Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. K., ieškovės atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, atsakovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti, kad priteistas išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnamečiam vaikui L. V. K. yra (duomenys neskelbtini) metai, būtiniesiems jo poreikiams tenkinti ieškovė vidutiniškai kas mėnesi išleidžia 600,00 Eur: 250,00 Eur maistui, 50,00 Eur drabužiams, 90,00 Eur mokesčiams už butą, 10,00 Eur gydymui, vitaminams, 60,00 Eur baseinui, 50,00 Eur laisvalaikiui, gimtadieniams. Dėl spartaus augimo ir aktyvaus vaiko būdo, nuolat reikia atnaujinti aprangą ir avalynę, edukacinius ir lavinamuosius užsiėmimus, knygas bei žaislus. Baldai keičiami pagal amžių ir poreikį (pvz. lovą įsigyti kainavo 239,00 Eur, triratuką - 55,00 Eur.). Nuo 2019 m. spalio mėnesio vaikas pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą (darželio mokestis 70,00 Eur, 40,00 Eur kelionės išlaidos). Ieškovės pajamas sudaro turimos santaupos, tėvų ir senelių parama (suteikia ieškovei būstą, remia materialiai), nuosavybės teise nekilnojamojo turto, automobilių neturi. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), yra sveikas, darbingas, neturi kitų išlaikytinių. Ieškovė neturi pakankamai lėšų išlaikyti vaiką, atsakovas išlaikyti vaiką vengia.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku, savo močiute bei broliu gyvena jos tėvams ir močiutei nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas nepakenks vaiko interesams, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad kol vaikui suėjo treji metai nedirbo, šiuo metu yra bedarbė, kadangi vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtoja smurtavo prieš vaiką, todėl psichologė patarė pakeisti ugdymo įstaigą. Vietą naujame valstybiniame darželyje vaikas gaus tik nuo rugsėjo mėnesio. Ieškovė mokosi kosmetologijos, lanko paskaitas, todėl paskaitų metu samdo auklę, kuriai pagal žodinį susitarimą moka 400 Eur per mėnesį dydžio mokestį. Privataus darželio kaina yra 350-450 Eur per mėnesį be maisto, maistas - dar po 4-6 Eur dienai, todėl auklę samdyti finansiškai apsimoka labiau. Ieškovės kvalifikacijos kėlimo kursai vyks iki 2020-05-29, nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 9 iki 15 val. Esant praktiniams užsiėmimams, tenka būti iki 20 val.). Nuo 2020 m. birželio mėnesio ieškovė užsiims individualia veikla, turės nuomotis patalpas darbui, turėtų uždirbti po 70-150 Eur per dieną (apie 1000 Eur per mėnesį). Pasitaiko projektų, kur galima uždirbti 150 Eur per tris valandas. Ieškovė yra įgijusi socialinės darbuotojos išsilavinimą, tačiau tokio pobūdžio darbui yra per jautri. Šiuo metu ieškovės pajamas sudaro gaunama 60 Eur dydžio vaiko išmoka ir 280 Eur dydžio stipendija. Ieškovės brolis su ja nebegyvena, žiemos metu ieškovė už buto mokesčius moka po 240 Eur per mėnesį, vasaros metu - po 126 Eur per mėnesį. Vaikas nori lankyti baseiną, kitų specialių poreikių neturi.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš į bylą pateiktos gimimo įrašo kopijos matyti, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų L. V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, Anglijos ir V. B. šeimos teismas 2018-07-25 sprendimu byloje Nr. LV17P03719 nepilnamečio L. V. K. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, leido ieškovei išsivežti nepilnametį vaiką iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, patvirtino nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką. 2019-01-23 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Anglijos ir V. B. šeimos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Nr. LV17P03719.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad vaiko poreikių patenkinimui reikia 450 Eur per mėnesį: 90 Eur - mokesčiams už butą, 250 Eur - maistui, 50 Eur - aprangai, 7 Eur - gydymui (vitaminui D, žuvų taukams), 60 Eur baseinui. Vaikui taip pat reikia pirkti knygas ir žaislus, o lankant ugdymo įstaigą, išlaidos padidės iki 550 Eur (70 Eur mokestis, 40 Eur - kelionės išlaidos). Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad vaiko gydymui ir vitaminams reikia 10 Eur per mėnesį, 50 Eur per mėnesį - laisvalaikiui, gimtadieniams. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad už 400 Eur per mėnesį samdo auklę, kad patiria išlaidų, susijusių su vaiko pomėgiais (reikalingos priemonės piešimui, kanceliarinės prekės). Dalį ieškovės nurodytų vaiko poreikių pagrindžia į bylą pateikti pirkimo kvitai.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017).

