiagos (laminuota grindų danga, gruntas, tinkas, klijai, glaistas, grindjuostės, elektros prekės, santechnikos prekės ir pan.), tačiau byloje nėra jokių įrodymų:
a) kad minėti apdailos darbai buvo atliekami ne pačios ieškovės UAB „Achitelio statyba“, įsigijusios butus savo nuosavybėn, iniciatyva, kaip sau nuosavybės teise priklausančio turto priežiūra ir gerinimas, siekiant vėliau tą turtą atitinkamai parduoti jau iš dalies ar pilnai įrengtą pirkėjams;
b) kad minėtai apdailos darbai buvo atliekami būtent butus įsigijusių asmenų / naujų savininkų iniciatyva ir užsakymu, sudarius dėl to atskiras (žodines, konkliudentiniais veiksmais) rangos sutartis su ieškove dėl atitinkamos apimties darbų už atitinkamą kainą atlikimo.
c) kad ieškovės iki butų pardavimo / realizavimo atliktų apdailos darbų kaina nebuvo įvertinta ir įtraukta į butų pardavimo kainą, kuri pirkėjų buvo sumokėta pardavėjui perkant butus;
d) kad butų įgijėjai mokėjo kokias nors pinigines lėšas (tiek grynais pinigais, tiek pavedimu ar kitais būdais ir formomis) būtent atsakovui už ieškovės – įmonės atliktus apdailos ir įrengimo darbus bei medžiagas.
65. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. L., įsigijusi iš UAB „Architelio statyba“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio pasisakoma Ekspertizės akte (p. 95) parodė, kad butą įsigijo iš pardavėjo su pilna apdaila, ir visų bute atliktų dar iki jo įsigijimo apdailos darbų, jiems atlikti panaudotų medžiagų ir t.t. kaina buvo įtraukta į pirkėjos ir pardavėjo sulygtą pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą šio buto pirkimo – pardavimo sutartyje; jokių papildomų buto apdailos, įrengimo ar kitų darbų po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nei iš UAB „Architelio statyba“, nei asmeniškai iš kokių nors šių įmonės darbuotojų, nei iš paties įmonės vadovo, pirkėja neužsakinėje, jokių reikalų su jokiais asmenimis neturėjo, įmonės vadovui grynais pinigais buvo sumokėjusi tik 1 000 Eur dydžio avansą, kuris buvo įtrauktas į buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą jo kainą.
66. Teismo posėdyje apklaustas liudytoja A. S., įsigijęs iš UAB „Architelio statyba“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio pasisakoma Ekspertizės akte (p. 92) parodė, kad butą įsigijo iš pardavėjo iš esmės su pilna apdaila, ir visų bute atliktų dar iki jo įsigijimo apdailos darbų, jiems atlikti panaudotų medžiagų ir t.t. kaina buvo įtraukta į pirkėjo ir pardavėjo sulygtą pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą šio buto pirkimo – pardavimo sutartyje; jokių papildomų buto apdailos, įrengimo ar kitų darbų po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nei iš UAB „Architelio statyba“, nei asmeniškai iš kokių nors šių įmonės darbuotojų, nei iš paties įmonės vadovo, pirkėjas neužsakinėjo, jokių reikalų su jokiais asmenimis neturėjo ir nebendravo.
