Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-294-831/2020 civilinę bylą pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos policijos departamento, atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros ir atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2008-04-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 56-100541-08, kurioje M. V. buvo įtariamas, po to kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK ) 284 straipsnį. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Perdavus bylą nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui (bylos nagrinėjimas truko nuo 2010-05-20 iki 2011-05-26), po šešių teismo posėdžių ši byla buvo perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti. 2013-03-06 ieškovui pareikštas įtarimas jau pagal BK 284 straipsnio l dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

49. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko nuo 2009-12-02 iki 2010-03-24 bei nuo 2011-06-02 iki 2013-04-29 t.y. pirmą kartą 3 mėnesius 22 dienas, antrą kartą 1 metus 11 mėnesių ir 27 dienas.

50. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas valstybės civilinę atsakomybę kildina iš nepagrįstai ilgai jo atžvilgiu užsitęsusio proceso bei nepagrįstai jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo. Ieškovas, pateiktame patikslintame ieškinyje, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė nebuvo nei atidi ir rūpestinga, kiek nurodytomis aplinkybėmis buvo būtina, todėl padarė klaidas (ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatyti ir nepateikti visi reikšmingi tyrimui įrodymai ir aplinkybės), turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę jo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Tačiau teismo vertinimu ieškinyje nėra konkretizuota kokias konkrečiai BPK normas pažeidė prokuroras ir kokiais veiksmais ar neveikimu. Nėra pateikti ir įrodymai, kurie bylotų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neatliekamus ikiteisminio tyrimo metu procesinius veiksmus, vilkinimą bei pažeistus ikiteisminio tyrimo terminus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas ar jo atstovė, kuri gynė tuo metu kaltinamąjį ieškovą, jau nuo bylos gražinimo ikiteisminiam tyrimui papildymo, būtų kreipęsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

51. Teismas akcentavo, kad asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigos baudžiamojo proceso metu nustatytos BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo įteiktas 2009-12-02, o jau 2010-03-24 byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, o po bylos grąžinimo ikiteisminiam tyrimui papildyti 2011-06-02, galutinis pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo įteiktas 2013-03-06, byla perduota teismui 2013-04-29, bei atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekį, teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, kad bylos procesas ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pernelyg ilgas.

52. Teismo vertinimu bylos nagrinėjimas teisme taip pat vyko intensyviai, buvo skiriama po vieną ar du teismo posėdžius į mėnesį, išskyrus laikotarpius, kai buvo atliekamos ekspertizės. Vien ekspertizių atlikimas teisminio proceso metu truko per abi instancijas daugiau nei vienerius metus laiko. Visa tai taip pat neleidžia padaryti pagrįstos išvados, kad procesas teisminio nagrinėjimo stadijoje buvo pernelyg ilgas.

53. Teismas sprendė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008-04-20 pagal nukentėjusiojo skundą atitinka BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytus ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, buvo nulemti pagrįsto įtarimo, jog ieškovas galėjo vykdyti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais.

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

55. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų reikšmę ir pakankamumą ieškovo kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad M. V. apeliacinis skundas tenkinamas ir jis išteisinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

56. Tačiau pasisakydamas dėl antros nusikalstamos veikos kurios padarymu buvo kaltinamas M. V. apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jis išteisinamas ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 puntą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) t.y. jis buvo išteisintas nereabilituojančiais pagrindais. Faktas, jog ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu buvo nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais jokiu būdu negali suponuoti išvados dėl asmens pripažinimo nekaltu. Išteisinamasis nuosprendis šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą.

57. Teismas akcentavo, kad vienas iš ieškinio argumentų yra tas, kad 2015-06-04 Kauno apygardos teismo teisėjas K. D. paskelbė nuosprendį, kuriuo nepagrįstai ieškovui tuo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė, paskyrė kardomąją priemonę- suėmimą, suimant teismo salėje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, gavęs tuo metu nuteistojo ieškovo skundą, šią paskirtą kardomąją priemonę pakeitė į švelnesnę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Teismo nuomone vien faktas, kad ieškovo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir skyrus realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, negali būti vertinamas kaip pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

58. Dėl ieškovo paaiškinimų, kad jis po to, kai buvo išteisintas, pagrįstai tikėjosi, kad K. L. atsakys pagal įstatymą bet ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, teismas sprendė, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra veiksmai susiję su K. L. atžvilgiu pradėtais ar nepradėtais ikiteisminiais tyrimais bei jų baigtimi ir gali būti vertinami tik kaip asmeninio keršto siekimas.

59. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad sveikatos pablogėjimą ieškovas grindžia vien Psichologo išvada Nr. 0012. Šioje išvadoje nurodoma, kad darbo pradžia – 2018 m. gruodžio mėn,, darbo pabaiga 2019 m. sausio mėn. Atkreipė dėmesį, kad nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų ieškojęs pagalbos tuo metu kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas bei baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas, nagrinėjama teisme. Į psichologą pagalbos jis kreipėsi praėjus daugiau nei pusantrų metų po to, kai buvo išteisintas. Teismas sutiko su ieškovu, jog ikiteisminio tyrimo atlikimo ir bylos nagrinėjimo teisme faktas galėjo neigiamai paveikti ieškovo reputaciją. Tačiau, vien reputacijos pablogėjimo fakto šiuo atveju nepakanka pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų jog ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme, pažeidžiant BPK reikalavimus atsakingi pareigūnai būtų paviešinę baudžiamojo proceso duomenis. Ieškovui nepateikus kokių nors objektyvių įrodymų, jog informacijos paskleidimą įvykdė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, ar teismo darbuotojai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovo reputacija minėtu aspektu pablogėjo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo darbuotojų neteisėtų veiksmų. Ieškovo reikalavimai priteisti neturtinę žalą šiuo aspektu atmestini.

60. Teismas pripažino, kad įtarimai bei kaltinimai ieškovui galėjo sukelti dvasinius išgyvenimus. Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką už bendro pobūdžio jausmus (stresą, nerimą, nesaugumą ir pan.) neturtinė žala savaime nėra atlyginama. Neturtinė žala atsiranda, jei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patiriami stiprūs, intensyvūs, įprastų rūpesčių ribas peržengiantys dvasiniai išgyvenimai, kurie turi būti pripažinti kompetentingų specialistų, kurie sugebėtų įvertinti, koks stiprus yra emocinis stresas ir kaip jis paveikė ieškovo dvasinę būseną, sveikatą. Byloje pateikta Psichologo išvada patvirtina, kad remiantis tiriamojo apibūdintą savijautą po patirtų psichotrauminių išgyvenimų, savijautą galima vertinti kaip adaptacijos sutrikimą ir reakciją į psichotrauminį stresą. Tačiau, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog minėtas sutrikimas buvo stiprus, intensyvus, įprastų rūpesčių ribas peržengiantis dvasinis išgyvenimas. Atsižvelgiant į tai, vien ieškovo pateiktas emocinės būklės apibudinimas nesudaro pagrindo žalai kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pasekmei pripažinti.

61. Ieškovas savo teisių pažeidimą bei žalos padarymo faktą taip pat kildina iš per ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso trukmės. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko 1 metus, 11 mėnesių ir 27 dienas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmoje instancijoje truko nuo 2010-03-24 iki 2011-06-02, nuo 2013-05-03 iki 2015-06-04, t.y. 1 metus, du mėnesius ir 9 dienas, apeliacine tvarka vyko 1 metus 8 mėnesius ir 23 dienas. Teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo eigoje nepateisinamai ilgo laikotarpio, kurio metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl aplaidumo ar kitų neobjektyvių aplinkybių neatliko įstatyme numatytų proceso veiksmų siekiant atlikti ikiteisminį tyrimą per kuo trumpiausius terminus. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu užsitęsė nežymiai. Ieškovas BPK 215 straipsnio tvarka neskundė teismui ikiteisminio tyrimo galimo vilkinimo. Teismas nenustatė, jog ikiteisminio tyrimo termino trukmė būtų sukėlusi neproporcingą ieškovo teisių ir laisvių suvaržymą.

62. Teismas įvertinęs vienuolikos tomų dviejų kaltinamųjų baudžiamosios bylos nagrinėjimo intensyvumą teisme nurodė, kad bylos nagrinėjimas teisme vyko sparčiai, buvo apklausta dvidešimt keturi liudytojai, tarp posėdžių nebuvo nepateisinamai didelių laiko tarpų, teismo posėdžiai buvo atidėti dėl objektyvių priežasčių (dėl nukentėjusiojo kaltinamųjų neatvykimo, prokurorės teisėto nebuvimo darbe). Teismas sprendė, jog didelis teismo posėdžių kiekis pirmoje instancijoje buvo objektyviai sąlygotas dideliu proceso dalyvių skaičiumi ir baudžiamosios bylos apimties, todėl laikytinas buvęs reikalingu ir pagrįstu. Remiantis išdėstytu, teismas nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas ieškovo atžvilgiu tęsėsi ilgai dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų, t.y. teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo, todėl neturi pagrindo pripažinti, kad dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmės buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, padarė išvadą, kad valstybės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu šiuo atveju nekilo, todėl ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestini. Nagrinėjamu atveju nėra konstatuotas ieškovo teisės į teisingą teismą pažeidimas, todėl pagrindas pripažinti jo teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą, neatsirado. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 677 Eur dydžio kelionės išlaidų priteisimo baudžiamajame procese atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

63. Apeliaciniu skundu ieškovas M. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

63.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes iš sprendimo argumentų matyti, kad teismas buvo šališkas, nesivadovavo naujausia Kasacinio teismo praktika, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje netinkamai taikė CK 6.272 straipsnį ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Išanalizavus teismo motyvus yra akivaizdu, kad teismas neįsigilino į ieškinyje išdėstytus faktus ir motyvus, todėl ieškovas nurodė, kad juos kartoja apeliaciniame skunde.

63.2. Nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2008-04-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 56-100541-08, kurioje jis M. V. buvo įtariamas, po to kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ir priimtas panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžio dalį, kuria M. V. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose bei jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, ir priimti naują nuosprendį: M. V. išteisinti - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). M. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti -panaikinti.

63.3. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Nurodė, kad Kasacinėje praktikoje yra suformuluoti specifiniai valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai - laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Vien aplinkybės, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų ir kad nenustatyta sąmoningo jų siekio nuslėpti ar neatskleisti faktinių aplinkybių, nepaneigia, kad šiuo atveju egzistuoja neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019). Nurodo ir eilę kitų Kasacinio teismo nutarčių. Be to, nurodė, kad teismas nesivadovavo paskutine Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. liepos 1d. civilinės bylos Nr. 3K-3-205-313/2020, kurioje nurodyta Kasacinio teismo praktika šio pobūdžio bylose, ko pasėkoje neteisingai vertino valstybės atsakomybę dėl per ilgo baudžiamojo proceso.

63.4. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017 28, 29 punktai; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 22, 25-27, 30 punktas; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 43, 59-61 punktas).

63.5. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad, tiek prokurorė atlikdama ikiteisminio tyrimo priežiūrą, surašydama net du kaltinamuosius aktus, nenorėdama nustatyti tikrosios tiesos kuo greičiau, o vilkindama procesą kuris užsitęsė devynerius metus, tiek jau po išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, nenusišalinus nuo ikiteisminio tyrimo dėl K. L. baudžiamosios atsakomybės klausimo už melagingų parodymų davimo, nutraukė jį, tuo visai negindama teisingumo. Nei prokurorė E. P., nei kaltinamąjį nuosprendį ieškovui priėmęs Kauno apygardos teismo teisėjas K. D. tinkamai neįvertino visų įvykio liudytojų parodymų. Kauno apygardos teismas, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, padarė BK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

63.6. Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę jo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, todėl yra įsitikinęs, kad byloje įrodyti neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir ieškovui atsiradusios neturtinės žalos, kaip valstybės civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos.

63.7. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos teisėsaugos pareigūnų klaidos negali būti pripažintos vien tik žmogišku apsirikimu ir (ar) suklydimu, neturėjusiu įtakos ieškovo teisėms baudžiamojo proceso metu. Nors šiuo atveju ir buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), tačiau jis tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas ne rūpestingai ir neatsakingai. Dėl nurodytų klaidų jam buvo nepagrįstai surašyti 2 kaltinamieji aktai ir baudžiamoji byla net du kartus perduota teismui, net devynis metus buvo paskirta kardomoji priemonė, kas varžė jo normalų gyvenimą, negalėjo išvykti atostogų, nes teisėjas neišleido, be jokio pagrindo jau po bylos išnagrinėjimo buvo suimtas teismo salėje ir suimtas prabuvo keturis mėnesius, o baudžiamasis procesas iki visiško išteisinimo truko beveik devynerius metus. Dėl šių klaidų K. L., dėl kurio melagingų parodymų ieškovas nukentėjo, išvengė atsakomybės. Todėl tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui.