Ieškovė nurodo, kad vaiko dalis komunaliniams mokesčiams yra 90 Eur per mėnesį. Iš į bylą pateiktų mokesčių kvitų už paskutinius metus matyti, kad komunaliniams mokesčiams reikia skirti vidutiniškai apie 192 Eur per mėnesį. Į bylą pateiktame buities tyrimo akte nurodyta, kad bute, kuriame gyvena ieškovė su vaiku, taip pat gyvena ieškovės močiutė ir brolis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu jos brolis kartu nebegyvena, močiutės sveikata silpna, ji būna ligoninėje arba pas ieškovės motiną, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Esant nustatytai aplinkybei, kad komunaliniai mokesčiai sudaro vidutiniškai 192 Eur per mėnesį, o bute gyvena 4 asmenys, vaiko komunalinių mokesčių dalis sudaro apie 50 Eur per mėnesį. Ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad 90 Eur moka ne tik už komunalines paslaugas, bet ir už tai, kad gyvena močiutės bute, tačiau tokių įrdymų į bylą nepateikė.

Bylos duomenimis vaikas šiuo metu ugdymo įstaigos nelanko, todėl maitinamas namuose. Teismo vertinimu 3 metų vaiko maisto poreikiams nėra reikalinga 250 Eur per mėnesį suma, suma, kuri yra didesnė nei pusė minimalios mėnesio algos, atskaičius mokesčius, iš kurios asmenys gyvena patys ir išlaiko vaikus. Remiantis teismų praktika, vaiko maistui pakankama skirti 150 Eur per mėnesį suma.

Ieškovė nurodo, kad iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, kol vaikas nelanko ugdymo įstaigos, yra samdoma auklė, kuriai ieškovė moka po 400 Eur per mėnesį. Atsakovas, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad jam situacija dėl auklės nėra žinoma, tačiau teigė, jog vaikas gali lankyti ugdymo įstaigą.

Į bylą nepateikti įrodymai apie tai, kad trijų metų sulaukusiam šalių vaikui, kuris gali lankyti ugdymo įstaigą, reikalinga auklė. Ieškovė nurodė, kad vaikas patyrė traumą dėl ugdymo įstaigoje prieš jį naudoto smurto, dėl ko atsirado būtinybė keisti ugdymo įstaigą, tačiau šių aplinkybių įrodymų nepateikė. Į bylą pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) pažyma apie tai, kad šalių nepilnametis vaikas konsultuotas vaikų ir paauglių psichiatro, medicinos psichologo, nepatvirtina priežasčių, dėl kurių vaikas konsultuotas. Nei duomenų apie vaiko patirtą traumą, nei apie tai, kad esant susidariusiai situacijai siekė gauti vietą kitoje valstybinėje ugdymo įstaigoje, nei auklės samdymo fakto, nei šiam poreikiui skiriamos sumos ieškovė neįrodė.

Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad neįrodžius auklės poreikio ir darant išvadą, kad vaikas gali lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, būtina numatyti, kad šiam poreikiui tenkinti reikalinga apie 70 Eur per mėnesį suma. Ieškovė nurodė, kad transportui tokiu atveju reikalinga 40 Eur per mėnesį sumą. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovė automobilio neturi, nenurodė, kad naudojasi automobiliu. Ieškovė paaiškino, kad kartais tenka pasinaudoti taksi paslaugomis (pvz. vežant vaiką į traumatologinį punktą). Kadangi tokios išlaidos nėra kasdienės, teismo vertinimu, taksi ir kitoms (viešojo) transporto paslaugoms pakankama dvigubai mažesnė nei ieškovės nurodoma suma.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji vaiko poreikiai aprangai, vaistams ir vitaminams yra realūs ir protingo dydžio. Suprantama, kad vaikui taip pat reikalinga pirkti knygas, žaislus, reikalingos kanceliarinės prekės. Šie poreikiai taip pat pripažįstami būtinais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus ir gindamas jų interesus, t. y. viešąjį interesą, yra aktyvus (CPK 376 str. 2 d.), būtina įvertinti ir ieškovės nenurodytas išlaidas higienos prekėms bei buities reikmėms, kurios laikytinos būtinaisiais vaiko poreikiais.

Remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė nurodė, kad vaiko laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalinga 50 Eur per mėnesį suma. Atsižvelgiant į pramogų kainas, ši suma laisvalaikio poreikiams tenkinti yra reali ir protingo dydžio. Be to, ieškovė nurodė, kad vaikas nori lankyti baseiną, atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tam neprieštarauja. 60 Eur per mėnesį suma, skirtina tokiam poreikiui tenkinti, atsižvelgiant į viešai skelbiamas plaukimo užsiėmimų kainas, yra protinga. Teismas atsižvelgia ir į ieškovės pateikus įrodymus apie tai, kad vaikas šiuo metu lanko muzikos terapijos užsiėmimus (duomenys neskelbtini), kurių penki kainuoja 35 Eur per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikui augant, papildomų veiklų paprastai tik daugėja.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad nebuvo nurodytas vaiko atostogų poreikis. Pažymėtina, kad, remiantis į bylą pateiktu 2018-07-25 Berkenhedo šeimos teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, joje nėra numatytas atsakovo bendravimas su vaiku pasiimant jį atostogoms, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turi galimybę finansuoti šį poreikį pats atostogaudamas su vaiku. Atsižvelgiant į nurodytą teismų, praktiką, kuria remiantis, turi būti užtikrinti ir vaiko poilsio poreikiai, vaiko tėvams esant jauniems ir darbingiems, t. y. galint imtis priemonių, kad toks vaiko poreikis būtų užtikrintas, šis poreikis taip pat vertinamas priimant teismo sprendimą.

Atsakovas argumentavo, jog ieškovės nurodytas suma, reikalinga kas mėnesį vaiko poreikiams tenkinti, yra nepagrįsta, kadangi ieškovė nedisponuoja tokio dydžio pajamomis, kokias nurodo išleidžianti vaiko poreikiams, be to, pats atsakovas prisideda prie vaiko aprūpinimo drabužiais, žaislais. Teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė tik patvirtina atsakovo galimybes skirti lėšų vaiko išlaikymui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad uzufrukto teisę valdyti tokias lėšas, tėvams gyvenant skyrium, turi tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena (CK 3.190 str. 1 d.), sumos reikalingos nurodytiems vaiko poreikiams tenkinti iš atsakovo priteistinos. Teismas taip pat pažymi, kad vertinant vaiko poreikius yra atsižvelgiama ne į tai, kiek kartu su vaiku gyvenantis viena iš tėvų išleidžia vaiko poreikiams tenkinti, nes jis gali neturėti pakankamai lėšų vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti (tačiau tai nereiškia, kad vaiko poreikiai yra mažesni), bet į tai, kokio dydžio lėšų vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti reikia.

Iš visų nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui, neskaitant atostogų, yra reikalinga apie 550 Eur suma, dar iki 500 Eur per metus suma laikytina protinga vaiko poilsio užtikrinimui.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nedirba, nuo 2019-05-27 registruota Užimtumo tarnybos Vilniaus jaunimo užimtumo skyriuje, lanko visažistės kvalifikacijos įgijimo kursus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gauna 280 Eur dydžio stipendiją, remiantis bylos duomenimis, ieškovė taip pat gauna 68 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoką. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad baigusi kvalifikacijos kėlimo kursus nuo birželio mėnesio užsiims individualia veikla, planuoja gauti vidutiniškai apie 110 Eur (70Eur - 150 Eur) darbo užmokestį per dieną, kas sudarytų virš 2000 Eur per mėnesį, tačiau turėtų nuomotis patalpas darbui. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi. Iš į bylą pateiktų medicininių duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas bei kineziterapija. Tačiau duomenų, kad šios sveikatos problemos darytų įtaką ieškovės darbingumui, byloje nėra.

Duomenų apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ar vertingą kilnojamąjį turtą byloje nėra. Remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), gauna bedarbio išmoką, kuri iki 2020 m. birželio mėnesio sudaro 772 Eur. (duomenys neskelbtini) atsakovas nuomojasi būstą už 340 Eur per mėnesį, papildomai po keliasdešimt eurų moka už komunalines paslaugas. Taip pat į bylą pateikta pažyma, kad atsakovas nuo 2020-01-20 iki 2020-09-11 lanko integracijos (duomenys neskelbtini) kursus. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iki 2020 m. birželio mėnesio negalės dirbti, kadangi jam bus atliekama rankos operacija. Atsakovas į bylą pateikė 2019 m. gruodžio mėnesio medicininius dokumentus iš kurių nustatyta, kad atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas metalo pašalinimas, kineziterapijos pratimai ir prireikus fizioterapija. Duomenų apie tai ar operacija jau atlikta, kada ji bus atliekama į bylą nepateikta. Atsakovas nurodo, kad birželio mėnesį jam įsidarbinus, jo darbo užmokestis sieks 1200 Eur atskaičius mokesčius, kadangi tokio dydžio yra minimali mėnesinė alga (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad gali gauti apie 2000 Eur darbo užmokestį. Daugiau išlaikytinių atsakovas neturi.