67. Liudytojas R. Š., įsigijęs iš UAB „Architelio statyba“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio pasisakoma Ekspertizės akte (p. 91-92) parodė, kad įsigijo butą su daline apdaila (nudažytos sienos, lubos, sudėtos grindys, paklijuotos plytelės, įstatyta vonia, klozetas, praustuvas ir pan.), ir visų bute atliktų dar iki jo įsigijimo apdailos darbų, jiems atlikti panaudotų medžiagų ir t.t. kaina buvo įtraukta į pirkėjo ir pardavėjo sulygtą pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą šio buto pirkimo – pardavimo sutartyje. Liudytojas parodė, kad po buto įsigijimo jokių susitarimų nei su įmone, nei su jos vadovu dėl kokių nors buto apdailos, remonto darbų atlikimo nesudarė, tiesiog susitarė su UAB „Architelio statyba“ darbuotojais, kad už simbolinį atlygį asmeniškai pakeistų bute ten buvusią vonią, klozetą, praustuvą, plyteles, kadangi tokia santechnika ir medžiagos nepatiko ir netiko pirkėjui, tačiau visas naujas santechnikos prekes ir jų sumontavimui reikalingas medžiagas pirkėjas pirko pats iš savo lėšų, o darbuotojams, dirbusiems jo bute po darbo ieškovės įmonėje valandų, sumokėjo grynais pinigais apie 200 Lt. Vis dėlto, byloje nėra įrodymų apie buvusius kokius nors atsakovo tiek jam veikiant asmeniškai, tiek įmonės vardu, sudarytų su šiuo pirkėju susitarimų dėl rangos darbų, kurių kaina nebuvo įtraukta į pirkimo – pardavimo kainą, atlikimo, atsiskaitymo už tokius darbus ir pan. Nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovas būtų žinojęs apie liudytojo nurodomus jos paties asmeniškus susitarimus su konkrečiais įmonės darbuotojais, dėl atlyginimo jiems už jų asmeniškais, o ne veikiant įmonės vardu, atliktus rangos darbus.
68. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. D., įsigijęs iš UAB „Architelio statyba“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio pasisakoma Ekspertizės akte (p. 89) parodė, kad butą įsigijo iš pardavėjo su pilna apdaila, ir visų bute atliktų dar iki jo įsigijimo apdailos darbų, jiems atlikti panaudotų medžiagų ir t.t. kaina buvo įtraukta į pirkėjo ir pardavėjo sulygtą pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą šio buto pirkimo – pardavimo sutartyje; jokių papildomų buto apdailos, įrengimo ar kitų darbų po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nei iš UAB „Architelio statyba“, nei asmeniškai iš kokių nors šių įmonės darbuotojų, nei iš paties įmonės vadovo, pirkėjas neužsakinėje, jokių reikalų su jokiais asmenimis neturėjo, iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo sumokėjęs avansą, kuris buvo įtrauktas į buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą jo kainą.
69. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K., įsigijusi iš UAB „Architelio statyba“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio pasisakoma Ekspertizės akte (p. 88-89) parodė, kad butą įsigijo iš pardavėjo su pilna apdaila, ir visų bute atliktų dar iki jo įsigijimo apdailos darbų, jiems atlikti panaudotų medžiagų ir t.t. kaina buvo įtraukta į pirkėjos ir pardavėjo sulygtą pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą šio buto pirkimo – pardavimo sutartyje; jokių papildomų buto apdailos, įrengimo ar kitų darbų po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nei iš UAB „Architelio statyba“, nei asmeniškai iš kokių nors šių įmonės darbuotojų, nei iš paties įmonės vadovo, pirkėja neužsakinėje, jokių reikalų su jokiais asmenimis neturėjo; tą, ką po buto įsigijimo papildomai įrengė (virtuvės baldai), įrengė savo lėšomis ir darbu.
70. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. M., įsigijusi iš UAB „Architelio statyba“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio pasisakoma Ekspertizės akte (p. 91-92) parodė, kad butą įsigijo iš pardavėjo su daline apdaila, bute buvo tik nutinkuotos sienos, tačiau nebuvo sienos nudažytos, nebuvo sudėtos grindys, jokia santechnikos įranga ir pan., ir visus vėlesnius buto įrengimo darbus ji atliko jau pati po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo savo darbu ir lėšomis; jokių papildomų buto apdailos, įrengimo ar kitų darbų po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nei iš UAB „Architelio statyba“, nei asmeniškai iš kokių nors šių įmonės darbuotojų, nei iš paties įmonės vadovo, pirkėja neužsakinėje, jokių reikalų su jokiais asmenimis neturėjo; pabrėžė, kad visų bute atliktų dar iki jo įsigijimo dalinės apdailos darbų kaina buvo įtraukta į pirkėjos ir pardavėjo sulygtą pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą šio buto pirkimo – pardavimo sutartyje.
71. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. T., įsigijęs iš UAB „Architelio statyba“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio pasisakoma Ekspertizės akte (p. 88) parodė, kad butą įsigijo iš pardavėjo su pilna apdaila, ir visų bute atliktų dar iki jo įsigijimo apdailos darbų, jiems atlikti panaudotų medžiagų ir t.t. kaina buvo įtraukta į pirkėjo ir pardavėjo sulygtą pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą šio buto pirkimo – pardavimo sutartyje; jokių papildomų buto apdailos, įrengimo ar kitų darbų po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nei iš UAB „Architelio statyba“, nei asmeniškai iš kokių nors šių įmonės darbuotojų, nei iš paties įmonės vadovo, pirkėjas neužsakinėje, jokių reikalų su jokiais asmenimis neturėjo; tą, ką po buto įsigijimo papildomai įrengė (virtuvės baldai), įrengė savo lėšomis ir darbu.
72. Tokie liudytojų parodymai, nesant byloje jokių kitų duomenų ir įrodymų, leidžia kritiškai vertinti Ekspertizės akte teismo eksperto pasvarstymus ir išvadas dėl žalos, susijusios su, kaip teigiama, atsakovo neapskaitytais ir pasisavintais pinigais už tokių butų apdailą, padarymo ir tokios žalos iš atsakovo priteisimo, kuo ir prašoma ieškovės pareikštu ieškiniu šioje dalyje. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog Ekspertizės akte nurodomos įvairios UAB „Architelio statyba“ įsigytos statybinės medžiagos, santechnika ir pan., buvo panaudoti minėtų butų apdailai ne iki jų pardavimo konkretiems pirkėjams, o vėliau, pirkėjams iš įmonės ar jos vadovo užsakant papildomus buto įrengimo/apdailos/remonto darbus bei atsiskaitant už tokius darbus.
a) nei vienoje iš byloje esančių butų pirkimo – pardavimo sutarčių nėra duomenų nei dėl perkamų – parduodamų butų būklės, įrengimo lygio, nei pardavėjo ir pirkėjo susitarimo dėl kokių nors apdailos darbų perkamuose butuose atlikimo;
b) dalis butų buvo parduota ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui po įsigijimo, per kurį jie buvo nuomojami, atitinkamai dėl to galėjo būti ir buvo ieškovės pilnai įrengti (pvz., butas (duomenys neskelbtini)buvo išnuomotas ir nuomojamas kelis metus, tad jame ieškovės buvo atlikta pilna apdaila ir įrengimas);
c) pačiame Ekspertizės akte eksperto, o taip pat ir pačios ieškovės ieškinyje daromos tik prielaidos, jog atsakovas „galimai“, „tikėtina“ pasisavino iš butų įgijėjų grynais pinigais už butų apdailą gautas pinigų sumas;
d) iš esmės visi byloje apklausti liudytojai - butų įgijėjai - vieningai ir nuosekliai parodė, jog įsigijo butus tokios būklės ir baigtumo, koks buvo užfiksuotas butų pirkimo – pardavimo sutartyse, būtent tokios būklės butų kaina buvo numatyta sutartyse su ieškove (įtraukta į butų pirkimo – pardavimo kainą), ir jokių papildomų/atskirų susitarimų nei su pačia įmone, nei su atsakovu A. V. ar įmonės darbuotojais dėl kokių nors apdailos, remonto darbų nesudarinėjo, už jokius papildomus aplaidos darbus nemokėjo nei įmonei, nei asmeniškai A. V. ir pan.;
e) teismui pateiktame Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5- ojo skyriaus prokuroro 2019-10-28 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00403-17 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 223 str. 1 d., 208 str. 1 d., t. y. dėl galimo UAB „Architelio statyba“ buhalterinės apskaitos aplaidaus tvarkymo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01, bei galimo skolininko nesąžiningumo, be kita ko, konstatuota, kad iš esmės įmonės buhalterinės apskaitos duomenys buvo tvarkomi tinkamai, nebuvo surinkta neginčijamų objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, numatyta LR BK 223 str. 1 d., surinkti objektyvūs duomenys nepatvirtino, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų buvusi tvarkoma aplaidžiai; taip pat nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcijos 2016 metais atlikto mokestinio patikrinimo metu, sutikrinus visus pirminius apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus už 2014-2016 metus, jokių neapskaitytų dokumentų nenustatyta,
