- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2-635-182/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00679-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nina Butnorienė
- Ieškovas
- UAB „Henda“
- Atsakovas
- UAB „ACLEAN LT“
- Advokatai
- Donata Lapėnienė, Renata Tamašauskienė
dalyvaujant ieškovo UAB „Henda“ atstovams direktoriui Henrikui Labunskiui, advokatei Renatai Tamašauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Henda“ ieškinį atsakovei UAB „ACLEAN LT“ dėl sunaikintų prekių vertės atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Henda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „ACLEAN LT“ 7 799,24 Eur dydžio grąžintinų prekių vertės atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė 2015 m. birželio 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu priteisti iš atsakovės 5 086,73 Eur skolą, 1 871,92 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad 2014 m. balandžio 2 d. sudarė su atsakove Prekybos sutartį Nr. 02/04/14 (toliau – Prekybos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei prekes atskiromis partijomis (patalynė, rankšluosčiai, chalatai, vonios kilimėliai ir kitos prekės), o atsakovė įsipareigojo už prekes sumokėti. Pagal PVM sąskaitas faktūras ieškovė atsakovei pateikė prekių už 14 807,18 Eur sumą. Atsakovė nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. pervedė ieškovei 9 720,45 Eur sumą ir liko skolinga 5 086,73 Eur. 2015 m. vasario 2 d. raštu atsakovė nurodė, kad prekės nekokybiškos, ką ieškovė vertino kaip vengimą atlikti prievolę – sumokėti už prekes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo priteisti iš atsakovės 5 086,73 Eur skolą, 1 871,92 Eur delspinigius, procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovė pateikė partiją nekokybiškų prekių (paklodės, pagalvės, antklodės užvalkalus) iš satino, kurios po skalbimo susitraukė ir buvo nebetinkamos naudoti pagal paskirtį. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti šalių sudarytą Prekybos sutartį dalyje, kurioje ieškovė pateikė nekokybišką produkciją, nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, priteisti jai iš ieškovės 2 712,51 Eur sumokėtą sumą už nekokybišką produkciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino. Teismas pripažino tarp ieškovės UAB „Henda“ ir atsakovės UAB „ACLEAN LT“ sudarytą Prekybos sutartį nutraukta dalyje, kurioje ieškovė pateikė nekokybišką produkciją, dėl esminio jos pažeidimo ir priteisė atsakovei UAB „ACLEAN LT“ iš ieškovės UAB „Henda“ 2 712,51 Eur sumą, kuri buvo sumokėta už nekokybiškas prekes ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė 2018 m. balandžio 25 d. įvykdė įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir 2018 m. balandžio 30 d. išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria prašė grąžinti prekes, už kurias atsakovei buvo grąžinti pinigai. Atsakovė 2018 m. gegužės 11 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad 2018 m. sausio 16 d. pridavė reikalaujamas grąžinti prekes perdirbimui ir atsisakė vykdyti ieškovės reikalavimą. Atsakovė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti pridavimo perdavimo faktą, ieškovei nepateikė. Teigia, kad nutraukus Prekybos sutartį ir ieškovei grąžinus sumokėtus pinigus atsakovei, ji įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti prekes. Visų prekių, už kurias atsakovė buvo atleista nuo prievolės mokėti likusią kainą ir atgavo jau sumokėtus pinigus, vertė – 7 799,24 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekių grąžinimas natūra yra negalimas, ji reikalauja iš atsakovės atlyginti prekių vertę pinigais, t. y. 7 799,24 Eur. Teigia, kad prekės buvo netinkamos naudoti dėl to, jog pakito jų išmatavimai, t. y. po vieno skalbimo prekių nebuvo galima naudoti tam tikslui, kuriam atsakovė jas ketino naudoti, tačiau prekės neprarado išvaizdos, nepatyrė jokių kitų fizinių sugadinimų ar pažeidimų, kurie neleistų jų naudoti mažesnių išmatavimų lovoms, antklodėms ir pagalvės. Prekės tapo nebenaudojamos ne apskritai, o tik atsakovės nurodyto dydžio lovoms, antklodėms ir pagalvėms. Atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-489-833/2017 2016 m. liepos 21 d. pateikė ekspertizei dar neskalbtų prekių pavyzdį, todėl daro išvadą, kad dalis ginčo prekių atsakovės iš viso nebuvo naudota. Atsakovės priešieškinis buvo patenkintas 2017 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, nuo 2018 m. kovo 14 d. atsakovei tapo žinoma, jog įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, jai turi būti grąžinta suma už nekokybiškas prekes ir, atitinkamai, tokiu atveju atsakovei atsiras prievolė grąžinti ginčo prekes ieškovei. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovė 2018 m. sausio 16 d., neįspėjusi atsakovės, pridavė ginčo prekes perdirbimui. Atsakovė nesikreipė į ieškovę su reikalavimu atsiimti ginčo prekes, neinformavo apie savo ketinimą ginčo prekes priduoti perdirbimui, nors turėjo ir galėjo žinoti, kad įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui ir jį įvykdžius, atsakovei atsiras prievolė grąžinti ieškovei viską, ką yra gavusi pagal nutrauktą Prekybos sutartį. Ieškovės nuomone, tokie atsakovės veiksmai vertinti kaip nesąžiningi ir neatitinkantys protingumo, ekonomiškumo principų bei nesuderinami su verslo logika.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „ACLEAN LT“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014 m. balandžio 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Prekybos sutartį Nr. 02/04/14, kurios pagrindu ieškovė atsakovei įsipareigojo tiekti užsakytas prekes (patalynė, rankšluosčiai, chalatai, vonios kilimėliai ir kitos prekės) atskiromis partijomis pagal sutartyje numatytas sąlygas. Ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakovei prekių už 14 807,18 Eur sumą, ieškovė už pateiktas prekes ieškovei pervedė 9 720,45 Eur, nes tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės pateiktų prekių kokybės. Po skalbimo atsakovė pastebėjo, jog paklodės, pagalvės, antklodės užvalkalai iš satino medžiagos susitraukė ir tapo nebetinkami naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė reiškė pretenziją dėl nekokybiškos produkcijos, kuria reikalavo iš ieškovės pakeisti brokuotą patalynę iš satino iki 2015 m. kovo 1 d., tačiau ieškovė ragino susimokėti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašė priteisti iš atsakovės 5 086,73 Eur skolą, 1 871,92 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su minėtu ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti šalių sudarytą sutartį dalyje, kurioje ieškovė pateikė nekokybišką produkciją, nutraukta dėl esminio jos pažeidimo bei priteisti iš ieškovės 2 712,51 Eur sumokėtą sumą už nekokybišką produkciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teigia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išspręsti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties dalies nutraukimo ir sutarties nutraukimo teisinių pasekmių klausimai. Ieškovė įvykdė įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą, tačiau pateikė atsakovei pretenziją, kuria atsakovės prašė grąžinti prekes, už kurias ieškovė grąžino atsakovei pinigus. Ji, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad netinkamos naudoti prekės buvo perduotos perdirbimui, kurį atliko UAB „Antriteksa“. Mano, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris šalims įgijo res judicata galią, buvo išspręsti visi su sutarties dalies, kurią vykdant ieškovė pateikė atsakovei nekokybiškas prekes, nutraukimu susiję klausimai. Ieškovė reikalauja atlyginti neva grąžintinų nekokybiškų prekių vertę pinigais, t. y. 7 799,24 Eur, todėl mano, jog ieškovė dar kartą kelia restitucijos taikymo klausimą nutraukus šalių sutartį, nors šis klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimu, kuriuo buvo pritaikyta vienašalė restitucija, t. y. teismas nusprendė negrąžinti ieškovei nekokybiškų prekių. Nors ji įsitikinusi, kad sutarties dalies nutraukimo teisinių pasekmių (restitucijos) taikymo klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimu, tačiau taip pat nesutinka su ieškovės pateiktu reikalavimu dėl restitucijos taikymo priteisiant prekių vertę pinigais. Pažymi, kad ieškovė nepagrįstai priekių vertę nurodo kartu su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Nustatant prekių vertę, į ją negali būti įtraukiama ieškovės prievolė sumokėti PVM. Atsakovė iš ieškovės buvo gavusi nekokybiškas prekes, todėl būtent nekokybiškų prekių vertę, o ne pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį nustatytą kokybiškų prekių kainą, ieškovė teoriškai galėtų reikalauti priteisti. Nesutinka su ieškovės argumentais, jog prekės galėjo būti naudojamos mažesnių išmatavimų lovoms, antklodėms ir pagalvėms. Ieškovė 2018 m. balandžio 30 d. nesikreipė į atsakovę dėl prekių grąžinimo, pareiga grąžinti prekes nebuvo nustatyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimu. Ji prekes saugojo ilgą laiką ir dėl to patyrė papildomas išlaidas, netinkamos kokybės prekės buvo perduotos perdirbti. Perdavusi prekes perdirbti, atsakovė gavo 62,92 Eur sumą, kuri nepadengė prekių saugojimo išlaidų. Atsakovė prekes saugojo iki 2018 m. sausio 16 d., nors ieškovė turėjo galimybę po pirmos atsakovės pretenzijos pateikimo 2015 m. vasario 2 d. prekes iš atsakovės atsiimti, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų ir nebendradarbiavo su atsakove, todėl prisiėmė riziką dėl galimo prekių perdirbimo.
