- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- e2S-48-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05305-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- K. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. Z. pateikė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl 2021-09-07 atsisakymo parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju abejonių dėl ieškinių tapatumo kilo jau ieškinio priėmimo metu, tačiau buvo nuspręsta suteikti galimybę savo poziciją išreikšti atsakovei ir trečiajam asmeniui.
4. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-25 sprendime byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad: 1) valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra išlikę ieškovei priklausančio pastato pamatai; 2) teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė, įrodžiusi ketinimą naudoti gyvenamąjį pastatą pagal jo tikslinę paskirtį, išsaugo teisę kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį su prašymu parduoti žemės sklypą ne aukciono tvarka; 3) ieškovė parengė vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektinį pasiūlymą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM (toliau - NŽT) sprendimus nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat atsisakyti pradėti valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūrą dėl sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo 2020-09-25 sprendimu buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismo 2021-03-01 nutartimi sprendimas paliktas galioti. Nurodytoje byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose buvo konstatuota, kad NŽT pagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį ir pagrįstai atsisakė pradėti valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūrą.
5. Teismas pažymėjo, jog iš naujo pateiktame ieškinyje neįrodinėjant konstatuojamas kaip teismų jau nustatytas faktas, kad pamatai yra. Tai reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu (remiantis tariamu pamatų egzistavimo faktu), dėl to paties dalyko (valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu) jau buvo išnagrinėtas, teismų sprendimai įsiteisėję, Šiaulių apygardos teismo jau buvo konstatuota, kad pastatai buvo sunaikinti, duomenų apie pamatų buvimą ir jų tinkamumą panaudoti nepateikta, tačiau ieškovė faktiškai iš naujo kelia ginčą dėl tokių pačių aplinkybių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl to byla negali būti nagrinėjama ir turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktas).
6. Teismas nurodė, jog klausimas dėl namo pamatų faktinio buvimo ginčo sklype pirmiau nagrinėtoje byloje buvo vienas iš esminių bylos aspektų, buvo išsamiai analizuojamas abiejų instancijų teismų ir apeliacinės instancijos buvo konstatuota, kad nėra pagrindo laikyti, jog namo pamatai faktiškai egzistuoja ir yra realiai panaudotini, o ne galbūt egzistuoja kaip paprastos statybinės pamatų liekanos.
7. Teismas pažymėjo, jog jau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo konstatuota, kad ieškovė nesinaudojo žemės sklypu, dėl to net buvo įspėta atsakovės, o galų gale atsakovės iniciatyva buvo nutraukta ir taip pasibaigė ieškovės teisė naudotis žemės sklypu jos vardu registruotiems namo pamatams eksploatuoti. Nutraukimo teisėtumas buvo patvirtintas teismų sprendimais, todėl ieškovės teisė toliau naudotis žemės sklypu iš esmės yra res judicata – jau išspręstas klausimas. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, šiuo metu kyla klausimas ne apie ieškovės galimybes naujai įrodinėti intencijas statyti pastatą ginčo sklype, bet visų pirma apie jos teisę bendra teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo pretenduoti į naudojimąsi ginčo sklypu nuomos būdu ar jo įsigijimą. Valstybinės žemės sklypui įsigyti ne aukciono tvarka, vadovaujantis LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., reikalinga, kad sklypas būtų užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Pirmiausiai galėtų būti įrodinėjama, kad ginčo žemės sklype, priešingai, nei konstatuota teismų sprendimais, vis dar yra namo pamatai, kad tai nėra statybinis laužas, likęs žemėje, kad ant tokių pamatų teisiškai ir faktiškai galima naujo namo statyba.
8. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė parengė vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektinį pasiūlymą, nebetampa nauju pagrindu kelti ir nagrinėti ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, kadangi neturėtų reikšmės sprendžiant ginčą, nes pagrindinis ginčas vis tiek kiltų dėl pamatų faktinio egzistavimo, pamatų egzistavimo kaip nebaigto, galimo atkurti pastato, o ne statybinio laužo, tačiau toks ginčas jau yra išspręstas ir teismų sprendimai dėl jo yra įsiteisėję, dėl ko nauja byla negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, vadovaujantis CPK 137 str. 1 d. 4 p., 293 str. 3 p.
