Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-2106-565/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-19
Bylos Nr.: e2A-2106-565/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01142-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: BUAB „Architelio statyba“
Trečiasis asmuo: UAB „Euremsta“
Atsakovas: S. V.

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-2106-565/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01142-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.5.3.; 2.6.1.6.1.; 2.6.33. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2021 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Architelio statyba“ ir trečiojo asmens UAB „Euremsta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Architelio statyba“ ieškinį atsakovui S. V. dėl atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais bei pagal trečiojo asmens UAB „Euremsta“, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį dėl atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė BUAB „Architelio statyba“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslinu ieškiniu atsakovui S. V. (toliau – ir atsakovas), prašydama: atnaujinti senaties terminą; pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakovu: 1) pagal 2016 m.liepos 4 d. kasos išlaidų orderį 1 800 Eur sumai; 2) pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. kasos išlaidų orderį 600 Eur sumai; 3) pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį 600 Eur sumai; 4) pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį 7 000 Eur sumai; taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Eur; priteisti 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovė atsiskaitė su atsakovu pagal 2016 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderį už nuomą, sumokėdama 1 800 Eur; pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderį už nuomą, sumokėdama 600 Eur; pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį už nuomą, sumokėdama 600 Eur; pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį grąžindama 7 000 Eur pagal sąskaitas. Atsakovas dirbo UAB „Architelio statyba“, 100 proc. ieškovės akcijų priklausė atsakovo motinai, ieškovei vadovavo atsakovo tėvas. Todėl atsakovui buvo žinoma sunki ieškovės finansinė padėtis ir tai, kad ieškovei nuo 2016 metų pradžios trūko apyvartinių lėšų, ieškovė vėluodavo atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais. Turto arešto aktų registre 2016 m. liepos 8 d. bei 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo įregistruoti ieškovės turto areštai. Ieškovė atsiskaitymus su atsakovu ginčija actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taip pat nurodo, jog 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes tuo metu buvo taikomi ieškovės turto areštai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovas nurodė, jog 2015 m. balandžio 13 d. ieškovė su atsakovu sudarė preliminarią sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šalys susitarė, kad butas atsakovui bus parduotas už 57 000 Eur kainą, o parkingo vieta – už 7 000 Eur. Atsakovas ieškovei pervedė 64 000 Eur. Parkingas atsakovui nebuvo parduotas, todėl ieškovė pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų grąžino atsakovui 7 000 Eur permoką. Atsakovas išnuomojo ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau išnuomojo ieškovei. Pagal 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderius ieškovė už nuomą sumokėjo atsakovui iš viso 3 000 Eur. Ieškovė, atlikdama ginčijamus mokėjimus, nebuvo nemoki. Ieškovės dokumentai nemokumo administratoriui buvo perduoti 2017 m. vasario 14 d. todėl terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti pasibaigė 2018 m. vasario 14 d. Atsakovas bendrovės kreditoriumi tapo dar 2015 m. rugpjūčio 19 d.

5. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Euremsta“ (toliau – ir trečiasis asmuo) prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakovu: 1) pagal 2016 liepos 4 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3) 1 800 Eur sumai; 2) pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3) 600 Eur sumai; 3) pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3) 600 Eur sumai; 4) pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį be numerio (pagrindas: grąžinama įmoka už parkingą ir permoka už butą pagal sąsk. ARCH2015106 ir ARCH2015235) 7 000 Eur sumai; taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas; priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo nurodė, jog ginčijamų atsiskaitymų metu ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems 5-os eilės kreditoriams ir neturėjo pakankamai lėšų su jais atsiskaityti: 1) 2016 m. liepos 4 d. ieškovės skolos 5-os eilės kreditoriams sudarė 436 395 Eur, iš kurių skola trečiajam asmeniui sudarė 62 267,33 Eur, o ieškovės turimos lėšos buvo 75 277,71 Eur; 2) 2016 m. rugpjūčio 4 d. ieškovės skolos 5-os eilės kreditoriams sudarė 535 033 Eur, iš kurių skola trečiajam asmeniui sudarė 68 676,33 Eur, o ieškovės turimos lėšos buvo 27 053,30 Eur; 3) 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovės skolos 5-os eilės kreditoriams sudarė 617 444 Eur, iš kurių skola trečiajam asmeniui sudarė 172 637,57 Eur, o ieškovės turimos lėšos buvo 44 278,19 Eur; 4) 2016 m. rugsėjo 16 d. ieškovės skolos 5-os eilės kreditoriams sudarė 617 799 Eur, iš kurių skola trečiajam asmeniui sumą sudarė 172 637,57 Eur, o ieškovės turimos lėšos buvo 44 278,16 Eur. Ieškovė ginčijamais mokėjimais atsiskaitė su atsakovu, kuriam, kaip ieškovės darbuotojui ir ieškovės akcininkės bei vadovo šeimos nariui, turėjo būti gerai žinoma sunki ieškovės finansinė padėtis ir tai, kad ieškovė neturi pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Visi ieškovės mokėjimai atsakovui, atlikti nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., prieštaravo CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms ir pažeidė trečiojo asmens bei kitų ieškovės kreditorių interesus. Trečiojo asmens reikalavimo teisė buvo atsiradusi ženkliai seniau, nei atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinius atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