63.8. Ieškovo byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė nebuvo nei atidi ir rūpestinga, kiek nurodytomis aplinkybėmis buvo būtina, todėl padarė klaidas (ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatyti ir nepateikti visi reikšmingi tyrimui įrodymai ir aplinkybės), turėjusias esminę ir lemiamą jo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

63.9. Sprendžiant dėl to, ar šiuo atveju egzistuoja teismo, priėmusio dėl jo apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėti veiksmai, pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-16 nuosprendyje konstatavo, kad Kauno apygardos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje konstatuotas teisėsaugos pareigūnų klaidas ir vertinant kartu su jomis, teismui tinkamai neįvykdžius pareigos įrodymus (tarp jų nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, ekspertų išvadas) įvertinti išsamiai ir nešališkai, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju prisidėjo prie esminio ieškovo teisių pažeidimo baudžiamajame procese.

63.10. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata ir yra pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, įgyvendinamos nacionalinėje teisėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Baudžiamasis procesas prasidėjo 2008-04-20 bei truko iki 2017-03-16, kai įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis. Bendra baudžiamojo proceso trukmė - beveik 9 metai (iš jų: ikiteisminis tyrimas pirmą kartą - 21 mėnesiai (nuo 2008-04-20 iki 2010-01-21, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota Prienų rajono apylinkės teismui); bylos nagrinėjimo Prienų rajono apylinkės teisme terminas - 1 metai (nuo 2010-05-20 iki 2011-05-26), ikiteisminis tyrimas antrą kartą 1 metai ir 11 mėnesių (nuo 2011-05-27 iki 2013-04-29, kai buvo įteiktas naujas kaltinamasis aktas), teisminis nagrinėjimas Kauno apygardos teisme, teisminio nagrinėjimo laikas - 2 metai (nuo 2013-06-17 iki 2015-06-04), bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme , teisminio nagrinėjimo laikas 1 metai ir 5 mėnesiai (2015-10-01- 2017-03-16). Pagrįstai mano, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, nes vien tas faktas, kad ikiteisminis tyrimas pirmą kartą buvo atliktas tiek netinkamai, kad Prienų apylinkės teismas po šitiek laiko grąžino tyrimui papildyti, grąžinus faktiškai nieko nebuvo atliekama, tik be jokių papildomų įrodymų buvo pasunkintas kaltinimas, į prašymus neatsižvelgta, Kauno apygardos teismas į pagrįstus prašymus neatsižvelgė, ko pasėkoje Lietuvos apeliacinis teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, po ko pripažino visišką Kauno apygardos teismo nuosprendžio nepagrįstumą ir ydingumą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-16 išteisinamojo nuosprendžio Lietuvos generalinė prokuratūra kasacine tvarka neskundė, tad darytina išvada, kad pripažino faktą, kad M. V., jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, vadinasi beveik devynis metus užsitęsęs baudžiamasis persekiojimas buvo nepagrįstas, neteisėtas.

63.11. Beveik keturių mėnesių suėmimas, kuris buvo atliktas teismo salėje, nesant jokių tam teisėtų priežasčių yra tiesiog piktnaudžiavimas teise, nes kitaip, kaip teisėjo jam suteiktos galios demonstravimo, tai įvardinti negali. Suimant teismo salėje buvo akivaizdžiai apribota jo judėjimo laisvė, nebuvo laikomasi šios procesinės prievartos priemonės skyrimo pagrindų, pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl suėmimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Suėmimas sukėlė didžiulius išgyvenimus, moralinį, dvasinį pažeminimą, asmenybės sumenkinimą, sveikatos sutrikimus. Dėl suėmimo negalėjo būti kartu su savo šeima, net pasimatymus su šeimos nariais teisėjas buvo uždraudęs. Nepagrįstai taikytos procesinės prievartos priemonės taikymas pažeidė Konvencijos protokolo Nr. 1 pirmajame straipsnyje įtvirtintą proporcingumo bendrajam interesui principą, kas reiškia, taikytų apribojimų neteisėtumą ir tai yra pagrindas ieškovui reikalauti žalos atlyginimo.

63.12. Dėl šios bylos patyrė nepatogumus, nes apie jį iš neigiamos pusės rašė spauda, rodė per televiziją, kur buvo pavaizduotas kaip neigiama asmenybė, kad yra dangstomas, nes yra buvusio policininko sūnus. Jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Visas šis procesas atsiliepė sveikatai, kurios pasekmes jaučia iki šiol. Nuo patirtų išgyvenimų, nervinių sukrėtimų per visą ikiteisminį tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką teismuose, negalėjo normaliai dirbti ir užsidirbti, dėl šios bylos iširo jo santykiai su gyvenimo drauge, per visą šį laikotarpį patyrė daug neteisybės, o ir po teismo matydamas, kad ne visi Lietuvos piliečiai yra lygūs, nes K. L. taip ir liko nenubaustas, nors Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai pasisakė šiuo klausimu, liko nusivylęs, kad ne visi, kurie nusikalto neišvengia atsakomybės ir tai yra padaroma dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

63.13. Baudžiamojo persekiojimo metu dėl uždelsto ir neefektyvaus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo jam padaryta neturtinė žala 50000 Eur. Ilgą laiką būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, išgyveno netikrumo, neteisybės jausmą, patyrė pažeminimą, aplinkinių nepagarbą, buvo pažemintas jo autoritetas, spaudoje buvo viešinama jį žeminanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, dėl baudžiamojo proceso metu vykdytų veiksmų, išgyveno nerimą dėl proceso baigties, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo įprastinę savijautą, užsitęsęs procesas neabejotinai pakenkė jo, kaip jauno žmogaus, kuris turėjo savo verslą reputaciją, buvo sumenkintas jo, kaip žmogaus, verslininko autoritetas, teko laikinai nedirbti, sugriuvo gyvenimo planai, pradėtas baudžiamasis persekiojimas jį pavertė nepageidaujamu asmeniu, dėl viso to jis patyrė didžiulę įtampą, dvasines ir fizines kančias, sutrikdyta sveikata.

63.14. Be neturtinės žalos patyrė ir 677 Eur turtinę žalą už kuro sąnaudas vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokuratūrą, teismus, dėl vykimo nurodė duomenis remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga remdamasis atliktomis apklausomis, akistata, kitais ikiteisminio tyrimo veiksmais, teismo posėdžių datomis ir kita. Iš viso buvo sunaudota ne mažiau 677 litrų dyzelino. Kadangi kvitų nėra išsaugojęs, tačiau pažiūrėjus į tuo laikotarpio buvusias kuro kainas matyti, kad jos visą laiką buvo didesnės nei 1 Eur už 1 litrą dyzelio, todėl prašo mažiausios kainos.

63.15. Iš ieškinyje pateiktų faktų, iš prijungtų baudžiamosios bylos ir ikiteisminio tyrimo K. L. atžvilgiu bei iš teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir teismo sprendime atmetimo motyvų, mano, kad teisėjas buvo saistomas tos aplinkybės, kad šioje byloje buvo nagrinėjama prokurorės E. P. (buvusios bendradarbės), Kauno apygardos teismo teisėjo K. D. kuris ir šiuo metu dirba Kauno apygardos teisėju ir kuris apeliacine tvarka turi teisę nagrinėti teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą, nes Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjai nagrinėja tiek civilines, tiek ir baudžiamąsias bylas, todėl negalėjo būti objektyvus, ko pasėkoje priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas.

63.16. Teismas sprendime visiškai nieko nemotyvavo dėl to fakto, kad ieškovas ir jo atstovė pasisakė apie tai, kad šioje byloje pažeidžiant teisėsaugos pareigūnų nepriklausomumą, draudimą kištis į bylos teisingą ištyrimą, šiuo konkrečiu atveju nesuprantama kokiu pagrindu nukentėjusiojo K. L. mama, nors ji jokia proceso dalyvė, o K. L. yra pilnametis, bet rašė skundą Seimo nariui A. B., o šis persiuntė šį skundą Generaliniam prokurorui, nurodydamas duoti atsakymą K. L. ir jam, kaip Seimo nariui. Toks politikų kišimasis į baudžiamosios bylos tyrimą yra netoleruotinas ir laikytinas, kad valstybė neužtikrino ikiteisminio tyrimo ir teismų nepriklausomumo ir klausymo tik įstatymo principo.

63.17. Teismas visai nepaisė, kad įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pripažinta, kad 2008-04-20 naktį buvo du įvykiai, kurie nepagrįstai buvo sujungti į vieną, ko pasėkoje M. V. iš viso be jokio teisėto pagrindo buvo pareikštas įtarimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o tuo pačiu ir byla perduota Kauno apygardos teismui. Šis veiksmas prokuratūros buvo atliktas dirbtinai, nes terminas pagal BK 284 straipsnį artėjo prie senaties patraukimo baudžiamojon atsakomybėn suėjimo, todėl negavus jokių naujų įrodymų po bylos sugrąžinimo iš Prienų apylinkės teismo, prokuratūra neteisėtai teikė įtarimą pagal šį straipsnį, nors prieš tai, atsakydama į K. L. skundus šiuo klausimu savo dokumentuose rašė, kad M. V. šio nusikaltimo nepadarė. Teismas sprendime nors išvardijo pareigūnų veiksmus, bet išsamaus jų teisinio vertinimo neatliko, tuo pažeidė Kasacinio teismo praktiką.

63.18. Teismas, vertindamas pareigūnų veiksmus, padarė neteisingas išvadas M. V. atžvilgiu. Iš baudžiamosios bylos 10 tomo 100-101 lapų matyti, kad M. V.2014-05-05 neatvyko į teismo posėdį dėl ligos. Medicininė pažyma dėl neatvykimo į teismą pagal galiojančią formą pateikta teismui. Ir tai vienintelis kartas kai ieškovas dėl ligos neatvyko į teismo posėdį. Net teismo posėdžio protokole nurodyta, kad neatvykimo priežastis yra pateisinama. Teismas sprendime įvardija ligą kaip ieškovo kaltę. Dėl antro neatvykimo į teismą, kurį teismas įvardijo, kad neatvyko ieškovas dėl jo kaltės, ko pasėkoje Kauno apygardos teismas priėmė nutartį atvesdinti į teismą. Iš pateiktų 10 tomo 174-194 lapų matyti, kad teismo teiginys, kad 2015-02-23 teismo posėdis neįvyko dėl ieškovo kaltės yra ne tik, kad neteisingas, bet ir šališkas bei nesąžiningas. Iš 10 tomo 186 lapo matyti, kad Kauno apygardos teismas nederinęs su proceso dalyviais paskyrė bylos nagrinėjimą 2015-02-23 9 val. Advokatas V. S., kuris gynė D. P. 2015-02-20 pateikė prašymą teismui, kuriuo prašė teismo posėdį atidėti, nes tą pačią dieną turėjo dalyvauti byloje Kauno apylinkės teisme, kuri iš anksto buvo suderinta su visais proceso dalyviais. Gynėjas V. S. informavo visus proceso dalyvius, todėl suprasdami, kad be gynėjo, kuris užimtas kitoje byloje, teismo procesas negalimas, advokatė A. B., prokurorė E. P. ir M. V. bei D. P. prašė atleisti teismo nuo dalyvavimo tame teismo posėdyje. Tai, kad tokioje situacijoje teismas 2015-02-24 priėmė nutartį kaltinamuosius atvesdinti yra dar vienas iš įrodymų, jog Kauno apygardos teisėjas K. D. šioje byloje buvo šališkas ir neobjektyvus, nes šis teismo posėdis neįvyko ne dėl M. V. kaltės ir tokio pobūdžio procesinis sprendimas tikrai buvo nereikalingas bei perteklinis. Teismas, kuris nagrinėja civilinę bylą privalo objektyviai žiūrėti į bylos dokumentus, o ne formaliai parašyti teiginius, kurie iškreipia realybę ir neprisideda prie teisingo sprendimo priėmimo.

