Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1318-1004/2022 pagal ieškovės K. Z. patikslintą ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 7 d. atsisakymo parduoti K. Z. valstybinės žemės sklypą, kuriame yra K. Z. priklausantys statiniai neteisėtumo ir įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos organizuoti valstybinės žemės pardavimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

28.10. Apeliantės skundo teiginį, kad apeliantė visuomet naudojosi ir planavo naudotis valstybinės Žemės sklypu, paneigia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo 50 dalyje konstatuotas faktas, kad ieškovė daugiau nei 13 metų neįgyvendino savo kaip Gyvenamojo namo pamatų savininko teisių, taip pat, kad nenaudojo ir neketino naudoti Gyvenamojo namo pamatus pagal Žemės sklypo nuomos sutartyje nustatytą Žemės sklypo naudojimo pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2006 m. lapkričio 2 d. K. Z. ir R. P. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 37 – 39), pagal kurią ieškovė K. Z. įsigijo gyvenamąjį namą, plane pažymėtas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būklė – fiziškai pažeistas, 0,00 kv. m bendro ploto, baigtumas – 8 proc., sandėlį, plane pažymėtas 2I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas, turintį 9 kv. m. užstatyto ploto, kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius (tvoros, šulinys, išvietė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikinti, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 82 – 84). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Kordimatas“ matininko M. S. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą (t. 2, b. l.) 136–137, 138–144).

32. Iš Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. V-2063 ir 2007 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei K. Z. 25 metų terminui buvo išnuomotas 0,0816 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita paskirtis, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės darbai, statybos darbai galimi gavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimą (t. 1, b. l. 33–35). Žemės sklypo nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 40 – 42). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 10 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad nustatytas pažeidimas – Žemės sklypas naudojamas galimai nesilaikant ir pažeidžiant Nuomos sutarties 16 punktą (t. 1, b. l. 71–76). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nepradėti kitos paskirties 0,0816 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros (t. 1, b. l. 77). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2007 m. gegužės 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo” nutraukta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (t. 1, b. l. 78).

33. Ieškovės K. Z. atstovas advokatas M. R. 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas parduoti ieškovei naudojimui būtiną valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu su prašymu pateikė architekto Š. S. projektavimo biuro parengtus „Vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektiniai pasiūlymai“ (t. 1, b. l. 18–26, 43–52). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“, atsisakė ieškovei parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei prašė faktiškai nugriaustus statinius išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (t. 1, b. l. 18 – 21, 26).

34. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydami į Nacionalinės Žemės tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad negali išduoti pažymą, patvirtinančią pastato naudojimą pagal nekilnojamojo turto įregistruotą paskirtį, nes nei pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nei elementų Žemės sklype nėra išlikę (t 1, b. l. 123–126, 134–137). 2022 m. kovo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 71-295 antstolė V. Š. konstatavo, kad atkasus Žemės sklype vizualiai yra matomi išlikę Gyvenamojo namo pamatai (t. 2, b. l. 11 – 35). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. balandžio 13 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimu „Dėl valstybinės žemės sklype esančio statinio galimybės naudoti pagal paskirtį nustatymo“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, prašydama įvertinti, ar Žemės sklype, esantis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį (t. 2, b. l. 69–71). Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 26 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Žemės sklype iškasų vietoje užfiksuotos akmeninių pamatų liekanos; negali išduoti pažymos patvirtinančios statinio naudojimą pagal Nekilnojamojo turto įregistruotą paskirtį, nes pažymos dėl statinio naudojimo pagal paskirtį išduodamos pilnai suformuotiems statiniams (t. 2, b. l. 79–81).

35. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų, civilinėje byloje Nr. e2-535-l 119/2020, pagal ieškovės K. Z. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybes administracijai dėl įsakymo, kuriuo atsisakyta pradėti valstybinės žemės pardavimo procedūrą, sprendimo vienašališkai nutraukti 2007 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo bei įpareigojimo atsakovei pradėti valstybinės žemės pardavimo procedūrą, teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl patikslinto ieškinio dalies reikalavimų tapatumo

36. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje esant tapačiam patikslinto ieškinio reikalavimui – pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2007 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ neteisėtu ir nepagrįstu, bei jį panaikinti – kuris buvo išnagrinėtas priimant teismo sprendimą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-535-1119/2020 ir teismo sprendimui įsiteisėjus, šioje dalyje bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 178, 185 straipsniai). Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl minėto patikslinto ieškinio reikalavimo yra įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-535-1119/2020, ir, kad tiek šioje, tiek nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimai yra tapatūs.

37. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl dalies patikslinto ieškinio tapatumo kitam – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-535-l119/2020 atmestam patikslintam ieškiniui atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybes administracijai dėl įsakymo, kuriuo atsisakyta pradėti valstybinės žemės pardavimo procedūrą, sprendimo vienašališkai nutraukti 2007 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo bei įpareigojimo atsakovui pradėti valstybinės žemės pardavimo procedūrą. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą.

38. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

39. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

40. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktą).

41. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

42. Nagrinėjamu atveju, ginčo, jog tiek pirmojoje, tiek nagrinėjamoje byloje šalys yra tapačios, nėra. Pažymėtina, kad nors ankstesnėje byloje Administracija dalyvavo trečiojo asmens statusu, o naujoje byloje dalyvavo kaip atsakovė, Administracija abiejose bylose išliko to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyvė, tik pakito jos formalus procesinis statusas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tiek pirmojoje, tiek nagrinėjamoje byloje ginčo šalis tapačiomis.

43. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).

44. Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

45. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

46. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą), o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

47. Apeliantė skunde teigia, kad ankstesnėje byloje išnagrinėto patikslinto ieškinio ir nagrinėjamoje byloje nagrinėto patikslinto ieškinio faktiniai pagrindai nėra tapatūs – yra skirtingos faktinės aplinkybės. Patikslintas ieškinys yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios neegzistavo ankstesnio ieškinio nagrinėjimo metu, t. y., kad apeliantė vykdydama 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendime, esantį teismo nurodymą, užsakė ir architektas Š. S. parengė „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektinius pasiūlymus“, kuris patvirtina, kad apeliantė planuoja naudoti Gyvenamąjį namą pagal jo tikslinę paskirtį. Taip pat patikslintas ieškinys grindžiamas dokumentais, kurių nebuvo ankstesniame teismo procese, t. y. antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris patvirtina, kad Gyvenamojo namo pamatai ginčo žemės sklype buvo ir 2022 metais, bei UAB „Kordimatas“ parengtas naujas ginčo žemės sklypo kadastrinis planas su jame pažymėtais Gyvenamojo namo pamatais.

48. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-535-l119/2020, ieškovė K. Z. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo procedūrą“ neteisėtu ir nepagrįstu, todėl jį panaikinti; pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2007 m. gegužes 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ neteisėtu ir nepagrįstu, todėl jį panaikinti; įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus sudaryti su ieškove 0,0816 ha ploto valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

49. Apeliantė minėtoje byloje patikslintą ieškinį grindė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje esančiose 2006 m. gegužės 2 d. nuotraukose užfiksuoti Gyvenamojo namo vietoje esantys pamatai; aplinkybe, kad iš ankstesnio savininko R. P. pirko Gyvenamojo namo pamatus. 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo 25, 35 punktuose, teismas konstatavo, kad Žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausančio Gyvenamojo namo (statinio) dalys – pamatai, užfiksuoti 2006 m. gegužės 2 d. nuotraukose.

50. Taip pat bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jokie statybos darbai Žemės sklype nepradėti ir nebuvo atliekami, duomenų, kad ieškovė rūpinosi statybinėmis medžiagomis, samdė rangovą ar atliko kitas užsakovo pareigas, ieškovė nepateikė, ir padarė išvadą, kad Gyvenamojo namo nenaudojimas pagal tikslinę daikto paskirtį, veiksmai, kuriais siekiama rekonstruoti statinį pažeidžiant Žemės sklypo naudojimo režimą, taip pat ieškovės objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstas delsimas 13 metų rekonstruoti statinį, vertintini kaip Žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimas, kuriam esant valstybinės žemės patikėtinis turi teisę nutraukti-Žemės sklypo nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad byloje nebuvo pagrįstų duomenų apie ieškovės reikalavimo pagrįstumą.

