Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir pirmininkės (pranešėjos) Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-911-930/2020 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši – tiek ieškovė, tiek atsakovas nedirba, vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Nors atsakovas gauna didesnę nedarbo išmoką, reikia įvertinti tai, kad jis gyvena šalyje, kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir dėl to – brangesnis pragyvenimas, be to, atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi mokėti nuomos mokestį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog, gyvendamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje, atsakovas turi didesnes galimybes gauti daugiau pajamų. Būdamas sveikas ir darbingas asmuo, jis privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta, jis nurodo, kad atlikus operaciją, jau birželio mėnesį galės dirbti, taigi jo sveikatos būklė, dėl kurios nurodė negalintis dirbti šiuo metu, yra laikina. Atsakovas į bylą pateikė savo išlaidų suvestinę, tačiau joje nurodytos tokios nebūtinos išlaidos (cigaretės, sporto klubas, kosmetika), kurių sąskaita negali būti mažinamas vaikui priteistinas išlaikymas ir kurios tik parodo atsakovo galimybes skirti vaikui didesnį išlaikymą. Atsakovas taip pat priskaičiuoja išlaidas, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu, kurių atsakovas išnagrinėjus bylą nebepatirs. Teismas vertino, kad atėmus šias išlaidas, atsakovas turėtų galimybę skirti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas gyveno (duomenys neskelbiami), kurioje dirbo, tačiau išėjo iš darbo ir išvažiavo į (duomenys neskelbiami), kurioje turi iš naujo susikurti gerbūvį. Tokių veiksmų neigiamos pasekmės neturi tekti ieškovei. Nors atsakovas šiuo metu nedirba, be kita ko, dėl to, kad išvyko gyventi į kitą šalį, joje integruojasi ir mokosi kalbą, teismo vertinimu šios aplinkybės negali atleisti atsakovo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, gyvendama su vaiku, turi mažesnes galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje nei atsakovas, kuris neturi rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais. Ieškovei tenka ir finansinių nuostolių rūpinantis vaiku šiam sergant rizika. Esant visoms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos visos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveika, visaverte asmenybe ir tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą dėl priteisto 300,00 Eur išlaikymo dydžio, priteisiant iš jo vaiko L. V. K. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.2. Ieškovė nurodė, kad vaikas lanko baseiną, kas per mėnesį sudaro dar 60,00 Eur. Tačiau ieškovė nepateikė jokių šias jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra duomenų, kad ieškovė kas mėnesį patiria šias išlaidas ir kad vaikas išties lanko baseiną.

19.3. Teismas nepagrįstai savo sprendimu į vaiko būtinuosius poreikius įtraukė tik į ateitį numatytas būsimas 70,00 Eur išlaidas už ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir 20,00 Eur transporto išlaidas, skirtas vaikui vežioti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikym1. Vaikas šiuo metu nelanko darželio, dėl šalyje įvesto karantino neaišku, kada dar jį pradės lankyti, todėl ieškovė nepatyrė šių išlaidų. Be to, vertintina ir tai, kad ieškovė niekur nedirba ir gali pati prižiūrėti vaiką, todėl šios išlaidos nėra būtinos.

19.4. Minusavus neįrodytas išlaidas, skirtas vaiko atostogoms ir baseinui, bei ateityje numatytas išlaidas už darželį ir transportą, vaiko būtinieji poreikiai sudarytų 400,00 Eur per mėnesį. Tokia vaiko poreikių suma atsižvelgiant į vaiko amžių yra reali ir protinga, bei atitinka tėvų turtinę padėtį.

19.5. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas turėjo atmesti kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad vaiko poreikiams tenkinti ji vidutiniškai kas mėnesį išleidžia 600,00 Eur, juo labiau, kad ši jos nurodoma aplinkybė prieštarauja jos pačios vaiko išlaidų paskaičiavimui, kur ji nurodo, kad vaiko išlaikymui iš tiesų skiria 450,00 Eur ir ši suma iki 550,00 Eur turėtų padidėti tik ateityje, kai vaikas pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tai rodo, kad ieškovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei priimant teismo sprendimą neskyrė vaiko išlaikymui 600,00 Eur, kas tik dar kartą patvirtina, kad vaiko realūs poreikiai yra ženkliai mažesni. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės nurodytos neva jos patiriamos 600,00 Eur būtinosios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti smarkiai viršija jos gaunamas pajamas. Nors ieškovė nurodo, kad jai materialiai padeda artimieji, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė gyvena senelių name, todėl ji nepatiria buto nuomos ir komunalinių patarnavimų išlaidų.