63.19. Teismo teiginys, kad šio teismo proceso metu buvo skirta ir ekspertizė, kuri buvo atliekama nuo 2014-06-12 iki 2015-02-04 pasako tai, kad net aštuonis mėnesius užtruko medicininės ekspertizės atlikimas Kauno apygardos teisme, tačiau teismas visai nevertino to fakto, kad prieš išsiunčiant bylą į Kauno apygardos teismą, kai buvo teikiami prašymai ikiteisminiam tyrimui papildyti, tai prokurorė E. P. atmetė šį prašymą , kaip ir kitus pagrįstus prašymus, ko pasėkoje Kauno apygardos teismas priėmė neteisingą sprendimą, o ikiteisminio tyrimo ir teismo klaidas turėjo taisyti Lietuvos apeliacinis teismas.

63.20. Teismas ginčo sprendime rašo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko nuo 2009-12-02 iki 2010-03-24 bei nuo 2011-06-02 iki 2013-04-29, t.y. pirmą kartą 3 mėnesius 22 dienas, antrą kartą 1 metus 11 mėnesių ir 27 dienas. Nors teismas šiais teiginiais nori pateisinti pareigūnus, tačiau tai, kad net po šešių teismo posėdžių Prienų apylinkės teisme buvo paprašyta papildyti ikiteisminį tyrimą pagal K. L. prašymą ir Prienų teismas tam davė 3 mėnesius, tačiau kaip matyti ikiteisminis tyrimas truko beveik 2 metus. Teismo motyvai, kad buvo atlikta daug veiksmų yra niekiniai, nes be prokurorės prašymų teismui pratęsti tyrimą nieko nėra, o kas liečia ieškovą, tai jo atžvilgiu iš viso naujų įrodymų dėl jo kaltės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 puntą nebuvo. Prokurorė atmetė labai teisėtą prašymą atlikti eksperimentą, kad išsiaiškinti visus prieštaravimus, nes M. V. nuo pat pradžių kaltę neigė, parodymus davė visą laiką vienodus, tuo tarpu K. L. visą laiką juos keitė ir tik tinkamas ikiteisminio tyrimo veiksmų planas būtų nulėmęs, kad ši byla būtų buvusi išaiškinta žymiai greičiau, be jokių pasekmių ieškovui.

63.21. Teismas ginčo sprendime priėjo neteisingos išvados, kad atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekį, negalima konstatuoti, kad bylos procesas ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pernelyg ilgas. Ši byla tikrai nebuvo sudėtinga, jeigu pareigūnai būtų iš pat pradžių atlikę tinkamai savo pareigas, būtų kritiškai žiūrėję į K. L. parodymų melagingumą, nepataikavę politikams, tai nei dviejų procesų pirmos instancijos teisme, nei apeliacinio proceso būtų nereikėję.

63.22. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad vien ekspertizių atlikimas teisminio proceso metu truko per abi instancijas daugiau nei vienerius metus laiko. Visa tai taip pat neleidžia padaryti pagrįstos išvados, kad procesas teisminio nagrinėjimo stadijoje buvo pernelyg ilgas. Tai visiškai nepagrįsta, nes jei prokurorė kaip principinga ikiteisminio tyrimo pareigūnė, kurios pareiga žiūrėti, kad ikiteisminis procesas būtų teisingas, išgirdusi, kad K. L. tvirtina, jog byla yra suklastota, būtų skyrusi rašysenos ekspertizę nedelsiant, tokios trukmės proceso būtų nebuvę.

63.23. Teismo sprendime parašyta, kad ieškinyje nėra konkretizuota kokias konkrečiai BPK normas pažeidė prokuroras ir kokiais veiksmais ar neveikimu. Nėra pateikti ir įrodymai, kurie bylotų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neatliekamus ikiteisminio tyrimo metu procesinius veiksmus, vilkinimą bei pažeistus ikiteisminio tyrimo terminus. Duomenų, kad ieškovas ar jo atstovė, kuri gynė tuo metu kaltinamąjį ieškovą, jau nuo bylos gražinimo ikiteisminiam tyrimui papildymo, būtų kreipęsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Šie teismo teiginiai ne tik, kad nepagristi, bet ir neteisingi. Byloje apstu prašymų atlikti veiksmus, bet iš patirties yra žinoma, kad šie skundai dėl pernelyg ilgo proceso yra atmetami ir naudos neduoda, jeigu atmetė prašymą nutraukti bylą ir kitus, tai dėl termino tikrai būtų atmetę.

63.24. Teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, buvo nulemti pagristo įtarimo, jog ieškovas galėjo įvykdyti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais. Tai yra netiesa, nes įtarimai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą jam pareikšti iš viso nepagrįstai, kaip ir Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, kad šie du ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną buvo nepagrįstai. Prieš tai prokuratūra tvirtino, kad M. V. šio nusikaltimo nepadarė.

63.25. Teismo vertinimas, kad vien faktas, kad ieškovo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir skyrus realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, negali būti vertinamas kaip pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti, nepagrįstas. Apelianto vertinimu, atseit ko nori ieškovas, gi Lietuvos apeliacinis teismas tenkino skundą ir po keturių mėnesių jį paleido. Mano, kad taip negali ir neturi būti teisinėje valstybėje, priešingu atveju pareigūnai ir ateityje manys, kad jie yra neliečiami ir darys ką nori.

63.26. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovų atstovų teismo posėdžio metu išsakytais pastebėjimais, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra veiksmai susiję su K. L. atžvilgiu pradėtais ar nepradėtais ikiteisminiais tyrimais bei jų baigtimi ir gali būti vertinami tik kaip asmeninio keršto siekimas. Nesutinka su teismo teiginiais, kiekvienas žmogus turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir tikėtis teisingumo, tikėtis, kad teismui visi prieš įstatymą yra lygūs.

63.27. Teismas sprendime visiškai be jokio pagrindo nurodė, kad Konstitucinis teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad asmuo, darantis nusikalstamas veikas, ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo, t.y. žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus. Tačiau teismas neaišku kokiu pagrindu nurodė, kad ieškovas yra asmuo darantis nusikalstamas veikas. Teismas dar viename procese įvardina tuo kuo nesi vien už tai, kad drįsai kreiptis į teismą gindamas savo teisėtus interesus.

64. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

64.1. Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės beveik tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip patį papildomą ieškinį Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde iš esmės nepateikta jokių papildomų duomenų ir argumentų, kurie nebūtų žinomi ir nagrinėti pirmos instancijos teisme.

64.2. Teismas vadovavosi ne tik atsakovo atstovų parodymais, teiginiais, nuomone, bet ir pateiktais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė pagal įrodymų vertinimo taisykles, sprendime pateikė išsamią ir aiškią teismo posėdyje ištirtų įrodymų (rašytinių įrodymų, bylos proceso dalyvių paaiškinimų) visumos analizę, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naikinti sprendimą M. V. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

65. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

65.1. Apeliacinio skundo teiginiai, argumentai ir motyvai nepagrįsti, atkartojami teiginiai, aplinkybės, kurie buvo nurodyti ieškinyje. Atsakovė pritaria savo nuomonei išsakytai atsiliepime į patikslintą ieškinį, taip pat į kitų Lietuvos valstybės atstovų atsiliepimus.

65.2. Apeliantas nurodo, kad teismas nesivadovavo paskutine Kasacinio teismo praktika šio pobūdžio bylose, ko pasėkoje neteisingai vertino valstybės atsakomybę dėl per ilgo proceso. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. liepos 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020 ). Šioje civilinėje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant ieškovų teisės į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą. Iš 2020-07-01 nutarties matyti, kad teismas Kasacine tvarka bylą nagrinėjo antrą kartą. 2019-07-04 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019-01-07 nutartį, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas, perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nustatęs šiuos pažeidimus, sprendžiant dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės: 1) proceso trukmės požiūriu vertintino laikotarpio pradžios momento tinkamas nustatymas; 2) baudžiamojo proceso intensyvumo vertinimas; 3) baudžiamosios bylos sudėtingumo vertinimas; 4) specialistų išvadų rengimo trukmės vertinimas; 5) teismo posėdžių atidėjimo priežasčių vertinimas; 6) kaltinamųjų elgesio įtaka proceso trukmei.

65.3. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino visus aukščiau paminėtus Kasacinio teismo nutartimi įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektus ir motyvuotai argumentavo padarytas išvadas savo 2020-08-14 sprendime. Teismas padarė išvadą, kad vertinant vienuolikos tomų dviejų kaltinamųjų baudžiamosios bylos nagrinėjimo intensyvumą teisme matyti, jog bylos nagrinėjimas teisme vyko sparčiai, buvo apklausta dvidešimt keturi liudytojai, tarp posėdžių nebuvo nepateisinamai didelių laiko tarpų, teismo posėdžiai buvo atidėti dėl objektyvių priežasčių (dėl nukentėjusiojo, kaltinamųjų neatvykimo, prokurorės teisėto nebuvimo darbe). Teismas nusprendė, kad didelis teismo posėdžių kiekis pirmoje instancijoje buvo objektyviai sąlygotas dideliu proceso dalyvių skaičiumi ir baudžiamosios bylos apimties, todėl laikytinas buvęs reikalingu ir pagrįstu. Teismas teisingai nurodė sprendime, kad neturi pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas ieškovo atžvilgiu tęsėsi ilgai dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų, t.y. teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo, todėl neturi pagrindo pripažinti, kad dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmės buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo pagrįstai atmestas.

65.4. Apeliantas nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis, nurodo savo vertinimo kriterijus, kurie labiau priskirtini prie baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių ir jų vertinimo. Apeliacinis skundas kaip ir ieškinys grindžiami būtent vertinamųjų faktinių aplinkybių aspektu. Detaliai nagrinėjamos nustatytos faktinės aplinkybės, apklausos ir jų vertinimas. Šios bylos dalyku negali būti įrodymų baudžiamojoje byloje vertinimas. O įrodymų vertinimas, nesutapęs su aukštesnės instancijos teismo vertinimu - negali būti pripažintas neteisėtu.

65.5. Apelianto teiginiai, kad sprendimą priėmė šališkas teismas, kad buvo kišimasis į baudžiamosios bylos tyrimą, dirbtinai (reikia suprasti sąmoningai) be jokio teisėto pagrindo du įvykiai buvo sujungti į vieną, ko pasėkoje M. V. iš viso be jokio teisėto pagrindo buvo pareikštas įtarimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą , o tuo pačiu ir byla perduota Kauno apygardos teismui, kad Kauno apygardos teisėjas K. D. baudžiamojoje byloje buvo šališkas ir neobjektyvus, - yra ne tik nesuprantami, bet ir laikytini nepagrįstu prasimanymu. Byloje nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų aukščiau paminėtus apelianto teiginius. O ieškovo ir jo atstovės sistemingai kartojamos aplinkybės dėl K. L. (nukentėjusiojo) atžvilgiu pradėtų ar nepradėtų ikiteisminių tyrimų vertinami tik kaip asmeninio keršto siekimas.

66. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

66.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, atliktų procese veiksmų, bylos nagrinėjimo teisme, priimto galutinio sprendimo, išnagrinėjęs ieškovo reikalavimus ir įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, pagrįstai ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

66.2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje, vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes tiek baudžiamojo proceso požiūriu, tiek civilinės teisės požiūriu baudžiamojoje byloje, šių veiksmų atlikimas ir ikiteisminio tyrimo pratęsimas jiems atlikti buvo teisėti, nes reikėjo surinkti papildomai duomenų dėl nukentėjusiojo K. L. sveikatos sutrikdymo masto, atlikti rašysenos ekspertizę (K. L.). Šiuo atveju tyrimo ir nagrinėjimo išsamumas buvo reikalingi, siekiant kvalifikuoti nusikalstamą veiką, patikrinti nukentėjusiojo parodymus. Tokiu būdu ilgesnis baudžiamasis procesas baudžiamojoje byloje šiuo atveju yra pateisinamas, nes ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai siekė gauti bylai reikšmingus duomenis, t. y., jie tinkamai organizavo ir vykdė baudžiamąjį procesą,

66.3. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimas teisme vyko sparčiai. Didelis teismo posėdžių kiekis pirmoje instancijoje buvo objektyviai sąlygotas dideliu proceso dalyvių skaičiumi ir baudžiamosios bylos apimties, todėl laikytinas buvęs reikalingu ir pagrįstu. Teismas pagrįstai pripažino, jog ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas ieškovo atžvilgiu tęsėsi ilgai ne dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų, t.y. teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo, todėl neturėjo pagrindo pripažinti, kad dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmės buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

66.4. Teismo sprendimų (nuosprendžių) peržiūra instancine tvarka yra viena iš asmens teisių į tinkamą procesą užtikrinimo priemonių. Pirmiausia byloje surinkti įrodymai tiriami pirmosios instancijos teisme. Kadangi sprendimą teismas priima savarankiškai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, dažniausiai proceso dalyviai pasinaudoja savo teise skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašydami patikrinti jo pagrįstumą ir teisėtumą bei iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus, kad būtų nustatyta jų teigiama tiesa. BPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio gali būti paduodamas bet kokiais pagrindais ir motyvais, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas gali spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus.