7.1. ieškovės pinigų likutis nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. liepos 31 d. padidėjo nuo 17 053 Eur iki 77 136 Eur; ieškovė 2014-2015 m. dirbo pelningai; 2015 m. balanso duomenimis ieškovė turėjo daug kilnojamojo bei nekilnojamojo turto; piniginės lėšos yra viena iš ieškovės turto rūšių, ir piniginės lėšos bankų sąskaitose ir kasoje neturi dengti visų ieškovės įsipareigojimų; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatuota, kad ieškovė tapo nemoki 2016 m. rugsėjo 30 d.;

7.2. vykdant 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-4483-723/2016, buvo areštuotas konkretus ieškovės turtas: kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos banko sąskaitose, taip pat pas trečiuosius asmenis esančios gautinos sumos, areštas ieškovės gryniesiems pinigams nebuvo taikytos. Atsakovui ir ieškovei 2016 m. liepos 4 d. sudarant pirmąjį atsiskaitymo sandorį, ieškovės turtui nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį atsakovui grąžinti 7 000 Eur buvo dar 2015 m. balandžio 13 d. sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio įvykdymas ir užbaigimas. Pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį atsakovui sumokėti 600 Eur nepažeidė nei CK 1.80 straipsnio, nei jokių kitų teisės normų. Ieškovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės dėl atsiskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu yra teisiškai nepagrįstos;

7.3. ieškovė ir atsakovas, būdamos sandorių šalimis, privalėjo laikytis įsipareigojimų, juolab, kad šių sandorių sudarymo metu jokių kreditorinių įsipareigojimų šalys neturėjo, ir juos vykdyti. Ieškovė, galutinai atsiskaitydama su atsakovu pagal šalių sudarytus sandorius, nepažeidė kitų kreditorių teisių. Aplinkybė, kad ieškovei vadovavo atsakovo tėvas, o 100 proc. ieškovės akcijų priklausė atsakovo motinai, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės ir atsakovo nesąžiningumą ieškovės kreditorių atžvilgiu;

7.4. ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2016 m. gruodžio 14 d., bankroto byla nagrinėjama jau beveik 5 metus. Ieškovės nurodytas aplinkybes, pateisinančias patikslinto ieškinio pateikimą byloje, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstas. Ieškovės reikalavimui pripažinti ginčijamus mokėjimus negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, ir esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, ieškovės patikslintas ieškinys atmestas ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8. Ieškovė BUAB „Architelio statyba“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

Atsiliepimas

8.1. atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4925-723/2019, nurodė, jog 7 000 Eur buvo sumokėti už planuotą įsigyti automobilio parkavimo vietą, tačiau 2016 m. rugsėjo 12 d., pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, tapo aišku, jog automobilio parkavimo vieta nebus parduota, todėl tik nuo šios dienos atsakovas galėjo būti laikomas įgijęs teisę reikalauti iš ieškovės grąžinti 7 000 Eur sumą, o ieškovei pripažįstama prievolė grąžinti šią sumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovas turi 7 000 Eur reikalavimo teisę nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. Pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį atsakovui buvo sumokėta 7 000 Eur, kai prieš ieškovę jau buvo pradėtos kitų kreditorių civilinės bylos dėl skolos priteisimo ir pradėtas procesas dėl bankroto bylos iškėlimo (pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme buvo priimtas 2016 m. spalio 12 d.);

8.2. pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kurie mokėjimai atsakovui buvo būtini ir padėjo ieškovei išvengti bankroto bylos. Argumentai dėl šalių sąžiningumo taip pat nepagrįsti, nes mokėjimai buvo įvykdyti atsakovui, kuris buvo ieškovės vadovo ir akcininkės sūnus, todėl abi šalys žinojo ieškovės finansines galimybes ir tai, jog mokėjimai pažeidžia kitų kreditorių teisės ir teisėtus interesus. Atsakovas nurodė, kad ieškovės finansiniai sunkumai prasidėjo 2016 m. pradžioje, ir jam apie tai buvo žinoma. Todėl konstatuoti šalių sąžiningumo nėra pagrindo.

8.3. Ieškinyje buvo įrodytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos:

8.3.1. šioje byloje ieškinį pareiškė nemokumo administratorius, kuris privalo ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus;

8.3.2. mokėjimus 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. ieškovė atsakovui vykdė turėdama didelės apimties pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Ginčijamų mokėjimų negalima vertinti kaip ieškovei būtinų ir ekonomiškai naudingų sandorių, nes iš šių sandorių ieškovė jokios finansinės naudos negavo, po šių sandorių ieškovės finansinė padėtis nepagerėjo, šie sandoriai nepadėjo išvengti bankroto. Akivaizdu, jog atliktais mokėjimais tiesiog buvo išspręstas nemokios ieškovės atsiskaitymo su atsakovu klausimas, nepagrįstai pastarajam suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius. Šią pirmenybę atsakovas įgijo tik dėl giminystės ryšių su ieškovės vadovu ir akcininke;

8.3.3. ieškovė negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl nei ieškovė, nei atsakovas ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės įvykdyti visus įsipareigojimus atsakovui. Tokia prievolė nei iš sutarčių, nei iš faktinės situacijos nekilo, mokėjimai atsakovui nebuvo būtini ir nebuvo ekonomiškai naudingi ieškovei;

8.3.4. ieškovės vadovas neabejotinai žinojo, kad ieškovė negali ir negalės atsiskaityti su visais kreditoriais, ir turėjo inicijuoti ieškovės bankroto bylą. Jam, kaip ieškovės vadovui, neabejotinai buvo žinoma ieškovės finansinė būklė ir tai, kad atsiskaitymas tik su vienu kreditoriumi pažeis visų likusių kreditorių teises ir teisėtus interesus.

