Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimas

Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus Kaišiadorių rajone atstovei Loretai Milkevičienei,

nedalyvaujant atsakovui J. N., trečiųjų asmenų – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui; uždarosios akcinės bendrovės "Legal Balance" atstovui; uždarosios akcinės bendrovės "PRO INVEST GROUP" atstovui; uždarosios akcinės bendrovės "Julianus Inkaso" atstovui; uždarosios akcinės bendrovės "Sergel" atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyrius Kaišiadorių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos paaiškinimai

IV. Kreditorių argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusių klausimų.

4. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnis nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas.

5. CK 3.26 – 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010).

6. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-191-378/2020), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-500/2010 ir kitos).

7. Ieškovė S. N. pagrindinį santuokos iširimo motyvą nurodė, kad atsakovas J. N. nesaikingai vartojo alkoholį, naudojo psichologinį smurtą, nesirūpino šalių dukra, neteikė išlaikymo, ir nekeitė tokio savo elgesio, nors buvo prašomas. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir savo nuomonės neišsakė – neprieštaravo dėl ieškovės nurodytų santuokos iširimo priežasčių.

8. Įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės S. N. ir J. N. santuoka iširo dėl atsakovo J. N. kaltės, kadangi jis nesaikingai vartojo alkoholį, dėl ko ieškovei trūko tiek moralinės ir materialinės paramos. Nors ieškovė ne kartą prašė atsakovo nustoti vartoti alkoholį, tačiau atsakovas nekeitė savo priešingo šeimos vertybių puoselėjimui gyvenimo būdo. Priešingai, atsakovas ieškovės neklausė ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Paneigiančių, ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, faktų byloje nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės S. N. ir atsakovo J. N. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutrauktina dėl atsakovo J. N. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

10. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis). Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu Lietuvos Respublikoje nėra bendrai įgijusios nekilnojamojo turto ar kito registruotino kilnojamojo turto. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir ieškovės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalys jokio dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008; 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010 ir kitos).

12. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

13. Nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra S. N., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove S. N.. Iš išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. birželio 7 d. priminės išvados matyti, kad vaikas ir motina, bei jos sugyventinis gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė tinkamai rūpinasi mažamete dukra, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas jai. Atsakovas prieštaravimų dėl mažametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė. Iš išvadą teikiančios institucijos išvados taip pat matyti, kad specialistai buvo susisiekę su atsakovu, kuris nurodė jiems, kad sutinka, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra, nepilnametės S. N. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove S. N.

14. Ieškovė S. N. prašo nustatyti atsakovo J. N. ir dukros S. N. bendravimo tvarką, kad atsakovas su nepilnamete dukra S. N. galės matytis ir bendrauti nevaržomai, norimo susitikimo datą, laiką ir vietą suderinęs su ieškove S. N., ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas. Kaip matyti, iš išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. birželio 7 d. išvados matyti, kad atsakovas specialistams taip pat nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su dukra nėra. Darytina išvada, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka atitinka tiek skyrium gyvenančio tėvo, tiek mažametės dukters interesus. Atsakovas pagal šią tvarką turės maksimalias galimybes bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytina ieškovės S. N. siūloma atsakovo J. N. bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka: kad atsakovas su nepilnamete dukra S. N. galės matytis ir bendrauti nevaržomai, norimo susitikimo datą, laiką ir vietą suderinęs su ieškove S. N., ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas; (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis).

15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

17. Ieškovė S. N. prašo priteisti iš atsakovo J. N. išlaikymą jų nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 234,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas, kaip jau minėta, teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsilepimo į ieškinį nepateikė, neišreiškė savo pozicijos dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir neteikė apie savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų.

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė gauna 150,34 Eur išmoką vaikui, nedirba, neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų: UAB „Legal Balance“, UAB „Pro Invest Group“ ir UAB „Julianus Inkaso“, taip pat turi dar du išlaikytinius – nepilnamečius vaikus – R. M. ir A. M..

20. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas J. N., taip pat nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Duomenų apie jo gaunamas pajamas teismas neturi, atsakovas tokių duomenų neteikė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo ministerijos duomenų, matyti, jog atsakovas, taip pat nedirba. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Sergel“, UAB „Julianus Inkaso“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

21. Abi šalys yra darbingos, todėl spręsti, kad kurios nors šalies sveikatos būklė leidžia jai teikti mažesnį išlaikymą, nėra pagrindo. Taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovės S. N. turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo J. N. Atsakovas jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas neteikė. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pakankamą darbo užmokestį, kad prisidėtų prie vaiko išlaikymo tiek, kad patenkintų visus sūnaus poreikius. Atsižvelgiant į šalių vaiko lytį, amžių (dviejų metų), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), reikalingą išlaikymo sumą, kurią ieškovė nurodė teismo posėdyje ir ieškinyje, t. y. 234,00 Eur, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma nepilnametei dukrai – po 234,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.198 straipsnis). Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė – S. N. (CK 3.203 straipsnis).

