- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- TS-115-1170/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Nuteistasis
- A. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis A. L. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė (a. b. t. 1, 1 dalis, b. l. 36-46, 51-62).
(duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pateiktais duomenimis, nuteistajam A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Komisija) nustatė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą dviejų trečdalių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis A. L. atliko (duomenys neskelbtini), o neatliktos bausmės dalis (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini).
Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutarta dar kartą netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei nuteistajam rekomenduota vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurios yra nukreiptos į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą. Skundžiamame Komisijos Nutarime padaryta išvada, kad nors šiuo metu ir yra stebimos tam tikro lygmens pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių raišką, tačiau dar nėra pakankamo pagrindo manyti, jog pažanga yra akivaizdi, o bausmės tikslai yra pasiekti (a. b. t. 1, 1 dalis, b. l. 157-158).
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. L. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos Nutarimą ir nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde teigiama, kad Komisija neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino nuteistojo A. L. asmens bylos duomenis, t. y. jo asmenybę ir elgesį charakterizavo vien tik iš neigiamos pusės, pateikė tik blanketines nuostatas, nors turėjo ir galėjo asmens vertinimą vykdyti objektyviai, visapusiškai ir sudaryti atitinkamas sąlygas asmens resocializacijai, o būtent – tenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo. Komisija skundžiamame Nutarime, kaip ir ankstesniuose savo nutarimuose, nurodo blanketinę formuluotę, pateikia nuteistąjį A. L. tik iš blogosios pusės, visiškai nevertindama ir nesiremdama socialine tyrimo išvada, kurią sudaro tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys pareigūnai. Skunde akcentuojama, kad Komisija, svarstydama dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. L., Nutarime nurodo, jog pastarasis baustas drausminėmis nuobaudomis 9 kartus ir neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygų, todėl galima spręsti, kad Komisija visiškai neįsigilino į socialinio tyrimo išvadą arba jos net neskaitė, nes joje nurodyta, jog A. L. buvo baustas 8 drausminėmis nuobaudomis, o ne 9. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į esamą informaciją, nuteistasis A. L. formaliai atitinka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, t. y. geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardinti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą, nėra grėsmės kitiems požymiams, nuostatos dėl darbinės veiklos teigiamos, skolų neturi, paskutinį kartą baustas (duomenys neskelbtini), yra įvykdęs jam pateiktas rekomendacijas. Kita vertus, Komisija ir toliau rekomenduoja nuteistajam A. L. vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, nors jos ir yra įvykdytos, taip pat Komisija neatkreipia dėmesio į tai, kad nuteistasis A. L. yra perkeltas į (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iš įkalinimo įstaigos vyksta du kartus per mėnesį pas savo artimuosius (trumpalaikė trijų dienų išvyka), t. y. nuteistasis A. L. jau (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs į namus ir, kaip pažymima būtent socialinio tyrimo išvadoje, pažeidimai nebuvo užfiksuoti. Nuteistojo vertinimu, Komisija tik formaliai pasisako apie nuteistojo A. L. elgesį ir jo pokytį vykdant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, bet išsamiai vertina ir nurodo visus iki bausmės atlikimo buvusius neigiamus elgesio aspektus, kurių pastarasis akivaizdžiai pakeisti nebegali ir ateityje taip pat pakeisti nieko negalės. Būtent A. L. praeities neigiamas elgesys ir nulėmė, kad jis padarė nusikalstamą veiką, todėl ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, pripažįsta, jog praeityje, kurios negali ir negalės pakeisti, elgėsi netinkamai. Akivaizdu, kad Komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo instituto, vadovaujasi tik nuteistojo praeities neigiamo elgesio kriterijais, o ne dabartiniais ilgalaikiais ir sistemingais teigiamais elgesio pokyčiais, todėl skundžiamas Nutarimas neteisingas ir neatitinka faktinių aplinkybių, kurios kaip ir sudarytų sąlygas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Manytina, kad vien tik praeities neigiamo elgesio vertinimas negali būti priežastis teigti, jog nuteistasis nėra padaręs atitinkamų (teigiamų) išvadų, kad asmens elgesys nėra pasikeitęs į teigiamą (gerąją) pusę. Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam A. L. taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, asmuo aktyviai dalyvavo programose, pasiekti rezultatai vertinami teigiamai, pasiekti tikslai – kaip iš dalies sėkmingi ar sėkmingi. Be kita ko, nuteistasis mokėsi, įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) profesijas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistojo A. L. dalyvavimas įvairiose programose vertinamas sėkmingai, t. y. elgsenos, mąstymo, požiūrių, visuomenės principų vertinimo yra teigiami (progresuojantys) pasikeitimai. Taip pat A. L. neatsisakė ir toliau dalyvauti įvairiose programose, kurios buvo nustatytos individualiame plane ir (ar) pasirenkama savarankiškai. Nuteistasis A. L. (duomenys neskelbtini) taip pat aktyviai dalyvavo programose, kuriose pasižymėjo geru lankomumu, visada palaikydavo atvirą kontaktą, įsitraukdavo į temines diskusijas, išsakydavo savo nuomonę, kurią gebėdavo pagrįsti. Nuteistasis A. L. siekdavo teigiamų rezultatų, visas programas sėkmingai užbaigdavo ir pasidarydavo išvadas dėl gyvenimo vertybių, visada atlikdavo namų darbus, niekada nepraleisdavo užsiėmimų. Nuteistojo A. L. elgesys nuo bausmės atlikimo pradžios iki dabar akivaizdžiai kito ir pakito tik į teigiamą pusę. Asmenybės teigiamus pokyčius ir teigiamą stabilumą patvirtina nuobaudų ir skatinimų analizė, t. y. A. L. iki (duomenys neskelbtini) buvo baustas 8 kartus drausminėmis nuobaudomis, o nuo (duomenys neskelbtini) nuobaudų negavo, atsirado tik skatinimai, t. y. nuteistasis ilgiau nei 3 metus negauna jokių drausminių nuobaudų. Tai dar kartą patvirtina, kad A. L. asmenybės teigiami pokyčiai įvyko, vyksta ir labai tikėtina, jog ateityje taip pat toliau sėkmingai vyks. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis A. L. patvirtino, jog lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Svarbu ir tai, kad nuteistasis A. L. sulaukia palaikymo ir pagalbos iš savo artimųjų, nėra nustatyta ryšių palaikymo ypatumų sąsajos su nusikalstamumu. Nuteistasis nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, A. L. emocinė būklė nėra siejama su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, jis geba labiau kontroliuoti savo elgesį, susikoncentruoti į tam tikrą konstruktyvią veiklą, nepastebėta, jog nuteistasis reikštų neigiamas nuostatas visuomenės moralės ir vertybių principams, A. L. nepasižymi priešiškumu, nevengia analizuoti jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Pabrėžtina, kad Komisija tik formaliai nurodė, jog nuteistasis A. L. nepadarė reikšmingos pažangos, valdant su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistojo A. L. vertinimu, Komisija visiškai nepasisakė dėl konkrečių minėtų pokyčių faktinių rezultatų, t. y. kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo nuo 78 balų iki 41 balo. Be kita ko, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo sistemingai ir sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu koreguojamas ir sistemingai gerėja teigiama linkme. Galima pagrįstai teigti, kad A. L. nusikalstamo elgesio rizikos balų sistemingas mažėjimas reiškia, jog vertinimo atlikimo metu yra stebimi suvaldyti ir (ar) eliminuoti tam tikri nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai. Pažymėtina, kad riziką pakartotinai nusikalsti mažina ne programų, kuriose dalyvauja nuteistasis, skaičius ar jų trukmė, o pasiektas rezultatas, t. y. fiksuotini mąstymo ir elgesio pokyčiai, koreliuojantys ir mažinantys galimo kriminalinio elgesio pasireiškimą ateityje. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam A. L. buvo paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė ir (duomenys neskelbtini) neatliktos bausmės dalis yra tik (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai manytina, jog lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos šiuo metu užtikrins bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimą, t. y. bausmės tikslai jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Galima pagrįstai teigti, kad pats bausmės paskyrimo faktas ir jos reikšmingos dalies atlikimas nuteistajam padarė tinkamą poveikį, t. y. nuspręsta daugiau nebenusikalsti (b. l. 1-4).