51. Nagrinėjamoje byloje apeliantė patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2007 m. gegužės 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo” neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti – grindė architekto Š. S. parengtu „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektiniais pasiūlymais“ (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai), antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame fiksuota, kad atkasus Žemės sklype vizualiai yra matomi išlikę Gyvenamojo namo pamatai, ir UAB „Kordimatas“ parengtas naujas ginčo žemės sklypo kadastrinis planas su jame pažymėtais Gyvenamojo namo pamatais.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės pateikti nagrinėjamoje byloje minėti dokumentai tik patikslina, papildo faktines aplinkybes, t. y. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir UAB „Kordimatas“ parengtas naujas ginčo žemės sklypo kadastrinis planas su jame pažymėtais Gyvenamojo namo pamatais, patikslina aplinkybę dėl Gyvenamojo namo pamatų išlikimo, o Projektiniai pasiūlymai patikslina aplinkybę dėl ketinimo rekonstruoti Gyvenamąjį namą nekaičiant jo paskirties bei tai, kad apeliantė iki Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjui priimant 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2007 m. gegužės 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“, apeliantė 13 m. delsė rekonstruoti statinį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjui priimant 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2007 m. gegužės 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ nuginčijimo, grindžia iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais, patikslintais faktais, kurie nelaikytini iš esmės naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad faktinio ieškinio pagrindo negalima tapatinti su jį pagrindžiančiais įrodymais: jei teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės išlieka tokios pat, tai kiti (nauji) jas patvirtinantys įrodymai faktinio ieškinio pagrindo nekeičia.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai remiamasi tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Atsižvelgiant į šioje byloje nurodytas apeliantės faktines aplinkybes dėl ginčo šalis siejusių santykių susijusių su 2007 m. gegužės 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimu, spręstina, kad apeliantė pareikštu patikslintu ieškiniu dar kartą siekia nuginčyti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2007 m. gegužės 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad patikslintas ieškinys dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu tai pačiai atsakovei – Nacionalinei žemės tarnybai jau yra atmestas ir teismo sprendimas įsiteisėjęs, pažymi būtinybę užtikrinti teisinio tikrumo ir stabilumo principą bei visų šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad ankstesnėje byloje apeliantė patikslintu ieškiniu taip pat prašė pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl 2007 m. gegužės 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo” neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti, ir teismai nagrinėję ankstesnę bylą konstatavo, kad atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba pagrįstai nuo 2019 m. gruodžio 16 d. nutraukė su apeliante sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį, spręstina, kad tapatus ginčas nagrinėjamam ginčui dėl šio reikalavimo jau yra išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-535-l119/2020.

55. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodytas argumentas, kad tarp šalių yra susiklostę tęstiniai teisiniai santykiai dėl Žemės sklypo naudojimo, todėl byla negali būti nutraukta sutapus visiems trims ieškinio elementams. Pažymėtina, kad apeliantę ir Nacionalinę žemės tarnybą sieję Žemės sklypo nuomos santykiai pasibaigė ginčijamu įsakymu 2019 m. gruodžio 16 d. nutraukus valstybinės Žemė sklypo nuomos sutartį, todėl atmestini apeliantės teiginiai, kad tarp šalių yra susiklostę tęstiniai Žemės sklypo naudojimo nuomos pagrindais santykiai, todėl negali būti taikomas bylos nutraukimas pagal CPK 293 straipsnio 3 dalį.

56. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 37–46 punktuose nurodytomis proceso teisės normomis, įvertinusi kasacinio teismo praktikoje suformuluotus ieškinių tapatumo nustatymo kriterijus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl patikslinto ieškinio reikalavimo – pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl 2007 m. gegužės 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo” neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti – tapatumo.

57. Dėl apeliantės skundo argumentų, jog Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad ieškinių tapatumo nėra, bei įpareigojo pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti pilna apimtimi, pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-48-569/2022 buvo sprendžiama dėl 2021 m. spalio 5 d. pradinio ieškinio tapatumo, o skundžiamas sprendimas byloje priimtas dėl 2022 m. gegužės 12 d. patikslinto ieškinio reikalavimų, be to, pradiniame ieškinyje nebuvo suformuoto reikalavimo pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2007 m. gegužės 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo” neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti, tokį reikalavimą apeliantė suformavo tik patikslintame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, kad vadovaujantis minėta nutartimi, pirmosios instancijos teismas bylą turėjo nagrinėti visa apimtimi.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“

58. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 55 punkte padarytos išvados nesiderina su analogiško pobūdžio bylose suformuota kasacinio teismo praktika, t. y. 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307- 916/2019, 2018 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262- 1075/2018, 2020 m. gegužės 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020.

59. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020 20 punktą, 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo 39 punktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas) konstatavo nenaudojamų pamatų suirimą ir padarė išvadą, kad suirę pamatai negali būti naudojami ateityje pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį bei ateityje nėra galima jų rekonstrukcija ar kapitalinis remontas (Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys reglamentavimas), bei sprendė, kad Žemės sklypui apie tokį statinį formuoti nėra teisinių prielaidų ir sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnyba pagrįstai nurodė šiuos pamatus (daiktines teises) išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

61. Kasacinis teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-916/2019 sprendė dėl valstybinės žemės, reikalingos statiniui eksploatuoti, nuomos reglamentavimo, tačiau nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl valstybinės Žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis minėtoje nutartyje esančiais aiškinimais susijusias su valstybinės žemės nuoma ne aukciono tvarka.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018 sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių teises į valstybinę žemę, kaip prielaidą įgyvendinti statytojo teisę ir taikyti nuosavybės apsaugą, aiškinimo ir taikymo. Šioje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl valstybinės žemės valdymo ar naudojimo teisės suteikimo, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, esant neteisėtai pastatytiems pastatams ir, kai viešame registre neįregistruota ieškovės nuosavybės teisė į statinius. Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra dėl išlikusių pamatų teisėtumo, tačiau keliamas klausimas dėl Gyvenamojo namo (likusių pamatų) naudojimo pagal paskirtį, todėl taip pat nėra pagrindo vadovautis minėtoje nutartyje esančiais išaiškinimais, jog Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

63. Apeliantė skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 32 punkte, esančiu išaiškinimu, jog siekiant nustatyti nekilnojamojo daikto, nagrinėjamu atveju – statinio išnykimo faktą, reikšminga yra ir aplinkybė, ar toks faktas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat aplinkybės, susijusios su faktiniu šio daikto egzistavimu (ar išnykimu), bei teisės normos, reglamentuojančios tokio fakto nustatymo pagrindus. Taip pat apeliantė remiasi minėtos nutarties 43 punkte esančiu išaiškinimu, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, kai statinys yra sunykęs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje priešingai nei minimoje kasacinio teismo byloje, nėra ginčijama, jog Gyvenamojo namo pamatai, fragmentai yra išlikę, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nėra pareiškusi į bylą priešieškinio, kuriuo reikalautų išregistruoti Gyvenamąjį namą iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau ginčas yra tame, ar apeliantė naudoja Gyvenamąjį namą (pamatus, jų fragmentus) pagal tikslinę paskirtį. Be to, aptariamoje byloje buvo sprendžiamas ne valstybinės žemės pardavimo be aukciono, o žemės sklypo formavimo klausimas, taip pat, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pastato savininkas aktyviai siekė atstatyti gaisro metu sudegusį pastatą, t. y. įgyvendinti savo, kaip šio pastato savininko, teises. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-421/2020 vadovautis šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo.

64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“ buvo priimtas iki apeliantei pateikiant į bylą 2022 m. kovo 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotos aplinkybės susijusios su Gyvenamojo namo pamatais ir iki 2022 m. liepos 5 d. patvirtinant žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus pagal UAB „Kordimatas“ matininko M. S. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiais dokumentais, spręsdamas dėl minėto rašto teisėtumo. Nacionalinė žemės tarnyba spręsdama dėl 2021 m. rugpjūčio 4 d. apeliantės prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“ rėmėsi tuo metu buvusiais duomenimis: Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad Žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį ir naudojimo būdą, patikrino Nekilnojamojo turto registre, esančius duomenis, pagal kuriuo nustatė, kad Žemės sklype, esančių statinių registro duomenys nėra pakitę, taip pat rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 10 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame užfiksuotas pažeidimas – Žemės sklypas naudojamas galimai nesilaikant ir pažeidžiant Nuomos sutarties 16 punktą.

65. Rašto priėmimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 12.4. punkte buvo numatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė prašymu nagrinėjimo metu būtų pateikusi Žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai. Pastebėtina, kad apeliantei kreipiantis 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymu dėl žemės sklypo pardavimo, Taisyklių 12.4. papunktyje buvo numatytas reikalavimas pateikti naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.

66. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba spręsdama dėl apeliantės prašymo, pagrįstai nevertino apeliantės kartu su prašymu pateiktus Projektinius pasiūlymus, kadangi įstatymų leidėjas nėra numatęs Nacionalinei žemės tarnybai teisės ar galimybės vertinti architekto parengtus statinių statybos dokumentus, prieš priimant sprendimus dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo. Visi dokumentai, kuriuos gali vertinti valstybinės žemės pardavėjas, yra nurodyti Taisyklių 12.1 papunktyje.

67. Minėto prašymo nagrinėjimo metu, nesant duomenų, kad Žemės sklype yra statinių, kurių faktinė būklė atitinka Nekilnojamojo turto registre, esančius išviešintus duomenis, ir apeliantei nepateikus kartu su prašymu kitokių duomenų, nacionalinė žemės tarnyba, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktu, teisėtai paprašė apeliantės išregistruoti faktiškai nugriaustus statinius.

68. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino aplinkybių, kad Nacionalinė žemės tarnyba su apeliante nebendradarbiavo, ignoravo apeliantę, melavo, kad Žemės sklype nėra statinių, aplaidžiu ir galiojantiems teisės aktams prieštaraujančiu elgesiu sukūrė ginčo situaciją. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir atkreipia dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai, atlikti siekiant nustatyti Gyvenamojo namo pamatų egzistavimą yra įvertinti Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-535-1119/2020, todėl nagrinėjamoje byloje iš naujo jie nevertinti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kaip nustatyta minėtoje civilinėje byloje, Nacionalinė žemės tarnyba Žemės sklype atliko du patikrinimus (2019 m. gegužės 8 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius bendravo ir susirašinėjo su K. Z., jos atstovu S. Z. bei advokatu M. R.. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo apie valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką ir sąlygas. Apeliantė buvo raštu pakviesta į 2019 m. spalio 9 d. numatytą patikrinimą, jai buvo sudaryta galimybė parodyti statinį ar jo išlikusias dalis, paaiškinti vietoje, kaip ji naudoja Žemės sklypą, pateikti pastabas ir/ar pasiūlymus, tačiau apeliantė patikrinime nedalyvavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai nepagrįsti.

69. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, šios nutarties 65–68 punktuose išdėstytus motyvus pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrįstai atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“ atsisakė parduoti apeliantei Žemės sklypą ir pagrįstai paprašė išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nugriautus statinius.

Dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškove valstybinės Žemės sklypo, pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka

70. Apeliantė, vadovaudamasi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo 54 punkte, esančiu išaiškinimu, kad ieškovei įrodžius ketinimą naudoti Gyvenamąjį namą pagal jo tikslinę paskirtį, ieškovė išsaugo teisę kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį su prašymu parduoti Žemės sklypą ne aukciono tvarka, teigia, kad ji turi teisę rekonstruoti Gyvenamąjį namą, nekeisdama Žemės sklypo paskirties, ir yra jos ketinimą atlikti rekonstrukcija patvirtina Projektiniai pasiūlymai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su apeliante Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

71. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apeliantės reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su apeliante Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka vertino bylos nagrinėjimo metu apeliantės pateiktą 2022 m. kovo 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotos aplinkybės susijusios su Gyvenamojo namo pamatais, jų fragmentais, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus pagal UAB „Kordimatas“ matininko M. S. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą, atsižvelgė į šios bylos nagrinėjimo metu nurodomą aplinkybę, kad Žemės sklype yra Gyvenamojo namo pamatai ( fragmentai). Teismas vertino, kad pateikti rašytiniai įrodymai, fotolentelės teismui kelia pagrįstas abejones dėl to, ar pamatai dar gali būti panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį, nes jie nesudaro vientiso junginio, o yra likę tik fragmentai ir kita.

72. Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

73. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Šio nutarimo 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

74. Vadovaujantis Taisyklių 2.4 punktu, asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

75. Iš 73–75 punktuose nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

76. Statinio ir statinio naudojimo sąvokos yra pateikiamos Statybos įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje statinys apibrėžiamas kaip pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. To paties straipsnio 72 dalyje statinio naudojimas apibrėžiamas kaip esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti.

77. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8.5 papunktį naujo statinio statybos tikslai yra atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Atsižvelgdamas į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį, šiuo klausimu kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktus). Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad yra išlikę Gyvenamojo namo pamatų fragmentai, kurio savininkė yra apeliantė.

78. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).

79. Vienas iš statinio savininko nuosavybės įgyvendinimo būdų yra teisė atkurti statinį, kuris nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar sugriautas. Kasacinis teismas, aiškindamas Statybos įstatymo ir poįstatyminių statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 43 punktus).

80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktą). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas).

81. Statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą (atitinkamai – ir į tokios žemės įsigijimą) ne aukciono būdu, turi įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka arba kad, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis turi teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Be to, statinio savininkas taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu (statinio naudingųjų savybių pritaikymu), ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 27 punktą).

82. Taigi, pagal aptartą kasacinio teismo formuojamą praktiką išvada, ar konkrečiu atveju ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turėjo teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi būti daroma įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismas įvertina konkrečioje byloje surinktus įrodymus CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į ginčo šalims tenkančią įrodinėjimo naštą.

83. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklype yra išlikę Gyvenamojo namo pamatų fragmentai, kurie apeliantei nuosavybės teise priklauso nuo 2006 m. lapkričio 2 d. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Gyvenamasis namas buvo baigtas statyti 1948 m, jo baigtumas 8 procentai, bendras plotas 0,00 kv. m. Apeliantė yra pateikusi į bylą 2021 m. liepos 12 d. parengtus Projektinius pasiūlymus, tačiau realiai nuo 2006 m., kai įsigijo Gyvenamąjį namą (pamatus) iki pateikiant patikslintą ieškinį, be šio Projektinio pasiūlymo, jokių kitų realių veiksmų, įrodančių, kad ji realiai galės vykdyti Gyvenamojo namo rekonstrukciją būtent ant išlikusių pamatų fragmentų, nėra pateikusi.

84. Minėta, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą ne aukciono būdu, tokią galimybę sieja tik su žemės sklype esančių asmens, siekiančio įsigyti žemės sklypą lengvatine tvarka, nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimu pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono perleisti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Nors aplinkybė, jog valstybinės žemės sklype yra statinio pamatai, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks statinys negali būti eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį, tačiau vien teorinė galimybė eksploatuoti tokį statinį nėra pakankama, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio yra toks statinys, būtų parduodamas lengvatine tvarka. Galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka įgyjamas ketinant ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu esančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius, nei numatyta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje.

85. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gyvenamojo namo pamatai yra statinio dalis, tai yra viena iš pagrindinių jo laikančiųjų konstrukcijų. Jeigu tai yra statomo pastato dalis, tai gali būti vertinama kaip naujai kuriamo nekilnojamojo daikto dalis. Dėl įvairių priežasčių nunykusio pastato pamatai pirmiausia vertintini kaip faktiškai išlikusios buvusio statinio liekanos, nes statinio atstatymas ant jų susijęs su pamatų būklės ištyrimu, sutvirtinimu ar net jų atkūrimu, priklausomai nuo būklės. Iš esmės tai reikštų naują statybą. Vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad namų valdoje statinys yra išlikęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004). Nagrinėjamoje byloje apeliantė nėra pateikusi duomenų, kad išlikę Gyvenamojo namo pamatų fragmentai, yra tinkami statybai namo pamatai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Projektavimo pasiūlymuose projektavimo užduotyje nurodyta statybos rūšis – nauja statyba (t. 1, b. l. 47).

86. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai Žemės sklype esantys statinio pamatai iki šiol, t. y. praėjus daugiau nei trylikai metų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, yra nenaudojami pagal paskirtį ir apeliantė nenurodė jokių pateisinamų aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo per tą laiką realiai įgyvendinti savo deklaruojamų ketinimų rekonstruoti Gyvenamąjį namą ir naudoti statinį pagal įregistruotą jo paskirtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abejotina, ar pamatai gali būti panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį, nes jie nesudaro vientiso junginio, likę tik fragmentai, o kadastro duomenų pakeitimuose pavaizduotos tik pamatų ribos, iš kurių negalima nustatyti tikslaus gyvenamuoju namu užstatytino ploto. Taip pat pažymėtina, kad tai, jog Gyvenamasis namas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, tačiau ne tokių teisių nustatymo funkciją, todėl realiai neegzistuojančio statinio teisinė registracija jų savininkei apeliantei, negali suteikti papildomų teisių.

87. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantė neįrodė, jog likę Gyvenamojo namo pamatai yra tinkami naudoti ateityje pagal jų tiesioginę paskirtį ir apeliantė neįrodė realaus ketinimo naudoti Gyvenamąjį namą pagal jo tikslinę paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su apeliante valstybinės Žemės pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

Dėl Vyriausybės nutarimu patvirtintų Taisyklių redakcijos taikymo

89. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 699 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ 2.1 papunktyje nustatyta, kad iki šio nutarimo įsigaliojimo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas įteiktas arba išsiųstas registruotu laišku valstybinės žemės pirkėjui, valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros vykdomos pagal iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta nuostata reiškia, jog minėto nutarimo redakcija galiojusi 2021 m. rugsėjo 2 d. yra taikoma, jei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo projektas buvo įteiktas arba išsiųstas registruotu laišku valstybinės žemės pirkėjui iki naujos redakcijos įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų buvusi parengusi valstybinės Žemės pirkimo-pardavimo projektą, tuo labiau įteikusi, ar išsiuntusi apeliantei, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 nuostatas, galiojusias 2021 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“ parengimo metu.

90. Taip pat apeliantė skunde teigia, kad nagrinėjant jos 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymą Nacionalinė žemės tarnyba turėjo taikyti jos prašymo pateikimo metu galiojusią redakciją, todėl pažeidė maksimalų 10 darbo dienų terminą atsakymui pateikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės prašymo pateikimo metu, galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 redakcijos Taisyklėse 13 punkte nebuvo numatyta 10 darbo dienų terminas atsakymui parengti. Minėtos redakcijos galiojimo metu Taisyklių 13 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo patikrinti, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys, jei reikia nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir nėra nurodytas terminas per kurį turi būti pateiktas atsakymas į prašymą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl pažeisto termino atsakymui į prašymą pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl minėtų apeliantės argumentų, nes jie iš esmės neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl įpareigojimo Administraciją pateikti pažymą dėl statinio naudojimo pagal jo tikslinę paskirtį

92. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.) 2.2 papunktis numatė, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų pagal Taisykles, administravimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras.

93. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, patvirtino Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką. Minėtas įsakymas įsigaliojo nuo 2020 m. vasario 1 d.

94. Metodikos 3 punkte įtvirtinta, kad tikrinant nuomojamą arba prašomą parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą vizualiai nustatoma, ar statinio arba įrenginio (toliau – statinys) išorinės atitvaros (stogas, išorinės sienos) yra pažeistos. Tuo atveju, jeigu statinio išorinės atitvaros yra pažeistos, vertinama, ar išorinių atitvarų pažeidimai trukdo statinį naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, nurodytais statinių naudojimo paskirčių ir jų pogrupių apibrėžimais.

95. Metodikos 4 punktas numato, jeigu statinio išorinėse atitvarose yra pažeidimų, atitinkančių metodikos 5 punkte aprašytus požymius, per 5 darbo dienas kreipiamasi į statinio naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, nustatytos formos pažymos, patvirtinančios pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, išdavimo.

96. Atsižvelgiant į Metodikoje įtvirtintus reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama apeliantės 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“ turėjo pareigą kreiptis į statinių naudojimo priežiūros instituciją, šiuo atveju į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, ir gauti nustatytos formos pažymą, patvirtinančią statinių naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.

97. Pažymėtina, kad statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtintų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 21 punkte. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis numato, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai (Konstitucijos 120 straipsnis).

98. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) (suvestinė redakcija nuo 2021-03-03 iki 2022-04-30) 104.7 papunktis numato, kad Subjektas (viešojo administravimo) pagal kompetenciją išduoda Reglamento 14, 15 prieduose nustatytos formos pažymas apie patalpų ar pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį - pagal viešojo administravimo subjektų pateiktus prašymus. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis numato, kad viešojo administravimo subjektas tai viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę parengti ir pateikti Nacionalinei žemės tarnybai pažymą, patvirtinančią, kad Žemės sklype, esantis statinys – Gyvenamojo namo pamatai yra ieškovės K. Z. naudojamas pagal pastato tiesioginę paskirtą, įregistruotą valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registre – „gyvenamąją (vieno buto pastatų)“.

Dėl bylos procesinės baigties

99. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

100. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.