Ieškovės UAB „Henda“ atstovai teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovės UAB „Henda“ atstovas direktorius Henrikas Labunskis papildomai paaiškino, kad 2014 m. balandžio 2 d. ieškovė su atsakove sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei tiekti tekstilinius gaminius pagal atsakovės pateiktus išmatavimus. Atsakovei gaminiai buvo vežami dalimis, atsakovė ieškovei atsiskaitinėjo dalimis. Po metų laiko atsakovė pradėjo nemokėti, pareiškė pretenzijas, jog produktai nekokybiški. Dėl to buvo kreiptasi į teismą, siekiant prisiteisti iš atsakovės lėšas už nesumokėtą patalynę, tačiau teismas ieškinį atmetė ir patenkino atsakovės priešieškinį, nes buvo teigiama, jog ieškovės gaminys susitraukė ir jo negalima naudoti. Teismo sprendimą grąžinti atsakovei pinigus įvykdė ir prašė atsakovė grąžinti patalynę, tačiau atsakovė atsisakė tai daryti, nes patalynė utilizuota. Atsakovė nesiūlė ieškovei patalynę atsiimti. Aukštesnės instancijos teismas nurodė, jog dėl patalynės grąžinimo reikia kreiptis į teismą. Patalynė sunaikinta, todėl atsakovė turi atlyginti patalynės vertę. Patalynė nekokybiška buvo įvardyta tik dėl to, kad ją išskalbus pasikeitė jos matmenys, tačiau patalynė nebuvo skylėta, pageltusi. Prašomą priteisti pinigų sumą sudaro: audinio kaina (kaip naujo), siuvimo kaštai, transportavimas, darbo užmokestis. Mano, kad patalynę atsakovė naudojo, o kad nepaaiškėtų šis faktas, vėliau patalynė buvo atiduota perdirbimui. Teismo buvo konstatuota, jog visa atsakovei pateikta patalynės partija buvo nekokybiška. Iš principo visas patalynės audinys buvo kokybiškas, todėl jį būtų buvę galima panaudoti kitokio dydžio produktams siūti. Prašoma priteisti iš atsakovės suma – 7 799,24 Eur su PVM už 748 vnt. ieškovei negrąžintas prekes. PVM yra įskaičiuotas į prašomą priteisti sumą, nes ieškovė sumokėjo PVM parduodama prekes atsakovei. Ieškovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad nutraukus sutartį tarp ieškovės ir atsakovės turi būti taikoma dvišalė restitucija. Teismas, nagrinėjęs ginčą dėl šalių sudarytos sutarties, konstatavo, jog patalynė yra nekokybiška, nes ji netinkama tikslui, kuriam užsakovas (atsakovė) ją ketino naudoti, tai vienintelis patalynės trūkumas. Tačiau tai nereiškia, kad patalynė netinkama kitam tikslui. Šiuo metu patalynės kaina yra didesnė, nei šalių sutarties sudarymo metu. Patalynės vertę sunku nustatyti, nes atsakovė nesulaukusi teismo sprendimo sunaikino patalynę, todėl mano, jog turi būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija atsakovės atžvilgiu. Kadangi prekės sunaikintos, prašo taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Atsakovės UAB „ACLEAN LT“ atstovė direktorė Justa Ints teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ji direktorės pareigose yra nuo 2017 m. sausio 12 d., todėl apie buvusią ankstesnę šalių bylą negali komentuoti. Kiekvieno kliento patalynė yra visiškai skirtinga, todėl