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. skundas atmestinas.
Teisinio instituto – lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo kriterijai yra apibrėžti BVK 82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pabrėžtina, kad formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – specifinis teisės institutas, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, t. y. vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Kaip jau paminėta šioje nutartyje, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą konkrečią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-255-813/2022, 1S-260-966/2022, 1S-232-290/2022, 1S-99-485/2023).
Teismas, susipažinęs su nuteistojo A. L. skundu ir jo asmens byla, pripažįsta, kad pastarasis iš tiesų formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiškia, kad A. L. jau yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko dar (duomenys neskelbtini). Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimas nelaikytinas pakankamu pagrindu asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos institutą. Aptartam institutui taikyti taip pat yra būtinos ir kitos sąlygos, o būtent – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Negalima paneigti, jog (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kartotinai atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą, nustatyti teigiami nuteistojo A. L. mąstymo ir elgesio pokyčiai. Nepaneigtina ir tai, kad paskutiniu metu yra stebimas nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių mažėjimas ir nusikalstamos elgesio rizikos mažėjimas, kuris (duomenys neskelbtini) pakito nuo 60 iki 41 balo (b. l. 20-22), tačiau nepaisant minėtos aplinkybės, taikant OASys metodiką, to paties kartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu yra konstatuota vidutinė nuteistojo A. L. nusikalstamo elgesio rizika (a. b. t. 1, 1 dalis, b. l. 150-156). Aptariant šį nuteistojo A. L. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu jį įvertinti retrospektyviai ir paminėti ankstesnius nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, pirmasis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini). Tuo metu nuteistajam konstatuota vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nepaisant A. L. dalyvavimo resocializacijos ir reabilitacijos veiksmuose, minėtas rodiklis iš esmės liko nepakitęs iki (duomenys neskelbtini), o ir po šio laikotarpio, kaskart atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, yra nustatoma tapati vidutinė rizika (a. b. l. t. 1, 1 dalis, b. l. 66-75, 79-89, 99-110, 126-139). Svarbu ir tai, kad nuteistojo A. L. akcentuojamas vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus, apibrėžtas 41 skaičiumi, nepakito ir nuo nuteistojo anksčiau (duomenys neskelbtini) atlikto įvertinimo. Priešingai, (duomenys neskelbtini) atlikto įvertinimo metu šis kriterijus liko tapatus ir siekia tą patį 41 balą (b. l. 20, 21). Akivaizdu, kad dabartiniame bausmės atlikimo etape teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistojo A. L. elgesio, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dinamika yra nuosekli ir pasižyminti sisteminga teigiama dinamika, kas kartu suteikia pagrindą pripažinti, kad dabartiniame bausmės atlikimo etape nuteistasis A. L. neatitinka vieno iš alternatyvių lygtinio paleidimo taikymą sąlygojančių kriterijų – žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus.
Vertinant A. L. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris (duomenys neskelbtini) iš esmės yra nekintantis (išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), tiek į vis dar, nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdo ypatumais.