66.5. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų reikšmę ir pakankamumą ieškovo kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Išteisinamasis nuosprendis šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti buvus neteisėtiems ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmams, organizuojant, kontroliuojant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

66.6. Teismo paskirtoji kardomoji priemonė - suėmimas, buvo paskirta laikantis BPK nuostatų. BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantui buvo pakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti į kardomąją priemonę - suėmimą. Teismas pakeisdamas kardomąją priemonę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

66.7. Nagrinėjamoje civilinėje byloje, nenustačius valstybės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą. Tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksniai gali būti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

67. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

68. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

69. Civilinės bylos duomenimis, baudžiamosios bylos bei baudžiamoje byloje Nr. 1A-28-495/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-16 nuosprendžiu nustatyta, kad 2008-04-20 naktį, netoli disko baro (duomenys neskelbtini), grupė asmenų sumušė K. L., kuriam dėl padarytų sužalojimų buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Policijos įvykių suvestinė patvirtina, kad 2008-04-20 02.58 val. buvo gautas pranešimas apie muštynes, vykusias prie disko baro, esančio (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo K. L. suduota keletas smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Po medikų apžiūros, išleistas gydytis į namus ambulatoriškai (t.1, b.l.18). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. 2009-06-15, 2009-12-18 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras davė nurodymus dėl tyrimo veiksmų atlikimo ( t.1, b.l.4, 6). 2008-12-13 buvo kreipiamasi į spaudą su prašymu mačiusius muštynes informuoti policiją ( t.2, b.l. 34). M. V. buvo apklaustas liudytoju 2008-05-19, jam 2009-12-14 buvo pateiktas įtarimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, parodymus duoti jis atsisakė (t.1, b.l.73-74). Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas M. V. paskirta 2009-12-14. ( t.1., b.l. 77-80). Iš bylos duomenų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, apklausiamas nukentėjusysis, liudytojai, atlikta akistata tarp M. V. ir G. M., pavesta specialistams nustatyti nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, sužalojimo laipsnį, buvo vykdomi asmenų atpažinimai, surašyti asmens parodymo atpažinti protokolai, paimtos ir tirtos skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais ir kt.

70. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2009-12-18 nukentėjęs K. L. reiškė eilę prašymų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, asmenų nustatymo, apklausos ir kt. ( 2t., b.l. 884,85). 2009-12-22 nukentėjusiojo prašymas tenkintas iš dalies, dėl kitų prašymų nurodoma, kad jie nepagrįsti, kad kiti užvilkins tyrimą ( 2t., b.l. 99-103). 2010-01-14, 2010-02-02 nukentėjusiojo skundai dėl ikiteisminio tyrimo papildymo atmesti ( 2t. b.l. 112-113, 119). M. V. susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl ikiteisminio tyrimo papildymo pareiškė prašymą bylą nutraukti, nurodė, kad byloje esantys prieštaringi ir neatitinkantys tikrovės. Prašymas atmestas ( 2t., b.l. 109, 121). Kaltinamasis aktas surašytas 2010-03-22. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad dėl įvykio automobilių stovėjimo aikštelėje, prie baro (duomenys neskelbtini) buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai – (BK 284 straipsnio 1 dalis M. V. ir D. P. atžvilgiu byla perduota nagrinėti ir teismui – t. 2, b.l. 123); ir dėl K. L. nenustatytų asmenų padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo take, esančiame tarp parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir baro (duomenys neskelbtini) (t.5, b.l. 1-2). 2009-12-18 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 138 straipsnio 1 dalies atskirtas į atskirą tyrimą, nurodant, kad nepavyko nustatyti asmenų, kurie sumušė K. L. ( t.1., b.l.6-7).

71. 2010-04-02 Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui (3t. b.l.2). 2010-05-10 nutartimi teismas paskyrė 2010-05-20 teismo posėdį, kuris dėl neatvykusio kaltinamojo D. P. (neįteiktas šaukimas), advokatės, nukentėjusiojo (serga) bylos nagrinėjimas atidėtas 2010-09-14 ( 2t., b.l. 36, 37). 2010-09-14 bylos nagrinėjimas atidėtas 2010-11-23, kadangi neatvyko M. V. gynėja (serga), neatvyko eilė liudytojų, jiems neįteikti šaukimai (3t.,b.l. 80,81). 2010-11-23 bylos nagrinėjimas apklausus atvykusius asmenis atidėtas 2010-02-03, atidėtas 2011-02-03 dėl dalies liudytojų neatvykimo 2011-02-03 (3t.b.l. 127-136, 4t. b.l. 13-19). 2011-04-11 teismo posėdžio metu nukentėjęs pareiškė prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Teismas padarė pertrauką iki 2011-05-26 ir suteikė nukentėjusiajam galimybę per mėnesį suformuluoti tikslų prašymą ir kaltinimą (4.b.l. 57-61).

72. Prienų rajono apylinkės teismas 2011-06-02 nutartimi tenkino nukentėjusiojo K. L. prašymą, baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (t.4, b.l. 84-85). Minėtoje nutartyje nurodoma, kad nukentėjusysis K. L. pateikė teismui prašymą dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pakeitimo. Jame nukentėjusysis prašo paskirti papildomą teismo medicinos ekspertizę, kuri nustatytų objektyvų nukentėjusiojo K. L. sužalojimų mąstą, pakeisti kaltinime nurodytos kaltinamųjų M. V. ir D. P. veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t.y. BK 135 straipsnio 2 dalyje 8 punkte. Teisminio nagrinėjimo metu, įvertinęs nukentėjusiojo prašyme išdėstytus argumentus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, prokuroras paprašė perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prokuroras nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra 2009-12-18 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo bylos į atskirą tyrimą išskyrė tyrimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl K. L. padarytų sužalojimų (sulaužytų dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos, išnarinto dešinio laivakaulio). Teisme patenkinus nukentėjusiojo prašymą nusikalstamos veikos aplinkybes tirti vienoje byloje, dėl tos pačios nusikalstamos veikos būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas, sujungti du atskirus tyrimus į vieną galima tik ikiteisminio tyrimo metu. Be to, norint nukentėjusiojo patirtus sužalojimus kvalifikuoti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, būtina atlikti naują specialų tyrimą, t.y. skirti užduotį specialistams dėl papildomų K. L. sužalojimų įvertinimo. Tik turint objektyvius duomenis - specialistų išvadas (ekspertizės aktus), kurie patvirtintų, kad K. L. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo. Teisminio nagrinėjimo metu atlikti papildomus tyrimus dėl sužalojimo masto nustatymo yra pakankamai sudėtinga, tai paprasčiau ir operatyviau galima atlikti ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo baudžiamąją bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant trijų mėnesių terminą.

73. Konkrečiu atveju, civilinėje byloje teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į ikiteisminiame tyrime atliktus veiksmus, nukentėjusiojo reikštus prašymus yra pagrindo tikėtinai išvadai, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo išsamus ir savalaikis. Nes klausimus dėl ikiteisminio tyrimo trūkumų, kurie buvo atmesti, nukentėjęs K. L. iškėlė ir bylą nagrinėjant teisme. Nors ir teikė papildomus, naujus įrodymus dėl jam padarytų sužalojimų pasekmių, bet daugelis prieštaravimų buvusių iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui, liko nepašalinti. Taigi įvertinus ieškovo reikalavimų esmę, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta yra pagrindo išvadai, kad baudžiamojo proceso trukmę lėmė neišsamus ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į skirtų teismo posėdžių datas Prienų rajono apylinkės teisme, teismo posėdžių atidėjimo priežastis, spręstina, kad nėra pagrindo išvadoms, kad bylos nagrinėjimas buvo nepagrįstai vilkinamas, kad skiriant teismo posėdžius nebuvo atsižvelgta į baudžiamojo proceso tikslus. Bylos grąžinimas ikiteisminiam tyrimui papildyti, papildomų veiksmų atlikimas užvilkino procesą.

74. 2011-09-28 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prašymu ikiteisminis tyrimas pratęstas trims mėnesiams. Nurodoma, kad neatlikti 2011-06-02 teismo nutartyje numatyti papildomi veiksmai, teismo medicinos specialistui paskirta papildoma užduotis dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo masto. Nukentėjusysis 2011-09-21 pateikė didelės apimties prašymą, kuris dar neišnagrinėtas. (7 t., b.l. 61). 2011-10-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi terminas pratęstas nuo 2011-12-02 keturiems mėnesiams (7t., b.l. 69,70). 2012-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi terminas pratęstas nuo 2012-04-02 keturiems mėnesiams (7t., b.l.74,75). 2012-08-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi terminas pratęstas nuo 2012-08-10 keturiems mėnesiams (7t., b.l. 77,78). 2012-11-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi terminas pratęstas dviejų mėnesių laikotarpiui iki 2012-12-02 (7t. b.l. 90,91). Vertinant pratęsimo priežastis, matyti, kad iš esmės terminai tęsti dėl neatliktų ekspertizių. 2013-01-29 D. P. pareiškė prašymą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo dėl per ilgo baudžiamojo proceso ( t. 7., b.l. 96,97). 2013-01-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi terminas pratęstas nuo 2013-02-02 dvejiems mėnesiams ( t.7., b.l. 100,101). 2013-01-22 byloje gautas Valstybinės teismo medicinos ekspertizės aktas ( t.7. b.l. 103-127, 8t.,b.l. 1-24).

75. Baudžiamosios bylos duomenimis 2011-07-01 prokuroro nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei K. L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (t.7, b.l. 45). Atliekant papildomai ikiteisminį tyrimą šioje byloje, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurią atlikus K. L. 2008-04-20 patirta dešinio riešo trauma įvertinta sunkiu sveikatos sutrikdymu (t.7, b.l. 140-142; t.8, b.l. 2-24). Be to, 2012-06-18 atliktas automobilių stovėjimo aikštelės prie baro (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo tyrimas, tikslu nustatyti įraše matomų asmenų judėjimą bei nustatyti asmenų individualizuojančius požymius, tačiau Specialisto išvadoje konstatuota, jog tirti pateiktas vaizdo įrašas nėra tinkamas portretiniam identifikaciniam tyrimui atlikti, tačiau yra iš dalies tinkamas vaizdų tyrimui atlikti. Išryškinti ir nustatyti subjektų individualizuojančius požymius, kūno sandaros ir aprangos ypatumus nėra techninių galimybių (t. 8, b.l. 28-32). Atliekant byloje papildomą ikiteisminį tyrimą, 2013-03-06 M. V. buvo pateiktas įtarimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, parodymus duoti jis atsisakė (t.8, b.l.96-98). 2013-03-20 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu nukentėjusiojo K. L. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, asmenų patraukimo atsakomybėn, atmestas. (t.7., b.l. 201). 2013-04-22 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu atmestas įtariamojo M. V. prašymas dėl papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, prieštaravimų pašalinimo (t.8., b.l.142-145). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ir atlikus papildomus veiksmus ikiteisminiame tyrime, liko nenustatytų faktinių aplinkybių, prieštaravimų.

76. 2013-04-23 pabaigus atlikti papildomą ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kaltinant M. V. ir D. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.( 8t. , b.l. 149-161). Teisme 2013-06-17 teismo posėdis atidėtas dėl kaltinamojo D. P. neatvykimo, teismo posėdis atsižvelgiant į advokatų, teisėjo užimtumą paskirtas 2013-08-26 ( t.8., b.l. 185, 186). 2013-08-26 atidėtas posėdis nes neatvyko nukentėjęs K. L., ( t.9., b.l. 5,6), 2013-09-26 atidėtas dėl eksperto iškvietimo, liudytojų ( t.9.b.l. 12-19), 2013-10-14, 2013-11-06,2013-12-17 atidėtas dėl liudytojų kvietimo, 2013-10-15 dėl neatvykimo paskirtos baudos ( t.9., b.l. 30-34,37, 64-71, 161,162 ). 2013-11-27 dėl prokurorės nedarbingumo ( t.9. b.l. 113). 2013-12-17, 2014-01-23 atidėtas dėl liudytojų kvietimo (t.9., b.l. 161,162, 180-196 ).

