Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teises į valstybinę žemę, kaip prielaidą įgyvendinti statytojo teisę ir taikyti nuosavybės apsaugą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 1SS-707-(8.5.) (toliau – Raštas); 2) pripažinti neteisėtu NŽT atsisakymą išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių – tvarto, priestato, sandėlio (daržinės), sandėlio, ūkinio pastato, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), statybos ir jų registravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre; 3) pripažinti ieškovei teisę statyti ir registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius – gyvenamojo namo priklausinius – be NŽT sutikimo.Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (anksčiau – 4 dalies), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) 33.3 punkto nuostatomis. Ieškovė nurodė, kad nuo 1993 m. liepos 8 d. jos vardu yra registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas). Prie gyvenamojo namo ieškovės faktiškai naudojamoje namų valdoje 1998–2012 m. pastatyti šeši ūkiniai statiniai (tvartas, sandėliai, ūkinis pastatas, garažas), jų statyba užbaigta ir atlikti pastatų kadastriniai matavimai. Įsigijus gyvenamąjį namą, prie jo pagal techninės inventorizacijos bylą ieškovei buvo skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, už kurį buvo sumokėta investiciniais čekiais, tačiau žemės pirkimo procedūra nebuvo baigta, notarinė sutartis nesudaryta. Valstybės institucijos yra užfiksavusios, kad ieškovės faktiškai naudojama namų valda yra didesnė, nei nurodyta techninės apskaitos byloje (15 arų), ir planuojama jai suformuoti parduodamą namų valdos sklypą pagal faktinį naudojimą. 2016 m. gegužės 10 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir NŽT Varėnos skyrių dėl sutikimo registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius pastatus – gyvenamojo namo priklausinius, esančius valstybinėje žemėje, kuri ieškovės naudojama kaip namų valda. Šio sutikimo, kaip statybą leidžiančio dokumento, pareikalavo VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu, ieškovei pateikus deklaracijas apie ūkinių statinių statybos užbaigimą. Kaip nurodyta sprendime, statinių statybai būtina turėti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinį sutikimą, kuris pateiktoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą turi būti įrašytas kaip statybą leidžiantis dokumentas. NŽT 2016 m. gegužės 27 d. raštu atsisakė išduoti tokį sutikimą. Atsisakydama NŽT, kaip nurodė ieškovė, neatsižvelgė į tai, kad ieškovei turi būti suformuotas vienas racionalaus dydžio žemės sklypas, į kurį patektų visi statiniai – gyvenamojo namo priklausiniai. Šiuo atveju faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas ieškovei neparduodamas motyvuojant tuo, jog neįregistruota nuosavybės teisė į ūkinius statinius, o šie statiniai neregistruojami dėl to, kad ieškovei nuosavybės teise nepriklauso žemės sklypas ir valstybės teises į žemę įgyvendinanti institucija neduoda sutikimo registruoti (statyti) nesudėtingus ūkinius statinius valstybinėje žemėje.