8.3.5. ieškovė atsiskaitė su atsakovu, o tuo metu ieškovei vadovavo atsakovo tėvas, 100 proc. ieškovės akcijų priklausė atsakovo motinai.

Šalies argumentai

8.4. ieškovas prašė atnaujinti senaties terminą, tačiau teismas šio prašymo nesprendė. Ieškinyje buvo nurodytos išsamios ir svarbios aplinkybės, lėmusios ieškinio termino praleidimą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d. Ieškovės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2017 m. vasario 14 d. perdavimo aktu. Ilgą laiką ieškovės bankroto procesas buvo apsunkintas, nes vyko kreditorių tarpusavio ginčai dėl kreditorių komiteto formavimo. 2018 metų pradžioje kreditorių komitetui nusprendus atlikti ieškovės sandorių analizę, tai buvo pavesta atlikti advokatų kontorai Cobalt. Advokatų kontora savo išvadas pateikė 2018 m. lapkričio 30 d., tačiau tuo metu Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriam buvo perduota dalis ieškovės dokumentų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2019 m. spalio 28 d., dokumentai administratoriui grąžinti. Ieškinys šioje byloje ginčijant mokėjimus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu buvo pareikštas 2019 m. balandžio 10 d. Ieškinius, reiškiamus nemokumo administratorių, ginčijant atsiskaitymus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, teismai priimdavo nagrinėti ir didžiąja dalimi tenkindavo, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 naujai suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisykles dėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatų taikymo ir nurodė, kad CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Teismai turėtų sudaryti galimybę ieškovei savo reikalavimus priderinti prie pasikeitusios teismų praktikos, siekiant tinkamo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, o tuo pačiu ir viešojo intereso apsaugos;

8.5. areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu. 2016 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktų registre buvo įregistruotas turto areštas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4483-723/2016 pagrindu. 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo areštuotos ieškovės piniginės lėšos, esančios pas ieškovę ir trečiuosius asmenis. 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. atliktais mokėjimais buvo pažeista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepimas

9. Atsakovas S. V. prašo ieškovės UAB „Architelio statyba“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. ieškovės argumentai, kad civilinėje byloje buvo nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Ieškovės nemokumas atsirado tik 2016 m. spalio 31 d. Nors ieškovė teigia, kad ieškovė su sunkumais susidūrė 2016 m. pradžioje, tačiau ieškovės pateiktos finansinės ataskaitos įrodo buvus priešingai, kadangi ieškovės pinigų likutis nuo 2016 m. kovo mėn. ne mažėjo, o didėjo, t. y. nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. liepos 31 d. ieškovės piniginių lėšų suma padidėjo nuo 17 053 Eur iki 77 136 Eur. Kaip matyti iš 2015 m. balanso, ieškovės veikla 2014-2015 m. buvo pelninga. 2015 m. balanso duomenimis ieškovė turėjo daug kilnojamojo bei nekilnojamojo turto;

9.2. ieškovė niekaip nepagrindė ir tos aplinkybės, kad jau 2016 m. gegužės mėn. ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Iki 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovė generavo pelną, o nemokumas konstatuotas tik nuo 2016 m. lapkričio 30 d. Norėdamas stabilizuoti ieškovės finansinę situaciją, 2016 m. spalio 21 d. ieškovės direktorius priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nurodydamas, kad ieškovė yra moki, o restruktūrizavimo proceso metu būtų atkurtas ilgalaikis mokumas ir atsiskaityta su kreditoriais. Visgi teismas, įvertinęs ieškovės finansinę situaciją, taip pat ir didžiųjų bendrovės kreditorių nepritarimą restruktūrizavimo bylos iškėlimui, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi nusprendė ieškovei iškelti ne restruktūrizavimo, tačiau bankroto bylą;

9.3. administratoriui ieškovės dokumentai buvo perduoti 2017 m. vasario 14 d., todėl vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti suėjo 2018 m. vasario 14 d. Ieškinį administratorius teismui pateikė praėjus beveik 3 metams nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios iki 2018 m. vasario 14 d. būtų trukdžiusios reikšti ieškinio actio Pauliana pagrindu. Senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas nežymiai, po termino pabaigos praėjo beveik 3 metai. Be svarbių priežasčių atnaujinus ieškinio senaties terminą, būtų paneigta ieškinio senaties teisinio instituto esmė ir paskirtis. Kasacinio teismo įstatymo taikymo praktikos pakeitimas, kuo remiasi ieškovė, negali būti vertinamas kaip asmens sužinojimas apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškovė teigia, kad pirmenybė turi būti teikiama viešam, o ne privačiam atsakovo interesui, tačiau, atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo, teisinių lūkesčių principus, toks šalių interesų priešpastatymas nėra pagrįstas, ypač įvertinant ir tą aplinkybę, kad administratorius nebuvo pakankamai atidus, priešingai, savo pareigas ir teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai;