22. Atsižvelgus į tai, tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nepilnametės dukters S. N. gyvenamosios vietos nustatymo, dėl atsakovo J. N. bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, t. y. nepilnametės dukters S. N. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, S. N.; atsakovas J. N. su nepilnamete dukra, S. N. galės matytis ir bendrauti nevaržomai, norimo susitikimo datą, laiką ir vietą suderinęs su ieškove S. N. suderinęs ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas; iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai, S. N., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 234,00 Eur nuo pareiškimo padavimo į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant jo motiną, ieškovę, S. N..

Dėl kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams

Ieškovė ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo pareigą padengti likusią skolos dalį kreditoriams UAB „Legal Balance“, UAB „Pro Invest Group“ ir UAB „Julianus Inkaso“, pripažinti ieškovės, S. N., asmenine prievole. Po santuokos nutraukimo pareigą padengti 2568,65 Eur skolą UAB „Julianus Inkaso“ ir vykdymo išlaidas antstolei Marijai Gaivenei, pareigą padengti 258,17 Eur skolą ir 1697,21 Eur skolą UAB „Sergel“ ir vykdymo išlaidas antstoliams, pareigą padengti 80 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir vykdymo išlaidas antstoliui pripažinti atsakovo, J. N., asmenine prievole.

23. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodė, kad nesutinka, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta santuokos nutraukimo pasekmė, t. y., kad skoliniai įsipareigojimai suinteresuotam asmeniui nutraukus santuoką yra asmeninė ieškovės prievolė. Pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė su pradiniu kreditoriumi sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartys buvo sudarytos santuokos metu, todėl tikėtina, kad ieškovė pasirašydama aukščiau minėtas sutartis jas sudarė šeimos poreikiams tenkinti, todėl turi būti pripažįstamos solidaria atsakomybe.

24. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šioje normoje nustatyta tokia sutuoktinio pareiga užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą – įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis ir įgyti tokias pačias procesines teises kaip ieškinį dėl turto padalijimo pareiškęs sutuoktinis, nes sutuoktinių turto padalijimas gali neigiamai paveikti jų turtinius interesus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti kreditorius nustatytas ir CPK normose, reglamentuojančiose procesinio dokumento dėl santuokos nutraukimo turinį (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

25. Atsakovas J. N. neteikė jokių įrodymų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, nebendradarbiavo, tačiau iš trečiojo asmens UAB „Legal Belance“ nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė ir UAB „Legal Balance“ 2019 m. gruodžio 19 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 28 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutartys buvo sudarytos santuokos su atsakovu metu. Pažymėtina ir tai, jog pati ieškovė pradiniame ieškinyje, kuris buvo pateiktas 2021 m. gegužės 28 d. nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena apie penkis mėnesius, todėl darytina išvada, jog minėtos sutartys sudarytos su UAB „Legal Balance“ buvo sudarytos šalims tebegyvenant kartu.

26. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Asmuo, reikalaujantis pripažinti prievolę bendra sutuoktinių prievole, privalo įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis). Neįrodžius šių esminių aplinkybių, nėra pagrindo sandorius ir iš jų kylančias prievoles pripažinti bendromis prievolėmis.