77. 2014-05-02 kaltinamasis D. P. pareiškė nušalinimą teisėjui K. D. dėl netinkamų teisėjo veiksmų procese (10t. b.l. 104-105). Klausimas dėl nušalinimo spręstas 2014-05-12 posėdyje ( 10 t. b.l. 106-108).

78. 2015-06-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuspręsta pripažinti M. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. V. pakeisti, paskirti kardomąją priemonę - suėmimą, suimant teismo salėje, terminą nustatyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. V. suėmimo momento. Baudžiamąją bylą dalyje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukti, sukakus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. b p. 2004-07-05 red., 3 str. 1 d. 2 p.). Priteisti iš M. V.Kauno teritorinei ligonių kasai 2013,64 Eur už K. L. gydymą. Priteisti iš M. V.K. L. 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinti K. L. teisę į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui teisę į ieškinio patenkinimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 straipsnio 2 dalis). D. P. iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis D. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai palikti prie baudžiamosios bylos.

79. 2017-03-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nuspręsta panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžio dalį, kuria: D. P. išteisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą; M. V. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose bei jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, ir priimtas naujas nuosprendis, nuspręsta: D. P. išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). M. V. išteisinti – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. V. priteista: Kauno teritorinei ligonių kasai 2013,64 Eur už K. L. gydymą; K. L. 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; pripažinta K. L. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; pripažinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. K. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Baudžiamąją bylą Nr. 1A-28-495/2017 perduoti prokurorui imtis priemonių nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis).

80. 2017-06-15 kasaciniu skundu nukentėjęs K. L. kreipėsi prašydamas panaikinti 2017-03-16 išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausias teismas 2017-07-24 kasacinį skundą atsisakė priimti, taigi 2017-03-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

81. 2017-03-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje be kitų argumentų nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados dėl M. V. kaltės neatitinka bylos aplinkybių, apygardos teismo išvados yra nepagrįstos, todėl naikinama nuosprendžio dalis, kuria M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Pažymėta, kad dėl M. V. inkriminuotos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir byla skundžiamu nuosprendžiu buvo nutraukta. Tačiau šiuo atveju suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad M. V. nepagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas)

82. Nurodoma, kad tokį teismo sprendimą nulėmė tai, kad skundžiamas nuosprendis buvo pagrįstas prieštaringais įrodymais (nukentėjusiojo K. L., liudytojos S. Z.-Č. ir kitų asmenų parodymais), kuriuos, spręsdamas M. V. kaltės klausimą, teismas įvertino patikimais ir kaltinančiais įrodymais, o sprendžiant dėl D. P. kaltės – prieštaringais ir jį teisinančiais įrodymais. Tokiu būdu, teismas, vertindamas tų pačių asmenų parodymus skirtingai, absoliučiai priešingai, dviejų byloje kaltinamų asmenų atžvilgiu, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą - įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teisėjų kolegija sutiko su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė prieštaringas išvadas, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, priešingai, įrodymus vertino selektyviai, teikė vieniems įrodymams pirmumą prieš kitus, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies taisyklę, kad teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuteistojo M. V. kaltė skundžiamame nuosprendyje buvo grindžiama nukentėjusiojo K. L. bei nurodytų liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismo įvertintais kaip kaltinančiais įrodymais. Tačiau, kaip matyti, iš šių asmenų parodymų turinio, iš jų kaitos viso ilgo bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, akivaizdu, kad jų negalima vertinti patikimais, M. V. kaltinančiais įrodymais. Teisėjų kolegija, nuosekliai išanalizavusi ir įvertinusi nukentėjusiojo K. L. viso proceso metu duotus parodymus, padarė išvadą, kad faktines bylos aplinkybes atitinka nukentėjusiojo parodymai, duoti 2008 metais, kadangi juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Tuo tarpu visi jo vėlesni parodymai (nuo 2009-08-17 apklausos) ikiteisminio tyrimo metu bei teisme yra prieštaringi esminėse aplinkybėse, jie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo jais tikėti ir vertinti M. V. kaltinančiais įrodymais, kaip tai buvo padaręs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

83. Be to, minėtoje nutartyje apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltinančiais įrodymais pripažino ir liudytojo K. P., D. D. bei S. Č. parodymus, motyvuodamas tuo, kad jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, be to, jie sutampa ir su nukentėjusiojo K. L. parodymais. Priešingai, kolegijos vertinimu, kaip rodo šių liudytojų parodymų turinys, jie yra itin nenuoseklūs, prieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Teismas pažymėjo, kad liudytojas K. P. nebuvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apsiribota jo apylinkės teisme duotų parodymų perskaitymu, neanalizuoti juose esantys prieštaravimai, motyvuojant tuo, kad teismas išnaudojo visas galimybes iškviesti liudytoją į teismo posėdį (tarnybinis pranešimas – „niekas neatidarė durų“, t.10, b.l. 9, 34). Taip pat pažymėta ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo nutarta liudytoją K. P. apklausti, siekiant pašalinti jo parodymuose esančius prieštaravimus, tačiau nesant galimybės jį iškviesti į teismo posėdį, jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu.

84. Apeliacinis teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje M. V. ir D. P. buvo pateikti kaltinimai, o M. V. ir nuteistas už tai, kad veikdami bendrai su nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų sudavė smūgius K. L. automobilių stovėjimo aikštelėje prie baro, o po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, kartu su kitais nenustatytais asmenimis, K. L. nubėgus už pastato kampo, tyčia sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į į vairias kūno vietas, ko pasėkoje sunkiai sutrikdė jo sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Tačiau bylos objektyvūs duomenys patvirtina, kad 2008-04-20 naktį įvyko du įvykiai – tai yra prie baro esančioje automobilių aikštelėje su neblaiviu, agresyviai nusiteikusiu nukentėjusiuoju K. L. buvo susikivirčijęs ir vėliau susistumdęs nuteistasis M. V., tačiau toje vietoje tyčia smūgiai jam suduoti nebuvo. Po to, K. L. pasitraukus toliau į automobilių aikštelę, įvyko kitas konfliktas su nenustatytais asmenimis, kurie jį ir nusivijo į tamsų skersgatvį, esantį už parduotuvės bei baro pastatų kampo, kur jis buvo pargriautas ant žemės ir sumuštas, ko pasėkoje ir buvo padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 8, b.l. 12-24).

85. Byloje pateiktuose kaltinimuose nepagrįstai du įvykiai – M. V. ir K. L. konfliktas automobilių aikštelėje ir pastarojo sužalojimas už parduotuvės kampo, atokiau nuo automobilių aikštelės – buvo sujungti į vieną kaltinimą, konstatuojant, kad kaltinamieji, veikdami bendrai su nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tyčią, iš chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė K. L. sveikatą. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje pažymėtina, kad ikiteisminiam tyrimui papildyti baudžiamoji byla gražinta buvo ir dėl minėtos priežasties, sujungti baudžiamąsias bylas į vieną. ( šios nutarties 71,74 punktai).

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų.

87. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. CK 6.272 straipsnyje reglamentuojama civilinė atsakomybė už teisių pažeidimus, padarytus baudžiamojo persekiojimo metu, t. y. siekiant taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Šis procesas yra reglamentuotas įstatymais ir susideda iš ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 34 punktas).

88. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktas).

89. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).

90. Taigi ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 54 punktas).

91. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

92. Vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 56 punktas). Aplinkybė, ar pareigūnai ar institucijos nepažeidė BPK ar kitų įstatymų, yra tiriama ir nustatoma asmeniui pareikštus įtarimus nagrinėjant teisme. Baudžiamajame procese teismas įvertina pareigūnų ir institucijų veiksmų teisėtumą dėl atitikties BPK ir kitiems įstatymams, kurie taikomi nusikaltimų tyrimo procese, tačiau tai nėra visapusiškas ir išsamus veiksmų teisėtumo patikrinimas. Jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala.

93. Sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo ir prokurorų veiksmų teisėtumo, renkant ir vertinant nusikaltimą pagrindžiančius duomenis, įvertinama, ar pareigūnai nepadarė įstatymo pažeidimo ar klaidų, kurios ir lėmė, kad teismo vertinimas nesutapo su pareigūnų atliktu kaltinamųjų duomenų vertinimu. Padarytas jų klaidas gali rodyti duomenys, kad informacija apie inkriminuojamus veiksmus surinkta neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, kad duomenys surinkti negavus teismo leidimo, pažeidžiant privatumą, asmens teises ar nustatytas konkrečias procesines taisykles. Taip pat pareigūnų klaidas gali rodyti tai, kad teismui buvo perduota ne visa surinkta bylai reikšminga informacija, o darant sprendimus dėl įtarimų pareiškimo ir perdavimo asmenį teisti ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais, faktais nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais silpnai susijusia informacija ar kitokiais duomenimis, kurie tikėtinai teismo būtų nepripažinti įrodymais arba jų visuma galutinai būtų įvertinta kaip nepakankama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 46 punktas). Be kita ko, sprendžiant dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų.

94. Pagal Kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. šios nutarties 73 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktas).

95. Apelianto vertinimu, nors šiuo atveju ir buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), tačiau jis buvo tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas ne rūpestingai ir neatsakingai. Dėl padarytų klaidų jam buvo nepagrįstai surašyti du kaltinamieji aktai ir baudžiamoji byla net du kartus perduota teismui, net devynis metus buvo paskirta kardomoji priemonė, kas varžė jo normalų gyvenimą, negalėjo išvykti atostogų, nes teisėjas neišleido, be jokio pagrindo jau po bylos išnagrinėjimo buvo suimtas teismo salėje ir suimtas prabuvo beveik keturis mėnesius, o baudžiamasis procesas iki visiško ieškovo išteisinimo truko beveik devynerius metus.

96. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008-04-20 pagal nukentėjusiojo skundą atitinka BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytus ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, buvo nulemti pagrįsto įtarimo, jog ieškovas galėjo vykdyti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės ieškovas šių aplinkybių bei išvadų neginčijo. Pagal BPK reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis).

97. Taigi byloje nustatyta, kad 2008-04-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 56-100541-08 dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pranešimas apie įtarimą, padarius veiką numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ieškovui buvo įteiktas 2009-12-02, byla 2010-03-24 su kaltinamuoju aktu perduota teismui. 2011-06-02 Prienų rajono apylinkės teismas tenkino nukentėjusiojo K. L. bei prokuroro prašymą dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pakeitimo, papildomos teismo medicinos ekspertizės paskyrimo, kaltinimo į sunkesnį pakeitimo. Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tame tarpe ir papildomą ekspertizę, 2013-03-06 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 284 straipsnio l dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 2013-04-29 jam įteiktas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kur buvo gauta 2013-05-03. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko nuo 2009-12-02 iki 2010-03-24 bei nuo 2011-06-02 iki 2013-04-29 t.y. pirmą kartą 3 mėnesius 22 dienas, antrą kartą 1 metus 11 mėnesių ir 27 dienas.

98. Apeliantas nurodo, kad beveik devynis metus buvo paskirta kardomoji priemonė, tai varžė jo normalų gyvenimą, jis negalėjo išvykti atostogų, nes teisėjas neišleido ir kita. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad įtarimas jam buvo pateiktas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 2009-12-14. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas M. V. paskirta 2009-12-14. (t.1., b.l. 77-80). Teismo vertinimu ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirta pagrįstai, parinkta daug švelnesnė negu kitos priemonės, atitiko įstatymo reikalavimus, konkrečias sąlygas ir konkrečioje situacijoje buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti ieškovo elgesį. Apeliantas nurodė, kad kardomoji priemonė buvo paskirta ilgą laiką, varžė jo teises ir kita, tačiau įvertinus visumą aplinkybių, išskyrus tai, kad ji galiojo ilgą laiką, apeliacinio teismo vertinimu nepagrįstų, neproporcingų, esminių ieškovo teisių suvaržymo pažeidimų nenustatyta.