ginčo patalynė negalėjo būti panaudota kitam klientui. Ieškovė dėl ginčo patalynės grąžinimo į ją nesikreipė. Netinkama patalynė yra sandėliuojama, ji (atsakovė) neturėjo pakankamai vietos patalynės sandėliavimui, todėl ginčo patalynė buvo perduota perdirbti. Patalynė perdirbimui yra perduodama vieną kartą per metus. Ginčo atveju įmonės praktikoje tai buvo pirmas atvejis, kai patalynė buvo perduota perdirbimui. Atsakovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad patalynės kokybės klausimas jau išspręstas kitoje byloje. Nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimais, liudytojo buvusio atsakovės direktoriaus Dariaus Muižio parodymais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2014 m. balandžio 2 d. sudarė Prekybos sutartį Nr. 02/04/14, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei prekes atskiromis partijomis, o atsakovė už jas sumokėti. Tarp šalių buvo kilęs teisminis ginčas dėl prievolių pagal Sutartį, t. y. ieškovė UAB „Henda“ reiškė ieškinį UAB „ACLEAN LT“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, o UAB „ACLEAN LT“ reiškė priešieškinį UAB „Henda“ dėl sutarties nutraukimo ir lėšų už nekokybišką produkciją priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu UAB „Henda“ ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – pripažino tarp UAB „Henda“ ir UAB „ACLEAN LT“ sudarytą Prekybos sutartį Nr. 02/04/14 nutraukta dalyje, kurioje ieškovė pateikė nekokybišką produkciją dėl esminio jos pažeidimo, priteisė iš ieškovės UAB „Henda“ atsakovei UAB „ACLEAN LT“ 2 712,51 Eur sumą, kuri buvo sumokėta už nekokybiškas prekes, bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 11–13). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi apeliantės UAB „Henda“ apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, nurodydamas ieškovei, jog dėl prekių grąžinimo ginčo nebuvo, o jei jis kiltų, ieškovė atskira tvarka galėtų kreiptis į teismą, prašydama grąžinti prekes (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-328-803/2018 56 punktas). Ieškovė 2018 m. balandžio 30 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, jog sumokėjo atsakovei 5 082,29 Eur pagal aukščiau nurodytą teismo sprendimą bei prašė grąžinti ieškovei gaminius (patalynę), už kurią buvo grąžinti pinigai (e. b. l. 9), tačiau atsakovė 2018 m. gegužės 11 d. raštu informavo ieškovę, jog prašoma grąžinti patalynė 2018 m. sausio 16 d. priduota perdirbimui UAB „Antriteksa“, kuri už patalynę sumokėjo atsakovei 62,92 Eur (e. b. l. 10).
Ieškovė teigia, jog teismas neišsprendė prekių grąžinimo klausimo, tačiau atsakovė laikosi priešingos pozicijos, teigia, jog teismas neįpareigodamas atsakovės grąžinti ginčo prekių, tokiu būdu pritaikė vienašalę restituciją, todėl prekių grąžinimo klausimas jau yra išspręstas pritaikius vienašalę restituciją. Tarp šalių kilo ginčas dėl prekių grąžinimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų.
Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą, vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (ankstesnė padėtis). Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo matyti, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 6.334 straipsnio normomis, pripažinęs ieškovės pateiktas atsakovei ginčo prekes neatitinkančiomis kokybės reikalavimų, nutraukė šalių sutartį dalyje, kurioje ieškovė pateikė nekokybišką produkciją, dėl esminio jos pažeidimo, ir priteisė iš ieškovės atsakovei 2 712,51 Eur už atsakovės įsigytas nekokybiškas prekes. Tarp šalių sudaryta sutartis dalyje, kurioje ieškovė pateikė nekokybišką produkciją, nutraukta. Pažymėtina, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti santykių stabilumo ir teisinio tikrumo. Konstatavus niekinį sandorio pobūdį, ne visada gali būti anuliuotos faktinės sandorio pasekmės, todėl teismas kartais gali restitucijos netaikyti. Tuo tarpu sutarties nutraukimo institutas taikomas, kai civilinės teisės pažeidžiamos ne sutarties sudarymu, o netinkamu jos vykdymu arba tolesnis sutarties vykdymas neatitinka jos dalyvių interesų. Nutraukus sutartį, šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne ab initio (nuo sudarymo momento), o nuo nutraukimo momento (ex nunc), ir nors jos šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis). Nutraukus sutartį, restitucija vykdoma pagal specialias CK 6.222 straipsnyje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-916/2017; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog pirmosios instancijos teismas nutraukdamas šalių sutartį dalyje, vienai iš sutarties šalių (atsakovei) priteisė lėšas iš kitos sutarties šalies (ieškovės), tačiau nenurodė, kaip turi būti pasielgta su ginčo prekėmis. Nors ieškovė teigia, kad teismas nenurodė atsakovei grąžinti nekokybiškas prekes ir taip neišsprendė restitucijos klausimo, tačiau su tokiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti net nepareikštas. Jeigu yra prašymas ieškinyje pripažinti negaliojančiu sandorį, tai teismas, kuris patenkino reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-328/2006; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016). Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu priteisė atsakovei lėšas už nekokybiškas ginčo prekes, tokiu būdu faktiškai taikė restituciją (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-522-730/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016). Sutiktina su ieškove, kad teismas nenurodė ginčo prekių likimo, t. y. kokios rūšies restituciją taikė, tačiau Vilniaus apygardos teismas atsakydamas į ieškovės apeliacinio skundo argumentą dėl ginčo prekių grąžinimo klausimo neišsprendimo nurodė, jog dėl prekių grąžinimo ginčo nebuvo, o jei jis kiltų, ieškovė atskira tvarka galėtų kreiptis į teismą, prašydama grąžinti prekes. Taigi, Vilniaus apygardos teismas nekonstatavo, jog išsprendus šalių ginčą buvo taikyta vienašalė restitucija, nes tokiu atveju Vilniaus apygardos teismas nebūtų nurodęs ieškovės teisės ginčo prekių grąžinimo klausimą spręsti atskira tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atmestini ir atsakovės argumentai, jog tarp šalių taikyta vienašalė restitucija. Pažymėtina, jog teismo priimtas sprendimas yra vientisas valstybės vardu priimamas procesinis dokumentas, todėl jis turi būti aiškinamas ir taikomas remiantis visais jame išdėstytais teismo išaiškinimais. Šiuo atveju, nors Vilniaus apygardos teismas nepatikslino Vilniaus apylinkės teismo sprendimo, įpareigodamas atsakovę grąžinti prekes, tai nesudaro pagrindo teigti, jog teismai neišsprendė ginčo prekių likimo šalių sutarties nutraukimo aspektu. Bylos šalys, atstovaujamos profesionalių teisininkų, susipažinusios su Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, turėjo padaryti išvadą, kad ginčo prekės grąžintinos ieškovei, o sprendimui esant neaiškiam – pasinaudoti CPK 278 straipsnyje numatytu sprendimo išaiškinimo institutu, tačiau bylos duomenimis, to nepadarė. Vilniaus apygardos teismo sprendimo šalys neskundė, todėl laikytina, jog su teismo padarytomis išvadomis, įskaitant ir dėl ginčo prekių likimo, sutiko. Minėti teismų sprendimai šalims turi res judicata galią, o jų nustatyti faktai – prejudicinę galią šioje byloje.
Ginčo prekes atsakovė 2014 m. rugsėjo 30 d. nurašė kaip netinkamas naudoti dėl pretenzijos iš kliento (e. b. l. 127) ir nesulaukusi galutinio teismo sprendimo, 2018 m. sausio 16 d. pridavė perdirbimui (e. b. l. 10). Ginčo prekių sunaikinimo faktas nepaneigtas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 7 799,24 Eur grąžintinų prekių vertės atlyginimą, t. y. sunaikintų prekių ekvivalentą (CK 6.222 straipsnis). Toks ieškovės reikalavimas iš esmės reiškia restitucijos būdo pakeitimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1259-340/2014). Kadangi ginčo prekės sunaikintos, jų negalima grąžinti natūrą, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl ginčo prekių atlyginimo pinigais. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nenagrinėjama ankstesnių teismų tarp šalių taikytos restitucijos rūšies ir būdo parinkimo pagrįstumas, nes tai reikštų įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimą, o tai nėra šio teismo kompetencija. Teismas remiasi įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jų konstatuotais faktais.