19.6. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie tėvų turtinę padėtį, netinkamai taikė normas, reglamentuojančias išlaikymo dydį ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl neteisingai nustatė ne tik vaiko būtinuosius poreikius, bet ir priteisto išlaikymo dydį. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikia apie 600,00 Eur ir kad apeliantas pagal savo turtinę padėtį gali teikti 300,00 Eur dydžio išlaikymą. Teismas net nenustatinėjo, kokio dydžio išlaikymą gali teikti pati ieškovė. Pagal teismo sprendimo logiką, jei tiek apelianto, tiek ieškovės turtinės padėtys yra lygiavertės, teismui nustačius apie 600,00 Eur vaiko būtinuosius poreikius, ieškovė vaikui taip pat turėtų teikti 300 Eur išlaikymą. Vertindamas ieškovės pajamas, kurias galimai gaus tik ateityje, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė gali teikti 300,00 Eur išlaikymą. Ieškovė yra bedarbė ir šiuo metu gauna 60,00 Eur vaiko išmoką ir 280,00 Eur stipendiją. Akivaizdu, kad sprendimo priėmimo metu ji negali savo vaikui teikti 300 Eur išlaikymo, o tai rodo, kad teismas ieškovei nustatė tokį išlaikymo dydį, kokio ji realiai negali suteikti. Teismas nepilnai ištyrė ieškovės turtinę padėtį, manytina, kad ieškovės pajamos turėtų būti didesnės, nes pagal jos gaunamas pajamas ji turi teisę į socialinę paramą. Ieškovė, veikdama kaip rūpestinga mama, ir gaudama minimalias pajamas, veikdama vaiko interesais, privalo išnaudoti visas jai teikiamas lengvatas.

19.7. Teismas netinkamai vertino apelianto turtinę padėtį. apeliantas gauna bedarbio išmoką, kuri iki birželio mėnesio sudaro 772,00 Eur, o po birželio sudarys tik 154,00 Eur. G. V., nuomoja būstą už 340,00 Eur per mėnesį plius už elektros energiją moka 28,00 Eur. Tokiu būdu sumokėjus būtiniausius mokesčius, iki birželio mėnesio man lieka 404 Eur. Vaiko išlaikymui šiuo metu moka 215,00 Eur. (duomenys neskelbiami) yra brangesnis pragyvenimas, todėl jam lieka tik 189,00 Eur, kurių užtenka tik prasimaitinimui. Jei teismas nustatė, kad vaiko maitinimui reikia 150,00 Eur per mėnesį, akivaizdu, kad apeliantui, suaugusiam vyrui, reikalinga didesnė suma. Teismui priteisus iš apelianto po 300 Eur išlaikymą, jam per mėnesį liktų tik 104,00 Eur, kurių neužteks net prasimaitinimui. Teismas netinkamai vertino tas aplinkybes dėl apelianto rankos operacijos. Iš daktaro pažymos matyti, kad po rankų lūžių apeliantui yra skausmingas judėjimo apribojimas, kas apsunkina darbų paiešką ir galimybę atlikti darbus. Teismas pripažino, kad apeliantas turi sveikatos sutrikimą, tačiau nurodė, kad dėl to būklė yra laikina, nes atlikus operaciją, galės dirbti, ir dėl to gali teikti didesnį išlaikymą. Teismas nepagrįstai nevertino esamos situacijos ir apelianto sveikatos būklės, vėlgi priteisto išlaikymo dydį grįsdamas aplinkybėmis, kurios bus tik ateityje. Tiek apelianto, tiek ieškovės socialinės padėtys vienodos - abu pradeda gyventi iš naujo, kitoje šalyje, todėl nesuprantamas teismo diskriminavimas apelianto atžvilgiu. Pagal savo esamą turtinę padėtį apeliantas, padedant jo motinai, gali teikti vaikui 200,00 Eur išlaikymą. Teismas apeliantui nustatė tokį išlaikymo dydį, kokio jis realiai negali suteikti.

