- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- e3K-3-305-916/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12564-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Dalia Vasarienė (pran.), Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kranai“ dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį arba nustatyti servitutą; trečiasis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį arba nustatyti šio sklypo servitutą, o tokios sutarties nesudarius ir nenustačius servituto, pareigą atlaisvinti sklypą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „Kauno kranai“ savo lėšomis atlaisvinti 1,9978 ha žemės sklypą, esantį Kaune, Taikos pr. 177A, pašalinant statinius, pastatą ir kitus inžinerinius statinius, sutvarkyti žemės sklypą, pateikti duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad statiniai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiais statiniais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins žemės sklypo, pavesti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti statinius, esančius žemės sklype, pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl statinių ir kitų inžinerinių statinių, daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškoti iš atsakovės UAB „Kauno kranai“. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sklypas, esantis Kaune, Taikos pr. 177A, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Žemės sklype yra įregistruoti nekilnojamieji daiktai: pastatas ir kiti inžineriniai statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Kauno kranai“. Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 02-01-8738 nutraukta 1996 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N l9/96-0650. Ieškovė informavo atsakovę, kad žemės sklype pastatyti statiniai turi būti nugriauti, o sklypas turi būti sutvarkytas, nes dėl šių statinių jis negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį, statinių buvimas jame negalimas. Atsakovė UAB „Kauno kranai“ priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę su atsakove sudaryti žemės sklypo dalies Kaune, Taikos pr. 177A, esančios po atsakovės nuosavybės teise priklausančiais statiniais, nuomos sutartį arba šiai sklypo daliai nustatyti servitutą. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad teikė ieškovei prašymą sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ar nustatyti servitutą tik tai žemės sklypo daliai, kuri yra po atsakovės nuosavybės teise priklausančiais statiniais, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ieškovei atsisakius sudaryti žemės nuomos sutartį ar nustatyti servitutą, atsakovė teigė, kad buvo pažeistos jos, kaip statinių savininkės, teisės laisvai ir nevaržomai valdyti, naudoti jai priklausantį turtą ir juo disponuoti.