9. Teismas vertino, kad iš esmės Šiaulių apygardos teismas 2021-03-01 nutartimi konstatavo ir aplinkybę, jog ieškovė ne tik nenaudojo žemės sklypo ir tariamai egzistuojančių namo pamatų pagal paskirtį, bet ir neketino to daryti. Todėl šiuo metu teikiant ieškinį iš naujo, jį bandant pagrįsti jau po pirmosios bylos išnagrinėjimo parengtu vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektiniu pasiūlymu, faktiškai siekiama paneigti Šiaulių apygardos teismo 2021-03-01 nutartimi padarytas išvadas apie ieškovės ketinimus, tokiu būdu peržiūrėti teismų sprendimus, taigi – iš naujo kelti ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir praktiškai tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 1 d. 4 p., 293 str. 3 p.).
10. Teismas vertino, kad labiau tikėtinas ieškovės tikslas yra ne įgyvendinti savo teises gyvenamajam namui ant galimų senų pamatų pasistatyti ir jame gyventi, o ne aukciono būdu kelis ar keliolika kartų pigiau įsigyti valstybinės žemės sklypą sunykusių namo pamatų pagrindu, o po to jį perparduoti, taip pasipelnant valstybės sąskaita. Pažymėjo, kad valstybės turtas yra visų valstybės piliečių turtas, todėl jis negali būti lengvabūdiškai perleidžiamas individualiai privataus asmens naudai, nesant rimto pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovės nuosavybės teisės į galbūt žemėje esančius pamatus tokioje situacijoje nėra paneigiamos, kadangi ieškovei nedraudžiama įsigyti žemės sklypą bendra aukciono tvarka.
11. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2021-03-01 nutartyje konstatuota ir daugiau ieškovės reikalavimo ne aukciono būdu parduoti valstybinės žemės sklypą trūkumų, į kuriuos naujame ieškinyje ieškovė neatsižvelgė. Be jau nurodytų aplinkybių buvo konstatuota, kad turi būti pateikiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis žemės sklypo planas, turėtų būti atlikta nauja statinio inventorizacija, tinkamai nustatyta galbūt ginčo sklype esančių pamatų lokacija. Teismas nurodė, jog teismui kyla abejonių, ar teismuose vieną kartą ginčą jau išnagrinėjus ir konstatavus, jog ieškovė žemės sklypo pagal paskirtį niekada nenaudojo ir neketino naudoti, iš naujo gali būti keliamas klausimas apie jos ketinimus ginčo sklypą naudoti ateityje ir ar tai būtų pagrindas iš naujo svarstyti ginčo sklypo pardavimo ieškovei klausimą, kadangi tokios situacijos kelia teisinį neapibrėžtumą civilinių teisinių santykių apyvartoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė K. Z. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 24 dienos nutartį, kuria teismas nusprendė šią civilinę bylą nutraukti, ir bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nutartis yra nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika: a) tiek dėl civilinių bylų nutraukimo šiuo pagrindu; b) tiek dėl bylos esmės (statybos įstatymo normų taikymo, pamatų išlikimo nustatymo būdų ir pan.).
12.2. Teismas netinkamai konstatavo, kad abiejų ieškinių pagrindai yra tapatūs. Šis ieškinys nėra tapatus, nes yra grindžiamas kitomis, naujai, t. y. jau po teismo sprendimo pirmoje byloje įsiteisėjimo, atsiradusiomis faktinėmis aplinkybėmis.
12.3. Jei teismui kilo abejonių dėl ieškinių tapatumo, neaišku kodėl teismas neleido (neįpareigojo) ieškovės pakomentuoti tokio „ieškinių tapatumo“ ir nesudarė galimybės pateikti savo argumentus dėl ieškinių netapatumo.
12.4. Teismo argumentai prieštarauja tarpusavyje, yra nenuoseklūs, vienas kitą paneigia. Teismo pozicija dėl ginčo žemės sklype išlikusių gyvenamojo namo pamatų yra visiškai neaiški ir prieštaringa.
12.5. Nutartis nepagrįstai užkerta kelia ieškovei ginti savo konstitucines teises į nuosavybę teisme, t. y. teismas nepagrįstai neleidžia ieškovei pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir teise būti išklausytai teisme.
12.6. Teismas šioje nutartyje, dar net nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, vienas, t. y. be civilinio proceso teisme išnagrinėja ieškinio pagrįstumą, pasisako dėl jo argumentų, padaro teismo sprendimui prilygstančias išvadas, nesuderinamas su įsiteisėjusių teismo sprendimų turiniu (pvz. kad ieškovės namo pamatų žemės sklype nėra, nors teismas nustatė, kad yra priešingai), kurių pagrindu nutaria nutraukti bylą. Tai reiškia, kad teismas pažeidė visus civilinio proceso principus, įskaitant bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo ir žodiškumo principą, šalių teisės laisvai įrodinėti procese principą.