19.8. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo iš apelianto buvo priteistas laikinas išlaikymas, apeliantas prašo pakeisti sprendimą, nustatant, kad išlaikymas būtų priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

20. Ieškovė I. K. atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Atsakovo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, yra deklaratyvūs. Atsakovas ignoruoja pateiktus įrodymus dėl vaiko poreikių arba interpretuoja juos savaip.

20.2. Teismas tinkamai įvertino tiek vaiko poreikius, tiek abiejų tėvų turtinę padėtį. Vaiko gyvenamai vietai esant su ieškove, ieškovei ir taip tenka didžioji vaiko išlaikymo našta, ieškovė net neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo, nors atsakovas vengė išlaikyti sūnų trejus metus.

20.3. Atsakovas be pagrindo traktuoja vaiko laisvalaikio ir vaiko atostogų poreikius kaip tapačius.

20.4. 2020 m. balandžio 24 d. ieškovė gavo patvirtinimą dėl darželio Vilniaus savivaldybėje vaikui, kadangi vaikas gavo vietą darželyje, tam bus reikalingos išlaidos, o auklei išlaidos nebus reikalingos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

21. Apeliacinis skundas atmestinas.

22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. K. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija sprendžia, jog neapskųstoje dalyje (dėl bylos nutraukimo pagal atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo) teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nėra nustatyta.

24. Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl to, kokia išlaikymo suma reikalinga nepilnamečiui jų sūnui – šiuo metu ketverių metų amžiaus L. V. K. ir kokią dalį vaikui reikiamo išlaikymo turi skirti vaiko tėvas (atsakovas).

25. Spręsdama šalių ginčą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo (apelianto) ir ieškovės prievolės išlaikyti nepilnametį sūnų egzistavimo faktą ir prievolės dydį lemia CK normos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, t. y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo.

26. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

27. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

28. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

31. Byloje abi ginčo šalys nurodė, kad jų šeimos gyvenama vieta buvo (duomenys neskelbiami). Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) šeimos teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu byloje Nr. LV17P03719 nepilnamečio L. V. K. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, leido ieškovei išsivežti nepilnametį vaiką iš (duomenys neskelbiami) jurisdikcijos į Lietuvą, patvirtino nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti (duomenys neskelbiami) šeimos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Nr. LV17P03719 Lietuvos Respublikoje. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės I. K. ir šalių sūnaus L. V. K. gyvenamoji vieta aktualiu laikotarpiu yra Lietuvoje, atsakovo (apelianto) V. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbiami).

32. Abi ginčo šalys taip pat nurodė, kad ginčo nagrinėjimo metu yra bedarbiai, gauna socialines pašalpas, nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, jog abu turi sveikatos sutrikimų (kurie nurodyto šios nutarties 17 punkte). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, padarė išvadą, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo sveikatos sutrikimai iš esmės neriboja šalių darbingumo lygio. Kitų išlaikytinių šalys neturi. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus bei argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl, nustatęs, jog šalių sūnaus L. V. mėnesio išlaikymo poreikis yra apie 550 Eur per mėnesį (neįskaitant kasmetinio atostogų poreikio), atsižvelgdamas į kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas (apeliantas) turi galimybę skirti vaiko išlaikymui 300 Eur sumą kas mėnesį.

33. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatė per didelius vaiko poreikius, netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, nukrypo nuo kasacinio tesimo išaiškinimų. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

34. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su bylos procesiniais dokumentais, apsilankė ieškovės ir nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoje vietoje ir pateikė pirmosios instancijos teismui išvadą. Išvadoje nurodoma, kad, ieškovė kartu su sūnumi ir ieškovės broliu ir močiute gyvena ieškovės tėvams V. K. ir E. G. ir močiutei F. Z. priklausančiame keturių kambarių name, esančiame (duomenys neskelbiami). Šeimos būstas švarus, tvarkingas, jame yra visi reikiami baldai, buitinė technika, berniukas turi atskirą kambarį, kuriame yra reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Ieškovė Tarnybos atstovui paaiškino, kad į Lietuvą grįžo 2018 m. lapkričio mėnesį, per tą laiką atsakovas su vaiku buvo susitikęs du kartus žaidimų kambariuose, reguliaraus išlaikymo vaikui neteikė, ji viena rūpinasi vaiku, jį išlaiko, auklėja ir ugdo. Ieškovė nurodė, kad jai padeda jos tėvai, seneliai, teigė, kad ji turi 1 000 svarų įsiskolinimą bankui. Tarnyba negalėjo ištirti užsienyje esančio atsakovo buities galimybių, išvadoje nurodė, jog išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai proporcingai vaiko poreikiams, turtinei padėčiai. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