99. Apeliantas nurodo, kad nuo įtarimo pateikimo iki įsigaliojusio išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo, procesas truko beveik 9 metus (2008-04-20 iki 2017-03-16), (iš jų: ikiteisminis tyrimas pirmą kartą - 21 mėnesius (nuo 2008-04-20 iki 2010-01-21, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota Prienų rajono apylinkės teismui); bylos nagrinėjimo Prienų rajono apylinkės teisme terminas - 1 metai (nuo 2010-05-20 iki 2011-05-26), ikiteisminis tyrimas antrą kartą 1 metai ir 11 mėnesių (nuo 2011-05-27 iki 2013-04-29, kai buvo įteiktas naujas kaltinamasis aktas), teisminis nagrinėjimas Kauno apygardos teisme , teisminio nagrinėjimo laikas - 2 metai (nuo 2013-06-17 iki 2015-06-04), bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme , teisminio nagrinėjimo laikas 1 metai ir 5 mėnesiai (2015-10-01- 2017-03-16). Todėl mano, kad baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, atliktas netinkamai, nes Prienų apylinkės teismas po šitiek laiko grąžino tyrimui papildyti, grąžinus faktiškai nieko nebuvo atliekama, tik be jokių papildomų įrodymų buvo pasunkintas kaltinimas, į prašymus neatsižvelgta, Kauno apygardos teismas į pagrįstus prašymus neatsižvelgė, ko pasėkoje Lietuvos apeliacinis teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, po ko pripažino visišką Kauno apygardos teismo nuosprendžio nepagrįstumą ir ydingumą.

100. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas valstybės civilinę atsakomybę kildina iš nepagrįstai ilgai jo atžvilgiu užsitęsusio proceso bei nepagrįstai jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nors ieškovas ir nurodė kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė nebuvo nei atidi ir rūpestinga, kiek nurodytomis aplinkybėmis buvo būtina, todėl padarė klaidas (ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatyti ir nepateikti visi reikšmingi tyrimui įrodymai ir aplinkybės), turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę jo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, tačiau nekonkretizavo kokias konkrečiai BPK normas pažeidė. Nepateikė įrodymų, kurie bylotų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neatliekamus ikiteisminio tyrimo metu procesinius veiksmus, vilkinimą bei pažeistus ikiteisminio tyrimo terminus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo veiksmus bei atsižvelgęs į baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekį, sprendė, kad negalima konstatuoti, kad bylos procesas ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pernelyg ilgas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiktina tik iš dalies. Apelianto argumentai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatyti ir nepateikti visi reikšmingi tyrimui įrodymai ir aplinkybės, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę jo teisių pažeidimui baudžiamajame procese reikšmę, pasitvirtino, kadangi ikiteisminio tyrimo trūkumus nustatė ir nurodė Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. ( šios nutarties 75-80 punktai).

101. Byloje nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmoje instancijoje truko nuo 2010-03-24 iki 2011-06-02, nuo 2013-05-03 iki 2015-06-04, t.y. 1 metus, du mėnesius ir 9 dienas, apeliacine tvarka vyko 1 metus 8 mėnesius ir 23 dienas. 2015-06-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Jam kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista, paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, suimant teismo salėje. Baudžiamoji byla dalyje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukta, sukakus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

102. Apelianto vertinimu beveik keturių mėnesių suėmimas (be dviejų dienų), kuris buvo paskirtas teismo salėje buvo nepagrįstas ir neteisėtas, buvo akivaizdžiai apribota jo judėjimo laisvė, nebuvo laikomasi šios procesinės prievartos priemonės skyrimo pagrindų, pažeisti BPK reikalavimai. Apelianto vertinimu suėmimas buvo paskirtas ne todėl, kad jis pažeidė, paskirtą kardomąją priemonę, tačiau todėl, kad buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė.

103. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 6–7 dalys). Bendra suėmimo skyrimo tvarka reglamentuojama BPK 123–125, 127 straipsniuose, o pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktą sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

104. Kauno apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad M. V. lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, esantis individualios V. M. įmonės savininku, neteistas, bylos nagrinėjimo metu naujų teisės pažeidimų nepadarė, mokėsi, o tai jį charakterizuoja teigiamai, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Už šio labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymo nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nėra teisinio pagrindo. Neskiriant įstatymu nustatytos bausmės, būtų pažeisti nukentėjusiojo interesai ir baudžiamosios atsakomybės principai. Tačiau skiriant bausmės dydį, teismas vertina aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje ir bylos nagrinėjimas teismuose užtruko ilgą laiką, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė mažinama esminiai ir skiriama mažesnė už bausmės vidurkį, arčiau minimumo. Bausmės įvykdymo užtikrinimui keičiama kardomoji priemonė į suėmimą. Iš to, kas nurodyta, matyti, kad teismas kardomosios priemonės sugriežtinimo iš esmės nemotyvavo.

105. Teismų praktikoje konstatuota, kad apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimas savaime negali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ir neatleidžia teismo nuo pareigos tokį taikymą motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

106. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-10-02 nutartimi tenkino nuteistojo M. V. prašymą. Pakeitė M. V.Kauno apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant M. V. nesilankyti kavinėse, baruose, restoranuose, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju K. L. Nurodė nuteistąjį M. V. nedelsiant paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Teismas akcentavo, kad Kauno apygardos teismas 2015-06-04 nuosprendžiu pakeisdamas M. V. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą, nesilaikė BPK nuostatų, reglamentuojančių paminėtos griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo tvarką, pagrindus ir sąlygas. BPK 123 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslą – nuosprendžio vykdymui užtikrinti, tačiau visiškai nepateikė tokio savo sprendimo motyvų, nenurodė šios griežčiausios kardomosios priemonė taikymo pagrindų ir jų nepagrindė byloje esančiais faktiniais duomenimis. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

107. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2015-10-02 nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad M. V. būtų pažeidęs šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas, kviečiamas visada atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, dalyvavo iš esmės visuose teismo posėdžiuose, o neatvykęs į teisiamąjį posėdį, pateikė teismui nedalyvavimo priežastį patvirtinantį dokumentą. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog M. V., bylą nagrinėjant apygardos teisme, buvo pateikęs prašymą išvykti į užsienio valstybę atostogauti, tačiau teismui neleidus, gerbė teismo sprendimą ir atostogauti nevyko. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog iki šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos M. V. buvo neteistas, nebaustas ir administracine tvarka (2 t., b.l. 64, 65, 8 t., b.l. 101), naujų nusikalstamų veikų pastarasis nepadarė ir šioje byloje pakankamai ilgą laiko tarpą užsitęsusio proceso metu. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo savo individualioje įmonėje. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vilkaviškio miesto seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, sąžiningas, ramaus būdo (2 t., b.l. 70). Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, trukdyti procesui. Nesant nė vieno iš BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų suėmimo skyrimo pagrindų, teismas negali įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) taikyti suėmimo. Taigi, šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismo spręstina, kad Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-10-02 nutartimi įvertino Kauno apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžiu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo neteisėtumą bei BPK nuostatų pažeidimą.

108. Pagal EŽTT praktiką vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų (be bausmės griežtumo) svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Šiame kontekste ypač reikia atkreipti dėmesį į asmens charakterį, moralę, gyvenamąją vietą (namus), užsiėmimą, turimą turtą, šeimos ryšius ir bet kokius ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, taip pat jo tarptautinius kontaktus (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Ara Harutyunyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 629/11, par. 52). ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

109. Apelianto vertinimu Kauno apygardos teisėjas K. D. šioje byloje buvo šališkas ir neobjektyvus. Mano, kad kardomoji priemonė buvo paskirta už tai, jog jis šalino teismą ir išreiškė nepasitikėjimą teismu, nes šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo K. L. atstovo mama R. C. šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą paskyrė nagrinėti būtent teisėjui K. D., su kuriuo ji dirbdama Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriuje dirbo vienoje kolegijoje, todėl buvo visi pagrindai abejoti teisėjo nešališkumu objektyviąja prasme. Šis šalinimas buvo atmestas, kaip ir atmestas prašymas dėl Ž. C. nušalinimo, tačiau procesiniai sprendimai, tame tarpe ir suėmimas teismo salėje iš karto po nuosprendžio paskelbimo, byloja, jog teisėjas buvo šališkas ir subjektyviąja prasme.

110. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 straipsniai). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas.

111. Atsižvelgiant į bylos duomenis, apelianto argumentai nėra pagrįsti, apeliantas nurodydamas konkrečias aplinkybes įrodymų, kurie sudarytų pagrindo konkrečioms išvadoms nepateikė. (CPK 178 straipsnis). Apelianto nurodyti baudžiamojoje byloje atlikti procesiniai, BPK prasme, veiksmai nesudaro pagrindo spręsti dėl teisėjo šališkumo. Teismo, teisėjo priimti procesiniai veiksmai buvo patikrinti apeliacinės instancijos teisme, ir nors pasisakyta dėl neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės –suėmimo, apelianto nurodyti argumentai susiję su kardomosios priemonės paskyrimu bei kiti, nesudaro pagrįsto pagrindo spręsti teisėją buvus šališką ar suinteresuotą bylos baigtimi, priimant ieškovui apkaltinamąjį nuosprendį, ar nusprendžiant dėl kardomosios priemonės pakeitimo į suėmimą ir kita.

114. 2017-03-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nuspręsta baudžiamąją bylą Nr. 1A-28-495/2017 perduoti prokurorui imtis priemonių nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis). Apeliantas nurodė bei teikė duomenis dėl sprendimų priimtų K. L. atžvilgiu. Tai, kad dėl K. L. atsakomybės už melagingų parodymų davimą kreipėsi į advokatę A. B., kad ji kreiptųsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą A. Ž. dėl informacijos suteikimo, kuriame buvo rašoma, kad M. V., labai nukentėjo nuo melagingų K. L. parodymų, todėl gins savo pažeistas teises. Vėliau paprašius pateikti informaciją buvo gauti duomenys, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas K. L. atžvilgiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, bet buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 212 straipsnio 1 dalį Kauno apygardos teismo teisėjo R. Š. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama, paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės E. P. 2017-07-12 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimų esmę, teisėjų kolegijos vertinimu šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra ikiteisminio, ar teismo veiksmai susiję su K. L. atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu ir jo atžvilgiu priimtų nutarimų, sprendimų teisėtumo įvertinimu.

115. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų jog ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme, pažeidžiant BPK reikalavimus atsakingi pareigūnai paviešintų baudžiamojo proceso duomenis. Vien paskelbtų spaudoje publikacijų kopijos, nesant kitų objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo laikyti šią aplinkybę įrodyta (CPK 178 str.). Iš esmės, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei ieškovo į civilinę bylą pateiktą straipsnio kopiją, sutiktina, kad jie neįrodo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Savo ruožtu ieškovui nepateikus kokių nors objektyvių įrodymų, jog informacijos paskleidimą įvykdė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ar teismo darbuotojai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovo reputacija minėtu aspektu pablogėjo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo darbuotojų neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 straipsnis). Ieškovui neįrodžius, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar teismo darbuotojai neteisėtai paskleidė informaciją apie ieškovą baudžiamosios bylos kontekste, minėti ieškovo reikalavimai priteisti neturtinę žalą šiuo aspektu atmestini.

116. Kasacinis teismas yra nurodę, kad bylą nagrinėjant teisme baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, ir tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu. Nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7- 381/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-183/2006 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Vien aplinkybė, kad buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad su bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

117. Ikiteisminio tyrimo trūkumus nustatė ir nurodė Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. (šios nutarties 75-80 punktai). Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismas, vertindamas tų pačių asmenų parodymus skirtingai, absoliučiai priešingai, dviejų byloje kaltinamų asmenų atžvilgiu, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą - įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

118. Taip pat apeliacinio teismo kolegija akcentavo, kad byloje nustatytas faktas, kad M. V., padedamas jo brolio Marijaus V., nustūmė neblaivų ir agresyviai nusiteikusį K. L. toliau nuo jo (M. V.) automobilio, savaime nepatvirtina, kad jis elgėsi chuliganiškai, turėdamas tyčią pažeisti viešąją tvarką, sudavė kumščiu ranka jam į veidą, o po to, jį pasivijęs su kitais nenustatytais asmenimis bei D. P. jį sumušė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. V. ir D. P. buvo toje vietoje (tamsiame skersgatvyje tarp pastatų) tuo metu kai nukentėjusysis K. L. ten buvo užpultas ir sumuštas. Šiame kontekste pažymėjo, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teismas sprendė, kad įvertinus išdėstytą, nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas ir jis išteisinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), jis išteisinamas ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 puntą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Iš minėtos teismo nutarties matyti, kad M. V. išteisintas skirtingais pagrindais.