9.4. 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimai yra teisėti, kadangi iš Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad, vykdant 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-4483-723/2016, buvo areštuotas ir aprašytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos banko sąskaitose, taip pat pas trečiuosius asmenis esančios gautinos sumos, tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės ieškovės turimiems gryniesiems pinigams nebuvo taikytos. Vykdant 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį, buvo areštuotas ir aprašytas konkretus ieškovės turtas, tame tarpe ir banko sąskaitos, tačiau ne gryni pinigai ieškovės kasoje. Ieškovė apeliaciniame skunde bando plečiamai aiškinti arešto objektą, tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo. 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimai buvo teisėti, todėl nei CK 1.80 straipsnio, nei kitos teisės normos nebuvo pažeistos.

10. Trečiasis asmuo prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. byloje yra nustatytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Ieškovė 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. mokėjimus atsakovui vykdė turėdama didelės apimties pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams;

10.2. Ieškovės vadovas neabejotinai žinojo, kad ieškovė negali ir negalės atsiskaityti su visais kreditoriais, taip pat, kad atsiskaitymas tik su vienu iš kreditorių pažeis visų likusių kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ieškovė atsiskaitė su atsakovu, o tuo metu ieškovei vadovavo atsakovo tėvas, o 100 proc. ieškovės akcijų priklausė atsakovo motinai. Ieškovė ir atsakovas nepaneigė CK 6.67 straipsnyje nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos;

10.3. byloje yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes tik tokiu būdu būtų galima apginti pažeistas kreditorių teises;

10.4. 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimais buvo pažeista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Šalies argumentai

11. Trečiasis asmuo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti trečiojo asmens reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens reikalavimus tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į bylos aplinkybes ir trečiojo asmens keltus reikalavimus, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Byloje esantys duomenys apie ieškovės finansinę padėtį leidžia daryti išvadą, jog 2016 metų liepos – rugsėjo mėnesiais egzistavo abi CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurios sudaro pagrindą atliktus atsiskaitymus su atsakovu pripažinti prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms bei niekiniais pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas;

11.2. 2016 m. liepos 4 d. ieškovės skolos 5-os eilės kreditoriams sudarė 436 395 Eur, iš kurių skola trečiajam asmeniui sudarė 62 267,33 Eur, o ieškovės turimos lėšos buvo 75 277,71 Eur; 2) 2016 m. rugpjūčio 4 d. ieškovės skolos 5-os eilės kreditoriams sudarė 535 033 Eur, iš kurių skola trečiajam asmeniui sudarė 68 676,33 Eur, o ieškovės turimos lėšos buvo 27 053,30 Eur; 3) 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovės skolos 5-os eilės kreditoriams sudarė 617 444 Eur, iš kurių skola trečiajam asmeniui sudarė 172 637,57 Eur, o ieškovės turimos lėšos buvo 44 278,19 Eur; 4) 2016 m. rugsėjo 16 d. ieškovės skolos 5-os eilės kreditoriams sudarė 617 799 Eur, iš kurių skola trečiajam asmeniui sumą sudarė 172 637,57 Eur, o ieškovės turimos lėšos buvo 44 278,16 Eur;

11.3. Ieškovės mokėjimai prieštarauja CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms. Mokėjimai, atlikti nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, pažeidė trečiojo asmens, kaip ieškovės kreditoriaus, interesus. Todėl trečiasis asmuo yra suinteresuotas piniginių sumų, išmokėtų nukrypstant nuo CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, priteisimu iš asmenų, gavusių tokias pinigų sumas. Trečiojo asmens reikalavimo teisė buvo atsiradusi ženkliai seniau, nei atsakovo;

11.4. ieškovė nuo 2016 m. pradžios turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo iš turimų/gaunamų piniginių lėšų tinkamai vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams. Šiuos teiginius patvirtina byloje esantys banko sąskaitų išrašai ir kasos knygos registrų kopijos, kurios nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teismo. Be to, ieškovė nevykdė atsiskaitymų visiems kreditoriams proporcingai pagal pradelstus įsipareigojimus, kaip tai numatyta CK 6.930¹ straipsnyje, o atsiskaitė tik su pasirinktu kreditoriumi, tai yra ieškovės direktoriaus ir akcininkės šeimos nariu (sūnumi);

11.5. pripažinus ieškovės mokėjimus atsakovui negaliojančiais, turi būti taikoma restitucija. Pagal CK 6.930¹ straipsnį neteisėtai sumokėtos lėšos turėjo būti naudojamos atsiskaityti su trečiuoju asmeniu ir kitais kreditoriais proporcingai pagal turimus reikalavimus. Todėl restitucijos požiūriu teisingiausias sprendimas yra priteisti 10 000 Eur ieškovei, kuri paskirstytų gautas lėšas visiems kreditoriams proporcingai.