Kaip jau buvo minėta pirmiau, nepaneigtina, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu daro pažangą – deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą, mąstymą bei elgesį. Kita vertus, priešingai Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nurodytiems argumentams, tiek skundžiamą Nutarimą priėmusi komisija, tiek Socialinio tyrimo išvadą surašę pareigūnai, šias nuteistojo nurodytas aplinkybes įvertino bei į jas atsižvelgė. Abiejuose minėtuose sprendimuose yra aiškiai nurodyta, kad nuteistasis po paskutinio jo elgesio įvertinimo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: užsiima individualia darbine veikla, (duomenys neskelbtini) dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ paskaitoje, (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) filmo „(duomenys neskelbtini)“ peržiūroje, (duomenys neskelbtini) dalyvavo paskaitoje „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) yra perkeltas į (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar asmeniui leidžiama reguliariai išvykti į trumpalaikes išvykas už įkalinimo įstaigos ribų, taip pat nuteistasis dalyvauja palaikomojo pobūdžio psichologo konsultacijose, diskriminacinių ar nusikalstamą elgesį teisinančių nuostatų nepastebima, kategoriškomis nuostatomis nepasižymi. Tai reiškia, kad priešingai nuteistojo skunde išsakytiems argumentams, Komisija, spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo iš įkaltinimo įstaigos taikymo pagrįstumo, pakankamai išanalizavo A. L. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat jo pažangos dinamiką. Kita vertus pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.
Kartu aptariant nuteistojo skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).
Sugretinęs nuteistojo skunde akcentuotas bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, nuteistojo A. L. gyvenimo stilius, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aptariant nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, reikšmingus jo elgesio dinamikai paskirtos bausmės atlikimo metu, svarbu atkreipti dėmesį į Socialinio tyrimo išvadą, kurioje detalizuotos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Atliekant nuteistojo A. L. gyvenimo sąlygų srityje įvertinimą, konstatuota, kad pastarasis neturi aktualių problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo ir tai nesietina su jo nusikalstamu elgesiu. Tuo tarpu įvertinus nuteistojo išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sritį, atkreiptas dėmesys į tai, kad A. L. požiūrį į darbą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pradėjo keisti tik praėjus septyniems metams po paskirtos bausmės atlikimo pradžios. (duomenys neskelbtini) jam siūlomo darbo A. L. atsisakė, nurodęs, kad dirbs tik tuo metu, kai jam pasiūlytas darbas atitiks jo lūkesčius. Darbine veikla pastarasis pradėjo užsiimti tik (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu darbinę veiklą, palyginus su paskirtos bausmės trukme, atlieka pakankamai trumpą laiko tarpą. Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuteistojo lėšų tvarkymo ir ryšių sritis, konstatuota, kad šios sritys įtakos rizikai nusikalsti neturi. Nuteistasis A. L. šiuo metu jokių skolų neturi, o ir palaiko artimus santykius su savo šeimos nariais, kas gali palengvinti jo integraciją į visuomenę. Kita vertus, išanalizavus nuteistojo A. L. gyvenimo stilių, konstatuota, kad būtent nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistojo propaguojamas gyvenimo būdas, taip pat jo elgesys proceso metu buvo netinkamas ir neteisėtas – jis slėpė nusikalstamos veikos požymius, sudarė kliūtis išsiaiškinti nusikalstamą veiką, taip pat ilgą laiką veikė su kitais asmenimis, kurių tarpusavio santykiai buvo ilgą laiką trunkantys. Be kita ko, ryšiais su minėtais asmenimis turėjo įtakos jo gyvenimo būdui. Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuteistojo A. L. piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, pripažinta, kad šiuo metu nuteistasis minėtų medžiagų vartojimo problemų neturi, tačiau kartu pabrėžta, kad nuteistas nors ir teigė pokalbio metu, jog nėra vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo konstatuota, kad A. L. disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti. Be kita ko, pastarasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka už tai, kad (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas. Socialinio tyrimo metu analizuojant nuteistojo A. L. emocinę gerovę, atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) buvo paskelbęs badavimo akciją, dėl kurios (duomenys neskelbtini) buvo pakviestas pokalbiui pas psichologą. Minėto pokalbio metu nustatyta, kad A. L. pasirinko tokį elgesio būdą dėl to, kad nematė jokio kito sprendimo, nepaisant to, kad problema buvo jau išspręsta, kas gali būti traktuojama kaip netinkamas emocijų reiškimo būdas. Dėl to buvo pateiktos