119. Kasacinio teismo pasisakyta, kad vertinant baudžiamojo proceso požiūriu ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas ir ikiteisminio tyrimo pratęsimas jiems atlikti gali būti teisėtas, remiantis tuo, kad reikia surinkti pakankamai duomenų įtarimams patikrinti, tačiau, vertinant civilinės teisės požiūriu, svarbu yra atkreipti dėmesį į tyrimo veiksmų ir užduočių planavimą, organizavimą, koordinavimą ir kontroliavimą. Tyrimo ar nagrinėjimo išsamumas nereiškia perteklinės informacijos byloje rinkimo ir išteklių švaistymo: nauji duomenų rinkimo veiksmai, kurių rezultatas nebeduoda jokios pridėtinės vertės, neturi būti atliekami. Todėl ilgesnis baudžiamasis procesas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai tyrimą atliekantys pareigūnai tinkamai organizuoja ir vykdo baudžiamąjį procesą, tai reiškia, kad nepakanka vien priimti sprendimą kreiptis į atitinkamą specialistą, būtina tinkamai surinkti teisingus ir išsamius duomenis – tyrimo objektą, pateikti tikslius klausimus, į kuriuos specialisto duoti atsakymai padėtų ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nuspręsti dėl tolesnės tyrimo eigos ir jo baigties. Atitinkami veiksmai, vertinant civilinės teisės požiūriu, gali būti laikoma neatidžiu ir nepakankamai rūpestingu teisėsaugos institucijų pareigūnų funkcijų atlikimu ikiteisminio tyrimo metu, turėjusiu įtakos bendrai baudžiamojo proceso trukmei. Šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamojo proceso ikiteisminio tyrimo stadijoje teisėsaugos institucijos neveikė pakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuodamos ikiteisminio tyrimo veiklą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020).

120. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad po pranešimo apie įtarimą įteikimo, buvo atliekami įvairūs veiksmai. Nemano, kad procesas buvo vilkinamas, nes buvo atlikta eilė būtinų veiksmų, tam, kad būtų atskleista nusikalstama veika. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad proceso dalyviai keitė parodymus, ne viską sakė, buvo apklausta daug liudytojų, todėl tai turėjo įtakos ilgesniam procesui, įrodymų vertinimui. Dėl šių priežasčių ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpesnį laikotarpį nebuvo galimybių, nes reikėjo tikslinti parodymus, šalinti prieštaravimus ir atlikti kitus veiksmus. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo gauta daug prašymų, kuriuos reikėjo nagrinėti ir priimti dėl jų sprendimus, buvo gauta ir skundų, kas taip pat turėjo įtakos ilgesniam procesui. Kai jau minėta apeliacinės instancijos teismo (šios nutarties 73 punktas), tai, kad prokuroro prašymu teismas grąžino bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, iš esmės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo išsamus. Byla nevertintina kaip ypač sudėtinga ar tokio sudėtingumo, kad vien jos sudėtingumas pateisintų visą proceso ilgumą. Bylos sudėtingumas gali pateisinti ilgesnį procesą tik tuo atveju, jeigu institucijos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, tinkamai organizavo ir vykdė baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

121. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl vykusio baudžiamojo proceso teismuose, atsižvelgiant į bylos duomenis yra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsižvelgiant į teismo posėdžių atidėjimo priežastis, proceso eigą nėra pagrindo spręsti, kad teismo procesas pirmosios instancijos teisme buvo vilkinamas. Tačiau, nors teismo posėdžiai ir nebuvo atidedami nepagrįstai bei per ilgam terminui ir jie nuolat vyko, bet tam turėjo įtakos nepakankamai tinkamai organizuotas ikiteisminis tyrimas, teisėsaugos institucijų veikla ir tai neabejotinai pailgino bylos nagrinėjimo trukmę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindo vertinimui, kad dėl neišsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo, dėl ikiteisminio tyrimo gražinimo papildyti, kas taip pat vertinta, kad patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pakankamai išsamus, baudžiamojo proceso pažeidimai buvo padaryti jau ikiteisminio tyrimo metu. Nors baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, tačiau vėliau atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo išsamūs, nebuvo pašalinti prieštaravimai, dėl ko yra pagrindas spręsti, kad buvo padarytos ikiteisminio tyrimo ir prokuroro klaidos teisiškai kvalifikuojant faktinius veiksmus ir ieškovui nepagrįstai bei neteisėtai buvo inkriminuoti konkretūs nusikalstami veiksmai, ko pasėkoje jis teismo buvo neteisėtai nuteistas. Yra pagrindo iš dalies sutikti su apeliantu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams savalaikiai atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus siekiant, kuo operatyviau nustatyti faktines aplinkybes, kuo operatyviau patikrinti nukentėjusiojo, liudytojų parodymų teisingumą, pašalinant iškilusius prieštaravimus, atliekant specialistams pavestas užduotis, tikėtina įvykio aplinkybes būtų buvusi galimybė ištirti objektyviau, ieškovo atžvilgiu baudžiamasis procesas nebūtų tiek užtrukęs, baudžiamasis procesas užtrukęs ir ieškovas nebūtų nepagrįstai nuteistas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu užsitęsė nežymiai, kad ikiteisminio tyrimo termino trukmė būtų sukėlusi neproporcingą ieškovo teisių ir laisvių suvaržymą.

122. Dėl konkrečių ikiteisminio tyrimo trūkumų bei neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-16 baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-495/2017 priimtame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, šis teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, atsižvelgiant į teisėsaugos pareigūnų klaidas ir vertinant kartu su jomis, teismui tinkamai neįvykdžius pareigos įrodymus (tarp jų nukentėjusiojo, liudytojų) įvertinti išsamiai ir nešališkai, vadovaujantis įstatymu, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad tai turėjo įtakos esminiam ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

123. Taigi, kaip minėta valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties vien aplinkybės, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų ir kad nenustatyta sąmoningo jų siekio nuslėpti ar neatskleisti faktinių eismo įvykio aplinkybių, nepaneigia, kad egzistuoja neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-283-1075/2019).

124. Jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

125. Pagal byloje nustatytas faktines konkrečias faktines aplinkybes apibendrinant neteisėti veiksmai valstybės civilinės atsakomybės prasme pripažintini veiksmai dėl neišsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo, per ilgos baudžiamojo proceso trukmės jo atžvilgiu, ilgai trukusios ieškovui paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dėl neteisėtai, pažeidžiant jo teises paskirto suėmimo bei jo atžvilgiu priimto išteisinamojo nuosprendžio. Konkrečiu atveju yra pagrindo išvadai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą, kad tuos veiksmus atliko visi atsakovės atstovai ir tokiu atveju egzistuoja pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl turtinės žalos

126. Kaip minėta ieškovas prašydamas priteisti turtinę ir neturinę žalą, kildina reikalavimus iš neteisėto baudžiamojo proceso jo atžvilgiu, jo ilgos trukmės, ilgai trukusios jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dėl neteisėtai, pažeidžiant jo teises paskirto suėmimo bei jo atžvilgiu priimto išteisinamojo nuosprendžio, neteisėto sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiojo K. L. atžvilgiu ir kitų nurodytų aplinkybių.

127. Atsižvelgiant į tai, kas teisėjų kolegijos nurodyta dėl ikiteisminio tyrimo bei teismo veiksmų, konstatavus, kad pažeista ieškovo teisė į tai, kad būtų atliktas išsamus ikiteisminis tyrimas, jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimas būtų išspręstas per kuo įmanoma trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kardomoji priemonė - suėmimas paskirta nepagrįstai ir neteisėtai bei ieškovas išteisintas nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą, tačiau, kad būtų pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą jos pagrįstumą, dydį, ieškovas privalo įrodyti.( CPK 178 straipsnis).

128. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala.

129. Ieškovas pareiškė prašymą priteisti turtinę 677 Eur žalą už kuro sąnaudas vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokuratūrą, teismus. Nurodė, kad baudžiamosios bylos 1 tome matyti, kad ieškovas 2008-05-13 buvo Vilkaviškio PK (nutartis);2008-05-19 buvo Vilkaviškio PK (apklausa); 2009-05-22 buvo Vilkaviškio PK (automobilio apžiūra); 2009-05-18 buvo Vilkaviškio PK (akistata); 2009-06-30 buvo Marijampolės PK (akistata). Bylos 2 tome matyti, kad ieškovas 2009-12-14 buvo Marijampolės PK (pranešimas apie įtarimą); 2009-12-31 buvo Marijampolės PK (pranešimas apie tyrimo pabaigą); 2010-01-21 buvo Marijampolės PK (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga). Bylos 3 tome matyti, kad ieškovas 2010-05-20 buvo Prienuose (teismo posėdis); 2010-09-14 buvo Prienuose (teismo posėdis); 2010-11-23 buvo Prienuose (teismo posėdis). Bylos 4 tome matyti, kad ieškovas 2011-02-03 buvo Prienuose (teismo posėdis); 2011-04-11 buvo Prienuose (teismo posėdis); 2011-05-26 buvo Prienuose (teismo posėdis). Bylos 8 tome matyti, kad ieškovas 2013-03-06 buvo Marijampolės PK (pranešimas apie įtarimą); 2013-03-22 buvo Marijampolės PK (paskelbimas apie tyrimo pabaigą); 2013-03-27 buvo Marijampolės PK (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga); 2013-03-28 buvo Marijampolės PK (tyrimo medžiagos įteikimo protokolas); 2013-04-29 buvo Marijampolės prokuratūroje (kaltinamojo akto įteikimas); 2013-06-17 buvo Kaune (teismo posėdis). Bylos 9 tome matyti, kad ieškovas 2013-08-26; 2013-09-26; 2013-10-14; 2013-11-06; 2013-11-27; 2013-12-03; 2013-12-10; 2013-12-17; 2014-01-23 buvo Kaune (teismo posėdžiuose). Bylos 10 tome matyti, kad ieškovas 2014-02-17; 2014-03-05; 2014-03-31; 2014-04-29; 2014-05-12; 2014-06-04; 201-06-12 buvo Kaune (teismo posėdžiuose). Bylos 11 tome matyti, kad ieškovas 2015-09-26; 2015-04-09; 2015-04-20; 2015-06-04; buvo Kaune (teismo posėdžiai ir nuosprendžio paskelbimas). Bylos 12 tome matyti, kad ieškovas 2015-12-02; 2015-12-09; 2016-10-18; 2016-11-25; 2017-01-13; 2017-02-14 buvo Vilniuje teismo posėdžiuose. Atstumai iš namų (duomenys neskelbtini) į Vilkaviškio PK Vytauto g. 6, Vilkaviškyje -2 km. Į vieną pusę ir grįžimas atgal viso -4 km. Į Marijampolės PK, J. Basanavičiaus a2, Marijampolėje atstumas -26 km į vieną pusę ir grįžimas atgal -26 km., iš viso 52 km. Į Prienų apylinkės teismą Brundzos g. 12, Prienai atstumas -68 km. į vieną pusę ir grįžimas atgal 68 km., iš viso -136 km. Į Kauno apygardos teismą A.Mickevičiaus g. 18, Kaune atstumas -78 km. į vieną pusę ir grįžimas atgal 78 km., iš viso -156 km. Į Vilniaus apeliacinį teismą, Vasario 16 g. Vilniuje atstumas -182 km. į vieną pusę ir 182 km grįžimas atgal, iš viso -364 km. Viso nuvažiuota - 6916 km. Į visus nurodytus objektus vyko automobiliu (duomenys neskelbtini) visureigis, v.n (duomenys neskelbtini). Kuro sąnaudos 9,8 litro /100 km. Iš viso buvo sunaudota ne mažiau 677 litrų dyzelino. Kadangi kvitų nėra išsaugojęs, tačiau pažiūrėjus į tuo laikotarpio buvusias kuro kainas matyti, kad jos visą laiką buvo didesnės nei 1 Eur už 1 litrą dyzelio, todėl prašo mažiausios kainos ir iš viso prašo 677 Eur turtinės žalos atlyginimo.

130. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas.