teismas neturi jokio, o juo labiau pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovei atlikus parduotuose tretiesiems asmenims butuose tam tikrus apdailos darbus, už tokių darbų atlikimą buvo gauti pinigai iš butų įgijėjų, kad tokius pinigus gavo ir pasisavino, nepaskaitė / neįtraukė į ieškovės įmonės kasą ir apskaitą, atsakovas. Tokiu būdu ieškovei šioje ieškinio dalyje neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų, net ir tuo atveju, jeigu ieškinio senaties terminas nebūtų praleistas, teismas neturėtų pagrindo ieškiniui tenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir LAP
74. Ieškinį patenkinus iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2019-04-19 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A. V. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas 152 993,23 Eur sumai, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
75. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai, turėtų būti priteisiamos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
76. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (įskaitant ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras su jose esančia paslaugų detalizacija jų apmokėjimą patvirtinančių banko pavedimų), ieškovė BUAB "Architelio statyba" viso įmokėjo 28 072 Eur į teismo depozitinę sąskaitą ekspertizės atlikimui (11 616 Eur (2020-03-20) + 7 744 Eur (2020-09-28)+8 712 Eur (2021-04-22), kurie buvo išmokėti/pervesti teismo ekspertui pagal jo pateiktą 2021-06-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ETEC210602 už teismo ekspertizės atlikimą, o taip pat patyrė viso 3 896,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (840 Eur ieškinio parengimui, nurodyti 2019-05-02 PVM sąskaitoje - faktūroje + 21 proc. PVM, t. y. 176,40 Eur; 630 Eur dubliko parengimui, nurodyti 2021-10-01 PVM sąskaitoje faktūroje + 21 proc. PVM, t. y. 132,30 Eur; 1540 Eur patikslinto ieškinio parengimui, nurodyti 2021-08-02 PVM sąskaitoje – faktūroje + 21 proc. PVM, t. y. 323,40 Eur; 210 Eur kitiems procesiniams dokumentams ir atstovavimui teismo posėdyje, nurodyti 2019-07-01 PVM sąskaitoje faktūroje, + 21 proc. PVM, t. y. 44,10 Eur; kitos šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos išlaidos nėra susijusios su nagrinėjama byla). Taigi, viso ieškovė BUAB „Architelio statyba“ procese patyrė 31 968,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
77. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovas A. V. patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (atsiliepimo į ieškinį parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose pagal 2019-10-28 prašymą ir 2019-10-24 Kvitą).
78. Proporcingai patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta apie 30 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta – apie 70 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 9 590,46 Eur (30 proc. nuo 31 968,20 Eur), o atsakovui iš ieškovės – 350 Eur (70 proc. nuo 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Atlikus ginčo šalių tarpusavio reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų, įskaitymą, galutinai iš atsakovo ieškovei priteistina 9 240,46 Eur (9 590,46 – 350) bylinėjimosi išlaidų.
79. Kadangi ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta apie 30 proc. ieškinio reikalavimų, priteisiant 252 006 Eur sumą), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 2 865 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 294 str., 307 str.,
nusprendė:
Ieškovės BUAB "Architelio statyba", atstovaujamos nemokumo administratorės UAB "Draugo petys", ieškinį atsakovui A. V. tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei BUAB "Architelio statyba" (kodas -302330448, Vilniaus r. Avižienių sen. Avižienių k. Perkūno g. 1A) iš atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) 252 006 Eur (du šimtus penkiasdešimt du tūkstančius šešis eurus) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 240,46 Eur (devynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų 46 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) 2 865 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.