rekomendacijos siekti nuteistojo motyvacijos palaikymo ir siekti spręsti problemas bendradarbiaujant, taip pat net esant negatyviai nuteistojo nuotaikai ir su tuo susijusiems neigiamiems pasisakymams, nereaguoti į tai priešiškai, ir išklausyti nuteistąjį ir kartu spręsti iškylančias problemas. Svarbu ir tai, jog socialinio tyrimo metu vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, pripažinta, kad šiuo metu vis dar egzistuoja kriminogeniniai poreikiai, susiję su mąstymu ir elgesiu, o būtent – savo elgesio pasekmių numatymo sunkumai, nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai. Detalizuota, kad nuteistasis, išskirdamas problemines sritis, nurodė, kad tai galėjo būti darbo susiradimas, nerimavimas, depresiniai jausmai, jaučiama įtampa, tačiau neišskyrė bendravimo su bloga kompanija problemos ir to nesiejo su nusikalstamu elgesiu, kas rodo tam tikrus sunkumus atpažinti savo problemas. Galiausiai, Socialinio tyrimo išvadoje, aptarus nuteistojo nuostatų sritį, atkreiptas dėmesys į tai, kad A. L. nusikalstamas elgesys buvo siejamas su antivisuomeninių pažiūrų sąsajomis, visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių nepaisymu. Kartu pabrėžta, jog šiuo metu pastarasis diskriminacinių nuostatų, susijusių su nusikalstamu elgesiu neišsako, o jo elgesys teigiama linkme pradėjo keistis nuo (duomenys neskelbtini) (a. b. t. 1, 1 dalis, b. l. 150-156).
Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų nuteistojo A. L. socialinio tyrimo rezultatų, akivaizdu, kad nepaisant pastarojo aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos ir reintegracijos veiksmuose, dabartinėje bausmės atlikimo stadijoje iki šiol egzistuoja koreguotinos sritis. Iš pirmiau aptartų ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad pastarasis savo elgesį bei mąstymo būdą, palyginus su paskirtos bausmės trukme, pradėjo keisti pakankamai neseniai. Tik (duomenys neskelbtini) pradėjo užsiimti darbine veikla, nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo aktyviau dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse. Be kita ko, į (duomenys neskelbtini) jis buvo perkeltas tik (duomenys neskelbtini), o laikinos išvykos namo buvo pradėtos vykdyti tik nuo (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas net 8 kartus, o paskutinį kartą pakankamai neseniai – (duomenys neskelbtini), aktualu ir tai, kad pastarojo padaryti pažeidimai buvo pakankamai šiurkštūs – buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas, nuteistasis taip pat reiškė nepasitenkinimą esama tvarka, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, grasino susidorojimu, nevykdė duotų nurodymų. Be kita ko, bausmės atlikimo metu, kriminalinės žvalgybos turimais duomenimis, nuteistasis pasižymėjo aiškiai išreikštu priešiškumu, menkinančiu požiūriu jį prižiūrinčių darbuotojų atžvilgiu, o (duomenys neskelbtini) net buvo įrašytas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą. Tuo tarpu skatintas A. L. per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo tik tris kartus, vieną iš jų dar iki įrašymo į linkusių užpulti įskaitą, o likusius du – jau nuo (duomenys neskelbtini).
Taigi, pirmiau aptarti nuteistojo A. L. elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo laikotarpiu apibūdinantys duomenys patvirtina, kad pastarojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, jog pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos, spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritis, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės.
Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).
Iš nuteistojo A. L. pateikto skundo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad pastarasis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Be kita ko, nuteistasis jam inkriminuotą ir pavojingiausią nusikalstamą veiką padarė veikdamas ne vienas, o ir viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės nepripažino. Nepaneigtina, kad nuteistasis iki pirmiau nurodyto teismo sprendimo nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, dėl kurių tektų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, pastarojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, nebuvo epizodinė. Priešingai, pasižymėjo tęstinumu ir buvo nukreipta į kuo didesnės finansinės naudos gavimą.
Visos pirmiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, A. L. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.
Nuteistasis, bausmę atlikdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, koreguoti vis dar egzistuojančias problemines sritis, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali daryti elgesio korekcijas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo A. L. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BVK 82 straipsniu, BPK 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. L. skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.