131. Dėl byloje teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumo, dėl per ilgo proceso ieškovas nurodė, kad patyrė 677 Eur turtinę žalą baudžiamajame procese, tačiau pateikė tik minėtus skaičiavimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikėtina, kad ieškovas galėjo patirti išlaidas dėl vykimo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl ikiteisminio proceso, vykimo į teismo posėdžius, tačiau neišsaugojo kuro kvitų, nepateikė kitų įrodymų, kurie pagrįstų patirtų išlaidų dydį. Teismo vertinimu nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodytos išlaidos yra objektyviai patirtos, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovo nurodytas išlaidas pripažinti turtine žala ir jas priteisti iš atsakovės. Sutiktina su atsakove, kad ieškovas ne tik nurodė dienas, bet ir pateikė preliminarius paskaičiavimus: atstumą nuo namų iki Vilkaviškio PK, iki Marijampolės PK, iki Prienų apylinkės teismo, iki Kauno apygardos teismo, iki Lietuvos apeliacinio teismo Vilniuje; nuvažiuotą bendrą atstumą kilometrais; sunaudoto kuro sąnaudas bei automobilio markę. Matematiniai veiksmai galimai atlikti teisingai, bet laikyti tai įrodymais nėra jokio pagrindo. Ieškovas 2020-06-04 pateikė tik papildomus duomenis dėl automobilio markės bei nustatytos kuro bazinės normos (8,89 ), nurodydamas, kad jo automobilis yra nenaujas ir viršija bazinę normą (9,9), tačiau nei ieškovo nurodytos aplinkybės nei šie duomenys neįrodo ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Pateikti duomenis patvirtina jo dalyvavimą baudžiamajame procese bet ne patirtų išlaidų pagrįstumą ir dydį ( CPK 178, 185 straipsniai), todėl reikalavimas atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

132. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų yra atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

133. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013). Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė; asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai; delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, analizuotina kasacinio praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo; taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį; konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

134. Kasacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 pateikė analizę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso priteistinų piniginės kompensacijų už neturtinę žalą. sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, analizuotina ir EŽTT praktika tokio pobūdžio bylose prieš Lietuvą. Pvz. EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimą, pvz., Šulcas v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January 2010 (proceso trukmė – 8 metai ir 9 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys; priteista 1700 Eur neturtinei žalai atlyginti); Novikas v. Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukmė – 7 metai ir 2 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1800 Eur neturtinei žalai atlyginti); Kravtas v. Lithuania, no.12717/06, judgment of 18 January 2011 (proceso trukmė – 9 metai ir 11 mėnesių (trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripažinta sudėtinga, tačiau lemiamos klaidos – valdžios institucijų (byla grąžinta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareiškėjui taikytas suėmimas, namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti); priteista 4800 Eur neturtinei žalai atlyginti).

135. Pažymėtina, kad nors Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014), kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis, net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

136. Apeliantas be kitų Kasacinio teismo nutarčių, kurias nurodė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo paskutine Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-07-01 civilinės bylos Nr. 3K-3-205-313/2020 nutartyje nurodyta Kasacinio teismo suformuota praktika šio pobūdžio bylose, ko pasėkoje neteisingai vertino valstybės atsakomybę dėl per ilgo baudžiamojo proceso.

137. Minėtoje byloje bendrai baudžiamasis procesas nuo pranešimo ieškovams apie įtarimus įteikimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo truko apie 4 metus ir 6 mėnesius. Valstybei civilinė atsakomybė taikyta už pernelyg ilgai besitęsusį baudžiamąjį procesą, bet ne už jo pradėjimą ar ieškovams taikytas kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovei priteistinas 1200 Eur, o ieškovui – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nutartyje nurodoma, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus yra vadovaujamasi tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės normomis, t. y. vertinami baudžiamajame procese (ne)atlikti teisėsaugos institucijų veiksmai pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010), todėl kiekvienu atveju turi būti siekiama įvertinti, ar ikiteisminis tyrimas buvo organizuotas tinkamai, ar tyrime buvo laiku naudotos priemonės ir skirtos užduotys, ar jos buvo būtinos baudžiamajame procese, dėl kokių priežasčių tam tikra užduotis buvo atliekama kelis kartus, taip pat ar jos rezultatų nebuvo laukiama pernelyg ilgai, kad būtų atliekamas kitas procesinis veiksmas.

Dėl neturtinės žalos

139. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei kiti atstovai nesutikdami su ieškovo reikalavimu teigė, kad neturtinės žalos kilimą ieškovas grindžia tik lakoniškais, bendro pobūdžio neigiamais išgyvenimais, kas nelaikytina tinkamais ir pakankamais įrodymais pagal suformuotą teismų praktiką. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek apskritai tokios žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Apsiribojo įstatyminių nuostatų, apibrėžiančių neturtinės žalos sąvoką, citavimu, tačiau nemotyvavo šių aplinkybių konkrečioje situacijoje.

140. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sveikatos pablogėjimą ieškovas grindžia vien Psichologo išvada Nr. 0012, kurioje nurodoma, kad darbo pradžia – 2018 m. gruodžio mėn,, darbo pabaiga 2019 m. sausio mėn. Atkreipė dėmesį, kad nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų ieškojęs pagalbos tuo metu kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas bei baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas, nagrinėjama teisme. Į psichologą pagalbos jis kreipėsi praėjus daugiau nei pusantrų metų po to, kai buvo išteisintas. Teismas sutiko su ieškovu, jog ikiteisminio tyrimo atlikimo ir bylos nagrinėjimo teisme faktas galėjo neigiamai paveikti ieškovo reputaciją. Tačiau, sprendė, kad vien reputacijos pablogėjimo fakto šiuo atveju nepakanka pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus. Nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų paviešinę apie ieškovą duomenis spaudoje, todėl sprendė, kad ieškovo reputacija minėtu aspektu pablogėjo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo darbuotojų neteisėtų veiksmų. Todėl ieškovo reikalavimus priteisti neturtinę žalą šiuo aspektu atmetė, taip pat sprendė, kad ir kitais ieškovo nurodyti argumentai, ieškovo pateiktas emocinės būklės apibudinimas nesudaro pagrindo žalai kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pasekmei pripažinti.

141. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012 ). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

142. Byloje pateikta Psichologo išvada Nr. 0012 patvirtina, kad ieškovui , kurioje nurodoma, kad darbo pradžia – 2018 m. gruodžio mėn,, darbo pabaiga 2019 m. sausio mėn., remiantis tiriamojo apibūdintą savijautą po patirtų psichotrauminių išgyvenimų, savijautą galima vertinti kaip adaptacijos sutrikimą ir reakciją į psichotrauminį stresą. Nurodoma, prasta ieškovo savijauta, vertės praradimas , vargina įtampa, nerimo jausmas, pasireiškia liekamieji reiškiniai iki šiol ir kt. Kaip ir pats ieškovas nurodė, duomenų iš gydytojų apie depresijos gydymą, vaistų vartojimą į bylą nepateikė. Taigi byloje kitų rašytinių įrodymų apibūdinančių ieškovo patirtas pasekmes nepateikta. Ieškovas nurodė argumentus dėl aplinkybių paviešinimo žiniasklaidoje, apie jį iš neigiamos pusės rašė spauda, rodė per televiziją, kur buvo pavaizduotas kaip neigiama asmenybė, kad yra dangstomas, nes yra buvusio policininko sūnus. Tai, kad dėl šios bylos iširo jo santykiai su gyvenimo drauge, su kuria buvo kartu 13 metų, per visą ikiteisminį tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką teismuose, negalėjo normaliai dirbti ir užsidirbti, K. L. taip ir liko nenubaustas, dėl to jis liko nusivylęs, kad ne visi, kurie nusikalto neišvengia atsakomybės ir tai yra padaroma dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų. per visą šį laikotarpį patyrė daug neteisybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad jo išsiskyrimui su drauge turėjo įtakos tik baudžiamasis procesas, kad jis negalėjo dirbti ir užsidirbti, nes byloje nėra tokių duomenų, tokia teisė jam nebuvo apribota, išskyrus laikotarpį dėl keturių mėnesių suėmimą (be dviejų dienų) suėmimo. Tačiau teismas iš dalies sutinka su ieškovo nurodytais kitais argumentais, nes baudžiamasis procesas truko ilgą laiką beveik 9 metus. Sutiktina, kad dėl suėmimo jis negalėjo būti kartu su savo šeima, kaip nurodė net pasimatymus su šeimos nariais teisėjas buvo uždraudęs. Dėl suėmimo jis patyrė didelę įtampą, netikėtumą, neteisybę, nes suimant ieškovą teismo salėje buvo apribota jo judėjimo laisvė, nors ji ir truko nepilnai 4 mėnesius. Ieškovas akcentuoja, kad suėmimas ieškovui sukėlė didžiulius išgyvenimus, moralinį, dvasinį pažeminimą, asmenybės sumenkinimą, sveikatos sutrikimus. Teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindo spręsti, kad jo suėmimas teismo posėdžių salėje, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, visas užsitęsęs beveik 9 metus baudžiamasis procesas sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Psichologų pateiktais duomenimis ieškovui nustatytas adaptacijos sutrikimas dėl patirtų išgyvenimų, dėl liekamųjų reiškinių. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nurodė, kad neturtinė žala atsiranda, jei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patiriami stiprūs, intensyvūs, įprastų rūpesčių ribas peržengiantys dvasiniai išgyvenimai, kurie turi būti pripažinti kompetentingų specialistų, kurie sugebėtų įvertinti, koks stiprus yra emocinis stresas ir kaip jis paveikė ieškovo dvasinę būseną, sveikatą. Iš dalies sutiktina, tačiau įvertinus visumą įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai iš dalies pagrįsti, ir pagrindo pripažinti, kad neturtinė žala padaryta neteisėtais valstybės institucijų veiksmais organizuojant ir vykdant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylą teisme. Tačiau spręstina, kad prašomas priteisti žalos dydis atsižvelgiant į bylos duomenis neproporcingas bei nepagrįstas.

143. CK 6.272 straipsnis yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Nagrinėjamu atveju nustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, pirmosios instancijos teismo neteisėtus veiksmus bei ieškovo patirtą žalą, spręstina, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų, teismo, kad ieškovas būtent dėl minėtų veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų, suprastėjo jo sveikata, reputacija, darbingumas, santykiai su artimaisiais. Šiuo atveju nustatyti veiksmai, elgesys vertintina, kaip pakankama priežastis kilusioms pasekmėms bei žalai atsirasti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

144. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl baudžiamojo proceso trukmės apeliacinės instancijos teismas vertina, kad baudžiamojo persekiojimo ir bylos nagrinėjimo teismuose laikotarpiu ieškovas neabejotinai išgyveno įtampą, nežinią bei netikrumą. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo išvadai, kad ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs ieškovo reputacijai, jo darbinei veiklai, neigiami išgyvenimai turėjo įtakos ieškovo psichinei sveikatai, emocinei būklei. Atsižvelgtina į neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio asmeniui trukmę, į patirtus išgyvenimus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos apžvalgą bylose prieš Lietuvą laikotarpiu nuo 1997–2018 dėl Konvencijos pažeidimų neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ir neturtinės žalos priteisimo.

145. Orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju – tai bylos, kuriose reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindas buvo per ilga baudžiamojo proceso trukmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ieškovo minėtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-07-01 civilinės bylos Nr. 3K-3-205-313/2020 priimtą nutartį, spręstina, kad 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitiktų konkrečią situaciją pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vertintina kaip pakankama.

Dėl bylos procesinės baigties

146. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos konkrečias faktines aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus. Atsižvelgiant į visumą byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų, į apelianto apeliacinio skundo argumentus spręstina, kad reikalavimų pagrįstumas įrodytas iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė visa apimtimi. (CPK 178 straipsnis). Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

147. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinys atmestinas, spręstina dėl ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo. Ieškovas pareiškė prašymą priteisti 2500 Eur patirtų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus, įvertinus ne tik priteistos sumos dydį bet ir reikalavimą dėl valstybės pareigūnų veiksmų neteisėtumo, spręstina, kad bylinėjimosi išlaidos tenkintinos 50 procentų, kas sudaro 1250 Eur.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

148. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliantas pareiškė prašymą priteisti 1000 Eur patirtų išlaidų pateikė duomenis apie patirtas išlaidas.

149. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, taip pat į apeliacinio skundo turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, galimai sugaištą laiką bei kitas aplinkybes sprendžia, kad ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, yra pagrįstos, neviršija maksimalių kriterijų todėl iš atsakovo atsižvelgiant į tai, kad skundas patenkintas iš dalies priteistina 500 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-294-831/2020 ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 3000 Eur (tris tūkstančius eurų ) turtinę žalą ieškovui M. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 1250 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1750 Eur ( tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.