Atsiliepimas
12.7. Teismas savo nutartyje praktiškai apsiriboja atsakovo atsiliepime pateikiamų jo argumentų perrašymu (įskaitant atsakovo nuomonę, kad ieškiniai yra tapatūs). Tačiau teisės pačiai ieškovei pakomentuoti ieškinio tapatumo klausimą teismas neleido jokia forma. Tai yra akivaizdus teismo nešališkumo principo pažeidimo faktas.
12.8. Teismas jau pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje pats ėmė ginčyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir atsisakė nagrinėti ieškinį, laikydamas jį tapačių ieškiniu, nors visiškai aišku, kad šis ieškinys pagal LAT išaiškinimus ir pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti laikomas tapačiu ieškiniu ir privalo būti nagrinėjamas teisme.
12.9. Teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, pažeidė visą eilę esminių civilinio proceso principų. Teismas, nutraukdamas šią bylą net nepradėjęs jos nagrinėti iš esmės, neleidęs proceso šalims įrodinėti procese ir galiausiai pasiekti civilinio proceso tikslų, akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė jos konstitucines teises į teisminę gynybą. Teismas akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė visus civilinio proceso principus, įskaitant bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo ir žodiškumo principą, šalių teisės laisvai įrodinėti procese principą, dispozityvumo principą, nešališkumo principą.
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nepagrįstais atskirojo skundo argumentas, kad teismas jokia forma neleido (neįpareigojo) ieškovei pakomentuoti „ieškinio tapatumo“ ir nesudarė galimybės patekti savo argumentus dėl ieškinių netapatumo. Ieškovė buvo atstovaujama advokato, todėl, teikdama ieškinį, kuriuo ji siekė to paties materialinio teisinio rezultato kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo teisę ir galimybę teismui teikiamame ieškinyje pateikti argumentus, kodėl pareiškė tokį patį reikalavimą kaip ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo galimybę ieškinyje nurodyti visus argumentus, kodėl šiuos ieškinius laiko netapačiais.
13.2. Palyginus ieškinius abiejose civilinėse bylose, matyti, kad ieškovė ginčijo Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir prašė teismo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškove K. Z. Žemės sklypo (0,0816 ha ploto valstybinės žemės sklypo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 0,0816 ha Žemės sklypo pirkimo-pardavimo ne aukciono būdu sudarymo jau yra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimas įsiteisėjęs ir aplinkybės nėra pasikeitusios taip, kad būtų pagrindas sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
13.3. Su nauju ieškiniu ieškovė taip pat nepateikė jokių naujų dokumentų apie faktinę statinio būklę (pvz. naujos statinių kadastro duomenų bylos), statinio naudojimą pagal paskirtį ar naujo Žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti faktiškai Žemės sklype esantys statiniai.
13.4. Apeliantės atskirojo skundo motyvai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminę klaidą, neįvertino, kad nebuvo visų trijų sąlygų, nurodytų CPK 293 straipsnio 3 dalyje, bylai nutraukti, nes skyrėsi ieškinio pagrindas, laikytini nepagrįstais.
13.5. Ieškovė naujame ieškinyje remiasi tokiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pagristai sprendė, kad ieškovė yra pareiškusi tapatų reikalavimą.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir išnagrinėtoje byloje, iš esmės siekia to paties rezultato, t. y. įsigyti ne aukciono būdu 0,0816 ha ploto valstybinės žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
14.2. Ieškovė 2021-09-07 ieškinyje nurodė tas pačias faktines aplinkybes, vėl buvo teigiama, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyrius teikė ieškovei reikalavimus griauti ar šalinti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), statinių dalis, nors Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. duomenys neskelbtini), tiek Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo konstatuota, jog toks ieškovės teiginys nepasitvirtino. Nurodomos analogiškos aplinkybės dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) R. B. parengto ir pasirašyto dokumento - 2016 m. gegužės 16 d. Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės institucijų įsitikinimo, kad statiniai egzistuoja, dėl statinių buvimo valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas 2021-09-07 ieškinį tik papildo tam tikrais faktais, t. y. apie ieškovės parengtą Projektą bei Teismo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis išvadomis. Projekto parengimas neįrodo, kad valstybinės žemės sklypas, kurį norima įsigyti, yra užstatytas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir kad atsirado sąlygos valstybinės žemės sklypo pirkimui-pardavimui, taip kaip tai numatyta LR Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 dienos nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatose.