Atsiliepimas

12. Atsakovas prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. trečiasis asmuo netinkamai interpretuoja CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 konstatavo, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis yra penktos eilės kreditorius, t. y. nėra pirmesnės eilės (pvz., trečios ar ketvirtos eilės) kreditorius, o tai suponuoja išvadą, kad trečiasis asmuo neturi pirmumo teisės atsakovo atžvilgiu. Nors trečiasis asmuo argumentuoja, kad jo reikalavimas atsiradęs anksčiau ir yra ženkliai didesnis, nei atsakovo, tačiau netgi jei ši aplinkybė būtų pagrįsta, tai vis tiek neturėtų teisinės reikšmės;

12.2. ieškovė tapo nemoki tik 2016 m. spalio 31 d. Ieškovės pinigų likutis nuo 2016 m. kovo mėnesio ne mažėjo, o didėjo, t. y. nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. liepos 31 d. ieškovės piniginių lėšų suma padidėjo nuo 17 053 Eur iki 77 136 Eur sumos;

12.3. sprendžiant dėl CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo, būtina įvertinti ne tik grynųjų pinigų kiekį, tačiau ir pareikštų reikalavimų skolininkei tuo pačiu momentu apimtį. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepagrindžia, kad ieškovė neturi pakankamai lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Ieškovei 2016 m. liepos 4 d. atliekant pirmąjį mokėjimą atsakovui, ieškovės turtui laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos.

Šalies argumentai

13. Ieškovė prašo tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą iš esmės tais pačiais argumentasi, kurie nurodyti trečiojo asmens apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, trečiojo asmens apeliacinis skundas atmetamas

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

16. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teisme gautas UAB Architelio statyba“ prašymas priimti naujus įrodymus – 2021 m. birželio 10 d. ekspertizės aktą Nr. E011. Ieškovė nurodė, kad ekspertizės aktas yra svarbus tuo, jog jame yra nustatyta faktinio ieškovės nemokumo data (2016 m. gegužės 31 d.). Be to, byloje atsakovas praše? taikyti ieškinio senaties terminą ir jį skaičiavo nuo ieškovės dokumentų administratoriui perdavimo, tac?iau ekspertizės aktas patvirtina, kad administratoriui perduoti dokumentai neatspindėjo tikrosios situacijos. Ekspertizės aktas paneigia atsakovo versiją, kad ieškovės nemokumas buvo konstatuotas tik 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, taip pat, kad ginčijami mokėjimai buvo sudaryti su mokia ieškove.

18. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės aktas gautas po skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo priėmimo, ekspertizės akte nurodytos aplinkybės dėl ieškovės nemokumo atsiradimo momento yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, byla vedama elektronine forma, todėl kiti dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę susipažinti su šiuo aktu iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžios, 2021 m. birželio 10 d. ekspertizės aktas Nr. E011 priimamas

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Ieškovė ir atsakovas 2015 m. balandžio 13 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui už 57 000 Eur kainą. Atsakovas nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. keliais mokėjimo pavedimais už perkamą butą pervedė ieškovei 64 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad kartu su butu atsakovui nebuvo parduota parkingo vieta, dėl kurios pardavimo už 7 000 Eur šalys susitarė po preliminariosios sutarties sudarymo, todėl ieškovei kilo pareiga grąžinti atsakovui už parkingo vietą sumokėtus 7 000 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovui 7 000 Eur pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį.

20. Ieškovė ir atsakovas 2016 m. sausio 11 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 16/01/11-3, pagal kurią atsakovas už 600 Eur nuomos mokestį per mėnesį išnuomojo ieškovei butą. Ieškovė pagal 2016 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderį sumokėjo ieškovui 1 800 Eur (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3); pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderį sumokėjo 600 Eur (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3); pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį sumokėjo 600 Eur (pagrindas: už nuomą pagal sutartį Nr. 16/01/11-3.

Žemesnės instancijos teismas

21. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą.

22. Ieškovės bankroto administratorius patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. ieškovės mokėjimus atsakovui (toliau – ir Mokėjimai) negaliojančiais CK 6.66 straipsnio 1 dalies (actio Pauliana) pagrindu, o 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimus – CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (šių mokėjimų atlikimo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu Turto arešto registre buvo įregistruotas areštas ieškovės turtui).

23. Trečiasis asmuo pareiškė savarankišką reikalavimą pripažinti Mokėjimus negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms.

Dėl praleisto ieškinio senaties termino reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu atnaujinimo

24. Ieškovė 2019 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Mokėjimus negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujančius imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

25. Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo Mokėjimus prašė pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

26. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (actio Pauliana pagrindu) ieškinį dėl sandorio negaliojimo kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. nustatyta, kad administratorius pareiškia ieškinį teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

27. Ieškovės bankroto administratorius nurodė, kad ieškovės dokumentai jam buvo perduoti 2017 m. vasario 14 d. perdavimo aktu. Taigi, ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu yra praleistas.

28. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

29. Sprendžiant dėl ieškovės prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą atsižvelgiama į šias aplinkybes.

30. Ieškovė pradinį ieškinį dėl Mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujančius imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms pareiškė nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Pradinio ieškinio pareiškimo metu teismai daugelyje bylų tenkindavo tokius bankrutuojančių įmonių administratorių ieškinius. Ši teismų praktika buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-278/2019, kurioje buvo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmones atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje taip pat nurodė, kad, siekiant tinkamo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, šalims turi būti sudaryta procesinė galimybė savo reikalavimus ir atsikirtimus priderinti prie pasikeitusios teismų praktikos, todėl bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

31. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė patikslintą ieškinį dėl Mokėjimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu pateikė be ypatingo delsimo – 2020 m. lakpričio 4 d.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą, taikant ieškinio senaties institutą, tačiau ir ieškovės bei jos kreditorių teises bei galimybes ginti galimai pažeistus jų interesus, ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino atnaujinimas sudaro prielaidas teismui išsamiai ištirti visas actio Pauliana taikymo sąlygas ir teisingai išspręsti ginčą iš esmės. Šiuo atveju ieškinio senaties termino atnaujinimas atitinka teisingumo principą visų byloje dalyvaujančių šalių atžvilgiu, nes ieškovei ir jos kreditoriams suteikiama galimybė ginti jų pažeistas teises ir interesus, o atsakovo atžvilgiu ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra ieškinio dėl Reikalavimų pripažinimo negaliojančiais patenkinimas iš esmės, o tik sudaro prielaidas išsamiai ištirti visas actio Pauliana taikymo sąlygas ir teisingai išspręsti ginčą iš esmės.

Dėl Reikalavimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu

33. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditorių teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 išaiškinta, kad įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad ieškovės nemokumas buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje, kurioje Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškovė buvo nemoki 2016 m. rugsėjo 30 d., todėl, pirmosios instancijos teismo teigimu, Mokėjimus ieškovė atliko būdama moki.

36. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo / bankroto bylos iškėlimo ieškovei, ieškovės mokumą / nemokumą vertino pagal ieškovės pateiktą 2016 m. rugsėjo 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei pagal šiuose dokumentuose esančius duomenis papildančius / patikslinančius kitus dokumentus ir duomenis. Todėl konstatavimas, kad ieškovė buvo nemoki 2016 m. rugsėjo 30 d., nereiškia, kad būtent šią dieną, o ne ankščiau, ir atsirado ieškovės nemokumas.

37. Kad ieškovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei 2016 m. rugsėjo 30 d., patvirtina byloje esantys įrodymai.

38. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad 2016 m. kovo 31 d. ieškovės piniginės lėšos sudarė 17 053 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 297 927 Eur. Ieškovės pradelsti įsipareigojimai nuolat didėjo – 2016 m. birželio 30 d. sudarė 314 471 Eur, 2018 m. liepos 31 d. – 336 831 Eur, 2016 m. rugpjūčio 31 d. – 438 691 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d. – 465 514 Eur, 2016 m. spalio 31 d. - 610 697 Eur, 2016 m. lapkričio 30 d. – 887 566 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. – 1 470 301 Eur, tuo tarpu piniginės lėšos iš esmės nepadidėjo, o nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. mažėjo.

39. Iš pradiniame ieškinyje, trečiojo asmens prašyme įtraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytų aplinkybių bei pridėtų dokumentų matyti, kad Mokėjimų atlikimo metu ieškovė buvo skolinga kitiems kreditoriams: UAB „Celsis“, skola susiformavo pagal 2016 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą; UAB „Lankava“ pagal vekselį, vykdomasis įrašas išduotas 2016 m. rugpjūčio 30 d.; UAB „Salniko“ pagal vekselį, vykdomasis įrašas išduotas 2016 m. rugpjūčio 30 d., UAB „Skoleksa LT“, skola susiformavo nuo 2016 m. balandžio iki 2016 m. liepos 29 d.; UAB „Lemora“, skola susiformavo pagal 2016 m. gegužės – rugsėjo mėn. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras; UAB „Panerių metalas“, skola susidarė nuo 2016 m. kovo mėn.; UAB „Apdailos linija“, skola priteista 2016 m. rugpjūčio 8 d. teismo įsakymu; UAB „Euremsta“, skola susidarė nuo 2016 m. liepos 4 d.; ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. nemokėjo eilinių mokėjimų KB Vilniaus regiono kredito unija pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartį; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties priėmimo metu antstolių informacinėje sistemoje buvo 31 įrašas apie antstolių vykdomus priverstinius skolų išieškojimus iš ieškovės, antstolių informacinėje sistemos duomenimis buvo pradėtos 6 vykdomosios bylos dėl priverstinio laiku nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo iš ieškovės. Kad nurodytų kreditorių reikalavimai taip ir nebuvo patenkinti, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties duomenys – nurodyti kreditoriais yra įtraukti į ieškovės kreditorių sąrašą.

40. Pažymėtina, kad Mokėjimai atlikti 2016 m. liepos 4 d. - rugsėjo 16 d., o ieškovės nemokumas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi konstatuotas 2016 m. rugsėjo 30 d. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės mokumo situacija per keletą mėnesių būtų iš esmės pablogėjusi.

41. Todėl, atsižvelgiant ir į sprendimo 36-40 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė faktiškai buvo nemoki ir Mokėjimų atlikimo metu.

42. Tai papildomai patvirtina ir 2021 m. birželio 10 d. ekspertizės akto Nr. E011 septyniolikto ir devyniolikto klausimo tiriamoji dalis ir septyniolikto klausimo išvada, kad ieškovė nemoki tapo ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 31 d.

43. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

44. Šiuo atveju jokios bylos aplinkybės nepatvirtina nei ieškovės pareigos, nei būtinumo atlikti Mokėjimus, sąžiningai siekiant naudos ieškovei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo atsakovas, taip pat tokių aplinkybių nenustatė / nenustatinėjo pirmosios instancijos teismas. Ieškovė atsiskaitė su atsakovu pagal sandorius, kurie neturėjo jokios įtakos ieškovės galimybei toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti su visais kreditoriais, o tenkino tik asmeninius atsakovo interesus.

45. Pagal CK 6.67 straipsnio 3 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidžiančio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimas giminaitis. Pagal CK 6.67 straipsnio 6 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidžiančio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyvia, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų.

46. Mokėjimai buvo atlikti atsakovui, kuris yra ieškovės direktoriaus ir vienintelės ieškovės akcininkės sūnus. Taigi, preziumuojama, kad atsakovas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad Mokėjimai pažeidžia ieškovės kreditorių interesus. Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas. Atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo jokių aplinkybių, patvirtinančių jo sąžiningumą. Priešingai, atsakovas buvo artimais giminystės ryšiais su ieškovės direktoriumi ir vienintele akcininke susijęs asmuo – jų sūnus, ieškovė neturėjo nei pareigos, nei būtinumo atlikti Mokėjimus, byloje nėra jokių duomenų, kad Mokėjimai patenkino ne asmeninius atsakovo interesus, bet turėjo reikšmingą poveikį atsakovui kaip verslo subjektui, jo galimybei atsiskaityti su savo kreditoriaus ar kitą reikšmingą poveikį.

47. Taigi, Mokėjimus ieškovė atliko būdama faktiškai nemoki, turėdama nepatenkintų pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, Mokėjimais ieškovė suteikė atsakovui nepagrįstą pirmenybę prieš kitus kreditorius, taip sumažindama kitiems kreditoriams galimybę patenkinti / iš dalies patenkinti savo reikalavimus, ieškovė neprivalėjo atlikti Mokėjimų, ieškovė ir atsakovas buvo nesąžiningi. Todėl yra visos sąlygos pripažinti Mokėjimus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

48. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti Mokėjimus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, kaip priimta netinkamai aiškinus ir taikius CK 6.66 straipsnio nuostatas, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – pripažinti Mokėjimus negaliojančiais ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai gautų Mokėjimų sumą – 10 000 Eur (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu

49. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimus prašė pripažinti negaliojančiais taip pat ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normos (mokėjimai buvo atlikti po to, kai Turto arešto registre 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo įregistruotas areštas ieškovės turtui Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4483/2016 pagrindu).

50. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Euremsta“ reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant arba esant nepakankamai – areštavo pinigines lėšas, priklausančias ieškovei ir esančias jo banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 171 125,56 Eur sumos. Iš areštuotų ieškovės lėšų teismas leido atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Euremsta“, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus.

51. Iš su patikslintu ieškiniu pateikto Turto arešto registro išrašo matyti, kad šios nutarties pagrindu Turto arešto registre 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo įregistruotas areštas neidentifikuotam 171 125,56 Eur vertės ieškovės turtui (turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. rugsėjo 13 d. Turto arešto registre antstolio turto aprašo, sudaryto vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį, pagrindu buvo įregistruotas areštas konkrečiam ieškovės turtui – turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) 9.1.3.1. - 9.1.3.9. punktuose išvardintam 16 500 Eur bendros vertės ieškovės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, 9.1.3.10. - 9.1.3.19. punktuose išvardintose ieškovės banko sąskaitose esančioms 154 625,56 Eur bendros vertės piniginėms lėšoms, leidžiant iš areštuotų ieškovės lėšų atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Euremsta“, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus, bei 9.1.3.20. - 9.1.3.26., 9.2.2.1. - 9.2.2.2. punktuose išvardintoms ieškovės reikalavimo teisėms.

52. Pagal Lietuvos Respublikos turto areštų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre.

53. Ta aplinkybė, kad Mokėjimai buvo atlikti ne iš lėšų, esančių ieškovės banko sąskaitose, o grynaisiais pinigais, nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo pažeistos imperatyvios CK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 675 straipsnio 1 dalies nuostatos bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodytas turto arešto mastas ir taikyti apribojimai.

54. Kaip matyti iš Turo arešto registro išrašo, konkretaus areštuoto ieškovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė buvo tik 16 500 Eur, likusiai 154 625,56 Eur sumai buvo areštuotos ieškovės piniginės lėšos ieškovės banko sąskaitose ir ieškovės reikalavimo teisės. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų ir areštuotų ieškovės reikalavimo teisių vertė 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimų atlikimo metu sudarė 154 625,56 Eur sumą. Todėl ieškovė, neturėdama sąskaitose turto arešto mastą atitinkančių piniginių lėšų, atlikdama grynaisiais pinigais ne tuos mokėjimus, kurie buvo leisti atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, pažeidė imperatyvias CK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 675 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodytą turto arešto mastą ir taikytus apribojimus.

55. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimus pripažinti negaliojančiais taip pat ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pripažinus šiuos mokėjimus negaliojančiais, CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (restitucija) nebetaikomos, nes restitucija šių mokėjimų atžvilgiu buvo pritaikyta CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinus negaliojančiais Mokėjimus.

56. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimus negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip priimta netinkamai aiškinus ir taikius turto areštą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – pripažinti 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. mokėjimus negaliojančiais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų

57. Trečiasis asmuo 2020 m. spalio 12 d. pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydamas pripažinti Mokėjimus negaliojančiais CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Trečiasis asmuo nurodė, kad Mokėjimų metu trečiasis asmuo taip pat buvo ieškovės kreditorius, ir ieškovė pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus su trečiuoju asmeniu turėjo atsiskaityti ta pačia eile, kaip ir su atsakovu, t. .y. penktąja eile. Trečiojo asmens reikalavimo teisė buvo atsiradusi žymiai ankščiau, nei atsakovo, taip pat, trečiajam asmeniui mokėtinos sumos buvo žymiai didesnės, nei atsakovui. Todėl ieškovė, Mokėjimais atsiskaitydama tik su atsakovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas bei trečiojo asmens teises.

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-469/2019 suformuota tokia teisės aiškinimo taisyklė: CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Formuodama šią teisės aiškinimo taisyklę, išplėstinė teisėjų kolegija, be kitų aplinkybių, nurodė tai, kad bankroto byloje CK 6.930¹ straipsnio pagrindu panaikinus atsiskaitymo sandorį ir priteisus lėšas į bankrutuojančios įmonės turto masę, nebus pasiekti CK 6.930¹ įtvirtinto reglamentavimo tikslai, t. y. neapgintos pirmumo teisę gauti atsiskaitymą turėjusio asmens teisės.

59. Nors nagrinėjamoje byloje reikalavimą pripažinti Mokėjimus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu reiškia ne bankroto administratorius, o vienas iš kreditorių, tačiau šis reikalavimas yra pareikštas jau ieškovei iškėlus bankroto bylą. Trečiasis asmuo, pripažinus Mokėjimus negaliojančiais, atsakovo gautus 10 000 Eur prašo priteisti ne trečiajam asmeniui, o ieškovei.

60. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesibaigus įmonės bankroto procesui kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, jei padaryta tiesioginė žala tam kreditoriui, o ne išvestinė žala kreditoriams kaip interesų grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

61. Trečiasis asmuo neteigė ir neįrodinėjo, kad Mokėjimais buvo padaryta žala išimtinai tik trečiajam asmeniui, kad Mokėjimai buvo neteisėti išimtinai tik trečiojo asmens atžvilgiu. Priešingai, kai nurodyta sprendimo 38-39 punktuose, Mokėjimo metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, pagal 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas patenkančių į penktąją atsiskaitymų eilę, su kuriais ieškovė taip pat neatsiskaitė.

62. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, daroma išvada, kad trečaisis asmuo taip pat neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo ieškovei CK 6.930¹ straipsnio pagrindu.

63. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas trečiojo asmens reikalavimas pripažinti negaliojančiais Mokėjimus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, paliekama nepakeista, tačiau šio reikalavimo atmetimo pagrindu nurodomi aukščiau išvardinti motyvai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

65. Ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovui nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetus, trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui taip pat nėra atlyginamos.

66. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, PVM sąskaitas-faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

67. Iš 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitos-faktūros ir 2019 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo parengimą ieškovė sumokėjo 490 Eur ir 102,90 Eur PVM, iš viso 592,90 Eur. Iš 2020 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos-faktūros ir 2020 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad už atsiliepimo į trečiojo asmens prašymą dėl savarankiškų reikalavimų ir patikslinto ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo 770 Eur ir 161,70 Eur PVM, iš viso 931,70 Eur. 2020 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje-faktūroje taip pat nurodyta 305,30 Eur ieškovės mokėtina suma už papildomas išlaidas pagal VĮ Registrų centro sąskaitą, tačiau pati sąskaita nėra pridėti. Todėl nėra galimybės nustatyti, kad VĮ Registro centro paslaugos suteiktos būtent nagrinėjamoje byloje, nes iš minėtos PVM sąskaitos-faktūros taip pat matyti, kad advokatas teikė ieškovei atstovavimo paslaugas ir kitose bylose.

68. Galutinis sprendimas šioje byloje priimtas ieškovės naudai. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

69. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis.). Todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 225 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, paskaičiuotas pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dydį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

70. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo advokatui 1 185,20 Eur. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ši suma ieškovės naudai priteisiama iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

71. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies pagrindu taip pat yra atleista ir nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Todėl ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 225 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, paskaičiuotas pagal patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dydį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės „BUAB „Architelio statyba“ ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiais šiuos ieškovės BUAB „Architelio statyba“ atliktus mokėjimus atsakovui S. V.: pagal 2016 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderį 1 800 Eur sumai; pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. kasos išlaidų orderį 600 Eur sumai; pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį 600 Eur sumai; pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį 7 000 Eur sumai.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo S. V. ieškovės BUAB „Architelio statyba“ naudai 10 000 Eur, taip pat priteisti iš atsakovo S. V. ieškovės BUAB „Architelio statyba“ naudai 5 proc. metines procesines palūkanas už 10 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo S. V. valstybės naudai 225 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti trečiojo asmens UAB „Euremsta“ savarankiški reikalavimai, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. V. ieškovės BUAB „Architelio statyba“ naudai 1 185,20 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo S. V. valstybės naudai 225 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėNeringa Švedienė