27. Nustatyta, kad ieškovės S. N. ir UAB „Legal Balance“ sudarytos sutartys buvo sudarytos santuokos metu, šalims tebegyvenant kartu. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas pozicijos dėl įsipareigojimų kreditoriams neišreiškė. Ieškovės atstovė pasisakydama dėl įsipareigojimų UAB „Legal Balance“ klaidingai priskyrė įsipareigojimą UAB „Legal Balance“, kaip atsakovo įsipareigojimą ir pasisakė, jog ieškovė augina tris vaikus, taip pat laukiasi, mano, jog būtų didžiulė našta šį kreditorinį įsipareigojimą priskirti ieškovei, žinant, jog ieškovė su šiuo kreditoriniu įsipareigojimu yra nesusijusi (teismo posėdžio 7:13 – 8:00 min.). Teismas nesutinka su šiais ieškovės atstovės argumentais, kadangi kaip pati ieškovė nurodė patikslintame ieškinyje, taip pat kaip nurodė trečiasis asmuo – UAB „Legal Balance“, šie kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2019 m. gruodžio 19 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra S. N. prievolės pagal sudarytas sutartis ir šiuo atveju spręstinas klausimas tik, dėl to, ar J. N. yra solidarus skolininkas pagal minėtas sutartis. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas buvo minėtų sutarčių objektas. Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ tokių duomenų, taip pat nenurodė, tačiau išreiškė poziciją, jog labiau tikėtina, kad sutartys buvo sudarytos šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ turi įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais ir šią aplinkybę įrodinėja vien tuo, jog sutartys buvo sudarytos santuokos metu, darytina išvada, jog to nepakanka konstatuoti, jog minėtą sandorį ieškovė sudarė šeimos poreikiams tenkinti. Tokių aplinkybių neįrodinėjo ir pati ieškovė, o priešingai pateiktu ieškiniu prašo pripažinti prievoles UAB „Legal Balance“, jos asmenine prievole. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė sudarė minėtas sutartis su UAB „Legal Balance“ šeimos poreikių tenkinimui, pripažintina, kad prievolė UAB „Legal Balance“ yra asmeninė S. N. prievolė, t. y. tos šalies asmeninė prievolė, kurios vardu buvo sudaryta sutartis.

28. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo tarp šalių dėl prievolių kitiems kreditoriams vykdymo nėra, tenkintini ir visi kiti likę ieškovės reikalavimai, t. y. ieškovės prievolės UAB „Pro Invest Group“ ir UAB „Julianus Inkaso“, pripažintinos ieškovės, S. N., asmeninėmis prievolėmis, o atsakovo turimi įsiskolinimai, t. y. 2568,65 Eur skola UAB „Julianus Inkaso“ ir vykdymo išlaidos antstolei Marijai Gaivenei, pareiga padengti 258,17 Eur skolą ir 1697,21 Eur skolą UAB „Sergel“ bei vykdymo išlaidas antstoliams, pareiga padengti 80 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir vykdymo išlaidas antstoliui pripažintinos atsakovo, J. N., asmeninėmis prievolėmis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

29. 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki tol, kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko S. N., gyvenamąją vietą su motina S. N., pagal jos gyvenamąją vietą ir priteisti iš atsakovo J. N., laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai S. N., po 180,00 Eur. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškovės ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 138,00 Eur (už turtinius ieškinio reikalavimus (Dėl išlaikymo priteisimo) mokėtinas žyminis mokestis sudaro 63,00 Eur (234,00 Eur * 12 mėn. * 3 proc./100*0,75), už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis).

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo valstybei priteistinas 138,00 Eur žyminis mokestis.

32. Ieškovei S. N. pagal 2021 m. lapkričio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Byloje yra pateikta 2021 m. lapkričio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog valstybė patyrė 439,59 Eur teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 439,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

33. Byloje valstybė patyrė 19,12 Eur pašto išlaidų, kurios ieškinį tenkinus visiškai priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės S. N. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo J. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui J. N. palikti prigimtinę pavardę – „N.“, atsakovei S. N. – santuokinę pavardę – „N.“.

Nustatyti nepilnametės šalių dukros, S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, ieškove, S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai, S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 234,00 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 00 ct) nuo pareiškimo padavimo į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant jos motiną, ieškovę S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galės matytis ir bendrauti nevaržomai, norimo susitikimo datą, laiką ir vietą suderinęs su ieškove, S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas.

Pripažinti ieškovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles kreditoriams UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Pro Invest Group“, juridinio asmens kodas 302453988, vykdomojoje byloje Nr(duomenys neskelbtini) ir UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninėmis ieškovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Pripažinti atsakovo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles: UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdymo išlaidas antstolei, pareigą padengti skolas UAB „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, vykdomosiose byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdymo išlaidas antstolei, pareigą padengti skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdymo išlaidas antstolei, asmeninėmis atsakovo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 138,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 19,12 Eur (devyniolikos eurų 12 ct) pašto išlaidas (šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660) ir 439,59 Eur (keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 59 ct) išlaidas valstybės garantuojamai pagalbai atlyginti (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2021 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, t. y. nustatytą laikiną nepilnamečio vaiko S. N., gyvenamąją vietą su motina S. N., pagal jos gyvenamąją vietą ir priteistą iš atsakovo J. N., laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai S. N., po 180,00 Eur.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.