35. Analizuodamas šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ieškovės į bylą pateiktą vaiko poreikių lentelę, aiškiai motyvavo kiekvieno lentelėje įvardinto vaiko poreikio pagrįstumą bei adekvatumą. Nustatydamas proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu. vadovaujantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad šis principas būtų pažeistas.

36. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto skundo argumentu, kad skundžiamame teismo sprendime teismas nepagrįstai į vaiko poreikius įtraukė atostogų išlaidas (apie 40 Eur mėnesiui, kas metams sudarytų iki 500 Eur). Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog kasdienių vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui reikiamų išlaidų poreikis neturėtų būti sutapatinamas su kasmetinių atostogų ar kelionių poreikiu. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto skundo argumentu, kad teismas nesant tam pagrindo į pagrįstų vaiko poreikių sąrašą įtraukė ieškovės nurodytą 60 Eur baseinui reikiamą pinigų sumą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sūnus baseino nelankė, nagrinėjamu atveju negali būti lemiama. Ieškovė paaiškino, kad lankyti baseino sūnus negalėjo dėl susiklosčiusių aplinkybių bei dėl šalyje paskelbto karantino. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neginčijo šio vaiko poreikio. Apelianto argumentas, kad į vaiko poreikius teismas neturėjo įtraukti į ateitį numatomas išlaidas (tiek dėl baseino lankymo, tiek dėl darželio lankymo) nelaikytinas racionaliu. Ieškovė nurodė, kad savivaldybės sprendimu vaikui skirta vieta ikimokyklinėje įstaigoje Vilniuje, rudenį vaikas pradės lankyti darželį. Pažymėtina, kad vaiko ikimokyklinės įstaigos lankymas suprantamas ir reikšmingas tiek įsidarbinti siekiančiai ieškovei, kuriai tenka kasdienė vaiko priežiūra, tiek vaiko lavinimo bei socializavimo tikslu. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 20 Eur suma transporto poreikiui yra neracionali.

37. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neaptarė ieškovės indėlio į vaiko išlaikymą. Ieškovė, su kuria nustatyta nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta, turi rūpintis nepilnamečiu sūnumi, užtikrindama kasdienius sūnaus poreikius ir dėl to patirdama reikiamas vaiko išlaikymo išlaidas. Minėta, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kadangi teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nepilnamečio šalių sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro apytiksliai 500 Eur - 600 Eur, apeliantui esant pakankamai jauno amžiaus, darbingam, nors ir turinčiam laikinų sveikatos problemų, teismo nustatyta pareiga teikti vaikui pusę reikiamos sumos jo poreikių tenkinimui neturėtų būti nepakeliama našta. Apeliantas neįrodė, kad yra išnaudojęs visas galimybes uždirbti didesnę pinigų sumą ar kad objektyviai to padaryti negali. Minėta, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

38. Kiti ginčo šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016, 25 punktas).

40. Atsakovas apeliaciniame skunde teisės taikymo aspektu taip pat kėlė klausimą dėl priteisto išlaikymo nustatymo momento, nurodė, kad teismo nustatyto dydžio išlaikymas turi būti nustatytas nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi iš jo bylos nagrinėjimo metu buvo priteistas laikinas išlaikymas sūnui. Atsakydama į šį klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylos nagrinėjimo eigoje nagrinėjamu atveju neturi įtakos atsakovo prievolės dydžiui ir apimčiai, kadangi atsakovui mokant sūnui teismo nustatyto dydžio išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos ar išieškant jį privestine tvarka, teismo priteista ir atsakovo bylos eigoje sumokėta laikino išlaikymo suma turi būti išskaityta ir sumokamas trūkstamas likutis.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti remiantis šioje nutartyje nurodytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.