14.3. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė K. Z. pateikė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM dėl 2021-09-07 atsisakymo parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą. Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti atsakovės - Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 7 dienos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“ suformuluotą principinį atsisakymą nagrinėti ieškovės K. Z. 2021 m. rugpjūčio 4 dienos prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“ neteisėtu ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove K. Z. 0,0816 ha ploto valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-25 sprendime byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra išlikę ieškovei priklausančio pastato pamatai; teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė, įrodžiusi ketinimą naudoti gyvenamąjį pastatą pagal jo tikslinę paskirtį, išsaugo teisę kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį su prašymu parduoti žemės sklypą ne aukciono tvarka; ieškovė parengė vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektinį pasiūlymą.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė bylą, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas sprendė, kad ieškovė faktiškai iš naujo kelia ginčą dėl tokių pačių aplinkybių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko byla negali būti nagrinėjama ir turi būti nutraukta. Teismas vertino, kad abiejų ieškinių pagrindai yra tapatūs. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.
19. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Jeigu byla buvo pradėta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, byla nutraukiama.
20. Gausiai ir nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratos, nurodoma, kad tapatumas nustatomas įvertinus tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019). Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
21. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Kaip jau anksčiau minėta, ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021).
22. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
23. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovės NŽT sprendimus nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat atsisakyti pradėti valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūrą dėl sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytoje byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose buvo konstatuota, kad NŽT pagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį ir pagrįstai atsisakė pradėti valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūrą. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovės turima nuosavybė iš esmės yra tik 8 proc. baigtumo (likusios po žeme namo pamatų liekanos), pastatai adresu (duomenys neskelbtini), buvo sunaikinti gaisro metu, namų valdos techninės apskaitos byla panaikinta inventorizacijos duomenimis, sudegus pastatams (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad tokie duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog po gaisro statinių adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla buvo panaikinta, o po to vėl iš naujo tie statiniai (taip pat ir sunaikinti) įregistruoti ir parduoti ieškovei. Ieškovė jokių duomenų apie pamatų buvimą ir jų tinkamumą nepateikė, statinių žemės sklypo paviršiuje nėra, todėl teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios realios galimybės spręsti ir vertinti, koks yra pamatais užstatytas žemės sklypo plotas, ir ar apskritai jie po žeme yra, ar tokius pamatus, jei jie yra, dar ieškovė kaip nors galėtų panaudoti (pvz. rekonstruoti ar sutvirtinti), todėl dar ir dėl to, pagrįstai neįpareigojo atsakovės NŽT parduoti ar išnuomoti žemės sklypą ieškovei. Kadangi dviejų patikrinimų metu nustatyta, jog žemės sklype nėra nei vieno Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyto statinio: sandėlio, kiemo statinių (šulinio, tvoros, išvietės), gyvenamojo namo ar jų liekanų, teisėjų kolegija sprendė, jog atsakovė, laikydamasi visų teisės aktų nustatytų reikalavimų tokiam sprendimui priimti, konstatavo, jog žemės sklypas nėra naudojamas pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, tik statiniai yra neišregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Taip pat Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartyje padarė išvadą, jog ieškovė neturi ketinimo atstatyti pastatų ir vykdyti jų eksploataciją, ieškovė nuo nekilnojamo turto įsigijimo per 13 metų laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų dėl jo eksploatavimo ateityje. Teismas vertino, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovė žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį.
24. Ieškovė šioje byloje teikiamu ieškiniu nurodo bei pateikia įrodymus, kad ankstesnio ieškinio nagrinėjimo metu, t. y. jau pasibaigus pirmajam teismo procesui, ieškovė, vykdydama teismo nurodymą, savo lėšomis kreipėsi į architekto Š. S. projektavimo biurą, kuris parengė „(duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektinius pasiūlymus“ (toliau – Projektas). Ieškovė teigia, kad pagal šių parengtų Projektinių pasiūlymų sprendinius, akivaizdu, kad ieškovė K. Z. įvykdė teismo sprendime, priimtame ankstesnėje byloje, nurodytą esminę sąlygą, būtiną pakartotiniam kreipimuisi į NŽT dėl 0,0816 ha ploto valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. k.v., registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. įrodė, kad planuoja naudoti Gyvenamąjį namą pagal tikslinę paskirtį.
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas ieškinys yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios neegzistavo ankstesnio ieškinio nagrinėjimo metu. Šios bylai esminės faktinės aplinkybės nebuvo ankstesniame teismo procese, todėl ši faktinė aplinkybė nebuvo nagrinėjama ankstesniame procese. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje pateiktas ieškinys yra tapatus, nes jis grindžiamas kitomis naujai atsiradusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pamatų liekanų egzistavimas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad namų valdoje statinys yra išlikęs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokias aplinkybes, ar pamatų liekanų egzistavimas yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad namų valdoje statinys yra išlikęs, ar, kad iš esamų pamatų galima atkurti pastatą, galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
26. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto normą, nepagrįstai nutraukė bylą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.