Byloje nėra ginčo, kad pas atsakovę liko 748 vnt. ginčo prekių, kurių vertė pagal šalių sutartį buvo 7 799,24 Eur, prekių vertė nustatyta ir aukštesnės instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties 27, 40 punktai). Ieškovė nurodė, kad prašomą priteisti 7 799,24 Eur sumą sudaro audinio kaina (kaip naujo), siuvimo kaštai, transportavimas, darbo užmokestis, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytą nekokybiškų ginčo prekių vertę, t. y. tokių prekių, kokias atsakovė turėjo ieškovei grąžinti, o prašoma priteisti vertė yra kaip kokybiškų ginčo prekių pagal tarp šalių buvusią sudarytą sutartį.
Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju priteisus iš atsakovės ieškovės nurodytą ginčo prekių vertę, susiklostytų situacija, jog, nepaisant to, kad ieškovė pardavė atsakovei nekokybiškas prekes, kas yra konstatuota teismų, ieškovė taip pat atgautų visus pinigus lyg būtų pardavusi kokybiškas prekes, o atsakovė atitinkamai atsidurtų prastesnėje padėtyje, nes nekokybiškų prekių negalėjo panaudoti, o už jas vis tiek privalėtų sumokėti. Tokia situacija neatitiktų restitucijos prasmės, sąžiningumo ir protingumo principų. Ekvivalento skaičiavimo principus taikant restituciją nustato CK 6.147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, pagal kurią piniginis ekvivalentas skaičiuojamas remiantis tomis kainomis, kurios galiojo, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti. Šios taisyklės išimtis numatyta specialiojoje normoje – CK 6.147 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Pagal minėtą CK 6.147 straipsnio 2 dalį taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros, tačiau šis principas siejamas su turto įgijimo sąžiningumu, o ne su asmens sąžiningumu, todėl nagrinėjamu atveju nustatant ginčo prekių ekvivalentą nėra aktualus. Kaip minėta, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teismui įvertinti nekokybiškų ginčo prekių vertę. Ieškovė teigia, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes sunaikino ginčo prekes iki galutinio teismo sprendimo, dėl šios priežasties ieškovė negali įrodyti ginčo prekių vertės. Sutiktina, kad atsakovės veiksmai lėmė tokią situacija, jog ieškovės įrodinėjimas tapo apsunkintas, tačiau ieškovė turėjo teisę įrodinėti ginčo prekių vertę ir kitomis priemonėmis. Atsakovė nurodė, kad nekokybiškas ginčo prekes pridavė perdirbimui, tai patvirtina byloje pateikta sąskaita faktūra (e. b. l. 77). Ši sąskaita faktūra iš esmės yra vienintelis įrodymas, patvirtinantis nekokybiškų ginčo prekių vertę – 62,92 Eur su PVM, kitų įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių vertę, kuriais remdamasis teismas suformuotų savo įsitikinimą, nėra. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nekokybiškų ginčo prekių vertė – 62,92 Eur su PVM.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti iš atsakovės nekokybiškų ginčo prekių vertės, o byloje nustačius, šių prekių vertę (62,92 Eur), ieškinys tenkintinas iš dalies ir minėta vertė priteistina iš atsakovės ieškovei.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 175,00 Eur žyminis mokestis, 2 057,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2 232,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 6, 141–148), atsakovės – 2 032,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 112–114, 151–152). Šalių išlaidos už advokatų teisinę pagalbą yra protingo dydžio, pagrįstos dokumentais, neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškinys patenkintas iš dalies (0,81 proc.), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 16,66 Eur (2 057,00 Eur X 0,81 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 2 016,33 Eur (2 032,80 Eur X (100 proc. – 0,81 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma įskaitytina į atsakovei iš ieškovės priteistiną sumą ir galutinai iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1 999,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 016,33 Eur – 16,66 Eur). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepaskirstytinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „ACLEAN LT“, įmonės kodas 302663673, ieškovės UAB „Henda“, įmonės kodas 135495028, naudai 62,92 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 92 ct) negrąžintų prekių vertę.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Henda“, įmonės kodas 135495028, atsakovės UAB „ACLEAN LT“, įmonės kodas 302663673, naudai 1 999,67 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.