Remiantis nurodytais duomenimis, šalių turtinė padėtis yra panaši – tiek ieškovė, tiek atsakovas nedirba, vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Nors atsakovas gauna didesnę nedarbo išmoką, reikia įvertinti tai, kad jis gyvena šalyje, kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir dėl to – brangesnis pragyvenimas, be to, atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi mokėti nuomos mokestį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovas, gyvendamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje, turi didesnes galimybes gauti daugiau pajamų. Būdamas sveikas ir darbingas asmuo, jis privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta, jis nurodo, kad atlikus operaciją, jau birželio mėnesį galės dirbti, taigi jo sveikatos būklė, dėl kurios nurodė negalintis dirbti šiuo metu, yra laikina. Atsakovas į bylą pateikė savo išlaidų suvestinę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad joje nurodytos tokios nebūtinos išlaidos kaip cigaretės, sporto klubas, kosmetika, kurių sąskaita negali būti mažinamas vaikui priteistinas išlaikymas ir kurios tik parodo atsakovo galimybes skirti vaikui didesnį išlaikymą. Atsakovas taip pat priskaičiuoja išlaidas, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu, kurių atsakovas išnagrinėjus bylą nebepatirs. Pažymėtina, kad, atėmus šias išlaidas, atsakovas turėtų galimybę skirti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo, tačiau išėjo iš darbo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kurioje turi iš naujo susikurti gerbūvį. Tokių veiksmų neigiamos pasekmės neturi tekti ieškovei. Nors atsakovas šiuo metu nedirba, be kita ko, dėl to, kad išvyko gyventi į kitą šalį, joje integruojasi ir mokosi kalbą, šios aplinkybės negali atleisti atsakovo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė, gyvendama su vaiku, turi mažesnes galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje nei atsakovas, kuris neturi rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais. Ieškovei tenka ir finansinių nuostolių rūpinantis vaiku šiam sergant rizika.

Esant visoms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos visos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveika, visaverte asmenybe ir tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 300 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-06-19) iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios pilna apimtimi, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl priešieškinio reikalavimų atsisakymo.

2020-02-17 atsakovas pateikė prašymą dėl priešieškinio atsiėmimo ir bylos dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutraukimo. 2020-02-25 ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su priešieškinio atsiėmimu ir siūlo atsakovui pateikti prašymą dėl priešieškinio atsisakymo. 2020-03-05 teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad atsisako priešieškinio. Teismas išaiškino atsakovui priešieškinio atsisakymo pasekmes.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje, kreipęsis į teismą turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, sprendžia ar pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas priešieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar viešo intereso. Esant nustatytoms aplinkybėms, priešieškinio atisakymas yra priimamas.

Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nutartį priimti ieškinio atsisakymą, bylą nutraukia. Patenkinus atsakovo prašymą dėl priešieškinio atsisakymo, civilinė byla Nr. e2-911-930/2020 dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutraukiama.

Atsakovui išaiškintinos bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje: nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, jei sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai. Atsakovas, teikdamas priešieškinį, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nors remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 dalimi, pateikus priešieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis turėjo sudaryti 75 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovui grąžinama permokėta 25 Eur žyminio mokesčio dalis.

Be to, CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jei ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, grąžinama 75 procentai sumokėtos žyminio mokesčio sumos. Atsakovui atsisakius priešieškinio, jam grąžinama 56,25 Eur žyminio mokesčio (75 procentai nuo 75 Eur sumos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-11-15 sprendimu ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 81 Eur (300 x 12 x 0,03 x 0,75) žyminis mokestis už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo.

Į bylą pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32)PT-1373, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 675,54 Eur.

Byloje susidarė 12,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Ieškovės ieškinį tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą bei žyminis mokestis ir pašto išlaidos, o atsakovui iš ieškovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Įvertinus tai, kad iš atsakovo valstybės naudai priteistina iš viso 93,43 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma ir tai, kad jam grąžintina 81,25 Eur žyminio mokesčio suma, šios sumos įskaitomos, priteisiant valstybei iš atsakovo 12,18 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. birželio 19 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė I. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priimti atsakovo V. K. priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo atsisakymą.

Civilinę bylą Nr. e2-911-930/2020 dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,18 Eur (dvylika eurų 18 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 675,54 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 54 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.