Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės L. J. F. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jie iš esmės sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Bylos duomenys tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą suponavo aplinkybė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį civilinėje byloje Nr.N2-2004-465/2007 pagal ieškovės L. J. Ž. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Šia taikos sutartimi, be kitų sąlygų, šalys susitarė, jog ieškovė L. J. Ž. atsisako nuo savo reikalavimo apriboti neterminuotai tėvo valdžią atsakovui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, taip pat nustatoma atsakovo bendravimo tvarka su dukterimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas ir laikė, kad, jog, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo, o būtent - teismo patvirtintai šalių sąlygai dėl ieškovės atsisakymo nuo reikalavimo apriboti neterminuotai E. Ž. tėvo valdžią dukters M. Ž. atžvilgiu, ši byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Sutikti su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo, todėl konstatuoja, jog apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra gausu išaiškinimų, kad CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu byla nutraukiama, kai ieškinys pareiškiamas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip anksčiau buvo pareikštas ieškinys, kurį nagrinėjant sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, t.y., kai pateikiamas ieškinys tapatus anksčiau nagrinėtam ieškiniui. Bylos nutraukimas šiuo pagrindu reiškia tai, kad galutinai baigta bylinėtis ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Taigi kiekvienu atveju būtina nustatyti ieškinio tapatumą ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotino ieškinio tam pačiam atsakovui. Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Tapataus reikalavimo tenkinimas reikštų ne ką kitą, o jau įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą ar net jo pakeitimą. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-352/2005).

Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto ieškovės L. Ž. ieškinio, teikto civilinėje byloje Nr.N2-2004-465/2007, matyti, kad, prašydama teismo neterminuotai apriboti E. Ž. tėvo valdžią dukrai M. Ž., ieškovė ieškinį grindė tuo, jog atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo, nedalyvavo dukters auklėjime, nebendraudamas su ja, savo draudimais kenkė vaiko interesams. Ieškiniu nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat prašo neterminuotai apriboti atsakovo E. Ž. tėvo valdžią dukrai M. Ž., tačiau ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas vengia išlaikyti savo dukrą, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas; atsakovas savo elgesiu daro ypatingą žalą mergaitės vystymuisi, nes su ja nebendrauja, nesidomi jos gyvenimu, nevykdo teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarties, kuria įsipareigojo bendrauti su dukra; ieškovė 2008 m. rugpjūčio 12 d. sudarė santuoką su JAV piliečiu T. A. F. ir kartu su dukra išvyko gyventi į JAV, ieškovės sutuoktinis rūpinasi ieškovės ir atsakovo dukra kaip savo dukra, padeda ją išlaikyti, jo rūpestį šalių dukra vertina kaip tėvišką, tarp jų atsirado stiprus ryšys, mergaitės dvasinei būsenai kenkia supratimas, kad ji de jure turi tėtį, kuris visiškai ja nesirūpina ir ją ignoruoja, ir de facto yra žmogus, kurį ji faktiškai laiko savo tėčiu; iš esamo atsakovo elgesio ir situacijos nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Ieškovė ieškinyje pabrėžia, kad šio ieškinio pagrindui esminės reikšmės turi aplinkybė, jog M. Ž. gyvena naujoje šeimoje. Ieškovė siekia, kad jos sutuoktinis T. A. F. įsivaikintų ieškovės ir atsakovo dukrą. Taigi, lyginant abu ieškinius, matyti, jog ieškiniai nėra tapatūs, kadangi esant toms pačioms šalims ir abejose bylose reiškiant tapačius reikalavimus, nesutampa faktiniai abiejų ieškinių pagrindai. Nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurių nebuvo paduodant ankstesnįjį ieškinį (pavyzdžiui, kad ieškovė sudarė naują santuoką, šalių dukra gyvena naujoje šeimoje ir ieškovės sutuoktinis mergaite rūpinasi kaip savo dukra). Ši aplinkybė nebuvo nurodyta ieškinyje civilinėje byloje Nr.N2-2004-465/2007, ji nebuvo nagrinėta ir vertinta toje byloje, kadangi tuo metu ji nebuvo atsiradusi (ieškovė naują santuoką sudarė 2008 m. rugpjūčio 12 d. - b.l. 14-16). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas, sudarius taikos sutartį civilinėje byloje Nr.N2-2004-465/2007, ir toliau nesirūpina dukra, su ja nebendrauja ir vengia ją išlaikyti, taip pat laikytinos naujomis aplinkybėmis, sudarančiomis naują ieškinio pagrindą, kadangi jos atsirado po nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr.N2-2004-465/2007 įsiteisėjimo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pareikšti ieškiniai civilinėje byloje Nr.N2-2004-465/2007 ir nagrinėjamoje byloje nėra tapatūs - skiriasi jų faktiniai pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą, remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nelygino abiejų ieškinių, nevertino jų tapatumo, todėl priėjo prie klaidingų išvadų ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kurią apeliacinės instancijos teismas naikina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį nutraukti civilinę bylą. Dėl šių priežasčių atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.